- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- T-202-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00006-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- E. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį laisvės atėmimu 7 metams.
2019 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 20 d.
Nuo 2019 m. gegužės 9 d. nuteistasis E. K. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2020 m. balandžio 1 d. jis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II dalis, b. l. 43).
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį E. K. iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, o po intensyvios priežiūros per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos bausmės. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką paskatintas du kartus. Pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokosi, kreipėsi dėl darbo. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą. Nuteistojo emocinė būsena stabili, jam nėra būdingas agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys. Finansinių įsipareigojimų jis neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi sūnų, lankomas pasimatymų metu. Laisvėje planuoja įsidarbinti, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kad jis bus priimtas dirbti šioje įmonėje vairuotoju. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikė raštą, kad nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje galima taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 53 balų nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 35 balais, iš jų 25 balai dinaminiai, 10 balų yra statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, todėl net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtiniam paleidimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-318-238/2017).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės dalį ir yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, taigi, E. K. atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino, taip pat dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, pozityvaus užimtumo veiklose. Bausmės atlikimo metu mokosi, drausmine tvarka nebaustas, turi du paskatinimus už gerą elgesį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo ir šiuo metu yra žema – 35 balai pagal OASys. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formaliųjų bei materialiųjų pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia jokių abejonių nekelianti ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, šiuo metu E. K. tokia pažanga nenustatyta. Pažymėtina, kad iš nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 35 balų dinaminiai yra net 25 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius bei draugai ir kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pokalbių metu bendrauja daugiau formaliai, nelinkęs atvirauti, yra gynybiškas. Save pateikia daugiau iš teigiamos pusės ir linkęs sumenkinti su nusikaltimu susijusius savo poelgius, būdingas ir manipuliatyvus elgesys. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio korekcijos programoje, tačiau vertinant minėtas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistojo elgesiui būdingas savybes, tai, jog nuteistasis iki šiol laikosi kriminalinio elgesio nuostatų, teigti, jog šios programos lankymas esmingai pakeitė jo elgesį ir nuostatas, negalima, juolab, kad ir pats nuteistasis negali pasakyti, kokią naudą jam davė šios programos lankymas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama spręsti, jog nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo daromą pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis E. K. anksčiau teistas tris kartus, šiuo metu bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 3 dalis), iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria išspręstas E. K. atžvilgiu priimto Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendžio pripažinimo ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo Lietuvoje klausimas, matyti, kad E. K. yra nuteistas net už trylika nusikalstamų veikų, buvo vagiami prabangūs automobiliai, daromos didelės vertės turtinės žalos. Paskutiniai jo nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius ir būtina įvertinti, kad jis nusikalto dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tuo tarpu gyvenimo stilius bei draugai išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistojo kaltės jausmas dėl padaryto nusikaltimo nėra gilus, nuteistasis teigia, jog yra per griežtai nuteistas ir jaučiasi įvykdęs palyginus menką nusikaltimą, kas tik patvirtina, jog jis iki šiol nesuvokia jo atliktų veiksmų pobūdžio ir neįvertina šiais veiksmais sukeltų padarinių sunkumo.
Sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir pozityvus užimtumas, finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo išsilavinimas yra tik 11 klasių, bausmės atlikimo metu mokosi 12 klasėje. Nuteistasis teigia, kad turi metalo tekintojo-frezuotojo specialybę, tačiau duomenų apie jo legalaus darbo patirtį laisvėje nėra, pats jis nurodo, jog dirbo nelegaliai įvairius darbus, buvo registruotas darbo biržoje (šiuo metu Užimtumo tarnyba) ir nusikalto būtent dėl pinigų trūkumo. Komisija nutarime kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nurodė tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu siekia prasmingo užimtumo, laisvėje turi darbo pasiūlymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. gegužės 9 d., tuo tarpu raštiškai dėl įdarbinimo į VĮ „Mūsų amatai“ kreipėsi tik 2020 m. balandžio 7 d., t. y. beveik po metų, taigi, teigti apie jo teigiamą darbinę motyvaciją nėra pakankamo pagrindo. Nuteistasis pateikė pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį, o jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais, juolab, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus nuosavybei – vagystes, anksčiau yra teistas už sukčiavimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo E. K. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis laisvėje leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Komisija nutarime teigiamai įvertino ir tai, jog nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl 288,01 Eur skolos išieškojimo iš nuteistojo ir savanoriškai atlyginta tik 30,72 Eur šios skolos. Nuteistasis nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. į asmeninę sąskaitą gavo 1 437,49 Eur, iš jų 1 417,49 Eur išleido savo reikmėms. Akivaizdu, jog nuteistasis turėjo realią galimybę atlyginti visą skolą, tačiau to nepadarė, kas tik patvirtina jo abejingą požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, o tai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstas abejones dėl jo mąstymo ir nuostatų korekcijos. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tai patvirtina mažėjanti jo nusikalstamo elgesio rizika, visgi teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje jau sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. sausio 20 d.).
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. K. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.