Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 10 d., apie 19:10 val. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paviljoną - kioską, nustatyta, kad darbuotoja Ž. B. už pažadėtą jai darbą mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą dirbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties ir apie ją teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Savo veiksmais, priimdamas į darbą ir leisdamas Ž. B. dirbti pardavėja, įmonės įgaliotas atstovas A. K. neužtikrino, kad darbuotojai būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, tuo jis nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Skundu Vilniaus apygardos teismui administracinio atsakomybėn patraukto A. K. atstovė advokatė dr. E. Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Advokatės teigimu, policijos pareigūnų veiksmai, atliekant apelianto veiklos patikrinimą, buvo neteisėti. Teismas visiškai nevertino surinktų įrodymų leistinumo reikalavimų, kurie tiesiogiai susiję su teisėtumo ir teisingumo principais. Policijos pareigūnai, atlikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos patikrinimą, padarė šiurkščius ir esminius Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimus, dėl kurių teismas nepasisakė. Visų pirma, policijos pareigūnai, vadovaujantis minėto įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalimi, pradėdami ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia jam teisės aktų nustatyta tvarka patvirtiną sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Šio dokumento teismui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl jo negalima vertinti ir konstatuoti, kad pareigūnai tinkamai vykdė tarnybines pareigas. Antra, 2017 m. gruodžio 10 d. pareigūnų surašytas patikrinimo aktas vertintinas kaip nepilnas dokumentas, surašytas nesilaikant Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau – Taisyklės) nuostatų. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas susipažinti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas bei nustatyta tvarka užregistruotas pavedimas atlikti patikrinimą. Tokio dokumento nėra ir byloje, teismas šioje dalyje taip pat nepasisakė. Dar daugiau, nesilaikant Taisyklių 26, 27, 28, 32, 33 punktų reikalavimų, patikrinimo akte nėra nurodyta, kokį pažeidimą padarė Bendrovė, taip pat nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir dėl tokios nepilnos formos procesinio dokumento teismas nepasisakė. Be to, susipažinus su 2017 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu, nėra pateikta jokio siūlymo dėl tolimesnių veiksmų ir priimto policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo, ir dėl jo nebuvimo teismas nepasisakė, kaip tai numatyta Taisyklių 61, 62 punktuose. Advokatė taip pat cituoja teismų praktiką dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų (ATP-434-211/2016, ATP-738-562/2015, AN2-12-810/2018.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nutarimo motyvais dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo materialinės sudėties konstatavimo. Nurodo, kad teismo teiginiai, kad A. K. leido dirbti Ž. B. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šio asmens darbo pradžią, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu surinktos ir įvertintos medžiagos. Bendrovė 2017 m. gruodžio 10 d. pateikė elektroninį pranešimą Nr. 2017-034 VSDFV Vilniaus skyriuj apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 11 d. į darbą priimama Ž. B. pagal neterminuotą darbo sutartį. Tą patvirtina ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio mėn. raštas Nr. (7.2E)3E. Taigi apeliantas įvykdė reikalavimą ir apie asmens įdarbinimą pranešė prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios, tai atliko iki policijos pareigūnų patikrinimo pradžios momento. Darbo sutartis su Ž. B. sudaryta 2017 m. gruodžio 8 d., joje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo gruodžio 11 d. Advokatė taip pat nurodo, kad policijos įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Atsiliepimu į apelianto atstovės advokatės skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK vyriausiasis tyrėjas A. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Žodinį nagrinėjimą yra būtina rengti tuomet, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Šiuo atveju, keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų atlikto ūkio subjekto patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, keliami klausimai nėra tokio sudėtingumo bei reikalaujantys išsamaus bei detalus sisteminio teisės aiškinimo, kad būtų tikslingas žodinio proceso rengimas. Be to, Advokatės skunde išdėstyti argumentai yra išsamiai motyvuoti. Kitų įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas nenustatyta. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą pateikusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti, kadangi, Advokatės vertinimu, patikrinimas atliktas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, nėra ir administracinio nusižengimo požymių A. K. veiksmuose. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. A., dalyvaujant A. K., atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, patikrinimą (b.l. 10). Nors dokumentas, t.y. sprendimas atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą pateiktas nebuvo, šis faktas yra nurodytas pačiame patikrinimo akte, t.y. nurodyta, kad policijos pareigūnas patikrinimą atliko vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16, 18 ir 20 straipsniais, Taisyklėmis bei 2017 m. gruodžio 10 d. pavedimu. Vyresnysis tyrėjas 2017 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo viršininką E. J., kad buvo atliktas paviljono – kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Vilniuje, patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kasininke dirbusi Ž. B. neturėjo darbo pažymėjimo, taip pat pirkėjams neišdavė kvito. (b.l. 8). Patikrinimo aktas yra patvirtintas Vilniaus miesto antrojo PK viršininko E. J.. Kaip matyti iš liudytojo A. A. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, įėjus į kiosko patalpą, policijos pareigūnai prisistatė ir informavo, kad bus atliekamas patikrinimas, kaip ir numatyta apeliaciniame skunde cituojamų Taisyklių nuostatose. Kad atvyko pareigūnai ir pranešė, jog bus atliekamas patikrinimas, patvirtino ir A. K. bei Ž. B.. Šiuo atveju, vertindamas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą Advokatė nepagrįstai vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo nutartimis Nr. ATP-434-211/2016, ATP-738-562/2015, kadangi šiose bylose policijos pareigūnas atliko tam tikrus veiksmus dar iki patikrinimo pradžios, t.y. nuėjo į įmonės patalpas kaip privatus asmuo, bendravo su įmonės darbuotojais, domėjosi paslaugomis, sudarė sutartį ir tik tuomet buvo susisiekta su kolega, kuriam atėjus, pradėtas bendrovės patikrinimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš policijos pareigūno A. A. paaiškinimų, su kolegomis atvažiavę prie aptariamo kiosko kurį laiką jį stebėjo, tuomet užėjo į patalpas, prisistatė bei informavo, kad bus atliekamas patikrinimas. Vertinti, kad policijos pareigūnų veiksmai šioje nagrinėjamo byloje atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kiosko patikrinimą, buvo neteisėti, nėra pagrindo. Iš dalies sutiktina su skundo teiginiais, kad nebuvo tiksliai įvykdyti visi Taisyklių reikalavimai, kas susiję su neplaniniu ūkio subjektų patikrinimu bei tolimesniais veiksmais, pradedant administracinio nusižengimo teiseną (tarnybiniame pranešime nesuformuluotas siūlymas dėl teisenos pradėjimo ar nepradėjimo, nėra policijos įstaigos vadovo sprendimo bei rezoliucijos), tačiau tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, sutrukdę teismui objektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. 2017 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte yra nustatytos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, susijusios su nagrinėjama byla, t.y. užfiksuota, kad kasininke dirbusi Ž. B. neturėjo darbo pažymėjimo. Prie patikrinimo akto taip pat pridėti Ž. B., A. K. paaiškinimai, Duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas dėl pranešimo apie Ž. B. įdarbinimą. Tuo tarpu, kokį konkrečiai teisės pažeidimą padarė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, surinktų duomenų pagrindu, nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Taigi nors patikrinimą atlikusio pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime nėra pateiktas siūlymas dėl konkretaus sprendimo priėmimo ir nėra policijos įstaigos vadovo rezoliucijos dėl tolimesnių veiksmų, patikrinimą atlikusios institucijos pozicija dėl tolesnės administracinio teisės pažeidimo teisenos buvo aiškiai išreikšta, 2017 m. gruodžio 22 d. surašius A. K. administracinio nusižengimo protokolą. Nėra pagrindo išvadai, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas buvo atliktas nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant Viešojo administravimo nuostatas bei nesilaikant Taisyklių reikalavimų.Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme apklausta Ž. B. paaiškino, kad buvo parašiusi prašymą įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo pardavinėti prekes. Aptariamą dieną jos paprašė padėti. Liudytojas A. A. parodė, kad su kolegomis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį kioską patikrinimui. Iš pradžių pro langą stebėjo, kaip dirba kasininkė, t.y. Ž. B.. Moteris stovėjo prie kasos, aptarnavo klientus. Pastebėjo, kad vienam jų nedavė kvito. Tuomet užėjo į kiosko patalpas, prisistatė ir pranešė apie patikrinimą. Darbuotojo pažymėjimo moteris neturėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2017 m. gruodžio 10 d. 14.21 val. pateikė bendrovės įgalioto asmens A. K. saugiu elektroniniu parašu pasirašytą pranešimą apie apdraustosios Ž. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. gruodžio 11 d. (b.l. 6), ką patvirtina ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pateikta Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią kopija (b.l. 62). Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad Ž. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017 m. gruodžio 11 d. (b.l. 16). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. V., ir Ž. B. sudaryta darbo sutartis, numatant, kad darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. gruodžio 11 d. Kaip nurodė liudytojas A. A., kartu su kolegomis kurį laiką stebėjęs kioską, Ž. B. stovėjo prie kasos, aptarnavo klientus. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino tiek Ž. B., paaiškinusi, kad nurodytą dieną ji padėjo kioske, tiek ir pats A. K., parodęs, kad aptariamą dieną rodęs Ž. B., kaip dirbti su klientais, supažindinęs su darbo tvarka. Nors A. K. paaiškino, kad Ž. B. prie kasos priėjo savavališkai, kuomet jo kioske nebuvo, tokia pozicija laikytina gynybine, ją paneigia iš esmės nuosekli Ž. B. pozicija dėl šio aptariamo atvejo tiek teisme, tiek pateikiant rašytinius paaiškinimus 2017 m. gruodžio 10 d. Vertintina, kad Ž. B. realiai pradėjo dirbti jau 2017 m. gruodžio 10 d., kadangi atliko kasininkės funkcijas, t.y. pardavinėjo asmenims prekes, dirbo su kasa. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškiai nurodo, kad darbo sutartis įsigalioja tuomet, kai darbuotojas pradeda dirbti. O darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis). Tai, kad A. K., būdamas bendrovės įgaliotas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka pranešė apie Ž. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią prieš vieną dieną iki nustatytos darbo pradžios ir buvo sudaryta darbo sutartis, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi, šiuo atveju, asmeniui buvo leidžiama dirbti darbo sutarčiai dar neturint teisinės galios, t.y. nelegaliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išanalizavęs nelegalaus darbo sąvoką, aptartą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatose, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, padarė objektyviais bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad A. K., būdamas atsakingu asmeniu už darbo organizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, leido Ž. B. dirbti 2017 m. gruodžio 10 d., kai nebuvo sudaryta darbo sutartis, numatanti, kad būtent nuo šios datos darbuotojas pradeda dirbti ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens darbo pradžią būtent nuo 2017 m. gruodžio 10 d. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovės advokatės dr. Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.