- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-370-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35758-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- UAB „Dairosta“
- Ieškovas
- UAB „Stateina“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Dairosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Stateina“ ieškinį atsakovei UAB „Dairosta“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovės UAB „Dairosta“ priešieškinį ieškovei UAB „Stateina“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Stateina“ (buvęs pavadinimas MB „Smulki gamyba“) (toliau – ir ieškovas, subrangovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dairosta“ (toliau – atsakovas, rangovas) 4 173,40 Eur skolos, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 10 20 atsakovas ir ieškovas sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 17/10/20-01 (ginčo sutartis) dėl betonavimo darbų, objekte (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo objektas). Subrangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti betonavimo darbus, o rangovas pagal sutarties 3.1. punktą už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 30 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėti subrangovui. Vykdydamas sutartį ieškovas atliko darbų už 31 266 Eur. Darbų atlikimas buvo patvirtintas ir pasirašytas darbų atlikimo aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Šiems darbams apmokėti buvo išrašytos ir atsakovui pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros Nr. TSG 35, Nr. TSG 38-1, Nr. TSG 38-2 ir Nr. TSG 51. Atsakovas atsiskaitė iš dalies, sumokėdamas 27 092,60 Eur ir liko skolingas 4 173,40 Eur. Nurodė, kad prievolės įvykdymo terminas suėjęs, tačiau atsakovas neatsiskaito. Liko neapmokėta 2018 02 23 sąskaita TSG Nr. 51 už 1 589,94 Eur ir dalis 2017 12 29 sąskaitos TSG Nr. 038-1 už 2 583,46 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Dairosta“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atliko darbus su trūkumais, pažeidęs terminus, apie ką jam buvo pranešta. Pažymėjo, kad ieškovui 2018 09 05 buvo pateikta 4 173,40 Eur sąskaita dėl trūkumų ištaisymo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas UAB „Dairosta“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 4 173,40 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad atsakovo patirti nuostoliai bendrai sudarė 9 775,90 Eur (medžiagos, įrankių nuoma, darbo užmokestis, netesybos).
Atsiliepimas
5. Ieškovas UAB „Stateina“ atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad raštą dėl tariamų nuostolių atsakovas pateikė tik po daugkartinių ieškovo raginimų apmokėti skolą, po darbų atlikimo praėjus beveik metams laiko. Pažymėjo, kad iki to jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir darbų atlikimo terminų atsakovas ieškovui nereiškė. Teigė, kad daugumą atliktų darbų atsakovė apmokėjo ir dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė.
6. Atsakovos vadovas D. T. papildomai paaiškino, kad yra atsakovo vadovas, bendravo su buvusiu ieškovo vadovu, 2018 01 19 gavo iš užsakovo UAB „Axis Power“ laišką apie nustatytus 38 defektus objekte, kuriuos persiuntė subrangovui – ieškovo vadovui M. S. elektroniniu paštu. 2018 02 19 gavo iš užsakovo pretenziją dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo dėl korpuso, kuriame darbus atliko ieškovas, bei sąskaitą už klojinių prastovą. Nurodė, kad dabartinio ieškovo vadovo nėra matęs, nuo 2018 metų sausio objekte jis nebuvo. Nustatytus defektus 2018 04 24 ištaisė pats atsakovas, nes ieškovas nuo 2018 m. sausio mėn. darbų trūkumų nepataisė. Nurodė, kad 2018 06 25 atsakovas su užsakovu UAB „Axis Power“ sudarė atliktų darbų perdavimo-priėmimo baigiamąjį aktą.
7. Atsakovo akcininkas R. P. paaiškino, kad buvo objekto statybos darbų vadovas ir vykstant darbams bendravo su M. S., visus darbo defektus taisė patys, siuntė ieškovui elektroninį laišką apie nustatytus darbų defektus, taip pat informavo telefonu. Baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto šalys nepasirašė, nes niekas akto neprašė pasirašyti, o pats atsakovas nesiūlė. Ieškovas turėjo atlikti betonavimo darbus K1 korpuse.
8. Liudytojas M. S. paaiškino, kad nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. buvo ieškovo vadovas. Pasirašė su atsakovu subrangos sutartį, pagal kurią teikė tik darbuotojus, kurie turėjo atlikti betonavimo darbus (pastatyti ir išrinkti klojinius, užpilti betoną, surišti armatūrą) ir sutvarkyti smulkius darbus. Teigė, kad atsakovas informavo jį apie smulkius trūkumus (patinkavimai, skylutės, angų šlifavimas), 2017 m. gruodžio viduryje iki 2018 metų atliko smulkius defektų pataisymus, o baigimasis darbų perdavimo – priėmimo aktas nepasirašytas dėl to, kad atsakovas pateikė pretenzijas, šalys nesusitarė dėl pataisymų apimties. Nurodė, kad trūkumus šalino ir pats atsakovas. Taip pat nurodė, kad betonavimo darbai buvo baigti gruodžio mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 4 173,40 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už 4 173,40 Eur priteistą sumą, skaičiuojamų nuo 2018 11 22 civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 970 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 3,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui 6 Eur žyminio mokesčio permoką. Priešieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad 2017 10 20 atsakovas šalys sudarė statybos ginčo sutartį dėl betonavimo darbų atlikimo ginčo objekte. Pagal sutartį ieškovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti betonavimo darbus, o atsakovas už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 30 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos sumokėti ieškovui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.
11. Ieškovas atliko darbų už 31 266 Eur. Darbų atlikimas šalių buvo patvirtintas ir pasirašytas darbų atlikimo aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Šiems darbams apmokėti buvo išrašytos ir atsakovui pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros: 2017 11 30 Nr. TSG 35 – 21 676,36 Eur, 2017 12 29 Nr. TSG 38-1 – 6 398,06 Eur, 2017 12 29 Nr. TSG 38-2 – 8 167,50 Eur ir 2018 02 23 Nr. TSG 51 – 1 589,94 Eur. Atsakovas apmokėjo 27 092,60 Eur, likusios apmokėjimo dalies – 4 173,40 Eur už suteiktas paslaugas neapmokėjo.
12. Nustatė, kad darbai buvo perduodami dalimis, pagal apimtį, atliktų darbų aktais.
13. Pažymėjo, kad užsakovas gali remtis trūkumų faktu tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti, o priėmęs jo darbą nepatikrinęs užsakovas netenka teisės remtis trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, t. y. akivaizdūs trūkumai. Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs.
14. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino ir nurodė, kad statybos rangos darbų trūkumai nėra esminiai, o reikalaujantys tam tikros apdailos lygio (užtepti skyles, išlygiuoti, nuvalyti nutekėjimus), ir pažymėjo, kad ieškovas neatliko statybos užbaigimo darbų, t. y. šlifavimo, nuvalymo, užtepimo, nuvalymo ir tvarkymo darbų neatliko (šiukšlių išvežimo ir kt.).
15. Nustatė, kad atsakovas pateikė šalių nepasirašytą defektų, neatitikimų sąrašą, kuriame nenurodė konkrečių nustatytų defektų vietų, užsakovo, rangovo ir/ar subrangovo, kuris neįrodo, kad jame nurodomi būtent pagal ginčo sutartį ieškovo atliktų darbų trūkumai ir kad šiuos trūkumus privalėjo šalinti ieškovas.
16. Nurodė, kad UAB „Axis power“ (toliau – ir užsakovas) pretenzija atsakovui dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo bei 2018 06 25 tarp UAB „Axis Power“ ir atsakovo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas taip pat neleidžia daryti išvados apie ieškovo atliktų darbų defektus. Nurodė, kad atsakovas pateikė teismui 2018 01 19 elektroninį laišką, kurio teismas nepriėmė, tačiau pastebėjo, jog minėtas laiškas yra be teksto, prie laiško yra prikabinti priedai apie atsakovo defektus, tačiau nenurodoma jokia informacija apie ieškovo darbų defektus.
17. 2018 11 08 rašte Nr. 1 ieškovui atsakovas nurodė patyręs 9 775,91 Eur nuostolį, tačiau ieškovui neišrašė PVM sąskaitos faktūros visai patirtai sumai, o tik 4 173, 30 Eur sumai, raštą išsiuntė daugiau nei po pusės metų nuo nurodomų darbų defektų, sąskaitą faktūra išsiuntė tik 2018 09 05, tačiau iš sąskaitos turinio neįmanoma nustatyti, ar tai atlikti papildomi darbai defektams šalinti. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad darbų defektams šalinti buvo samdomi darbuotojai, naudojamos medžiagos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų neteikė.
18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas darbų trūkumų nelaikė esminiais ir už atliktus darbus mokėjo. Iš atsakovo atstovų žodinių paaiškinimų apie neatliktus statybos užbaigimo darbus, padarė išvadą, kad atsakovo įvardinti trūkumai nėra tokio masto, kad jos kliudytų statybos darbų rezultatą eksploatuoti pagal jos paskirtį, ar, kad atsakovo nustatyti darbų defektai iš tiesų yra ieškovo darbų rezultatas, ar, kad nustatyti defektai buvo paslėpti, neakivaizdūs. Pastabų atliktų darbų aktuose atsakovė nenurodė, atliktų darbų defektų akto šalys nesudarė.
19. Atsakovas pripažino, kad pašalino atliktų darbų trūkumus savo iniciatyva ir sąskaita, tačiau šalys sutartyje tokios šalies teisės ar/ir pareigos nenumatė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sustabdė apmokėjimą už atliktus darbus, nepateikė, priešingai, manydamas, jog yra darbų trūkumai, ir toliau mokėjo ieškovui už atliktus darbus.
20. Duomenų apie tai, kad pašalinus darbų trūkumus atsakovas dėjo pastangas sudaryti baigiamąjį darbų perdavimo priėmimo aktą ar, kad šalys naudojosi CK įtvirtintu vienašaliu darbų perdavimo institutu, taip pat nepateikta. Todėl teismo vertinimu, šio baigiamojo darbo perdavimo priėmimo akto nesudarymas esant nustatytoms aplinkybėms nepatvirtina, patirtų nuostolių ir jų dydžio.
21. Padarė išvadą, kad atsakovas atliktų darbų trūkumų, jų apimties, už kurių ištaisymą jis prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas 4 173,40 Eur, neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, prijungti papildomus įrodymus – 2018 01 19 elektroninį laišką, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad teismas vertino įrodymą, kurio neprijungė, dėl ko prašė prijungti apeliacinės instancijos teismo elektroninį laišką, pateiktą ieškovo vadovui M. S. 2018 01 19, kuriame pateikiamas konkrečiame objekte ieškovo atliktų darbų trūkumų sąrašas.
24. Nurodė, kad pagal ginčo sutartį buvo nustatytas darbų atlikimo terminas iki 2017 02 01, dėl rašymo klaidos laikytina, kad tarp šalių susitarta dėl 2018 02 01 galutinio darbų termino. Rangovas paskutinį darbų etapą perdavė tik 2018 02 23 atliktų darbų aktu Nr.4. Šalys aplinkybės, kad rangovas vėlavo atlikti ir perduoti darbus neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
25. Aplinkybę, kad ieškovo darbų atlikimas vėlavo patvirtina minėtas aktas Nr. 4, taip pat ieškovo vadovo parodymai, be to 2018 02 19 pateikta UAB „Axis Power“ pretenzija dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo.
26. Nurodė, kad teismas pripažino, kad ieškovas neturėjo sudaręs baigiamojo darbų rezultato priėmimo-perdavimo akto. Baigiamieji aktai įprastai sudaromi jau po visų darbų trūkumų ištaisymo, fiksuojant garantijos termino pradžią ir perimant statybų objektą.
27. Pažymėjo, kad atliktų darbų aktais buvo perduoti tik tam tikri betonavimų darbų kiekiai.
28. Teigė, kad trūkumai detalizuoti pagal objekto projektą – įvardinti defektais, neatitikimais bei nurodyta konkreti vieta ir ašys. Defektai yra svarbūs, nors ir neturintys įtakos objekto stabilumui, tačiau turintys tiesioginės įtakos statinio patvarumui ateityje, galimai korozijai susidaryti, taip pat įtakojantys tiesiogiai tolimesnių statybos darbų – apdailos ir statinio įrengimo atlikimą. Pažymėjo, kad betonavimo darbai ir pagrindinių statinio konstrukcijų įrengimas, tik po ilgo laiko, kai darbai tinkamai nepabaigti, nepaslėpti metaliniai elementai, kurie po ilgo laiko gali surūdyti, ar kitokie nuokrypiai, jie sudaro prielaidas trūkumams atsirasti ateityje, padidina ar net apriboja galimybes tęsti statinio statybos procesą – kadangi negalima įrengti inžinerijos ar atlikti apdailos, minėti nuokrypiai ar trūkumai – sudaro prielaidas ateityje atsirasti apdailos ir kitos įrangos pažeidimams. Pats betonavimo darbų rezultatas gali būti eksploatuojamas, tačiau galimos akivaizdžios neigiamos pasekmės greituoju metu atliekant tolesnio statinio apdailą, o ateityje – kai tinkamai nepaslėptos betone metalo konstrukcijos ir kiti elementai pradeda nykti, dėl ko, gali kilti neigiamų pasekmių ir dėl ko keliami betono konstrukcijų įrengimui griežti technologiniai reikalavimai – kurių pagal pateiktą trūkumų sąrašą ieškovas neištaisė.
29. Pažymėjo, kad tarp šalių sudaryti tik dėl tam tikrų betonavimo darbų kiekių atlikimo perdavimo aktai, tačiau jokio akto dėl galutinio bendro viso darbų rezultato nesudaryta.
30. 2018-01-19 el. laiškas patvirtina, kad iki darbų paskutinio etapo perdavimo 2018 02 23 atliktų darbų aktu, ieškovo vadovui tapo žinoma, kad ieškovui yra pareikšti „defektai, neatitikimai“, apie kuriuos pastarasis pripažino žinojęs. Ieškovas nesutiko sudaryti baigiamąjį aktą ir ištaisyti trūkumus.
31. Nei viename ieškovo pateiktame atliktų darbų akte nėra užsimenama apie atliktų darbų kokybę ar apie atliktų darbų priėmimą be išlygų. Baigiamasis atliktų darbų aktas tarp šalių vėlgi neperduotas, nors pagal teismų formuojamą praktiką, toks aktas turėjo būti sudarytas. Ieškovo buvęs vadovas M. S. pripažino kad dėl ginčų su atsakovu ir dėl kitų nesutarimų dėl trūkumų, dėl piniginių sumų – reikalaujamų nuostolių, tokio akto sudaryti nepavyko. Teigė, kad baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo privalomas.
32. Teigė, kad ieškovas akivaizdžiai nepasiekė reikiamo darbų rezultato, buvo pateikti defektai ir neatitikimai, nuokrypiai viršijantys normatyvinius reikalavimus. Ieškovas dėl papildomų darbų atlikimo nepateikė jokio pranešimo atsakovui, neįrodė, kad jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Ieškovas neįrodė, kad buvo gautas atsakovo sutikimas dėl smulkių nukrypimų nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, neįrodė, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
33. Nurodė, kad buvo patirtos prastovos ir nuostoliai dėl terminų pažeidimo, taip pat ieškovui neatliekant savo pareigų netaisant trūkumų – atsakovas vengdamas didesnių nuostolių inicijavo defektų šalinimą savo iniciatyva, dėl ko gavo pretenziją dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo iš UAB „Axius Power“, 2018 06 25 pavėluotai sudarė baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, be to patyrė nuostolių.
34. Ieškovas trūkumų nepašalino, todėl ir nesudarė savo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto – tai yra darbų rezultato ir statybos aikštelės užsakovui tinkamai sutvarkytos negražino, o kokybiškai atliktų darbų neperdavė, dėl ko įstatymo pagrindu jam kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.
35. Pažymėjo, kad teisės aktai numato senaties terminus trūkumams pareikšti ir darbų kokybės garantinius terminus, kas sudaro prielaidas, išaiškėjus trūkumams ar darbų kokybės neatitikimams po darbų etapo perdavimo, rangovui ištaisyti paaiškėjusius darbų trūkumus per visą garantinį terminą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
36. Ieškovas UAB „Stateina“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Nurodė, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių nurodytas aplinkybes bei priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Teigė, kad atsakovas didžioje apeliacinio skundo dalyje įrodinėja neva ieškovo atliktų darbų trūkumus, kurių nei priešieškinyje, nei atsiliepime į ieškinį nekonkretizavo ir jų nenurodė. Atsakovas nenurodo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindų, kokias materialines ar procesines teisės normas teismas pažeidė ar jų nesilaikė.
38. Nurodė, kad darbai buvo atliekami ir perduodami dalimis – etapais. Paties atsakovo prašymu buvo susitarta dėl didesnių darbų kiekių, ko pasėkoje darbų terminas nusitęsė iki 2018 02 23. Dėl atsakovo tariamų pradelstų darbų terminų, atsakovas niekada jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Visi atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, taip pat ir 2018 02 23, pasirašyti atsakovo, dėl to jokių pastabų pareikšta nebuvo. Pretenzijas atsakovas pareiškė pakartotinai gavęs ieškovo siųstas neapmokėtas sąskaitas už atliktus betonavimo darbus. Šalių pasirašytoje subrangos sutartyje, nenumatytas baigiamojo darbų akto pasirašymas.
39. Atsakovo pateiktame defektų sąraše nenurodyta konkreti nustatytų defektų vieta, laikas, jis nėra pasirašytas, nenurodytas nei užsakovas, nei rangovas ir/ar subrangovas, Atsakovo pateiktas defektų, neatitikimų sąrašas neįrodo, jog sąraše nurodomi būtent pagal ginčo sutartį ieškovo atliktų darbų trūkumai ir, kad šiuos trūkumus privalėjo šalinti ieškovas.
40. Nurodė, kad 2018 01 19 pateiktas defektų sąrašas, gautas iš UAB „Axis Power“, kuriame nurodyti darbų trūkumai, nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atliktų darbų kokybės ir jų atlikimo terminų. 2018 02 23 atliktų darbų priėmimo perdavimo akte, kuris pasirašytas po tariamai atsakovo ieškovui pateiktų darbų trūkumų, buvo pasirašytas be jokių pastabų. Ieškovo darbai atlikti tinkamai ir atsakovo buvo priimti be jokių išlygų ar pastabų dėl jų kokybės.
41. Pažymėjo, kad prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė nesavalaikiai, per baigiamąsias kalbas, kai iki to turėjo pakankamai laiko šią savo teisę įgyvendinti.
42. Atsakovas pripažino, kad pašalino atliktų darbų trūkumus savo iniciatyva ir sąskaita, tačiau šalys sutartyje tokios šalies teisės ar/ir pareigos nenumatė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sustabdė apmokėjimą už atliktus darbus, nepateikė, priešingai, kaip minėta, net ir manydamas, jog yra darbų trūkumai, ir toliau mokėjo ieškovui už atliktus darbus (2018 01 19, 2018 01 25, 2018 02 02, 2018 06 14 mokėjimo pavedimai, 2018 03 30 kasos pajamų orderis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
44. Apeliantas prašė prie bylos prijungti papildomą įrodymą 2018 01 19 užsakovo UAB „Axis Power“ elektroninio laiško apeliantui kopiją, apelianto persiųstą ieškovui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs šį įrodymą priimti į bylą vis tik dėl jo turinio skundžiamame sprendime pasisakė, teigė jog šiuo laišku ieškovo vadovui M. S. pateikiamas ieškovo konkrečiame objekte atliktų darbų trūkumų sąrašas.
45. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
46. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pavėluotai pateiktą rašytinį įrodymą, kurį akivaizdu, kad apeliantas galėjo pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Tačiau, kadangi teismo pareiga yra visapusiškai ištirti visas faktines aplinkybes reikalingas teisingam sprendimui priimti, prašomo priimti įrodymo apimtis nedidelė, priešingai bylos šaliai (ieškovui) šio įrodymo turinys yra žinomas savo atsiliepime į apeliacinį skundą jis šiuo įrodymu taip pat remiasi, kolegija tenkina apelianto prašymą ir priima minėtą įrodymą į bylą.
47. Pagal byloje pateiktos šalių sudarytos ginčo statybos subrangos sutarties sąlygas ieškovas (subrangovas pagal sutartį) savo jėgomis ir rizika, įsipareigojo ginčo objekte atlikti betonavimo darbus laikotarpiu nuo 2017 10 20 iki 2018 02 01 (sutartyje klaidingai nurodyta darbų pabaigos data - 2017 02 01), o apeliantas pagal sutartį už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 30 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėti ieškovui (subrangovui) už atliktus darbus.
48. Ginčas byloje yra kilęs iš subrangos sutartinių santykių dėl darbų apmokėjimo, jų kokybės ir nuostolių atlyginimo.
49. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo atliktų darbų kiekio ir kainos, atsakovas, neginčija ir abiejų šalių pasirašytų darbų priėmimo perdavimo aktų, kurių pagrindu buvo išrašytos ir pasirašytinai atsakovo vadovui įteiktos sąskaitos faktūros dėl atliktų darbų apmokėjimo. Viso pagal 4 priėmimo perdavimo aktus, kuriuose jokie darbų trūkumai nenurodyti, nors vykdyti betonavimo darbai, nepriskirtini prie paslėptų darbų, kurių trūkumų nebūtų buvę galimybės nustatyti juos priimant. Viso apeliantas yra priėmęs darbų ir sąskaitų faktūrų dėl jų apmokėjimo už 31 266 Eur, sumokėjo 27 092,60 Eur, nesumokėta liko 4 173,40 atliktų darbų kainos dalis.
50. Pagal 6.644 straipsnyje pateikiamą bendrąją rangos sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šios taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims, tame tarpe ir statybos rangai, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos.
51. CK 6.662 straipsnyje nustatytos atliktų darbų priėmimo taisykles. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.66 straipsnio 2 ir 3 dalyse imperatyviai numatyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
52. Byloje nustatyta, jog apeliantas visus ieškovo atliktus darbus yra priėmęs nepareikšdamas jokių pastabų dėl jų kokybės nei pačiuose aktuose, nei kituose dokumentuose, surašytuose darbų priėmimo perdavimo metu. Šalių sutartis nenumatė ir galimybės reikalavimus dėl darbų trūkumų reikšti vėliau, nenumatė ir garantinių terminų. Apeliantas byloje nėra pateikęs ir įrodymų, kad ieškovo atlikti darbai prilygintini CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įvardijamiems paslėptiems darbams, kuriuos nustačius ir po darbų priėmimo perdavimo šioje įstatymo nuostatoje taikoma išimtis nurodant, jog tais atvejais kai trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
53. Apeliantas taip pat neprašė ir skirti ekspertizės nustatant ar darbai gali būti priskirti prie paslėptų darbų bei dėl darbų kokybės nustatymo kaip tai nustatyta CK 6. 662 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
54. Minėtos bendrosios rangos darbų priėmimo perdavimo taisyklės taikomos ir priimant statybos rangos darbus, kartu su CK 6.694 straipsnio nuostatomis dėl statybos darbų priėmimo perdavimo tvarkos.
55. Taigi darbai buvo priiminėjami atskirais etapais ir abi šalis tokia sutarties vykdymo eiga tenkino, apeliantas jokių pastabų nei dėl darbų terminų, nei dėl darbų kokybės nereiškė, pasirašė visus dvišalius darbų priėmimo perdavimo aktus, priėmė ir pasirašė sąskaitas faktūras bei didžiąją jų daugumą apmokėjo, Pats apeliantas būdamas generaliniu rangovu pripažįsta, kad ginčo priėmimo aktais buvo perduoti tam tikri betonavimo darbų kiekiai ir dauguma jų apmokėti.
56. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog šalių pasirašytas darbų priėmimo aktas, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 11 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
57. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apelianto atstovas teismo posėdžio metu pripažino ir nurodė, kad statybos rangos darbų trūkumai nėra esminiai, o reikalaujantys tam tikros apdailos lygio (užtepti skyles, išlygiuoti, nuvalyti nutekėjimus), ir pažymėjo, kad ieškovė neatliko statybos užbaigimo darbų, t.y. šlifavimo, nuvalymo, užtepimo, nuvalymo ir tvarkymo darbų neatliko (šiukšlių išvežimo ir kt.). Tačiau kolegija pažymi, kad tokie darbai nebuvo įvardijami nei sutartyje, nei prie jos pridėtoje lokalinėje sąmatoje nei šalių pasirašytuose priėmimo perdavimo aktuose. Sutartyje lakoniškai nurodyta, jog susitarta dėl betonavimo darbų atlikimo pagal priede prie sutarties Nr. 1 pridėtą lokalinę sąmatą, kurioje taip pat lakoniškai įvardijami pagal sutartį atliktini darbai: perdangos, sferos, kolonų, betonavimo darbų kiekiai kubiniais metrais ir nurodytos šių darbų kainos. Todėl sutartyje nenumačius reikalavimų darbų kokybei ir nesudarius detalios darbų sąmatos nėra pagrindo teigti, kad buvo susitarta dėl apelianto įvardijamų darbų atlikimo.
58. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto pateiktame defektų, neatitikimų sąraše nenurodytos konkrečios defektų vietos, sąrašo sudarymo laikas, jis nėra pasirašytas, nenurodytas nei užsakovas, nei rangovas ir/ar subrangovas, todėl pagrįstai apelianto pateiktą defektų, neatitikimų sąrašą teismas vertino kaip neturintį įrodomosios galios.
59. Priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir visapusiškai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus ir išvadas padarė remdamasis jų visuma. Teismas susipažinęs su užsakovo UAB „Axis Power“ apeliantui pateikta pretenzija dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo bei 2018-06-25 tarp UAB „Axis Power“ ir UAB „Dairosta“ pasirašytu darbų perdavimo-priėmimo aktu, pagrįstai priėjo išvados, kad minėti dokumentai taip pat neleidžia daryti išvados apie ieškovės atliktų darbų defektus, nes iš jų nėra galimybės nustatyti, ar užsakovo nurodyti darbų trūkumai yra nustatyti dėl ieškovės netinkamai atliktų betonavimo darbų ar dėl pačios atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal su užsakovu sudarytą sutartį.
60. Apelianto į bylą pateiktas, jam pačiam (apeliantui) objekto užsakovo UAB “Axis Power” adresuotas elektroninis laiškas, dėl darbų trūkumų, kurį apeliantas persiuntė ieškovo vadovui 2018-01-19, taip pat yra neinformatyvus ir neįrodo, jog apeliantas yra patyręs nuostolius ištaisydamas ieškovo nekokybiškai atliktus darbus, dėl kurių šalys buvo sulygę ginčo sutartyje, nes byloje nustatyta jog ir po šio laiško išsiuntimo apeliantas pasirašinėjo darbų priėmimo aktus neįvardindamas jokių trūkumų, aktas Nr. 4 apelianto pasirašytas 2018 02 28 bei atlikinėjo dalinius mokėjimus pagal aktų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras.
61. Dėl tų pačių priežasčių neįrodo apelianto patirtų nuostolių ir kad juos apeliantas patyrė dėl ieškovo nebaigtų darbų ir nesutvarkyto objekto bei netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo ir apelianto į bylą pateiktas 2018-11-08 raštas Nr. 1, adresuotas ieškovui, kuriame apeliantas nurodė, gavęs pretenziją iš užsakovo UAB “Axis Power” dėl darbų kokybės ir terminų nesilaikymo ir iš viso patyręs 9 775,91 Eur nuostolį bei ieškovui išrašęs PVM sąskaitos faktūrą 4 173, 30 Eur sumai ir išsiuntęs ieškovui ir jo elektroniniu paštu, nes apeliantas šių savo laiško teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
62. Kaip teisingai, remdamasis galiojančiu reglamentavimu (STR „Statybos užbaigimas“) nurodė pirmosios instancijos teismas statybos užbaigimo aktas – tai reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Taigi toks statybos darbų užbaigimo aktas paprastai surašomas baigus visus pastato statinio statybos darbus ir jam taikomos atliktų darbų aktui nustatytos taisyklės. Baigiamasis aktas, kaip ir atliktų darbų aktas, yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 10 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009). Remdamasis liudytojo paaiškinimais, kad baigiamasis aktas nepasirašytas, nes iš atsakovo pusės atsirado pretenzijos, buvo ginčijami darbų kiekiai, mokėtinos sumos ir susitarti šalims nepavyko bei byloje nesant duomenų, kad pašalinus darbų trūkumus atsakovas rodė iniciatyvą sudaryti baigiamąjį darbų priėmimo perdavimo aktą ar kad šalys siekė surašyti vienašalį darbų priėmimo perdavimo aktą, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad aplinkybė, jog baigiamasis priėmimo perdavimo aktas nebuvo sudarytas taip pat nepatvirtina, apelianto patirtų nuostolių ir jų dydžio.
63. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei iš šalių pasisakymų posėdyje ir procesiniuose dokumentuose, nei iš liudytojo parodymų nei iš kitų atsakovės pateiktų abstraktaus pobūdžio dokumentų, nesant duomenų apie kokių nors defektinių aktų sudarymą ar kvietimą sudaryti tokius aktus, ar apie atliktus matavimus, skaičiavimus, nėra galimybių nustatyti ginčo darbų trūkumų pobūdžio ir apimties, o tiek 2018 11 08 rašto, tiek defektų/neatitikimų sąrašo turinys kelia abejonių padarytų išvadų pagrįstumu. Šalys nereikalavo atlikti darbų kokybės vertinimą ar statybos darbų trūkumų ekspertizės.
64. Civilinio proceso įstatymas bylos aplinkybių įrodinėjimo pareigą numato šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ( CPK 179 str. 2d.).
65. Ginčas byloje yra kilęs iš subrangos sutartinių santykių dėl darbų kokybės šalių atsiskaitymų Procesinis įstatymas nenumato, teismų diskrecijos teisės tokiose bylose teismas rinkti įrodymus savo iniciatyva.
66. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.