- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-738-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03206-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Advokatai
- Egidijus Losis
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus apsk. VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. F. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹³ str. 1 d., nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹³ str. 1 d. dėl to, kad jis būdamas UAB “A” (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeisdamas Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str., įtvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų sertifikavimo“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. organizavo veiklą, kurios metu už įdarbinimo paslaugą užsienyje rinko pinigus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. F. nutraukta.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apsk. VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme įpareigojant padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 173¹³ str. 1 d. bei paskirti adekvačią administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad 2015 m. vasario 25 d. buvo išrašytas pavedimas atlikti netikėtą UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimą, kurio tikslas buvo veiklos vykdymo teisėtumas, kadangi įmonės veikla buvo susijusi su įdarbinimu užsienyje paslaugomis. Neprisistačius dėl įdarbinimo buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F., kuris nurodė, kad už įdarbinimo paslaugas yra imamas mokestis, dėl to buvo sutarta su pastaruoju susisiekti kitą dieną. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, patikrinimas pagal 2015 m. vasario 25 d. pavedimą atliktas nebuvo. 2015 m. kovo 3 d. pagal pavedimą buvo atliktas netikėtas minėtos įmonės patikrinimas, kurio metu buvo bendrauta su įmonės direktoriumi A. F. dėl įdarbinimo paslaugų. Su pastaruoju buvo susitarta dėl įdarbinimo paslaugos užsienyje bei sudaryta 2015 m. kovo 3 d. paslaugų sutartis ir pateikta sąskaita faktūra apmokėjimui Nr. 2175. Pagal pateiktą sąskaitą už paslaugas buvo sumokėta 330 eurų, taip pat šioje sąskaitoje buvo nurodyti UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) rekvizitai. Patikrinimo metu nustačius teisės pažeidimo požymius pagal ATPK 173¹³ str. 1 d., tuo pagrindu A. F. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Savo ruožtu, apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodė, kad atliekant patikrinimus pagal 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. kovo 3 d. pavedimus, buvo atlikti iš esmės veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, nors tokie veiksmai nėra reglamentuoti tiriant administracinius pažeidimus, taip pat tai, kad atliekant faktinį patikrinimą nebuvo prisistatyta, tuo pažeidžiant ūkio subjektų patikrinimo taisyklių 19 p., bei konstatavo, kad visi administracinėje byloje surinkti įrodymai buvo surinkti pažeidžiant įstatymus, dėl ko jais nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Pažymi, kad 2003 m. liepos 18 d. Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje yra konstatavę, kad „kontrolinis pirkimas“ nėra prievartinio pobūdžio veiksmas. Atliekant jį nėra varžomos žmogaus teisės, todėl tokio veiksmo atlikimo metu gauta informacija nepraranda įrodomosios vertės vien dėl to, kad jis nėra reglamentuotas. Tokia pozicija išreikšta ir 2008 m. birželio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarime (toliau – EŽTT) (Kuzmickaja prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27968/03), kur akcentuojama, kad nacionaliniais teisės aktais nereglamentuotas kontrolinis pirkimas ir jo metu surinkti įrodymai gali būti kritikuojami, tačiau tai nelaidžia daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ar savavališki. Policijos veiklos įstatymas suteikia bendro pobūdžio teisę policijos pareigūnams aiškintis nusikalstamas veikas, tirti ir rinkti įrodymus <...>. Teismas taip pat pabrėžė, kad nacionaliniai teismai gali geriau vertinti liudytojų patikimumą bei įrodymų tinkamumą.
Skunde taip pat pažymima, kad atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą Vilniaus apsk. VPK KP ENTV pareigūnas užsakė minėtos įmonės teikiamas paslaugas kaip bet kuris kitas eilinis pilietis, pateikdamas savo asmens dokumentą bei nurodydamas telefono numerį. Dėl pinigų paėmimo fakto, konstatuoja, kad paimti pinigai formaliai nefigūruoja UAB “A” (duomenys pakeisti) įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pinigai buvo sumokėti pagal pateiktą sąskaitą su nurodytais UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) rekvizitais. Šios abi įmonės yra toje pačioje patalpoje, nenurodant, kad patalpoje yra įsikūrusios dvi atskiros įmonės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) atstovu dėl įmonės teikiamų paslaugų nebuvo tartasi, o sąskaita apmokėjimui pateikė UAB “A” (duomenys pakeisti) atstovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. F. ir jo atstovas advokatas Egidijus Losis prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad apylinkės teismo nutarime išdėstyti argumentai laikytini pagrįstais ir teisėtais, tuo tarpu Institucijos apeliacinio skundo motyvai prieštarauja bendriesiems teisės principams, ATPK ir kitiems teisės aktams. Atsiliepime pažymima, kad Institucija skundu klaidiną teismą, skundą grįsdamas tik selektyviai atrinktomis nurodyto EŽTT nutarimo, iš konteksto išimtomis citatomis, tuo iškreipiant tikrąją šio nutarimo prasmę. Bylos dėl A. F. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde apskritai nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, kuris buvo ginčijamas apylinkės teisme. Tačiau nepaisant to, vienas iš skundo dalyko reikalavimų yra įpareigoti teismą, pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 173¹³ str. 1 d.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad institucijos apeliacinio skundo argumentai dėl byloje esančių surinktų įrodymų teisėtumo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, policijos veiklos įstatyme, ATPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintam teisėtumo principui. Atkreipia dėmesį į tai, kad minimu EŽTT nutarimu spręsto bylos faktinės aplinkybės ir kreipimosi teisinis pagrindas esmingai skyrėsi. EŽTT bylos ir su ja susijusiose nacionalinių teismų bylų nagrinėjimo metu, nebuvo nagrinėjamas „kontrolinis pirkimas“, kaip kriminalinės žvalgybos veiksmais griežtai reglamentuojamas specialiu įstatymu. Priešingai, nurodoma, kad toks veiksmas apskritai nereglamentuojamas, tokiu būdu suklaidinant tiek pareiškėją, tiek EŽTT. Tuo tarpu A. F. atžvilgiu nagrinėtoje byloje pagrindinis keliamas klausimas, dėl draudimo naudotis kriminalinės žvalgybos veiksmus tiriant administracinės teisės pažeidimus. Būtent draudimą naudoti Kriminalinės žvalgybos veiksmus (metodus) tiriant ATPK pažeidimus ir akcentavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime vertindamas įrodymų rinkimo teisėtumą. Dėl šių priežasčių mano, kad apeliaciniame skunde remtis EŽTT nutarimu negalima. Be to, galimybės atlikti tokį kontrolinį patikrinimą nenumato nei Policijos įstatymas, nei Ūkio subjekto patikrinimo atlikimo taisyklės. Kontrolinis patikrinimas yra kriminalinės žvalgybos veiksmas, numatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 4 d. Kontrolinis patikrinimas, kaip tyrimo metodas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, tiek pagal expressis verbis reguliavimą, tiek pagal teismų praktiką.
Atsiliepime pažymima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai negali būti taikomi tiriant, veikas kurios nėra uždraustos baudžiamuoju kodeksu, kadangi tik šis kodeksas numato atsakomybę už nusikalstamas veikas. Be to, siekiant taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus privalomas teisinio ir faktinio tokių veiksmų atlikimo pagrindo buvimas. Teisinis pagrindas yra teismo nutartis leidžianti atlikti minėtą kriminalinės žvalgybos veiksmą (sankcija). Šioje byloje teismo sankcijos atlikti kontrolinį patikrinimą nėra ir kaip nurodė apklausti pareigūnai, sankcijos nebuvo. Pagal EŽTT praktiką sankcijos nebuvimas atlikti slaptus veiksmus visada sąlygoja Konvencijos pažeidimus. Taip pat, siekiant taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktus duomenys, net ir baudžiamajame procese, keliami griežti reikalavimai. Tuo tarpu rėmimasis neteisėtai gautais duomenimis administracinio teisės pažeidimo byloje neatitinka šiam procesui keliamų uždavinių, todėl daro procesą neteisėtą in corpore. ATPK 248 straipsnyje nurodoma, kad:,, Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: [...] išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus“. Iš ko seka, kad galimybių naudoti kriminalinės žvalgybos veiksmus tikrinant administracinių teisės pažeidimų bylas nenumatytas, todėl tokių duomenų naudojimas negalimas ir neteisėtas. Griežtas slaptų veiksmų reguliavimas Kriminalinės žvalgybos įstatymu yra apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo taikant slaptas priemones. Pusiausvyra tarp asmens apsaugos nuo teisėsaugos institucijos kišimosi atliekant slaptus veiksmus ir viešojo intereso išlaikoma kriminalinės žvalgybos įstatyme imperatyviai nurodant konkrečiai kokias veikas tiriant galima taikyti slaptas priemones. Administracinių teisės pažeidimų bylas pareigūnai tiria viešai, neviršydami jiems suteiktų Įgaliojimų, kitaip jų veikimas dėl nurodytų argumentų yra neteisėtas.
Be šių nurodytų aplinkybių, atsiliepime taip pat nurodoma, kad atliekant kontrolinį patikrinimą buvo įvykdyti ne tik aukščiau nurodyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo, bet ir Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių pažeidimai. Pagal Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių 19 punktą: ,,Policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Aptariamu atveju A. F. nebuvo pateiktas susipažinti 2015 m. vasario 25 d. pavedimas, o 2015 m. kovo 3 d. pavedimas atlikti patikrinimą buvo pateiktas tik atlikus patikrinimą (Taisyklių 19 p. pažeidimas). Taip pat pareigūnai prieš atlikdami patikrinimą neprisistatė, nepateikė savo pažymėjimų ir pan., kaip to reikalauja Taisyklių 19 p. Mano, kad taisyklių 19 p. iš esmės eliminuoja bet kokią galimybę atlikti „savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus“ tikrinant ūkio subjektus. Be to, liudytojams I. B., T. O., A. M. teisme patvirtinus, kad įvykdžius patikrinimą pagal 2015 m. vasario 25 d. pavedimą joks patikrinimo aktas nebuvo surašytas, buvo pažeistas Taisyklių 32 p. nurodantis, kad: „patikrinimo aktas privalo būti surašomas dėl visų ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir jame nurodomi patikrinimo rezultatai. Nenustačius pažeidimų, tai nurodoma patikrinimo akte“.
Taip pat mano, kad Institucijos skundo prašymas – panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme įpareigojant padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 173¹³ str. 1 d. skiriant pažeidimui adekvačia administracine nuobaudą – yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, nenustato konkrečių apeliacinio proceso ribų. Jų vertinimu, toks apeliacinio skundo dalykas negalimas, kadangi pažeidžia A. F. teisę į nešališką teismą, jo vykdymas taip pat nesuderinamas ir su ATPK 257 str., Teismų įstatymo 2 str., 3 str. ir Konstitucijos 109 str. Tokiu būdu, skundu yra prašoma aukštesnės instancijos teismo įpareigoti žemesnės instancijos teismą vertinti įrodymus per se faktines aplinkybes, kas sąlygoja veikos kvalifikaciją, ne pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o pagal kito teismo įpareigojimus. Toks reikalavimas vienareikšmiai pažeidžia ne tik įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje taisykles (ATPK 257 str.), bet ir Konstitucijos 109 str. 2 d., 3 d., kur imperatyviai nurodoma, kad nepriklausomas teismas klauso tik įstatymo. Be to, tokio sprendimo (įpareigoti kitą teismą) priėmimo nenumato ir ATPK 302¹² str. Iš ko seka, išvada, kad apeliacinio skundo dalykas dalyje dėl įpareigojimų pirmos instancijos teismui neteisėtas. Apeliacinio skundo dalykas yra susijęs su materialine teise, t. y. kvalifikavimu pagal ATPK 173¹³ str., tuo tarpu argumentų susijusių su A. F. veikos kvalifikavimu nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad būtent apeliacinio skundo argumentai ir dalykas nustato apeliacinio proceso ribas, šiuo atveju apeliacinio skundo dalykas yra nekonkretus. Skundo argumentai susiję su procesiniais aspektais: kontrolinio patikrinimo metu gautų duomenų naudojimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo tarpu prašoma grąžinti bylą pirmos instancijos teismui ir dėl apeliaciniame skunde nenurodytų priežasčių įpareigoti kvalifikuoti A. F. veiklą pagal ATPK 173¹³ str. Dėl šių priežasčių mano, kad apeliacinis skundas atmestinas, kadangi jo pilna apimtimi įvykdyti neįmanoma (neteisėtas), o dalykas nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, dėl ko nėra aiškios apeliacinio proceso ribos.
Be to, jų nuomone, administracinio teisės pažeidimo procesas prieš A. F. pagal ATPK 173¹³ str. negalimas dėl ATPK 250 str. 1 d. 1 p. (nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) ir 8 p. (dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą) nurodytų pagrindų. Pažymi, kad patikros akte nurodytose aplinkybėse nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. UAB “A” (duomenys pakeisti) teisės aktų nustatyta tvarka registruota Darbo biržoje kaip įdarbinimo tarpininkė, šią veiklą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ 7 str., teikia neatlygintinai. Kaip matoma iš Patikrinimo akto įdarbinimo paslauga nagrinėjamoje situacijoje taip pat buvo suteikta neatlygintinai. UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) egzistuojanti, registruota VĮ „Registrų centre“ įmonė. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus direktorių I. A., bei prie bylos prijungus pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonė „Ai“ (duomenys pakeisti) užsiima krovininių kelių transporto, perkraustymo veikla, transportui būdingų paslaugų veikla bei kita veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nuo 2010 m. lapkričio 10 d. įmonė praplėtė savo veiklos sritis ir papildomai įtvirtino besiverčianti nekilnojamo turto agentūrų bei kita apgyvendinimo veikla. Kontrolinio patikrinimo metu buvo sudaryti du nepažeidžiantys teisės aktus sandoriai. Neatlygintinas sandoris su UAB “A” (duomenys pakeisti), bei atlygintinas sandoris dėl kelionės ir apgyvendinimo su UAB „Ai“ (duomenys pakeisti). Atsiliepime akcentuojama, kad toks, vykstantis procesas negalimas, kadangi dėl tapačios tęstinės veiklos (fakto) yra priimtas teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad 5.1. poskyryje nurodyta veikla yra teisėta ir byla nutraukta. UAB “A” (duomenys pakeisti) dėl tos pačios veiklos, kuri tęsiasi iki šiol, buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹³ str.. 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės miesto nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-10164-932/2014 konstatuota, kad UAB “A” (duomenys pakeisti) vadovaujama A. F. veikla, nesudaro ATPK 173¹³ str. sudėties. Dėl šių priežasčių mano, kad A. F. yra traukiamas atsakomybės už teisėtą veiklą neturinčią ATPK 173¹³ str. sudėties požymių, o pareigūnai de facto kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, bei pakartotinai bando nubausti A. F. už veiklą dėl kurios priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. F. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹³ str. 1 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai yra surinkti pažeidžiant įstatymus, todėl jais nesivadovavo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-02-25 (b. l. 49) ir 2015-03-03 (b. l. 5) Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko pavedimais atlikti patikrinimą tyrėjams I. B., T. O., A. M. buvo pavesta 2015-02-25 ir 2015-03-03 atlikti netikėtus patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti), patikrinimo tikslas – veiklos vykdymo teisėtumas. Patikrinimo aktas buvo surašytas tik dėl 2015-03-03 patikrinimo, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16, 18, 20 straipsniais, Ūkio subjektų patikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, ir 2015-03-03 pavedimu tyrėjas I. B., dalyvaujant tyrėjams A. M., T. O., UAB “A” (duomenys pakeisti) direktoriui A. F., UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) direktoriui I. A., atliko patikrinimą UAB “A” (duomenys pakeisti). Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas kontrolinis patikrinimas (b. l. 6). Tyrėjas T. O. 2015-02-25/26 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-02-25 pagal pavedimą buvo vykta atlikti netikėtą patikrinimą UAB “A” (duomenys pakeisti). Taip pat pažymėjo, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F. (b. l. 7). Tyrėjas T. O. 2015-03-03 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-03-03 pagal pavedimą buvo vykta atlikti netikėtą patikrinimą UAB “A” (duomenys pakeisti). Taip pat pažymėjo, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F.. Po atliktų veiksmų buvo prisistatyta policijos pareigūnu bei pranešta, kad yra atliekamas ūkio subjekto veiklos patikrinimas (b. l. 8). Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. O. paaiškino, kad pirmas patikrinimas buvo atliekamas pagal pavedimą atlikti veiksmus neatskleidžiant savo pareigūno tapatybės. Paaiškino, kad tai buvo atliekamas patikrinimas, tai nebuvo slaptas veiksmas. Jis pasakė savo vardą, pavardę, tik nenurodė savo pareigų ir kur jis dirba. Tai, kad jis yra policijos darbuotojas, jis nesakė ir kaip pareigūnas neprisistatė (b. l. 52). Tyrėjas I. B. 2015-03-03 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-03-03 pagal pavedimą buvo atliktas netikėtas UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimas. Pažymėjo, kad kontrolinio patikrinimo metu, neatskleidžiant savo tapatybės, buvo bendrauta su minėtos įmonės direktoriumi A. F. dėl įdarbinimo paslaugų (b. l. 9). Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. B. paaiškino, kad buvo bandyta patikrinti įmonę, bandant įsidarbinti neatskleidžiant savo pilnos tapatybės, panašiai kaip kontrolinis patikrinimas. Į teismą dėl sankcionavimo nesikreipė, nes tai yra administracinis patikrinimas, o ne kriminalinis. Liudytojas pažymėjo, kad po to, kai buvo pasirašyta sutartis, duoti pinigai, buvo prisistatyta, duotas pavedimas ir paaiškinta, kad bus atliktas netikėtas pakartotinis patikrinimas. Iki tol vyko taip minėtas kontrolinis patikrinimas (b. l. 52).
Ūkio subjektų patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, kuriomis vadovaujantis 2015-03-03 buvo atliktas UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, 1 p. numatyta, kad šios taisyklės nustato policijos pareigūnų atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo, rezultatų forminimo ir tvirtinimo procedūras. Taisyklių 3 p. numatyta, kad ūkio subjektų patikrinimai atliekami siekiant vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti administracinius teisės pažeidimus. Taisyklių 3 p. nustatyta, kad patikrinimas – policijos pareigūnų atliekamas fizinių ir juridinių asmenų (visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų) ūkinės, gamybinės, komercinės, finansinės ar kitokios veiklos tikrinimas. Patikrinimų rūšys: planinis patikrinimas, netikėtas patikrinimas, pakartotinis patikrinimas. Taisyklių 8 p. nustatyta, kad šių Taisyklių nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ar esant akivaizdiems nusikalstamų veikų požymiams. Taisyklių 19 p. nustatyta, kad policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui, parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Taisyklių 32 p. numatyta, kad patikrinimo aktas privalo būti surašomas dėl visų ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir jame nurodomi patikrinimo rezultatai, nenustačius pažeidimų, tai nurodoma patikrinimo akte.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-02-25 ir 2015-03-03 atliekant netikėtus patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti) buvo nesilaikyta minėtose taisyklėse numatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo procedūrų. Tyrėjai T. O., I. B. ir A. M., pažeisdami Taisyklių 19 p., pradėję faktinį UAB “A” (duomenys pakeisti) veiklos patikrinimą, neprisistatė esantys policijos pareigūnais, neparodė tarnybinių pažymėjimų, su pavedimu atlikti patikrinimą UAB “A” (duomenys pakeisti) direktorių A. F. supažindino 2015-03-03 jau po patikrinimo atlikimo, prisistatė taip pat po patikrinimo atlikimo. Tyrėjai T. O. ir I. B. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F.. BPK 158 str. 1 d. numatyta, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus. BPK 158 str. 2 d. numatyta, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutarties turinį. Taigi, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tiriant nusikaltimus. Ūkio subjektų patikrinimo taisyklės nenumato policijos pareigūnų tyrimo veiksmų, tikrinant ūkio subjektus, atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Tyrėjas I. B. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo bandyta patikrinti įmonę, bandant įsidarbinti, neatskleidžiant savo pilnos tapatybės, panašiai kaip kontrolinis patikrinimas. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, kad kontrolinis patikrinimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, tikrinant gautą informaciją, įsigyjant ir nustatant apyvartoje draudžiamų daiktų ir (ar) paslaugų buvimą. Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Šio įstatymo 4 str. numato, kad kriminalinės žvalgybos vieni iš uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija ir jų išsiaiškinimas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltinų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas T. O. atliekant 2015-02-25 ir 2015-03-03 pavedimus dėl UAB “A” (duomenys pakeisti) patikimumo, atliko iš esmės veiksmą, numatytą Kriminalinės žvalgybos įstatyme – „kontrolinį patikrinimą“ – pirko paslaugą, kas galima daryti tik tiriant nusikalstamas veikas, o ne administracinius teisės pažeidimus, tai darė neatskleisdamas savo tapatybės, kas tiriant administracinius teisės pažeidimus nėra numatyta, galima tiriant nusikalstamas veikas ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją. Taigi 2015-02-25 ir 2015-03-03 atliekant patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti) surinkti duomenys buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad A. F. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹³ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. F. pagal ATPK 173¹³ str. 1 d. nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.