- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-64-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00791-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nermeka“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermeka“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermeka“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 159,99 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį už šešis mėnesius ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. su atsakove sudarė neterminuotą laikinojo darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku, nurodant, kad darbo funkcijas atliks darbdavio nurodyto laikinojo darbo naudotojo naudai. Darbo sutartyje buvo nustatytas 495 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (Darbo sutarties 1.4 p.). Darbo sutarties 11 p. numatė, kad darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą. Priede Nr. 1 prie darbo sutarties nurodyta, kad komandiruotės į Vokietiją metu darbuotojui garantuojamas atlyginimas, atitinkantis Vokietijoje galiojančias darbo kodekso normas. Be to, pagal Vokietijos mokesčių įstatymą asmuo, išdirbęs komandiruotėje daugiau negu 183 dienas per kalendorinius metus, privalo nuo uždirbto atlyginimo sumokėti Vokietijoje mokesčius (14,5 proc.) už visą laikotarpį, o jei komandiruotėje neišdirbama 183 dienas, nuskaičiuoti mokesčiai grąžinami. Ieškovas teigia, kad buvo komandiruotas į V. F. Respubliką (Raunheim mieste į Plaza H. G. įmonę) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ir nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Ieškovo prašymu nuo 2018 m. kovo 28 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Ieškovas nurodė, kad už 2017 m. lapkričio mėn. ieškovui buvo priskaityta išmokėti bendra 1 906,08 Eur suma (447,86 Eur etatinio atlyginimo ir 1458,22 Eur dienpinigių), tačiau 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. išmokėta bendra 1 563,62 Eur suma, skirtumą tarp priskaitytos ir išmokėtos sumos - 342,46 Eur, sudarė atsakovo išskaitytas Sodros mokestis (13,44 Eur), privalomasis sveikatos draudimo mokestis (26,87 Eur), gyventojų pajamų mokestis (25,77 Eur) ir Vokietijos mokestis (276,38 Eur). Už 2017 m. gruodžio mėn. ieškovui buvo priskaityta išmokėti 1 684,31 Eur (416,84 Eur etatinio atlyginimo ir 1 267,47 Eur dienpinigių), tačiau 2018 m. sausio 19 d. ieškovui buvo išmokėta bendra 1 395,78 Eur suma. Skirtumą tarp priskaitytos ir išmokėtos sumos - 288,53 Eur, sudarė atsakovo išskaitytas gyventojų pajamų mokestis (6,79 Eur), Sodros mokestis (12,51 Eur), privalomasis sveikatos draudimo mokestis (25,01 Eur) ir Vokietijos mokestis (244,22 Eur). Už 2018 m. sausio mėn. ieškovui buvo priskaityta išmokėti 1 898,04 Eur (428,73 Eur etatinio atlyginimo ir 1 469,31 Eur dienpinigių), tačiau 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu ieškovui sumokėta 1 574,78 Eur suma. Skirtumą tarp priskaitytos ir išmokėtos sumos - 323,26 Eur, sudarė atsakovo išskaitytas gyventojų pajamų mokestis (9,46 Eur), Sodros mokestis (12,86 Eur), privalomasis sveikatos draudimo mokestis (25,72 Eur) ir Vokietijos mokestis (275,22 Eur). Ieškovas teigia, kad po darbo sutarties nutraukimo ieškovui nuvykus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, jam paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. ir įskaitant laikotarpį, kurį ieškovas dirbo atsakovo įmonėje, jokie socialinio draudimo laikotarpiai nėra registruoti, taip pat ieškovui buvo pateikti VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimai paremti atsakovo prašymais išregistruoti duomenis apie ieškovo socialinį draudimą Lietuvos Respublikoje. Ieškovo žiniomis, jis nebuvo registruotas kaip dirbantis pagal 2017 m. lapkričio 1 d. darbo sutartį ir V. F. Respublikoje. Ieškovas įsitikinęs, kadangi ieškovas komandiruotėse V. F. Respublikoje neišbuvo ilgiau nei 183 dienas per kalendorinius metus, todėl nutraukiant darbo sutartį atsakovas šias išskaitytas sumas privalėjo grąžinti ieškovui, kaip tai nurodoma darbo sutarties priede Nr. 1, bet tai padaryta nebuvo. Atsakovas viso ieškovo darbo atsakovo įmonėje laikotarpiu išskaitė gyventojų pajamų mokestį, Sodros mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį, tačiau paties atsakovo prašymu ieškovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai buvo išregistruoti VSDFV, t. y. Lietuvos Respublikoje darbo atsakovo įmonėje laikotarpiu ieškovas nebuvo socialiai draustas ir atsakovui neatsirado pareiga už ieškovą išskaityti šiuos mokesčius, bet šie mokesčiai buvo išskaityti ir nutraukiant darbo sutartį nebuvo išmokėti. Atsakovė nepagrįstai neišmokėjo ieškovui už 2017 m. lapkričio mėn. - 66,08 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn. - 44,31 Eur, už 2018 m. sausio mėn. - 48,04 Eur, už 2018 m. vasario mėn. - 78,06 Eur, už 2018 m. kovo mėn. 127,68 Eur, viso 364,17 Eur. Kartu su išskaitytais ir negrąžintais Vokietijos mokesčiais nutraukdama darbo sutartį atsakovė neišmokėjo ieškovui bendros 1 159,99 Eur sumos (364,17 Eur + 795,82 Eur. Atsakovė pažeidė savo pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl ieškovas prašo priteisti šešių vidutinių ieškovo darbo užmokesčio dydžių sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog yra ieškovui nesumokėjusi 364,17 Eur, tačiau teigia, kad šie pinigai yra ne darbo užmokestis, o nesumokėti mokesčiai, kurių be teismo sprendimo atsakovas sumokėti ieškovui negali. Atsakovė taip pat nurodo, kad darbo sutarties 11 punkte šalys numatė, jog darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą. Todėl, atsakovės įsitikinimu, šalys darbo sutartimi sulygo, jog atsakovė mokės ieškovui vykstant į komandiruotę užsienyje ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių pagal darbo sutartį ir priklausančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, sutiko, jog bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių tuo atveju, jeigu bus komandiruojamas į užsienio valstybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ ginčo laikotarpyje patvirtinta V. F. Respublikoje dienos dienpinigių norma buvo 58 Eur. Atsakovė teigia, kad ieškovas 2017 m. lapkričio mėnesį komandiruotėje buvo 27 dienas, 2017 m. gruodžio mėnesį buvo 22 dienas, 2018 m. sausio mėnesį buvo 24 dienas, 2018 m. vasario mėnesį buvo 28 dienas, 2018 m. kovo mėnesį buvo 27 dienas - iš viso komandiruotėje buvo 128 dienas. Priskaityta iš viso dienpinigių suma – 5 660,21 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad vienos dienos komandiruotės norma buvo 44,22 Eur suma (5 660,21 Eur / 128 dienos = 44,22), kai tuo tarpu minimali vienos dienos komandiruotės dienpinigių norma yra 29 Eur (58/2 = 29) (Darbo sutarties 11 punktas). Atsakovas nurodė, kad jokie papildomi mokesčiai faktiškai ieškovui nebuvo nuskaičiuoti. Atlyginimo lapeliuose buvo nurodomi menami mokesčiai, kurie būtų sumokami, jeigu to pareikalaus valstybinės institucijos. Tačiau, minėti mokesčiai nebuvo deponuoti iš ieškovo atlyginimo. Atsakovė papildomai paaiškino, kad UAB „BSS IT“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pagal sudarytą paslaugų sutartį SAAS-2016-125 teikė UAB „Nermeka“ buhalterinės programos kūrimo ir programavimo paslaugas bei buhalterinės programos kūrimo metu, buvo atliktos programinės klaidos. Programuojant užduotį buvo padaryta programavimo (formulių nustatymo) klaida ir V. F. Respublikos mokesčiai, kurie būtų mokami, jeigu darbuotojas išbūtų daugiau nei 183 dienas, tapo matomi darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo, atsikaitymo dokumentuose. Atlikus šios klaidos pasekmių vidaus auditą, nustatyta, kad faktiškai dėl to darbuotojai finansiškai nepatyrė jokių nuostolių, jiems faktiniai mokėjimai buvo atlikti pilnai ir tiek, kiek priklauso pagal teisės aktų reikalavimus ir darbo sutartis. Vadinasi, jokie mokesčiai ieškovui nebuvo nuskaičiuoti, jam buvo išmokėtas darbo užmokestis visa apimtimi kiek ir priklausė. Atsakovė kreipėsi dėl audito ekspertizės į VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centrą, kuris pateikė 2020 m. rugpjūčio 21 d. konsultacinę išvadą Nr. ET06. Šioje išvadoje teigiama, kad pagal darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „Nermeka“ ir A. A., UAB „Nermeka“ įvykdė įsipareigojimus darbuotojui tiek, kiek tai susiję su Vokietijos mokesčiu. Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius iš A. A. priskaičiuotų sumų už darbą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Vokietijos mokestis nėra faktiškai išskaičiuotas. Atsakovės teigimu, ieškinys dalyje dėl Vokietijos mokesčio priteisimo ieškovui, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „Nermeka“ su darbo santykiais susijusias išmokas - 364,17 Eur, 1 485 Eur netesybų, 366,66 Eur už advokato paslaugas. Teismas priteisė iš ieškovo A. A. atsakovės UAB „Nermeka“ naudai 166,66 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, 262,16 Eur už ekspertizę. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Nermeka“ 41,60 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu priteisti 795,82 Eur Vokietijos mokesčių, pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 21 d. konsultacinę išvadą Nr. ET06. Pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad iš viso ieškovui pervesta 7 795,0 Eur tiek, kiek turėjo būti pervesta pagal darbo užmokesčio žiniaraščius. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nenurodyta, kad išskaičiuotas Vokietijos mokestis, taip pat atlyginimo lapeliuose jis nėra išskaičiuotas. Išvadoje konstatuojama, kad pagal darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „Nermeka“ ir A. A., UAB „Nermeka“ įvykdė įsipareigojimus darbuotojui tiek, kiek tai susiję su Vokietijos mokesčiu. Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius iš ieškovui priskaičiuotų sumų už darbą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Vokietijos mokestis nėra faktiškai išskaičiuotas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su šia eksperto išvada, tačiau skirti kitos ekspertizės neprašė, rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir faktus, nepateikė. Ieškovas rėmėsi tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti ekspertui. Teismas nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima paneigti ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl sutiko su atsakovės nuomone, jog ieškovo ieškinyje nurodyti Vokietijos mokesčiai nebuvo išskaičiuoti ir neturi būti grąžinti ieškovui. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį šioje dalyje laikė nepagrįstu ir atmetė (CPK 178 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta nutraukiant darbo sutartį, t. y. neišmokėtos visos su darbo santykiais susiję išmokos. Todėl taikytina DK 147 straipsnio 2 dalis, t. y. darbdavys privalo mokėti netesybas. Teismas nurodė, kad darbo sutarties, sudarytos 2017 m. lapkričio 2 d. tarp ieškovo A. A. ir atsakovės UAB „Nermeka“, 1.4 p. numatyta sąlyga, jog darbo užmokestis yra 495 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo 5 mėnesius (laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos). Teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į priteistiną sumą – 364,17 Eur, pagrįsta ir protinga suma už pavėluotą atsiskaitymą būtų trijų mėnesių ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio netesybos, kas sudaro 1 485 Eur neatskaičius mokesčių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. ir papildomai iš atsakovės UAB „Nermeka“ priteisti ieškovo naudai 795,82 Eur išskaitytų ir nesumokėtų Vokietijos mokesčių bei taikyti DK 147 straipsnyje įtvirtintas netesybas maksimalia apimtimi, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš šešių mėnesių skaičiaus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytoju teismo ekspertą K. A., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo reguliavimą. Priede Nr. 1 prie darbo sutarties yra nurodyta, jog pagal Vokietijos mokesčių įstatymą asmuo, išdirbęs komandiruotėje daugiau negu 183 dienas per kalendorinius metus, privalo nuo uždirbto atlyginimo sumokėti Vokietijoje mokesčius (14,5 proc.) už visą laikotarpį, o jei komandiruotėje neišdirbama 183 dienas, nuskaičiuoti mokesčiai grąžinami. Teismas nesiaiškino, kaip ši darbo sutarties sąlyga buvo įgyvendinama ir kaip atsakovas turėjo bei faktiškai vykdė išskaitas užtikrinant šios darbo sutarties nuostatos įvykdymą, jei tokių mokesčių neišskaitė - tuomet kaip turėjo įgyvendinti pareigą ir kieno sąskaita juos sumokėti į Vokietijos biudžetą darbuotojui išdirbus ilgiau nei 183 dienas.
7.2. Teisme atsakovė nekėlė atlyginimo lapelių autentiškumo klausimo ir neginčijo fakto, kad tokio turinio atlyginimo lapeliai ieškovui buvo išduoti darbo santykių laikotarpiu, todėl juose pateikiamų duomenų teisingumu teismui nebuvo pagrindo abejoti. Iš teismo sprendimo motyvų seka, kad teismas šių įrodymų net nevertino ir sprendime dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, nors jie tiesiogiai pagrindžia ieškovo reiškiamus reikalavimus.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovės pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodomi duomenys apie ieškovui priskaitytas su darbo santykiais susijusias sumas ir atliktas išskaitas skiriasi, tačiau teismas nei šių skirtumų, nei šių įrodymų turinio iš esmės netyrė, o aklai vadovavosi atsakovės pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais, o sprendime net neaptariama, kodėl tokie duomenys skiriasi.
7.4. Teismas vadovavosi konsultacine išvada net neįsigilinęs į jos turinį bei į tas pastabas, kurias ieškovo pusė išsakė dėl šios išvados nepagrįstumo. Jeigu teismas būtų tinkamai ištyręs konsultacinę išvadą, būtų nustatęs, kad ji yra tendencinga, prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir ja negalima vadovautis. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog ieškovas turėjo prašyti skirti kitą ekspertizę. K. A. konsultacinė išvada nėra teismo ekspertizė, o tik vienas iš rašytinių įrodymų, o jos išvados paneigiamos kitais rašytiniais įrodymais - atlyginimų lapelių duomenimis.
7.5. Ieškovas pažymi, kad dėl atsakovės išskaitomų ir nesugrąžinamų darbuotojams Vokietijos mokesčių jau yra suformuota ir teisminė praktika. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1147-638/2019 patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir priteisė iš atsakovės šio išskaitytus ir nutraukus darbo sutartį negrąžintus Vokietijos mokesčius, nors atsakovė gynėsi iš esmės tokiais pat argumentais, kad realiai jokie mokesčiai nebuvo išskaityti, o atlyginimų lapeliuose buvo nurodomi tik informaciniais tikslais.
7.6. Su atsakove nebuvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl su ieškovu privalėjo būti atsiskaityta atleidimo dieną. Teismas sprendime nemotyvavo išvados, kodėl 3 mėnesių ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio netesybų dydis yra pagrįstas. DK 147 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino įstatyminių netesybų dydį ribodamas jas pusės metų laikotarpiu nepriklausomai nuo to, kiek trunka pats pažeidimas, t. y. laikytina, jog tokiu reguliavimu įtvirtinama abiejų teisinio santykio šalių interesų pusiausvyra. Ieškovo vertinimu, DK nuostatos nenumato įstatyminių netesybų mažinimo galimybės ir tokio dydžio netesybas įtvirtina kaip protingas.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nermeka“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės požiūriu, teismas nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima paneigti ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog ieškovo ieškinyje nurodyti Vokietijos mokesčiai nebuvo išskaičiuoti ir neturi būti grąžinti ieškovui.
8.2. Nors ieškovas nesutiko su eksperto konsultacine išvada, tačiau skirti kitos ekspertizės neprašė, rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir faktus, nepateikė. Ieškovas rėmėsi tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti ekspertui.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Nermeka“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. ir ieškovo reikalavimą dėl netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis) atmesti, teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo skundas galėtų būti tenkintas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde.
9.1. Teismo sprendimas dalyje dėl 1 485 Eur netesybų priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas nes teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyrė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
9.2. DK 147 straipsnio 2 dalis taikyta netinkamai. Atsakovės nuomone, ši teisės norma, ją sistemiškai aiškinant lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, yra taikytina būtent už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą – sumokėtų už darbuotoją mokesčių administratoriui, ir grąžintų darbdaviui - ši teisės norma, atsakovės nuomone, neapima.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai, nei nurodo apeliantas, 364,17 Eur suma buvo priskaityta ieškovui kaip su darbo santykiais susijusios išmokos ir ieškinys dėl šios sumos priteisimo atsakovei buvo pareikštas paaiškėjus, kad atsakovė šių sumų nesumokėjo į valstybinio socialinio draudimo bei valstybės biudžetą, nors atlyginimo lapeliuose deklaravo priešingai. Ši suma yra ieškovo uždirbto darbo užmokesčio dalis, kuri dėl atsakovės kaltės nebuvo laiku sumokėta ieškovui. Tai, kad atsakovė deklaravo, jog ši suma bus mokama kaip privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai, nekeičia jų vertinimo.
10.2. Su atsakove nebuvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl su ieškovu privalėjo būti atsiskaityta atleidimo dieną, tačiau tai padaryta nebuvo, ką (nors ir ne visa apimtimi) pripažino ir teismas.
10.3. Atsakovė nesumokėjo ieškovui iš jo nepagrįstai išskaitytų sumų nuo 2017 m. lapkričio - 2018 m. kovo mėn., t. y. beveik trejus metus, nors dalies išskaitų, kurias teismas priteisė, mokėjimo pareigą net pripažino. Taigi priešingai, nei teigia atsakovė, buvo įstatyminis pagrindas taikyti įstatymines netesybas jos atžvilgiu.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu, kad teismas turėtų išeiti už apeliacinio skundo ribų ir apeliacinį skundą tenkinti ir kitu, teismo parinktu pagrindu. Atsakovė yra atstovaujama kvalifikuoto advokato padėjėjo, todėl turi visas galimybes tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliantas A. A. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į posėdį konsultacinę išvadą pateikusį K. A. ir atsakovo atstovą. Ieškovas nurodo, kad K. A. turėtų atsakyti, ar matė atlyginimo lapelius, o atsakovo atstovas turėtų paaiškinti, kodėl nurodo skirtingas ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio sumas.
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Šiuo atveju byloje yra pateikta K. A. konsultacinė išvada, kuri yra prijungta prie bylos kaip rašytinis įrodymas ir gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Paties K. A. papildomi paaiškinimai apie aplinkybes, kurias jis matė arba nematė, sprendžiant ginčą neturi reikšmės. Atsakovo pozicija taip pat yra išreikšta atsiliepime į ieškinį, atstovų paaiškinimuose, kituose rašytiniuose įrodymuose, todėl teismas nemato poreikio papildomai apklausti atsakovo atstovą. Teismas sprendžia, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui pateikto atlyginimo lapelio teisinės reikšmės (DK 148 straipsnio 1 dalis) bei dėl darbuotojo teisės gauti netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.
15. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atsakovės UAB „Nermeka“ darbuotojas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d., ir savo darbo funkcijas vykdė Vokietijoje laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Darbo užmokesčio dydis buvo šalių sutartas 495 Eur, o dienpinigių dydis konkrečia suma neapibrėžtas, bet ne mažiau kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytos normos (darbo sutarties 11 p.).
16. Ieškovui buvo pateikti atlyginimo lapeliai už 2017 m. lapkritį, gruodį ir 2018 m. sausį. Atlyginimo lapeliuose buvo nurodoma ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos: 2017 m. lapkritį 1906,08 Eur, gruodį - 1684,31 Eur, 2018 m. sausį - 1898,04 Eur. Atlyginimo lapeliuose, atskaitymų skiltyje buvo nurodyta, kad iš ieškovo yra atskaitytas vadinamasis Vokietijos mokestis, t. y. 14,5 proc. nuo priskaityto atlyginimo. Ieškovas, remdamasis jam pateiktais atlyginimo lapeliais pareikalavo, kad atleidžiant iš darbo ir įvertinant, kad Vokietijoje jis neišdirbo 183 dienų per metus, jam būtų išmokėta nepagrįstai atskaityta Vokietijos mokesčių suma, kuri per tris mėnesius sudaro 795,82 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino remdamasis atsakovo pateikta konsultacine išvada, kurioje teigiama, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose nenurodyta, kad išskaičiuotas Vokietijos mokestis, taip pat atlyginimo lapeliuose jis nėra išskaičiuotas.
18. Tačiau konsultacinės išvados teiginys, kad atlyginimo lapeliuose nėra išskaičiuotas Vokietijos mokestis, yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, nes, kaip minėta atlyginimo lapeliuose Vokietijos mokestis yra išskaičiuotas. Atsakovas taip pat yra pateikęs į bylą buhalterinės programos kūrimo paslaugas suteikusios UAB „BSS IT“ paaiškinimą, kuriame ši įmonė teigia, kad buvo gavusi iš „Nermeka“ užduotį suprogramuoti buhalterinę apskaitą taip, kad už konkretų užsienyje dirbusį darbuotoją būtų rezervuotos lėšos galimam Vokietijos mokesčiui mokėti. Įmonė „BSS IT“ sudariusi tokią programą, tačiau klaidingai, nes rezervuotos lėšos tapo matomos darbuotojams, tačiau tos lėšos iš tikrųjų buvo rezervuotos pačios įmonės sąskaita, o darbuotojams buvo priskaičiuotos ir išmokėtos sumos, kurioms jiems ir priklausė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atsakovo bei programines paslaugas teikusios įmonės „BSS IT“ teiginių teisingumo patikrinti faktiškai neįmanoma, nes, kaip minėta, darbuotojui priskaitomų dienpinigių suma darbo sutartyje buvo nustatyta ne konkrečiu dydžiu, bet nustatant tik minimalią ribą - ne mažiau kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytos dienos normos, vadinasi, konkretų mėnesį dienpinigių galėjo būti skaičiuojama ir daugiau. Kita vertus, pagal Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalį, darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Vadinasi, pateikęs darbuotojui atlyginimo lapelį, darbdavys įvykdo įstatyme nustatytą pareigą pateikti teisingus duomenis ir kartu prisiima prievolę išmokėti darbuotojui nurodytas sumas.
20. Kaip minėta, darbuotojui buvo pateikti atlyginimo lapeliai už 2017 m. lapkričio, gruodžio ir 2018 m. sausio mėnesius, o prasidėjus teisminiam ginčui buvo pateikti atsakovo 2020 m. kovo 12 d. sudaryti darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose darbuotojui priskaityta suma nurodoma mažesnė, negu kad atlyginimo lapeliuose, ir skirtumą sudaro sumos, atitinkančios vadinamuosius Vokietijos mokesčius, kas labai aiškiai parodyta ir ieškovo apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė DK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl 795,82 Eur priteisimo. Sprendimas pakeistinas priteisiant ieškovui papildomai 795,82 Eur (išmokėtina suma) darbo užmokesčio.
21. Abi bylos šalys teikė skundus dėl teismo priteistų netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad netesybų priteista per mažai, o atsakovė nurodė, kad netesybų apskritai nebuvo pagrindo priteisti, nes ieškovui nebuvo išmokėtos ne darbo užmokesčio sumos, o kitos sumos (mokesčiai Sodrai).
22. Byloje nekilo ginčo, kad iš ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio atskaitytos Sodros, privalomojo sveikatos draudimo ir pajamų mokesčių sumos, iš viso 364,17 Eur, nebuvo sumokėtos atitinkamiems mokesčių fondams, todėl atsakovas neprieštaravo grąžinti šią sumą ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovui atsisakyta išduoti vadinamąją A1 formą, pagal kurią mokesčiai būtų mokami tik Lietuvoje, paaiškėjo 2018 m. spalio 30 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriui priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas „E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas“). Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2018 m. kovo 28 d., dar nebuvo aišku, kad 364,17 Eur mokesčių, sumokėtų už ieškovą, yra sumokėti be pagrindo ir turi būti grąžinti darbuotojui, kitaip tariant šios sumos neišmokėjimas atleidimo iš darbo dieną negalėtų būti laikomas netinkamu atsiskaitymu su ieškovu ir vien šios sumos neišmokėjimas nebūtų pagrindas priteisti netesybas.
23. Tačiau, kaip jau nustatyta šios nutarties 20 pastraipoje, ieškovui atleidimo dieną nebuvo išmokėta 795,82 Eur Vokietijos mokesčių, todėl laikytina, kad su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną. Tai sudaro pagrindą priteisti ieškovui netesybas ( DK 147 straipsnio 2 dalis).
24. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio netesybas, kas sudaro 1485 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas įvertino ieškovo darbo laikotarpį atsakovo įmonėje, sumą, kuri nebuvo išmokėta atleidžiant iš darbo. Ieškovas teigia, kad DK nuostatos nenumato įstatyminių netesybų mažinimo galimybės.
25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybų dydis yra nustatomas pagal uždelstų mėnesių skaičių, tačiau negali būti daugiau kaip šešių mėnesių darbo užmokesčių dydžio. Be to, jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis užmokestis, tai netesybos skaičiuojamos nuo uždelstos sumos, ją dauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Šia nutartimi nustatyta, kad ieškovui nebuvo išmokėta 795,82 Eur darbo užmokesčio, tai yra daugiau, negu kad vieno mėnesio atlyginimas. Ieškovo darbo laikotarpis atsakovo įmonėje buvo penki mėnesiai, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio netesybos yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga suma.
26. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 64 proc. (ieškovas prašė priteisti 4129,99 Eur, priteisiama 2644,99 Eur). Ieškovo išlaidas sudarė 550 Eur už advokato paslaugas. Ieškovui priteistina iš atsakovės 352 Eur. Atsakovės išlaidas sudarė 500 Eur už advokato darbą ir 786,50 Eur už ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išlaidos už vadinamąją ekspertizę (786,50 Eur) yra nepriteistinos, nes, viena vertus, tai nėra ekspertizė CPK 212 straipsnio prasme, o tik asmens, turinčio eksperto kvalifikaciją, pateikta išvada, kitaip tariant, rašytinis įrodymas, kita vertus, pateiktoji konsultacinė išvada yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės (žr. šios nutarties 18 pastraipą), todėl teismui jokios įrodomosios reikšmės neturėjo. Atsakovės turėtų išlaidų advokatui (500 Eur) 36 proc. (proporcingai atmestiems reikalavimams), kas sudaro 180 Eur, priteistina atsakovei iš ieškovo. Atlikus priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 172 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliaciniams skundams. Laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 35 proc. (prašyta papildomai priteisti 795,82 Eur darbo užmokesčio ir 1485 Eur netesybų, priteisiama papildomai 795,82 Eur darbo užmokesčio). Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas. Ieškovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 200 Eur už advokato paslaugas. Ieškovui priteistina iš atsakovės 70 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
28. Iš atsakovės valstybei priteistina 59,51 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės negu minimalus valstybei priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. A., a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Nermeka“, įm.k. 304070928, 1159,99 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 99 ct, išmokėtina suma) darbo užmokesčio, 1485 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, priskaityta suma) netesybų, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nermeka“, įm.k. 304070928, 59,51 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 51 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Likusią ieškinio dalį atmesti“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.