- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-962-463/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08108-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. Š. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 23S129664 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 23S133150 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimu Nr. 2 uždraudė atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2026 m. vasario 17 d.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2008-2023 metais jis turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, turinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (duomenys neskelbtini) pilietė A. Š. (A. S.). Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis 1992-2008 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės pasienio tarnyboje. Migracijos departamentas priėmė du tarpusavyje susijusius sprendimus, grindžiamus tapačiais teisiniais ir faktiniais pagrindais, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
4. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvada. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus. VSD pažymėjo, kad pareiškėjui nurodžius, jog jis tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės pasienio tarnyboje, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu vertinimu, mano, kad tokios išvados yra nepagrįstos. Paaiškino, jog 1969 metais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo tėvas buvo kariškis-veterinaras, kuris gavo paskyrimą atlikti tarnybą (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko pareiškėjas gyveno Lietuvoje iki kol buvo pašauktas atlikti privalomąją tarnybą TSRS armijoje 1972-1974 metais. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą, pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuo 1974 iki 1978 metų dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) autobusų parke, tuo pačiu metu mokėsi Klaipėdos 2-oje vidurinėje vakarinėje mokykloje. Atsižvelgiant į tėvo rekomendacijas, kuris buvo kariškis, taip pat pasirinko darbą karinėje tarnyboje, ir nuo 1978 iki 1992 metų tarnavo (duomenys neskelbtini). Žlugus Tarybų sąjungai, 1992 metais išvedus tarybų sąjungos kariuomenę iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur tęsė tarnybą iki 2008 metų, ir baigė tarnybą išeidamas į pensiją. Pasirinkimas tęsti tarnybą (duomenys neskelbtini), o ne likti tarnauti Lietuvoje, buvo nulemtas vienintelės priežasties, kadangi pareiškėjas nemokėjo lietuvių kalbos. Baigęs tarnybą 2008 metais, pareiškėjas grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką, kur gyveno kartu su sutuoktine ir motina, kurią prižiūrėjo ir slaugė, pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Abu tėvai palaidoti (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamu atveju vien faktas, kad jis tarnybą atliko prieš daugiau nei 15 metų sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Toks vertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas. Pareiškėjas yra pensinio amžiaus, paskutinius 15 metų gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine, turinčia ilgalaikio gyventojo statusą. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvoje jis nėra draustas, todėl neturi galimybės gauti nemokamų medicininių paslaugų, todėl periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) dėl nemokamų medicininių paslaugų, ten jam mokama ir pensija, tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinė dirba Lietuvoje, yra drausta ir darbo užmokestį gauna Lietuvoje. Taigi, faktas, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje neįrodo nei pareiškėjo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar jos vykdomai politikai. Sprendimuose nepateikiama jokia informacija apie pareiškėjo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, pagrindžiančių realų, o ne formalų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų arba darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra formali ir nepagrįsta.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas pažymėjo, jog priešingai nei nurodo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, jis, atsakydamas į klausimus dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos, išreiškė nepritarimą Ukrainoje vykdomiems kariniams veiksmams bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, ir tai turėjo būti analizuojama jo individualios situacijos aplinkybių kontekste, vertinant pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, be kita ko, neįvertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena su savo sutuoktine, kuri turi ilgalaikio gyventojo statusą.
7. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, reikalaujamo priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir draudimo atvykti priėmimo. Migracijos departamentas į skundžiamus sprendimus perkėlė VSD išvadą, individualiai neįvertinęs faktinės pareiškėjo situacijos. Atsakovas netyrė individualių pareiškėjo šeimyninių ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo grėsmę Lietuvos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui, ir tai patvirtina, kad pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui konstatuota nepagrįstai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Migracijos departamentas nurodė, jog skundžiamus sprendimus priėmė vadovaudamasis VSD išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas skundžiamus sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Išvada yra pagrįsta tarnyba (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, yra per aukštas įrodinėjimo standartas ir tokiu atveju būtų nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, ir nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas 1992-2008 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, leidžiančių spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir kita.
11. Migracijos departamentas patikino, jog, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas neturėjo nacionalizės vizos, pareiškėjas 2008-2023 metais turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas dirbo Lietuvoje du mėnesius, tačiau įvertinus šias aplinkybes, pripažino, jog esami šeimyniniai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, todėl pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir VSD išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę, priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus ir 6 mėnesius, ir tai yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog skundžiami sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingi ir atitinkantys nacionalinio saugumo interesus.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, jog, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje išreiškė lojalumą (duomenys neskelbtini) ir palaikė (duomenys neskelbtini) bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti viršesni už nacionalinį saugumą.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. Š. skundą.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvoje gyvena sutuoktinė. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 nustatyta, kad pareiškėjas 1992-2008 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje asmuo privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinant pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos, jis 2008-2023 metais turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, šiuo metu Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė yra gimusi (duomenys neskelbtini), su leidimais nuolat gyventi Lietuvoje gyvena nuo 1993 m. spalio 25 d., paskutinis leidimas galioja iki 2026 m. lapkričio 17 d. VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 223 kartus, turėdamas 2021 m. išduotą leidimą laikinai gyventi, skirtą apsigyvenimui Lietuvoje pas sutuoktinę – 20 kartų. Pareiškėjo sutuoktinė nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 34 kartus. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai prieinamais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo tik du mėnesius, t. y. nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 1992–2008 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) režimo jėgos struktūroms. Pažymėtina, kad pareiškėjo šeiminiai ir socialiniai ryšiai nenusveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą savaime nepaneigia užsieniečio interesų užsienio valstybėje. Įvertinus pareiškėjo vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atvejus, į tai, kad pareiškėjas dažnai išvykdavo į (duomenys neskelbtini), vertinta, kad pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini).
17. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė, kad Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas Nr. 1 yra priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, nes pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, šis vertinimas grindžiamas aplinkybes, kad pareiškėjas 1992–2008 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas sprendė, jog VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog pareiškėjo sutuoktinė turi ilgalaikio gyventojo statusą, dirba Lietuvoje bei prižiūri neįgalų brolį, sprendė, jog šie argumentai nereiškia, kad pareiškėjui turi būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neginčija Sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl jo periodinio vykimo į (duomenys neskelbtini), pripažįsta, jog į ją vyksta dėl medicininių paslaugų ir pensijos. Pareiškėjas nepateikė duomenų teismui apie jo gaunamą pensiją (duomenys neskelbtini) bei tai, kad į (duomenys neskelbtini) vyksta dėl medicininių paslaugų, todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus vertino neįrodytais. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kokiu tikslu pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prižiūri neįgalų sutuoktinės brolį. Todėl pareiškėjo sutuoktinės santykis su Lietuvos Respublika, negali būti pagrindu pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs Sprendimą Nr. 1 konstatavo, kad iš jo turinio matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. nustatė su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog jo keliama grėsmė yra formali, kadangi atsakovas pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su pareiškėjo atlikta karine tarnyba (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog pareiškėjo trumpalaikiai ekonominio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas jėgos struktūrų operacijoms vykdyti. Be to, pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui patvirtinta ir tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), t. y. nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas papildomai įvertino pareiškėjo šeimynius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.
20. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti viršesnis už nacionalinį saugumą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus. Skundžiami sprendimai yra pakankamai argumentuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis, priimti atlikus išsamų ir individualų pareiškėjo vertinimą, todėl jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgė į individualias pareiškėjo aplinkybes ir nustatė proprocingą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.
III.
21. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui iš esmės grindžia vienintele aplinkybe – pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenės pasienio tarnyboje prieš 15 metų. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pagal naujausią šio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose yra akcentuojamas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, neapsiribojant tarnybos faktu. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas kariuomenėje tarnavo prieš 15 metų, po to sugrįžo gyventi į Lietuvą, kurioje gyvena pagal jam išduotus leidimus laikinai gyventi jau 15 metų, jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu nenustatyta jokių pareiškėjo atliktų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra pakankamai reali ir akivaizdi valstybės saugumui grėsmė; pareiškėjas turi ilgamečius socialinius, šeimynius ryšius su Lietuvos Respublika; pareiškėjas neturi vaikų, sutuoktinė yra vienintelis jo artimas žmogus; pareiškėjas sprendimų priėmimo metu yra senyvo amžiaus žmogus, pensininkas; pareiškėjas išreiškė aiškų nepritarimą kilmės valstybės režimo veiksmams. Todėl šiuo atveju nėra jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui.
23. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime pateikiami vieni kitiems prieštaraujantys argumentai, t. y. viena vertus, teismas pareiškėjo teiginius dėl jo vizitų (duomenys neskelbtini) dėl pensijos ir medicininių paslaugų pripažino neįrodytais ir dėl to juos atmetė, tačiau kita vertus, šiuos teiginius laikė pagrindu pagrįsti jo ryšius su (duomenys neskelbtini) ir tuo grindžia pareiškėjo lojalumą režimui, grėsmę nacionaliniam saugumui.
24. Pareiškėjas nurodo, kad nei iš VSD išvados, nei iš atsakovo skundžiamų sprendimų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę nacionaliniam saugumui, kad reikštų savo politines pažiūras ir būtų politiškai aktyvus. Taigi, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, institucijų konstatuota grėsmę yra formali, o ne reali.
25. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo socialinių, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika ir tinkamai nepagrindė Sprendimo Nr. 2 proporcingumo. Atsakovas nevertino pareiškėjo sutuoktinės santykio su Lietuvos Respublika, nes natūralu, kad dėl jos ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje, socialinių, ekonominių ir šeiminių santykių ji negai išvykti su pareiškėju iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjas būtų išskirtas su sutuoktine. Taigi, atsakovas neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo, kaip šeimos ir privataus gyvenimo konstitucinės vertybės suvaržymo, tikslingumo.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas nurodo, kad VSD išvada pagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiami sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikos reikalavimus. Sprendimai priimti atlikus individualų tyrimą (įvertinus pareiškėjo socialinius, šeimyninius ir ekoniminius ryšius) ir atspindi VSD išvadą.
28. Atsakovas vertina, jog tai, kad nuo tarnybos pabaigos yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis ir išsakyta pareiškėjo nuomonė dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo bei pareiškėjo šeimyninė padėtis nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, kad grėsmę yra išnykus. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos valdžios politikai, veikimą prieš režimą. Pareiškėjo nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Be to, pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
29. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Rusijos Federacijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, paneigiančių teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išnagrinėti. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą nacionalinio saugumo interesams.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakovui, priimant byloje skundžiamus sprendimus ir administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėjas, tarnavęs (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, potencialiai gali būti išnaudojamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuoir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Pakanka turėti duomenų, kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį vertinimą, orognozuoja grėsmes valstybės saugumui. VSD, atsižvelgęs į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje dėl jo tarnybos Rusijos Federacijos kariuomenėje vertino kaip pakankamai realią grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, be kita ko, nepagrįstai kelia aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylose.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai nebuvo grindžiami pareiškėjo atsakymais į klausimus. Nors pareiškėjas ir pateikė atsakymus į šiuos klausimus, tačiau vien tik jie savaime negali paneigti byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir iš to kylančios grėsmės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo gyventi panaikinimas ir draudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 23S129664 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 23S133150 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kurie priimti konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 1992–2008 metais, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti realią grėsmę valstybės saugumui.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui.
38. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui.
39. Migracijos departamentas, išsiuntęs VSD paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, 2023 m. liepos 3 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-7271, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje vertino, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertino, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
40. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).
41. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas priėmė byloje skundžiamus 2023 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 23S129664, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 23S133150, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 2).
42. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovas priėmė pareiškėjo skundžiamus sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD išvadoje, sudariusioje pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
44. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
45. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
46. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdama į geopolitinę situaciją, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo tarnybos nereikšmingumo laiko aspektu. Nepaisant to, jog pareiškėjas tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje atliko 1992–2008 metais, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama sprendžiant dėl pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal pareiškėjo prašymą, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas buvo susijęs tarnybos santykiais su (duomenys neskelbtini) valstybės institucijomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Šie ryšiai, susiklostę pareiškėjui tarnavus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijoje, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Be to, pats pareiškėjas nurodo, kad jis periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) dėl medicininių paslaugų ir pensijos, o ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini).
48. Nors Migracijos departamento skundžiami sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 1992–2008 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamento sprendimai yra nemotyvuoti, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo siekis gyventi Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.
49. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pareiškėjo pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.
50. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo pakeisti arba panaikinti. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
52. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo patenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Š. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.