- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-617-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02470-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- F. Ū.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2791-986/2021, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas F. Ū. antstolei V. P. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0186/20/00425, kuriame prašė panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-186-30048 bei skirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę (b.l. 3-4).
2. Nurodė, kad nesutinka su antstolės nurodytu areštuotų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkainojimu. Rinkoje sklypai parduodami už trečdaliu didesnę kainą. Pareiškėjo žemės sklypo 1 aras įvertintas 50,40 Eur, kai viešojoje erdvėje esančiuose skelbimuose nurodoma, kad 1 aras žemės parduodamas už 80 Eur ir didesnę kainą. Be to, turtas bus parduodamas už 20 procentų mažesnę kainą, nei įvertinta vertintojų. Realizuojant turtą už per mažą kainą, bus padaryta žala kreditoriaus, pareiškėjo ir mažamečio sūnaus interesams.
3. Antstolė V. P. 2020 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-186-31065 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0018/20/00425 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 1-2).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo F. Ū. skundo dėl antstolės V. P. veiksmų netenkino (b.l. 15-17).
5. Teismas sprendė, kad antstolė vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 1 dalimi, nesant aiškiai areštuoto nekilnojamojo turto vertei, pagrįstai paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei, įskaitant ir žemės sklypus, nustatyti. Vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 4 dalimi, antstolė areštuoto turto vertėmis pagrįstai laikė UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. PNE-20-110 ekspertizės objektų – žemės sklypų nurodytas rinkos vertes (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 12 600 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 800 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 5 500 Eur).
6. Žemės sklypų vertė priklauso nuo žemės buvimo vietos, paskirties, derlingumo, ploto, susisiekimo su žemės sklypu, galimybių įrengti drėkinimo sistemas galimybių ir eilės kitų faktorių. Žemės sklypo rinkos kaina (pardavimo kaina) yra tokia, kurią dėl jam vienam žinomų priežasčių sutinka sumokėti pirkėjas ir kuri tuo metu tenkina pardavėją. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad viešuose skelbimuose Biržų rajone esančių žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainos (kurios atspindi tik pardavėjo pradinę poziciją) yra didesnės, nei ekspertas įvertino areštuotus žemės sklypus, negalėjo sukelti antstoliui abejonių dėl areštuoto turto teisingo įvertinimo. Viename iš pareiškėjo pateiktų skelbimų didelę dalį sklypo sudaro miškas (kiti naudmenys), o kitame siūloma žemės sklypų 1 ha pardavimo kaina yra net mažesnė (67 900 Eur / 15,09 ha = 4 499,67 Eur/ha), nei žemės sklypų 1 ha vertė (20 900 Eur / (0,5500 ha + 1,0937 ha + 2,5100 ha) = 5 031,66 Eur). Todėl šie skelbimai pareiškėjo argumentų net nepagrindžia.
7. Pareiškėjas nenurodė jokių motyvų ir aplinkybių, dėl ko atliktoje ekspertizėje žemės sklypų rinkos vertė galėjo būti nustatyta netinkamai. Jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti eksperto kvalifikacija, nenustatė ir teismas – ją atlikusi įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į Įšorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, ekspertizės atlikimo metu ji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Pareiškėjo abstraktūs argumentai, kad realizuojant turtą už per mažą kainą bus padaryta žala jam, kreditoriui, taip pat mažamečio sūnaus interesams, nereikšmingi ginčui dėl žemės sklypų vertės nustatymo, nes antstolis veikia, griežtai vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Nustatyta žemės sklypų vertė atitinka eksperto nustatytą turto, o tuo pačiu ir rinkos vertę, taigi, ji optimaliai užtikrina tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą. Be to, šiuo metu nėra žinoma, už kokią kainą bus ir ar apskritai bus parduotas turtas. Varžytinių procesas yra viešas, vykdomas elektronine forma, jame gali dalyvauti iš esmės visi suinteresuoti asmenys, išskyrus asmenis, numatytus CPK 709 straipsnio 2 dalyje. Taigi, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, priverstinio turto pardavimo procesu yra siekiama parduoti turtą už didžiausią galimą, t. y. pareiškėjui palankiausią, kainą. Sutiktina su pareiškėju, kad pradinė turto pardavimo kaina bus sumažinta 20 proc., tačiau šis skundo argumentas neturi jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl patvarkymo dėl areštuoto turto įkainavimo, panaikinimo, nes tai numato įstatymas (CPK 718 str.).
8. Pareiškėjo skundo motyvai nepagrįsti, jie negalėjo sukelti antstolei abejonių dėl areštuoto turto – žemės sklypų vertės, todėl antstolė pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas F. Ū. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės V. P. 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-186-30048 bei skirti papildomą (pakartotinę) žemės sklypų ekspertizę (b.l. 23-25).
10. Atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės nurodytu areštuotų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkainojimu. Rinkoje sklypai parduodami už trečdaliu didesnę kainą. Pareiškėjo žemės sklypo 1 aras įvertintas 50,40 Eur, kai viešojoje erdvėje esančiuose skelbimuose randamų žemės sklypų Biržų rajone kaina už arą – 80,00 Eur ir didesnė. Be to, varžytynėse antstolė žemę parduos už 20 procentų mažesnę kainą, nei įvertinta vertintojų. Realizuojant turtą už aiškiai per mažą kainą, bus padaryta ženkli žala skolininkui ir kreditoriams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai apie per mažą turto vertės kainą nėra pagrįsti, yra abstraktūs. Turto vertintojai ir ekspertai, atlikdami turto vertinimą, taip pat remiasi jau atliktų sandorių kainomis ir dažniausiai lyginamuoju būdu nustato turto vertę. Šiuo metu tokio dydžio žemės sklypų, kaip pareiškėjo, kaina itin išaugo. Atlikus pakartotinę žemės sklypų ekspertizę ir pasirinkus kitus ekspertus, kurie savo darbą atliks kruopščiau, žemės sklypai bus įvertinti ženkliai didesne verte. Pareiškėjas siekia apginti tiek savo, tiek savo mažamečio sūnaus, kuriam jis teikia išlaikymą, teises bei turtinius interesus. Antstolis neįvykdė savo pareigos įsitikinti paskirto vertintojo nešališkumu, nesuinteresuotumu, profesionalumu, todėl yra pagrindas šioje stadijoje paskirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolio areštuotų skolininkui priklausančių žemės sklypų vertės nustatymo teisingumo.
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininko skundą dėl antstolės 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo motyvai antstolei negalėjo sukelti abejonių dėl areštuoto turto – žemės sklypų vertės, todėl antstolė pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir netinkamo areštuoto pareiškėjo turto vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
16. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
17. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte.
18. Byloje iš vykdomosios bylos Nr. 0186/20/00425 nustatyta, kad antstolė V. P. pagal 2019 m. birželio 5 d. išduotą Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą vykdo 66 526,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimą iš skolininko F. Ū. išieškotojo S. G. Z. naudai. 2020 m. kovo 5 d. antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 5 d. turto arešto akte Nr. S-20-186-6308 nurodytas turto arešto mastas 67 923,83 Eur, turto objektų vertė nenurodyta.
19. 2020 m. spalio 9 d. išieškotojas antstolei pateikė prašymą skirti areštuoto turto ekspertizę vertei nustatyti ir realizuoti turtą iš varžytynių. Antstolė 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-186-25688 paskyrė ekspertizę, ginčo žemės sklypų bei kito nekilnojamojo turto vertei nustatyti, ją atlikti pavedė UAB „Verslavita“.
20. UAB „Verslavita“ parengtos nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. PNE-20-110 išvadoje nurodyta ekspertizės objektų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė: sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 800 Eur; sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 500 Eur; sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 12 600 Eur. Turtas vertintas lyginamuoju metodu (Ekspertizės akto 4.2 p.). Iš ekspertizės akto matyti, kad vertinimo metu buvo išsamiai ištirtas vertinamas turtas, atsižvelgiant į jo tipą, dislokacijos vietovę bei jos socialinius ir ekonominius rodiklius, jo buvimo vietą, rinkos konjungtūrą. Taigi, buvo išsamiai įvertinti šių žemės sklypų individualūs požymiai, tuo tarpu pareiškėjo pateiktuose viešuose skelbimuose apie (duomenys neskelbtini) rajone parduodamus žemės sklypus nurodyti bendro pobūdžio duomenys. Be to, skelbimuose pateikta informacija niekaip nepagrindžia pareiškėjo teiginių dėl didesnės realios areštuotų sklypų vertės ir dėl to, kad viename jų didelę dalį sklypo sudaro miškas, o kitame – siūloma žemės sklypų 1 hektaro pardavimo kaina yra net mažesnė.
21. Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė ar pareiškėjo pateiktuose skelbimuose nurodyta žemės sklypų pardavimo kaina. Antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra.
22. Nustatyta, kad antstolis 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainavimo ginčo žemės sklypų vertę nustatė pagal ekspertizės akto išvadą. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ekspertizės akte žemės sklypų rinkos vertė galėjo būti nustatyta netinkamai (CPK 178 str.). Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Be to, ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjo pateikti internetiniai skelbimai.
23. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašytas turto vertintojas – UAB „Verslavita“ (CPK 682 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p.). Turtą vertino UAB „Verslavita“ turto vertintojas O. I., turintis galiojantį nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas nušalinimų ekspertui per įstatymo numatytą terminą nereiškė (CPK 682 str. 1 d.), jokių įrodymų dėl netinkamos eksperto kvalifikacijos ar jo šališkumo nepateikė ir su atskiruoju skundu. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl netinkamos eksperto kvalifikacijos ir jo šališkumo.
24. Pažymėtina, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Todėl apelianto nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto vertinimo nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės įkainojimo teisingumu. Nesant pagrindo abejoti dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisingumo, antstolis neturėjo pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str. 2 d.).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto skolininko turto įvertinimą, nepažeidė, skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Valstybė dėl bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 8,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo F. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.