- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-9-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01718-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. B. atstovui advokatui A. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. ir trečiojo asmens R. B. apeliacinius skundaus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3382-217/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. B. ieškovės naudai 1 027,50 Eur įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas, susidariusias už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., 11,62 delspinigius ir 23,00 Eur žyminį mokestį, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad V. B., kuri 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą teisme, buvo įgytas iki santuokos sudarymo su R. B., todėl nuosavybes teise priklauso atsakovei V. B.. Atsakovė būdama buto savininke, privalėjo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti už butą komunalinius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau šios prievolės nevykdė. Per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. susidarė 1 039,12 Eur skola už butą, t. y. 1 027,50 Eur už komunalines paslaugas bei 11,62 Eur delspinigiai. Atsakovė yra skolinga už administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Ieškovė teigė, kad atsakovės bet koks susitarimas su trečiuoju asmeniu R. B. dėl to, kas naudojasi V. B. priklausančia gyvenamąja patalpa, kas įsipareigojo mokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas, ieškovei nepateiktas, ieškovė neinformuota apie tokius susitarimus, nereiškia reikalavimo trečiajam asmeniui R. B. ir neprašo priteisti mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas.
3. Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą už butui suteiktas komunalines paslaugas, tame tarpe už patiektą vandenį, kurį tiekia UAB ,,Jonavos vandenys“, taip pat pareiškė reikalavimus už UAB „Jonavos šilumos tinklai“. Ieškovė, išvestinės reikalavimo teisės turėtoja, viršija savo teises, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė, tarp kitų reikalavimų prašo priteisti visas trečiojo asmens R. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis ar kažkokie kitokie dokumentai leidžiantys teigti, kad įmonė UAB „Jonavos paslaugos“ turi teisę reikšti tokio turinio reikalavimą, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. V. B. ir šioje byloje įvardijamo trečiojo asmens R. B. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant teismo sprendimo sąlygas, R. B. iki 2020 m. gruodžio 9 d. vienasmeniškai gyveno ginčo bute ir juo naudojosi. Šiame sprendime yra nustatytas gan išsamus aplinkybių ratas, susijęs su šio buto eksploatacija. Atsakovas R. B. sąmoningai naudojosi svetima nuosavybe, gaudamas ne tik naudą iš pačio buto kaip būsto, bet ir naudodamasis ieškovės paslaugomis. R. B. turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Galiausiai išnagrinėtoje byloje yra R. B. bei jo atstovo pateikta daugybė dokumentų, deklaruojant jo gyvenamąją vietą esant ginčo bute ir atvirkščiai pateikta gausybė dokumentų, nurodant kitą V. B. gyvenamąją vietą. V. B. nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. gruodžio 9 d. negyvenant ginčo bute bei nesinaudojant absoliučiai jokiomis ieškovės teikiamomis paslaugomis, o butą savo poreikiams naudojant R. B., ieškovė neturėtų reikalauti padengti pastarojo pragyvenimo išlaidų iš atsakovės. Ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Rašytinio susitarimo dėl buto panaudos su R. B. neturi.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B., ieškinį palaikė. Trečiasis asmuo nurodė, kad buto savininkė yra V. B.. Skola už komunalinius patarnavimus skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., t. y. už laikotarpį, kuomet santuokiniai ryšiai tarp jų jau buvo nutrūkę ir jie nevedė bendro ūkio. Atsakovė privalo išlaikyti bei prižiūrėti asmeninį butą po to, kai sutuoktiniai ėmė gyventi skyrium. Ji yra atsakinga ieškovei už visas butui suteiktas paslaugas, visiškai nevertinant ar ji tuo metu gyveno savo bute ar ne. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei buto ar kitų patalpų savininkas nesudaro su tokiomis patalpomis besinaudojančiais asmenimis rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta bendro naudojimo patalpų išlaidų apmokėjimo tvarka, tai tokiam buto ir kitų patalpų savininkui, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai apmokėti visas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės V. B., ieškovės naudai 1 027,50 Eur įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., 11,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 039,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas; bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas paliko nepaskirstytas, bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. B. nepriteisė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, butas įgytas iki santuokos su R. B.. Skola ieškovei susidarė nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Atsakovė yra skolinga už administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nepateikė leistinų įrodymų, kaip gynė savo, kaip buto savininkės teises, nepateikė rašytinio susitarimo, kas mokės už butui suteiktas komunalines paslaugas ir patarnavimus jos bute gyvenantiems asmenims ir kokie yra tų asmenų įsipareigojimai ieškovei.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais mokėti už suteiktas paslaugas, todėl privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius, todėl taip pat priteisė ieškovės paskaičiuotus delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 23,00 Eur žyminį mokestį, tuo tarpu nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios susidarė atstovaujant atsakovę, yra dengiamos iš valstybės lėšų. Dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės trečiajam asmeniui turėtų būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovei, esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šios išlaidos iš atsakovės trečiajam asmeniui nepriteistinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ar jį pakeisti, priteisiant iš atsakovės trečiojo asmens naudai 1 539,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, taip pat iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalis.
1.2. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą atsakovu R. B. buvo įtrauktas tik V. B. iniciatyva ir tik dėl pastarosios procesinio elgesio, nesutinkant apmokėti už ieškovės butui suteiktas paslaugas, nors tokią pareigą turi buto savininkas. R. B. įtraukus į bylos nagrinėjimą atsakovu šis, vykdydamas teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kurio pateikimas atsakovui CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu yra privalomas, sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas išvis neįvertino dalies trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Visa trečiojo asmens turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų suma sudarė ne 400,00 Eur, kaip nurodė teismas, o 1 539,10 Eur (839,10 Eur + 300,00 Eur +400,00 Eur). Byloje taip pat nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis, vilkinę procesą ar reiškęs nepagrįstus reikalavimus. Bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidedamas dėl ieškovės atstovo užimtumo ir jo nesavalaikių prašymų teismui.
Motyvuojamoji dalis
1.4. Trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija įstatymų nustatytų maksimalių dydžių, todėl turėjo būti priteisiamos visa apimtimi iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą, atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. B. apeliacinį skundą, iš ieškovės jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nėra aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, neaišku, kas ką atstovauja ir kokiu pagrindu, neaišku kam ir kokias skolas pirmosios instancijos teismas priteisė. Teismas nepagrįstai vertino, kad už skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., yra skolinga atsakovė, nes šiuo laikotarpiu su atsakovu bendro ūkio nevedė, jų santuokiniai ryšiai buvo jau nutrūkę, jie gyveno atskirai. Trečiasis asmuo, kaip paslaugų vartotojas, buvo prisiėmęs įsipareigojimus apmokėti už jam teikiamas paslaugas, t. y. buvo susiklostę faktiniai nekilnojamojo turto nuomos santykiai.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė yra atsakinga už skolas, nes yra buto savininkė, ir visiškai nesiaiškino, kas faktiškai naudojosi ginčo butu nurodytu laikotarpiu. Teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, pažeisdamas teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to, skola už komunalinius patarnavimus ginčo bute buvo priteista iš asmens, kuris net nesinaudojo ginčo laikotarpiu tomis paslaugomis.
2.3. Ieškovė ieškinyje nenurodo už kokius komunalinius patarnavimus susidarė prašoma priteisti skola, nors pagal CPK normas ji privalėjo pagrįsti savo ieškinį. Nors vandens teikimą užtikrina UAB „Jonavos vandenys“, ieškovė, teikia ieškinį už šį juridinį asmenį. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės ieškinys yra reiškiamas kito juridinio asmens vardu. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skolos, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, ar ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinio reikalavimus ir šio juridinio asmens vardu. Teismas net neįtraukė minėtų juridinių asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis, dėl to buvo pasisakyta dėl asmenų teisių ir interesų, kurie net nebuvo įtraukti šioje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis, o ieškovės ieškinys pareikštas neturint tam įgaliojimų.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. UAB „Jonavos šilumos tinklai“ yra pateikę atsakovei pretenziją, kurios įvykdymo terminas ieškinio pateikimo dienai dar nebuvo suėjęs. Šiuo atveju yra pažeidžiamos ir atsakovės teisės bei pareigos, nes UAB „Jonavos vandenys“ ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ atsakovei ieškinio dėl skolos nepareiškė ir po priimto tokio teismo sprendimo neaišku kam ir kiek atsakovė yra skolinga, kaip turėtų sumokėti skolą UAB „Jonavos šilumos tinklams“ pagal pateiktą pretenziją.
2.5. Ieškovės ieškinio reikalavimai pareikšti ydingai, įvertinus tai, kad skolos susidarė dar atsakovei nepanaikinus santuokos įrašo. Santuokos nutraukimo byloje skoliniai įsipareigojimai tarp sutuoktinių nebuvo padalinti, todėl galima vertinti, kad, pagal pareikštą ieškinį, gali būti ir solidari atsakomybė, ką R. B. bando paneigti. Šie teisiniai santykiai privalo būti įvertinti, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai to neįvertino.
2.6. Ieškovė nepateikė skolos ir delspinigių tikslių paskaičiavimų, o pirmosios instancijos teismas jų paskaičiavimo teisingumo nevertino. Kyla pagrįstų abejonių dėl paskaičiuotų delspinigių teisingumo, nes vieną mėnesį jie skaičiuojami, o kitus mėnesius nuo tokios pat sumos skaičiuojami didesni arba mažesni delspinigiai, arba neskaičiuojami išvis.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ginčo bute esančių gyventojų skaičiaus, kadangi mokesčiai turėjo būti skaičiuojami ne už asmenis, o už faktiškai ten gyvenusį ir ten gyvenamąją savo vietą deklaravusį asmenį – R. B.. Teismas neįvertino aplinkybės, kas ginčo laikotarpiu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ginčo bute, taip pat apie atsakovės ir trečiojo asmens faktiškai gyvenamąją vietą, t. y., kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo išvykusi į užsienį, bei kitų aplinkybių, susijusių su faktiniu ginčo buto naudojimusi.
2.8. Trečiojo asmens R. B. procesinis elgesys, prašant jo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, yra nesąžiningas. Ieškovė nebuvo įgaliota šioje byloje atstovauti trečiojo asmens interesus, juolab R. B. nebuvo šalimi ieškovės pusėje. Būtent tik nuo ieškovės procesinių veiksmų priklauso, kas byloje bus patrauktu atsakovu. Šiuo atveju ieškovė bylos procese priėmė sprendimą pakeisti R. B. procesinę padėtį ir tai nereiškia, kad būtent atsakovė įtakojo tokį ieškovės pasirinkimą. Dėl to atsakovė negali būti pripažįstama atsakinga už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės išvis neturėtų būti priteistos.
12. Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Ieškovė nurodo, kad atsakovei pateikus teismui prieštaravimą dėl teismo įsakymo priėmimo, būtent jos iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas. Bylos nagrinėjime R. B. atstovavo advokatas, kuris dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nevilkino proceso, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, nereiškė nepagrįstų reikalavimų. CPK 47 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), todėl trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės yra pagrįstas.
13. Atsakovė V. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui atsiliepimą ir į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad būtent ieškovas pasirenka šalis, tuo tarpu ji negalėjo įtakoti ieškovės procesinio elgesio. Atsakovu turėjo būti patrauktas R. B., kurio procesinė padėtis buvo pakeista ieškovės pasirinkimu, o atsakovė nėra atsakinga už ieškovės pasirinkimą. Nors ieškiniu priteista suma ir yra priteista iš atsakovės, tačiau ji nėra atsakinga už R. B. atstovavimo išlaidas. Atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto savininkės prievolės apmokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas. Byloje nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) V. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo jai apskaičiuotų mokesčių ir įmokų, nes atsakovės teigimu, mokesčius turėjo mokėti bute gyvenęs asmuo-buvęs atsakovės sutuoktinis, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo – R. B..
16. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
17. Energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą, Elektros energijos reglamentuojančios teisės normos. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje (Įstatymo Nr. XIII-2705 redakcija, galiojusioje įsiskolinimo susidarymo metu) šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Šių Taisyklių 19.2 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais
18. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių (nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtinta Taisyklių redakcija) 24 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Vertindamas nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties kaip viešosios sutarties teisinio reguliavimo kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės V. B. apeliacinio skundo argumentais, jog už butui tiektas paslaugas prieš paslaugų tiekėjus yra atsakingas jame gyvenęs, t. y. faktiškai paslaugomis pasinaudojęs asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir byloje šalys to neginčija, kad tarp trečiojo asmens R. B. ir energijos tiekėjų, kurie tiekė atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančiam butui paslaugas, rašytinė šilumos ir karšto vandens, šalto vandens ir nuotekų, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, todėl, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, ar jomis nesinaudoja, paslaugų pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra buto savininkas (apeliantė V. B.), kuris ir privalo sumokėti tiek už butui tiektas paslaugas, tiek ir išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir išsaugojimą.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patenkino ieškovės reikalavimus ir prašomas sumas, už atsakovės (apeliantės) butui suteiktas paslaugas priteisė namo administratorei (ieškovei). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).
22. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn.
23. Nagrinėjamos bylos atveju namo administratorius ieškiniu pareiškė reikalavimą ne tik dėl išlaidų už namo bendrojo naudojimo objektams išlaikymo ir išsaugojimo, bet ir dėl paslaugų suteikimo, kuriomis buto savininkas naudojosi asmeniškai, priteisimo. Šios nutarties 17-19 punkte minėta, kad tiek energijos, tiek geriamojo vandens ar nuotekų pirkimo–pardavimo sutarčių šalimis yra šias paslaugas tiekiantis asmuo ir vartotojas. Taigi namo administratorei (ieškovei) pareiškus reikalavimą dėl išlaidų už suteiktas paslaugas išieškojimo ir teismo sprendimu nusprendus dėl jų suteikimo apimties ir į bylos nagrinėjimą neįtraukus šias paslaugas suteikusių asmenų, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
24. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
25. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų atsakovės butui suteikusių paslaugas asmenų, pingines lėšas už suteiktas paslaugas priteisiant asmeniui (ieškovei), kurio sutartiniai santykiai su vartotoju (buto savininku) dėl asmeniškai naudojamų paslaugų nesieja. Todėl vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
26. Ieškovo atstovė nurodė, kad teisė išieškoti už atsakovės asmeniškai suteiktas paslaugas suteikta paslaugų tiekėjo išduotais įgaliojimais, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti pagrindo neturi, kadangi šiuo atveju ieškinys yra pareikštas ieškovės, o ne šias paslaugas suteikusių asmenų, vardu. Be to, byloje pateiktų įgaliojimų turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad paslaugas suteikę asmenys perleido savo turėtas teises į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės butui suteiktų paslaugų paskirties ir apimties, t. y. kokios sumos buvo panaudotos namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, kokia apimtimi buto savininkė yra atsakinga už jai asmeniškai suteiktas paslaugas.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės butui suteiktų paslaugų paskirties ir apimties, t. y. kokios sumos buvo panaudotos namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, kokia apimtimi buto savininkė yra atsakinga už jai asmeniškai suteiktas paslaugas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
29. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.