- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-56-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01455-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ENERGIJA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1053-580/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-5387-580/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ENERGIJA“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 952 471,67 Eur skolą, 88 140,36 Eur delspinigius, 12 157,35 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti 1 052 769,38 Eur vertės atsakovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-08-24 nutartimi nutarė ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ prašymo netenkinti.
Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, laikė juos nepakankamai pagrįstais, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovės galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą apsunkina kiti šalių ginčai dėl atsiskaitymo už šalto vandens karšto vandens paruošimui teikimą, kuriuose atsakovei yra priimti nepalankūs teismų sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė iš viso 14 138 775,59 Eur (2016-04-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016; 2016-03-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2188-794/2016; 2016-01-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016). Teismas pažymėjo, kad minėti sprendimai nėra įsiteisėję. Teismas atsakovės galimų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, neigiamos informacija apie įmonę nelaikė pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė, kaip turto savininkė, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį, tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovė nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nesant byloje pateiktų duomenų apie atsakovės turtą, taip pat negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareikšta ieškinio suma atsakovei yra didelė ir esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti 1 052 769,38 Eur vertės atsakovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, lyginant su ta, kuri buvo 2010-2015 metais, kadangi 2017-03-29 baigiasi AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ 2002-02-01 sudaryta nuomos sutartis, o šiai sutarčiai pasibaigus, atsakovė parars beveik visas savo pajamas. Be to, atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina didelių nuostolių atsakovės veikloje buvimą, pardavimo pajamų, ilgalaikio turto, darbuotojų mažėjimą, atsakovė nemoka skolų pagal teismo sprendimus, bet išsimoka dividendus. Šios tendencijos leidžia vertinti ieškinio reikalavimo sumą kaip didelę atsakovei.
Viešosios paslaugos teikimas negali būti laikomas absoliučiu imunitetu nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuolat ir sistemingai neatsiskaito su ieškove, nors ir ieškovė teikia viešąsias paslaugas. Todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinto teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymas gali neigiamai paveikti ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ veiklą. Pažymi, kad atsakovė viešąją paslaugą teikia maždaug 195 000 vartotojų, o ieškovė teikia paslaugas daugiau nei 248 000 vartotojų.
Atsiliepime į ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašo atskirtąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-08-24 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
Pati ieškinio kaina nedaro teismo sprendimo neįvykdymo rizikos grėsmės absoliučia, kadangi būtina įvertinti atsakovės finansine padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes.Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neturi pakankamai turto, yra visiškai nepagrįsti. Nuo 2009 metų yra nuolatos sudaromos tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartys, kurias sudaro ieškovė, atsakovė ir ieškovės savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri atsakovei už šildymą yra skolinga žymiai didesnes sumas (beveik 30,1 mln. Eur), negu ieškovės pareikšto ieškinio suma. Atsakovės reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybę taip pat yra atsakovės turtas (turtinė teisė).
Nuomos 2002-02-01 sutarties termino pabaiga neturės neigiamos įtakos ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nuomos sutarties šalis Prancūzijos įmonė „Dalkia“ (teisių ir pareigų perėmėja „VEOLIA Environnement“) yra atsakovės prievolių (tame tarpe susijusių su šilumos ir karšto vandens tiekimu, o taip pat su atsiskaitymais, dėl kurių kilo ginčas su ieškove) pagal nuomos sutartį laiduotoja. Pagal nuomos sutartį ji solidariai atsako už atsakovės prievolių vykdymą.
Faktas apie dividendų išmokėjimą įrodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra stabili, o jos veiklos rezultatai atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nustatytas dividendų išmokėjimo sąlygas.
Ieškovės atskirasis skundas vertintinas ne kaip apeliacine tvarka pareikštas skundas dėl skundžiamos nutarties, o faktiškai kaip naujas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo ieškovė nepasisako dėl skundžiamos nutarties trūkumų. Tai patvirtina aplinkybė, kad prie atskirojo skundo pridedami nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nors tai draudžia CPK 314 straipsnis. Atsakovės nuomone, atskirojo skundo priedai Nr. 3-9 negali būti priimti į bylą, o apeliacinės instancijos teismas atitinkamai tokiais įrodymais negali vadovautis.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-11 gautas atsakovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-08-24 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto kopiją, UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos kopijas, duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės internetinio puslapio, 2016-02-25 apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016 kopiją, duomenis iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt, duomenis iš UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ internetinio puslapio, UAB „Vilniaus vandenys“ nepriklausomo auditoriaus išvados, metinio pranešimo ir finansinių ataskaitų už metus, pasibaigusius 2015-12-31, išrašą apie atsakovę UAB „VILNIAUS ENERGIJA“. Šiais įrodymais apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netinkamai vertino atsakovės turtinę padėtį.
Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 2004-03-30 šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-37 kopiją, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ 2002-02-01 sudarytos nuomos sutarties kopiją, 2015-03-13 „VEOLIA Environnement“ rašto kopiją.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-11 gautas atsakovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą. Atsakovė prašo priimti į bylą ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2017-01-03 pareiškimo dėl 3 971 027,02 Eur dalies ieškinio reikalavimo atsiėmimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5390-560/2016 kopiją; UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitarimo sudaryto 2016-12-29 dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013 kopiją; UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 2016-10-31, 2016-12-19 ir 2016-12-20 mokėjimo nurodymų kopijas. Šiais įrodymais atsakovė siekia įrodyti aplinkybę, kad vykdo įsipareigojimus ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti šalių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, o bylos šalys, turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuomonės, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardino ieškinio sumos dydį atsakovei. Nurodė, jog iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas 2015 metais sumažėjo 12 668 000 Eur, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu, lyginant su 2014 metais. Atsakovės nematerialusis koncesijos turtas per 2015 metus sumažėjo 9 159 000 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos 2015 metais, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 15 456 000 Eur.
Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jos ilgalaikio nuosavo turto likutinė vertė 2016-07-31 yra daugiau nei 18,5 mln. Eur (be koncesijos turto), trumpalaikio nuosavo turto vertė 2016-07-31 yra 56,5 mln. Eur, iš jų reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis – 47 mln. Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skolų suvestinę, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimas atsakovei 2016-09-09 yra 30 024 088,97 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus atskirojo skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus bei abiejų šalių pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad apeliantės argumentai, susiję su sunkia atsakovės turtine padėtimi, atsižvelgus į ieškinio sumą, nėra pakankamai pagrįsti.
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė atsakovės negalėjimą įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą sieja taip pat su 2002-02-01 šilumos ūkio nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ (teisių ir pareigų perėmėja „VEOLIA Environnement“) Vilniaus mieste termino pabaiga. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad galimai patenkintų apeliantės ieškinio reikalavimų įvykdymo grėsmę pasibaigus minėtos nuomos sutarties terminui eliminuoja Prancūzijos įmonės „Dalkia“ įsipareigojimas būti UAB „Vilniaus energija“ prisiimtų įsipareigojimų laiduotoju bei šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo „VEOLIA Environnement“ buvimas.
Kaip minėta, apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo pačios ieškovės valios. Todėl, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).
Apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovės 2017-01-11 apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad ji vykdo prievoles, nustatytas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose dėl piniginių sumų išieškojimo ieškovės naudai, taip pat sudarinėja susitarimus, kurie sumažina įsipareigojimų mąstą (2016-12-29 susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio sumos atsakovei dydžio, kaip savaime padidinančio sprendimo neįvykdymo riziką, šiuo atveju nebuvo įrodyti, be to, nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovė gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliktą nepakeistą.