Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla P. R. pagal LR ATPK 173¹³ str. 1 d. nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2015 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 173¹³ str. 1 d. už tai, kad jis būdamas UAB „K“ vadovu, neužtikrino šios bendrovės teisėtos veiklos, kadangi vadovaujamoje UAB „K“ pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 straipsnio 1 dalies 2 punktų reikalavimus, neteisėtai tarpininkaujama įdarbinant asmenis užsienyje bei už teikiamas įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas yra imamas atlygis (pinigai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-02-24 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant pastarojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. 2015-05-26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29709 aiškiai nurodyta, jog tyrėjas A. Z. veikė kaip privatus asmuo. Tą patį jis patvirtino 2016-02-10 teismo posėdžio metu. Tyrėjas A. Z. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme taipogi nurodė, kad į UAB „K“ jis ėjo kaip privatus asmuo, pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Pažymi, jog už suteiktas įdarbinimo paslaugas A. Z. sumokėjo iš asmeninių lėšų. Sudaręs paslaugų sutartį bei sumokėjęs pinigus, apie tai telefonu informavo vyriausiąjį tyrėją V. R.. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad A. Z. nuėjęs į UAB „K“ ir neprisistatęs policijos pareigūnu, sudaręs su UAB „K“ paslaugų sutartį Nr. 574, bei sumokėjęs nustatytą sumą už papildomas paslaugas iš esmės atliko veiksmą, numatytą Kriminalinės žvalgybos įstatyme – „kontrolinį patikrinimą“, nepagrįstai nurodė, kad tokios pozicijos nagrinėjant analogiškas bylas laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, 2015-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-738-562/2015, kadangi minėtoje byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, tarnybiniame pranešime bei pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai patys patvirtino, jog atlikdami netikėtus patikrinimus, veikė neatskleidžiant savo tapatybės.

Institucijos teigimu, neatitinka tikrovės teismo ir tas teiginys, kad 2015-05-25 atliekant netikėtą patikrinimą UAB „K“ buvo nesilaikyta minėtose taisyklėse numatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo procedūrų, kadangi teismas nepagristai ir neteisingai nurodė, jog tyrėjai A. Z. ir V. R., pažeisdami Taisyklių 19 p. (Policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su Pavedimu), pradėję faktinį UAB „K“ veiklos patikrinimą, neprisistatė esantys policijos pareigūnais, neparodė tarnybinių pažymėjimų. Nurodo, kaip matyti iš 2015-05-25 patikrinimo akto Nr. 10-IL-10131 įmonės patikrinimas buvo pradėtas 16 val. 40 min., t. y. į Įmonę atvykus vyriausiajam tyrėjui V. R.. Teisme apklaustas V. R. į teisėjo klausimus paaiškino, kad „Įmonės patikrinimas prasidėjo po pavedimo paskelbimo. Kai kolega įėjo, tai nebuvo patikrinimas. Kolega į Įmonę atėjo apie 16.20 val., o patikrinimas pradėtas 16.45 val.“. V. R. 2015-05-26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29709, nurodyta, jog prisistačius policijos pareigūnais bei parodžius tarnybinius pažymėjimus, UAB „K“ atstovams M. L. ir E. A. buvo pranešta, jog bus atliktas Įmonės netikėtas patikrinimas. Šie veiksmai aprašyti 2015-05-25 patikrinimo akte Nr. 10-IL-10131, kurį parašais patvirtino M. L. ir E. A.. Todėl, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, Įmonės patikrinimą atlikę pareigūnai nepažeidė Taisyklių jokių reikalavimų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹³ str. 1 d., nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai yra surinkti pažeidžiant įstatymus, todėl jais nesivadovavo.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko 2015-05-25 pavedimu tyrėjams V. R. bei A. Z. buvo pavesta 2015-05-25 atlikti netikėtą patikrinimą UAB „K“, tikslu nustatyti asmenų įdarbinimo užsienyje tvarkos taisyklių galimus pažeidimus, patikrinti registracijos dokumentų, buhalterinės apskaitos, darbo tvarkos taisyklių bei veiklos teisėtumą (b.l. 3).

Po patikrinimo 2015-05-25 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 10-IL-10131, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16, 18, 20 straipsniais, Ūkio subjektų patikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, ir 2015 m. gegužės 25 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 10-IL-10089, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. R., dalyvaujant UAB „K“ prekybos vadovui M. L., UAB „K“ vadybininkui E. A., Vilniaus aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus tyrėjui A. Z., atliko patikrinimą UAB „K“. Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas įmonės netikėtas patikrinimas, siekiant nustatyti asmenų įdarbinimo, tarpininkavimo įdarbinant, teikiant informaciją asmeniui apie įdarbinimą užsienyje, galimus pažeidimus (b.l. 11-12, 13-14).

Tyrėjas A. Z. 2015-05-26/26 tarnybiniame nutarime nurodė, kad vykdydami 2015-05-25 pavedimą Nr. 10-IL-10089 atlikti netikėtą patikrinimą, kartu su tyrėju V. R. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „K“). Taip pat nurodė, kad užėjęs į patalpas kreipėsi į UAB „K“ atstovus, kaip vėliau paaiškėjo į M. L. ir E. A., sudaręs sutartį ir sumokėjęs M. L. pinigus, paskambino kolegai V. R., paprašė atvykti į UAB „K“ patalpas, kur prisistatę policijos pareigūnais bei parodę tarnybinius pažymėjimus, informavo, kad bus atliktas UAB „K“ vykdomos veiklos netikėtas patikrinimas (b.l. 39-40).

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas – tyrėjas A. Z. paaiškino, kad patikrinimo dieną jis vienas užėjo į UAB „K“ patalpas, nuėjo ten kaip privatus asmuo, nenurodė, kad yra policijos pareigūnas, bendravo su bendrovės darbuotojais, domėjosi bendrovės teikiamomis paslaugomis, sudarė sutartį (taip elgtis jam nurodė vyresnis kolega), o tuomet paskambino savo kolegai, kuris netrukus atėjo ir buvo pradėtas UAB „K“ patikrinimas (b.l. 110).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. R. nurodė, kad buvo pradėtas patikrinimas, vienas jo kolega nuėjo į UAB „K“ kaip privatus asmuo, kuris po kiek laiko pakvietė užeiti ir jį, tuomet, kai jis įėjo į bendrovės patalpas, buvo pranešta, kad bus atliekamas netikėtas patikrinimas ir jie su kolega prisistatė, kad yra policijos pareigūnai. Teismui liudytojas nurodė, kad patikrinimas prasidėjo tik tuomet, kai jis pats atėjo į bendrovės patalpas, o kolegos, kaip privataus asmens, atlikti veiksmai negali būti laikomi patikrinimu (b.l. 110-111).

Liudytoju apklaustas E. A. nurodė, kad patikrinimo dieną pas juos atėjo asmuo, kuris išreiškė norą rasti darbą Anglijoje, minėtas asmuo neprisistatė, jog yra policijos pareigūnas. Minėtas asmuo sumokėjo pinigus, pasirašė, o po to iškart parodė policijos pažymėjimą ir paskambino kolegai (b.l. 108-109).

Liudytoju apklaustas M. L. paaiškino, kad patikrinimo dieną į biurą atėjo asmuo (klientas), kuris nurodė, jog domisi darbu Anglijoje, apie tai, kad jis yra policijos pareigūnas – nepasakė. Kai buvo pasirašyta sutartis, paimti pinigai, klientas prisistatė esantis policijos pareigūnu, tuomet atėjo dar vienas policijos pareigūnas, ir buvo pranešta, kad bus atliekamas patikrinimas (b.l. 109).

Ūkio subjektų patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovaujantis 2015-05-25 buvo atliktas UAB „K“ patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato policijos pareigūnų atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo, rezultatų forminimo ir tvirtinimo procedūras. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad ūkio subjektų patikrinimai atliekami siekiant vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti administracinius teisės pažeidimus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad patikrinimas – policijos pareigūnų atliekamas fizinių ir juridinių asmenų (visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų) ūkinės, gamybinės, komercinės, finansinės ar kitokios veiklos tikrinimas. Patikrinimų rūšys: planinis patikrinimas, netikėtas patikrinimas, pakartotinis patikrinimas. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad šių Taisyklių nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ar esant akivaizdiems nusikalstamų veikų požymiams. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui, parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Taisyklių 32 punkte numatyta, kad patikrinimo aktas privalo būti surašomas dėl visų ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir jame nurodomi patikrinimo rezultatai, nenustačius pažeidimų, tai nurodoma patikrinimo akte.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatyta, kad 2015-05-25 atliekant netikėtą patikrinimą UAB „K“ buvo nesilaikyta minėtose Taisyklėse numatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo procedūrų. Tyrėjas A. Z., pažeisdamas Taisyklių 19 punktą, pradėjęs faktinį UAB „K“ veiklos patikrinimą, neprisistatė esantis policijos pareigūnas, neparodė tarnybinio pažymėjimo, prisistatė esantis policijos pareigūnas tik po patikrinimo atlikimo. Tyrėjai A. Z., V. R. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su bendrovės „K“ darbuotojais buvo bendrauta iš pradžių neprisistačius policijos pareigūnais, t.y. neatskleidžiant savo pareigūno tapatybės.

Pažymėtina, kad LR BPK 158 str. 1 d. numato, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus. LR BPK 158 str. 2 d. numato, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutarties turinį.

Taigi, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tiriant nusikaltimus. Ūkio subjektų patikrinimo taisyklės nenumato policijos pareigūnų tyrimo veiksmų, tikrinant ūkio subjektus, atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams iš anksto turint informacijos apie galimus UAB „K“ pažeidimus, buvo bandyta patikrinti įmonę, bandant įsidarbinti, neatskleidžiant savo pilnos tapatybės, panašiai kaip kontrolinis patikrinimas.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, kad kontrolinis patikrinimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, tikrinant gautą informaciją, įsigyjant ir nustatant apyvartoje draudžiamų daiktų ir (ar) paslaugų buvimą. Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kad kriminalinės žvalgybos vieni iš uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija ir jų išsiaiškinimas. Tą skundžiame nutarime akcentavo ir apylinkės teismas, pagrįstai nustatęs, kad A. Z., nuėjęs į UAB „K“ ir neprisistatęs policijos pareigūnu, sudaręs su UAB „K“ paslaugų sutartį Nr. 574 bei sumokėjęs nustatytą sumą už papildomas paslaugas, atliko iš esmės veiksmą, numatytą Kriminalinės žvalgybos įstatyme – „kontrolinį patikrinimą“ – pirko paslaugą, kai tai galima daryti tik tiriant nusikalstamas veikas, o ne administracinius teisės pažeidimus, tai darė neatskleisdamas savo tapatybės, kai tiriant administracinius teisės pažeidimus nėra numatyta, o galima tik tiriant nusikalstamas veikas ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją.

Esant tokiems faktiniams duomenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliekant 2015-05-25 patikrinimą UAB „K“ surinkti duomenys buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras, todėl pagrįstai jais ir nesivadovavo.

Be to, kaip teisingai pabrėžta skundžiamame nutarime, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmenys kreipėsi į policiją su pretenzijomis dėl UAB „K“ veiklos, tačiau šių asmenų tapatybės bei kontaktiniai duomenys nebuvo nustatyti, ką teismo posėdžio metu nurodė ir apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. R.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB „K“ už įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas būtų gavę užmokestį iš kitų nei policijos pareigūno A. Z. asmenų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad P. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹³ str. 1 d.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.