Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. Ū. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kėdainių rūmuose 2020 m. gruodžio 8 d. gautas antstolės Virginijos Paunovienės persiųstas 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo F. Ū. prašo panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo Nr. S-20-186-30048 vykdomojoje byloje 0018/20/00425 bei skirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 2 800 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 5 500 Eur, ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 12 600 Eur. Nurodė, kad rinkoje sklypai parduodami už trečdalį didesnę kainą – pareiškėjo žemės sklypo vienas aras įvertintas 50,40 Eur, kai viešojoje erdvėje esančiuose skelbimuose nurodoma, kad vienas aras žemės parduodamas už 80,00 Eur ir didesnę kainą. Be to turtas bus parduodamas už 20 mažesnę kainą, nei įvertinta vertintojų. Realizuojant turtą už per mažą kainą bus padaryta žala jam, kreditoriui, taip pat mažamečio sūnaus interesams.

Antstolė Virginija Paunovienė 2020 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-186-31065 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Nurodė, kad ji vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriuo įvertintas skolininko turtas. Ekspertizė atlikta eksperto, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, pagrindo abejoti eksperto išvada nėra. Skolininko prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne subjektyvia prieštaraujančio asmens nuomone, o realiais paskaičiavimais, kurie leistų daryti išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tuo tarpu skolininko pateikti internetinio portalo www.skelbiu.lt duomenys apie kito parduodamo turto kainą, nelaikytini tinkamu įrodymu – jis atspindi savininko pageidavimą parduoti turtą už tokią kainą, tačiau nereiškia, kad už tokią kainą jis bus parduotas. Nurodė, kad nesant duomenų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte ir eksperto išvada, turtas turėtų būti realizuojamas kuo greičiau, o ne skiriama pakartotinė ar papildoma ekspertizė.

Teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą taip pat buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolio kartu su skundu pateiktos vykdomosios bylos Nr. 00186/20/00425 duomenimis nustatyta, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje išieškotojas S. G. Z. 2020 m. kovo 5 d. pateikė vykdyti Kauno miesto 21-ojo notaro biuro 2019 m. birželio 5 d. vykdomąjį įrašą dėl 72 315,29 Eur sumos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo laiku nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo išieškojimo iš F. Ū. (vykd. b. l. 22). Tos pačios dienos patvarkymu antstolis priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodydamas išieškomą sumą 66526,35 Eur ir palūkanas (vykd. b. l. 24), bei areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypai) (vykd. b. l. 27-36). Išieškotojui pateikus prašymą antstolė vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei, įskaitant ir areštuotų Žemės sklypų, nustatyti (vykd. b. l. 48, 49). Į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. PNE-20-110, kurio išvadoje nurodomos ekspertizės objektų – Žemės sklypų rinkos vertės (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 12 600 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 800 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5 500).

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas <..> į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu <..> jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę – CPK 681 straipsnis.

Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktas). Taigi antstolė vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, nesant aiškiai areštuoto nekilnojamojo turto vertei, pagrįstai paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei, įskaitant ir Žemės sklypus, nustatyti (vykd. b. l. 48, 49). Be to vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, antstolė areštuoto turto vertėmis pagrįstai laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. PNE-20-110, ekspertizės objektų – Žemės sklypų, nurodytas rinkos vertes (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 12 600 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 800 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5 500).

Iš esmės pareiškėjas nesutinka su 2020 m. lapkričio 24 d. antstolės patvarkymu Nr. S-20-186-30048, kuriuo antstolė, vadovaudamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta turto vertinimo ekspertize, kaip minėta pagrįstai įkainojo areštuotą turtą – Žemės sklypus, eksperto nurodyta turto verte. Pareiškėjas skunde nurodo vienintelį nesutikimo su antstolės nustatyta kainą motyvą – laiko nustatytas Žemės sklypų vertes per mažomis, nes rinkoje jo nuomone žemė, esanti (duomenys neskelbtini), yra parduodama už trečdalį didesnę kainą, kas jo manymu yra pagrindas papildomos (pakartotinės) ekspertizės skyrimui. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi įstatymas numato, kad tik esant motyvuotiems prieštaravimams antstolis gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas savo nesusitikimo motyvams pagrįsti antstolei pateikė keletą parduodamų nekilnojamojo turto objektų viešų skelbimų (b. l. 5). Teismas visų pirmiausia pažymi, kad žemės sklypų vertė priklauso nuo žemės buvimo vietos, paskirties, derlingumo, ploto, susisiekimo su žemės sklypu, galimybių įrengti drėkinimo sistemas galimybių ir eilės kitų faktorių (pvz. aplink esančių ūkininkų finansinio pajėgumo ir kt.). Žemės sklypo rinkos kaina (pardavimo kaina) yra tokia, kurią dėl jam vienam žinomų priežasčių sutinka sumokėti pirkėjas ir kuri tuo metu tenkina pardavėją. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad viešuose skelbimuose (duomenys neskelbtini), esančių žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainos (kurios yra atspindi tik pardavėjo pradinę poziciją) yra didesnės, nei ekspertas įvertino areštuotus Žemės sklypus, negalėjo sukelti antstoliui abejonių dėl areštuoto turto tinkamo (teisingo) įvertinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties e3K-3-92-469/2020 34 punktą). Teismas atkreipia dėmesį, kad viename iš pareiškėjo pateiktų skelbimų (b. l. 5) didelę dalį sklypo sudaro miškas (kiti naudmenys), o kitame (b. l. 6) siūloma žemės sklypų vieno hektaro pardavimo kaina yra net mažesnė (67 900 Eur / 15,09 ha = 4499,67 Eur/ha) nei Žemės sklypų vieno hektaro vertė (20 900 Eur / (0,5500 ha + 1,0937 ha + 2,5100 ha) = 5031,66 Eur); taigi šie skelbimai pareiškėjo argumentų net nepagrindžia. Pareiškėjas nenurodė jokių motyvų ir aplinkybių, dėl ko atliktoje ekspertizės metu Žemės sklypų rinkos vertė galėjo būti nustatyta netinkamai. Jokių aplinkybių leidžiančių abejoti eksperto kvalifikacija, nenustatė ir teismas – ją atlikusi įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, ji ekspertizės atlikimo metu buvo apdraudusi ir savo civilinę atsakomybę (ekspertizės akto priedai).

Pareiškėjas nurodo, kad realizuojant turtą už per mažą kainą bus padaryta žala jam, kreditoriui, taip pat mažamečio sūnaus interesams. Šie abstraktūs pareiškėjo argumentai nereikšmingi ginčui dėl Žemės sklypų vertės nustatymo, nes antstolis veikia griežtai vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Nustatyta Žemės sklypų vertė atitinka eksperto nustatytą turto, o tuo pačiu ir rinkos vertę, taigi ji optimaliai užtikrina tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą. Be to šiuo metu nėra žinoma, už kokią kainą bus ir ar iš viso bus parduotas turtas. Varžytinių procesas yra viešas, vykdomas elektronine forma, o jame gali dalyvauti iš esmės visi suinteresuoti asmenys (išskyrus asmenis, numatytus CPK 709 straipsnio 2 dalyje). Taigi priešingai nei nurodo pareiškėjas, priverstinio turto pardavimo procesu yra siekiama parduoti turtą už didžiausią galimą, t. y. pareiškėjui palankiausią kainą. Teismas sutinka su pareiškėju, kad pradinė turto pardavimo kaina bus sumažinta 20 proc., tačiau šis skundo argumentas neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl patvarkymo dėl areštuoto turto įkainavimo, panaikinimo, nes tai numato įstatymas (CPK 718 straipsnis)

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjo F. Ū. skundo motyvai nepagrįsti, jie negalėjo sukelti antstolei abejonių dėl areštuoto turto – Žemės sklypų vertės, todėl antstolė pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino. Taigi pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo F. Ū. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Virginijai Paunovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.