Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. E. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovei terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr.e2-906-490/2017 pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovui L. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2017 m. vasario 27 d. ieškovė M. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovei M. E. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti tikslų atsakovo L. I. gyvenamosios vietos ar procesinių dokumentų įteikimo adresą, kuriuo būtų galima įteikti jam procesinius dokumentus bei pateikti teismui visų procesinių dokumentų patvirtintą vertimą į atsakovui suprantamą kalbą. Ieškovė M. E., nesutikdama su tokia teismo pozicija, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismo skundžiama nutartis naikintina, priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, kalbai bei nustatančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taip pat netinkamai taikant CPK nuostatas, prašė priimti naują nutartį.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumų pašalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį ieškinio turiniui keliami ne tik šiame straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesinio dokumento formos bei turinio reikalavimai. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikiami šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu atskiruoju skundu, jame keliamais reikalavimais, neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodytas ieškovo gyvenamosios vietos adresas bei nepateikti procesinių dokumentų vertimai į atsakovui suprantamą kalbą. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Jonavoje bei, kad jam yra suprantama lietuvių kalba, nustatė ieškovei 7 (septynių) dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog trečiajam asmeniui nėra suprantama lietuvių kalba, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas neturėjo objektyvaus pagrindo įpareigoti ieškovę išversti visus procesinius dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą. Be to, Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-64-814/2017, kurioje atsakovas L. I. yra trečiuoju asmeniu, išnaudojus visas įmanomas galimybes nustatyti L. I. gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai minėtam asmeniui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

Nustačius konkrečius procesinio dokumento trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovei ieškinio trūkumus, kadangi ieškovė teikdama ieškinį, jame nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos, nepateikė procesinių dokumentų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindo spręsti, jog atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje bei, kad jam suprantama lietuvių kalba, šie trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus, ieškinio nagrinėjimas nėra galimas. Išaiškintina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė teikia teismui ieškinį atsakovui, kuris yra užsienio pilietis, nurodydama paskutinę jo gyvenamąją vietą Jonavos mieste, bei nepateikdama procesinių dokumentų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą, teigdama, jog jis suprantą lietuvių kalbą, tačiau nepateikdama nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Civilinės bylos Nr. 2-64-814/2017 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisingai nustatyta, kad atsakovo L. I., gim. (duomenys neskelbtini) adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad atsakovas L. I. Lietuvos Respublikoje negyvena. Aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sutarties sudarymo vieta – Jonava, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai gyveno Lietuvoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė nurodydama, kad atsakovas gyveno Lietuvos Respublikoje ir supranta lietuvių kalbą, tačiau nepateikdama nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, priešingai, nurodydama, kad dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta jai nėra žinoma, nurodomoms aplinkybėms patvirtinti pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovė (jei jos naudai bus priimtas galutinis sprendimas) turės teisę prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarp ir procesinių dokumentų vertimo, todėl papildomų nuostolių dėl procesinio veiksmo atlikimo nepatirs.

Apeliantės ieškinys nėra teismo priimtas, kadangi paduotas su trūkumais, todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, netinkamai taikė CPK nuostatas, nustatančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, tuo nukrypdamas ne tik nuo teisės normų, bet ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir išaiškinimų. Pareigą pateikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą ir jų priedus procesiniams tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką turi ieškovė, tinkamai pateiktas procesinis dokumentas sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, o taip pat įgalina ir teismą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškinio trūkumams pašalinti teismas buvo nustatęs 7 (septynių) dienų terminą nuo skundžiamos teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kadangi teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartyje, pašalinti. Ieškovei išaiškintina, kad procesiniai dokumentai, kuriais šalinami ieškinio trūkumai, turi būti pateikiami Jonavos rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei M. E. terminą iki 2017 m. gegužės 31 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartyje, pašalinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.