Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. D. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. D. 2025 m. birželio 30 d. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį panaikinimo arba administracinio poveikio priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. B. 2025 m. birželio 12 d. nutarimu skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. D. 200 € baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesius už tai, kad jis 2025 m. balandžio 18 d. 14⁴¹ val. kelio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiavusį automobilį, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Nutarime, be kita ko, rašoma, kad pareiškėjas kaltę neigė. Bet iš vaizdo įrašo matyti, kad eismas kelio atkarpoje buvo intensyvus; pareiškėjo važiavimo kryptimi važiavo eilė automobilių, taip pat jų buvo ir priešpriešinėje eismo juostoje. Pareiškėjas lenkė dvi transporto priemones ir sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Nusižengimo padarymo metu ir vietoje buvo šviesus paros metas, giedra, matomumas geras, todėl pareiškėjas negalėjo nematyti kelio ženklo Nr. 110 ar horizontaliojo ženklinimo (siauros ištisinės) linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančios paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta (KET 3 priedo 1.1 p.). Pasak pareiškėjo, jis pradėjo ir baigė lenkimo manevrą esant punktyrinei linijai, o lenkimo manevro viduryje negalėjo grįžti į savo eismo juostą. Šią pareiškėjo versiją paneigia artėjimo juosta (KET 3 priedo 1.6 p.), kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 ar 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, todėl laikoma, jog pareiškėjas pažeidė kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimus (draudimus) tyčia. Prieš darydamas nusižengimą, pareiškėjas žinojo, kad teisės vairuoti transporto priemones jam reikia darbo reikalais, tačiau to neįvertino ir vis vien darė KET pažeidimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. D. ir jo gynėjas advokatas V. Skaburskas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), pavaduoja kolegas per jų atostogas, todėl keičiasi jo aptarnaujami regionai. Įvykio dieną grįžinėjo darbo reikalais iš Rokiškio į Šiaulius. Maršrutas, kuriuo važiavo, neįprastas; dažnai šiuo keliu nevažinėja. Važiavo už sunkvežimio. Sunkvežimis judėjo gana lėtai – apie 70 km/val. ar net lėčiau, todėl reikėjo jį aplenkti. Pasižiūrėjo į kairę pusę. Mašina (priešpriešinėje eismo juostoje) buvo toli. Kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“ užstojo sunkvežimis, todėl pareiškėjas negalėjo jo matyti. Lenkė per „paprastą“ punktyrinę liniją. Ten (skundžiamame nutarime) rašo, kad pareiškėjas matė kelio ženklą ir specialiai jį pažeidė; kad prieš ištisinę liniją punktyrinė linija sutankėja. Nesutinka su tuo. Nepastebėjo, kad punktyrinė linija sutankėja, o kai pamatė, buvo per vėlu grįžti (į savo eismo juostą). Priekyje (priešpriešinėje eismo juostoje) buvo tuščia, todėl darė būtinąjį lenkimą. Pamatęs automobilį prieš sunkvežimį, negalėjo įsiterpti, nes buvo labai mažas atstumas. Jei būtų staigiai stabdęs ir lindęs tarp jų, tikrai būtų sukėlęs avarinę situaciją. Tuo metu už pareiškėjo vairuojamo automobilio irgi važiavo automobiliai, priešpriešinėje eismo juostoje jų daug nebuvo, jeigu jis ramiai aplenkė ir sunkvežimį, ir lengvąjį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skunde keliami klausimai dėl būtinojo reikalingumo situacijos (ne)buvimo, administracinio poveikio priemonės pagrįstumo ir procesinių teisių pareiškėjui (ne)aiškinimo.

Iš vaizdo įrašo matyti ir skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad eismas kelio atkarpoje buvo intensyvus; pareiškėjo važiavimo kryptimi važiavo automobilių kolona, taip pat jų buvo ir priešpriešinėje eismo juostoje. Pareiškėjas važiavo paskui sunkvežimį ir lenkė jį bei dar vieną lengvąjį automobilį, važiavusį priešais sunkvežimį, iš viso – dvi transporto priemones. Nors sunkvežimio gabaritai galėjo užstoti pareiškėjui kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ matomumą, kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ reikšmę atkartoja horizontalusis kelio ženklinimas – artėjimo juosta, t. y. siaura brūkšninė linija, nurodyta KET 3 priedo 1.6 punkte, kuri įspėja, kad artėjama prie KET 3 priedo 1.1, 1.3 ar 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančios paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta. Pasak pareiškėjo, jis nepastebėjo, kad punktyrinė linija sutankėja, o kai pamatė, buvo per vėlu grįžti į savo eismo juostą.

KET 140 punktas reglamentuoja atvejus, kada lenkti draudžiama. Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Kadangi pasekmės nėra būtinas aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, nenustatinėjamas asmens psichinis santykis tarp pažeidimo ir pasekmių, pvz., ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ir jų norėjo (ANK 8 str. 2 d. 2 p.); ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 str. 3 d.); ar numatė ANK nurodytus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 str. 2 d.), ar nenumatė ANK nurodytų padarinių, nors galėjo ir turėjo juos numatyti (ANK 9 str. 3 d.). Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį sudėtis yra formali, todėl pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tad atsakomybei kilti šiuo atveju padarinių nustatyti nereikia (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-203-888/2025).

Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą formalios sudėties administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Prieš apsispręsdamas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir lenkti priekyje važiuojantį (-čias) transporto priemonę (-es), pareiškėjas suvokė, kad kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo nepaisymas gali būti pavojingas, bet vis vien norėjo taip veikti – tiksliau neveikti, nes nusižengimą padarė neveikimu (pasyvia forma). Todėl laikoma, kad institucija, kurios nutarimas skundžiamas, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė nusižengimą esant tyčiai.

ANK 16 straipsnio 2 dalis numato, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tada, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiškėjas aptariamoje situacijoje būtų veikęs neatsargia kaltės forma: esant nepagrįstam pasitikėjimui ir/ar nerūpestingumui (ANK 9 str. 2-3 d.), todėl, kai taikoma norma nereikalauja pasekmių, būtinojo reikalingumo situacija net teoriškai negalėjo susiklostyti.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/ 2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/ 2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, administracinio poveikio priemonės (jos trukmės) skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, sukurtų nebaudžiamumo atmosferą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-471-1121/ 2019).

ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, kad už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pareiškėjui skirta minimali administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmė.

Per pastaruosius 5 metus pareiškėjas du kartus pažeidė ANK 416 straipsnio 2 dalį (viršijo leistiną maksimalų greitį) ir du kartus pažeidė ANK 417 straipsnį (apvažiuodamas į kairę sukantį automobilį, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją; pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui). Nors pareiškėjas baudas sumokėjo, nuobaudos nebegalioja, tačiau administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuoja asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų. [...] Taip pat tai neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-261-928/2025).

Išskirtinių aplinkybių, susijusių su teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimu, teismas nenustatė. Turint omenyje aplinkybes, apibūdinančias pareiškėją kaip nedrausmingą vairuotoją, ir aplinkybes, apibūdinančias jo padarytą nusižengimą (pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir lenkė dvi transporto priemones); pasekmes (nors jos nėra būtinas administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį sudėties požymis) – sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui; nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, daroma išvada, kad administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimas ir trukmė (3 mėnesiai) nėra per griežta priemonė ir nėra pagrindo ją panaikinti (ar sumažinti trukmę).

Kalbant apie tai, ar institucija, kurios nutarimas skundžiamas, pažeidė pareiškėjo procesines teises, nes jų neišaiškino, remiamasi 2025 m. balandžio 22 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu. Administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu trečiame puslapyje pacituotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 1-5 dalyse. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 22 d. 16²⁷ val. ANK 574 straipsnio 6 dalis nustato, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadinasi, procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 1-5 dalyse, pareiškėjui išaiškintos 2025 m. balandžio 23 d. (trečiadienį). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. birželio 11 d., t. y. už 7 savaičių. Teismo nuomone, 7 savaitės yra pakankamas laikas pareiškėjui susipažinti su administracinio nusižengimo protokolu ir, jei pageidauja, susirasti gynėją.

Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, ginčijant skundžiamą nutarimą, nepasitvirtino, todėl jo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. D. 2025 m. birželio 30 d. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį panaikinimo arba administracinio poveikio priemonės panaikinimo atmesti.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriui, pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. D. ir jo gynėjui advokatui V. Skaburskui.

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (įteikimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.