- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-968-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01055-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bio City Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 389 269,65 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2016 m. gegužės 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. 2019 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovės teigimu, ši byla yra teisminga administraciniam teismui, nes ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš ieškovo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-36, kuriuo ieškovas taikė atsakovui sankciją – susigrąžinti išmokėtą 389 269,65 Eur paramos sumą bei nutraukė tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3VĮ-KT-10-1-001695-PR001.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiame administraciniam teisme jau buvo nagrinėjamos administracinės bylos dėl ieškovės 2016 m. kovo 9 d. sprendimo teisėtumo, tačiau lėšų grąžinimo klausimas minėtose bylose nebuvo sprendžiamas. Teismai paliko galioti ieškovės 2016 m. kovo 9 d. sprendimą. Taigi šioje byloje liko tik skolos grąžinimo klausimas, jokie administracinių aktų teisėtumo klausimai nėra sprendžiami, todėl padarė išvadą, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ši byla ilgą laiką buvo sustabdyta dėl to, kad administraciniuose teismuose buvo nagrinėjamos kitos bylos. Be to, procesas šioje byloje jau yra toli pažengęs, todėl bylos perdavimas kitam teismui tik dar labiau užtęstų procesą, o tokioje stadijoje esančios bylos pradėjimas nagrinėti iš naujo, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantė UAB „Bio City Group“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Aplinkybę, kad ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis yra nagrinėtini administraciniame teisme, patvirtina aktuali teismų praktika.
6.2. Dėl ginčų, kylančių tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir paramos gavėjų rūšinio teismingumo, yra ne kartą pasisakiusi ir Specialioji teisėjų. Be to, bendrosios kompetencijos teismų sprendimai patvirtina, kad tokie ieškiniai bendrosios kompetencijos teismuose nepriimami, o nustačius teismingumo pažeidimus bylos nagrinėjimo metu, perduodami pagal teismingumą administraciniams teismams.
6.3. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų formuojama praktika, darytina išvada, kad reikalavimas priteisti skolą remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, o ne su civiliniais santykiais, todėl yra teismingas administraciniam teismui. Nustačius, kad pagal rūšinio teismingumo taisykles ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, ji turi būti perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį ir teritorinį teismingumą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Ieškovė sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, kad tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau buvo nagrinėtas klausimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo teisėtumo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl lėšų grąžinimo iš atsakovės.
7.2. Be to, ieškinys teismui pateiktas dar 2016 metais, byla jau pradėta nagrinėti, teismas yra įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus dokumentus, dėl to, bylos perdavimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams bei šioje stadijoje užvilkintų procesą.
7.3. Pažymi, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas yra paliktas galioti pilna apimtimi, todėl yra galiojantis, teisėtas, pagrįstas ir sukeliantis atsakovei teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra 2016 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Bio City Group“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti pagal mokėjimo prašymą paramos gavėjui (atsakovei) išmokėtą 389 269,65 Eur paramos sumą ir sutartį nutraukti.
11. 2016 m. gegužės 30 d. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovė 2016 m. birželio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-604-811/2017 Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo, paliktas galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-73-438/2019 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą.
12. Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra reiškiamas remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį ir teritorinį teismingumą.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą, nurodė, kad kadangi šioje byloje liko tik skolos grąžinimo klausimas, kuris yra civilinio pobūdžio, jokie administracinių aktų teisėtumo klausimai nebėra sprendžiami, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teismas taip pat pažymėjo, kad procesas šioje byloje jau yra toli pažengęs, todėl bylos perdavimas kitam teismui tik dar labiau užtęstų procesą, o tokioje stadijoje esančios bylos pradėjimas nagrinėti iš naujo prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme, patvirtina aktuali teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. A(858)-824/2010).
17. Dėl ginčų, kylančių tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir paramos gavėjų rūšinio teismingumo, yra ne kartą pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija (2006 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra v. I.F, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Nacionalinė mokėjimo agentūra, 2010 m. birželio 11 d. nutartis, priimta byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra v. A. B. ir kt.).
18. Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. liepos 10 d. nutartyje nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir pretenduojančiojo gauti paramą susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje G. G. ir kiti v. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Mėsuva“ v. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos). Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas, taip pat vadovaudamasi teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą bei sankcijų taikymą nuostatomis, Nacionalinė mokėjimo agentūra veikia viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17). Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Bendrosios kompetencijos teismų sprendimai taip pat patvirtina, kad tokie Nacionalinės mokėjimo agentūros ieškiniai bendrosios kompetencijos teismuose nepriimami, o nustačius teismingumo pažeidimus bylos nagrinėjimo metu, perduodami pagal teismingumą administraciniams teismams (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4691-580/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-230/2016 ir kt.).
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą perduoti bylą administraciniam teismui, taip pažeisdamas rūšinį teismingumą.
21. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nenumato apeliacinės instancijos teismui, nustačius teismingumo taisyklių pažeidimą, perduoti ją nagrinėti pagal rūšinį teismingumą (šiuo atveju administraciniam teismui). Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad tokia prerogatyva nustatyta pirmosios instancijos teismui, t. y. teismui kurio žinioje yra byla. Dėl išdėstyto, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis naikintina ir atsakovės prašymas perduodamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gautas atsakovės UAB „Bio City Group“ bankroto administratoriaus Remigijaus Grabinsko prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tikslu leisti jam susipažinti su šia civiline byla. Prašyme administratorius nurodo, kad UAB „Bio City Group“iškelta bankroto byla, buvę atsakovės valdymo organai jam nėra perdavę įmonės dokumentų, todėl jis negali suformuluoti byloje pozicijos.
23. Pažymėtina, kad paprastai tokie prašymai yra tenkinami ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovams suteikiama laiko išsamiai susipažinti su bylos medžiaga, tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės, byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl jos teismingumo. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Dėl to, byloje iškilus grėsmei, kad ji gali būti išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos priimtas nutartis, apeliacinės instancijos teismas apeliantės UAB „Bio City Group“ atskirąjį skundą iš dalies patenkino ir perdavė pirmosios instancijos teismui jos pareikštą prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, svarstyti iš naujo. Perdavus šį prašymą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliantės bankroto administratorius turės galimybę suformuluoti savo poziciją dėl pareikšto prašymo ir ją pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo tenkinti apeliantės bankroto administratoriaus pareikštą prašymą ir atidėti paskirtą teismo posėdį, būtinybės nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ bankroto administratoriaus Remigijaus Grabinsko prašymą atidėti teismo posėdį.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.