- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- ATP-16-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15475-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą vykdymo procese pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarimo, kuriuo netenkintas V. M. prašymas dėl jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutarimu V. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 579 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Jis nubaustas už tai, kad 2016-11-28, apie 17.30 val., Vilniaus m., Architektų g. 51, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,33 promilės.
2018-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir vairuotojo pažymėjimo jam grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarimu pareiškėjo prašymas netenkintas. Teismas nustatė, kad V. M. įvykdė įstatyme nustatytas sąlygas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įvertinęs pažeidėjo elgesį paskirtos nuobaudos laikotarpiu bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, konstatavo, kad nuobaudos skyrimo tikslai, suėjus tik pusei specialiosios teisės atėmimo terminui, dar nėra pasiekti, trumpinti V. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo. Pažymėjo, kad už pažeidimą buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o prieš šios nuobaudos skyrimą V. M. buvo baustas administracine tvarka aštuonis kartus, iš jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tris kartus už greičio viršijimą, vieną už ėjimą per gatvę draudžiamoje vietoje), nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojo dvi iš šių nuobaudų, už juos nei karto jam nebuvo taisytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tris kartus yra baustas už alkoholio vartojimo apribojimų pažeidimus. Taip pat nurodė, kad V. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį jam atimta teisė vairuoti, pasižymi dideliu pavojingumu, jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio (nutarime klaidingai nurodyta „sunkaus“) girtumo laipsnio (nustatytos 2,33 (nutarime klaidingai nurodyta – „3,22“) promilės). Minėtos aplinkybės sudarė pagrindą teismui manyti, kad pareiškėjas nepasižymi atsakingu požiūriu į alkoholio vartojimo kontrolę. Atsižvelgė ir į tai, kad V. M. bandė išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą girtam darydamas nusikalstamą veiką - duodamas kyšį jį sustabdžiusiems pareigūnams, siekdamas jų neteisėto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimo, už tai buvo baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 baudžiamuoju įsakymu. Laikė, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarimą į ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo. Skunde nurodo, kad jo nubaudimas dėl kyšio davimo nieko bendra neturi su papildoma administracine nuobauda. Taip pat nurodo, kad jis nubaustas už vairavimą esant vidutiniam, o ne sunkaus girtumo laipsniui, kad nutarime buvo padaryta techninė klaida nurodant nustatytas promiles, vietoj 2,33, nurodytos 3,22. Mano, kad nepagrįstai teismas atsižvelgė į ankstesnius teisės pažeidimus, nes jam nuobauda paskirta už konkretų teisės pažeidimą.
Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Skundas netenkinamas.
Apygardos teismas nagrinėdamas ginčo klausimą vadovaujasi iki 2017-01-01 galiojusio ATPK nuostatomis, nes administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta 2016 metais, nuo šių metų taip pat vykdoma paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 punktas).
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Apylinkės teismas netenkino V. M. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, konstatavęs, kad dar nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslais.
ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Teismų praktikoje yra konstatuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-7-14-303/2017).
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su apylinkės teismo teisėjo išvada, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Šalies argumentai
Apeliantas, ginčydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus, skunde nurodo, jog šiuo metu nuobaudos tikslai jam yra pasiekti, praėjo daugiau kaip pusė paskirtos papildomos nuobaudos termino, naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs, gailisi, charakterizuojamas teigiamai, tačiau vien šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės - kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, charakterizuojamas teigiamai - savaime nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina tik kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą.
Pažymėtina, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, kelia tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015).
Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį.
Nors 329 straipsnio nuostatose nėra numatyti pažeidimai, už kurių padarymą negali būti trumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantas vairuodamas automobilį neblaivus (nustatytas 2,33 promilių girtumas), mieste, dienos metu, kai eismas ypač intensyvius, kėlė didelį ir realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir gyvybei. Tik sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių bei atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai rimtų tokio neatsakingo elgesio pasekmių ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai.
Tuo tarpu asmenybę, priešingai nei nurodo apeliantas, apibūdina ne tik elgesys po nuobaudos paskyrimo, bet ir prieš jos paskyrimą. Šios aplinkybės rodo asmens požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, įstatymų laikymąsi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidėjo baustumus praeityje, jų pobūdį, kiekį, tai, kad dalis iš jų susiję su alkoholio vartojimu, o ne tik į jo elgesį nuobaudos vykdymo metu.
Bylos duomenys patvirtina, kad prieš šios nuobaudos skyrimą V. M. buvo baustas administracine tvarka aštuonis kartus, iš jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tris kartus už greičio viršijimą, vieną už ėjimą per gatvę draudžiamoje vietoje), nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojo dvi iš šių nuobaudų, tris kartus yra baustas už alkoholio vartojimo apribojimų pažeidimus. Taip pat V. M. bandė išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą girtam darydamas nusikalstamą veiką - duodamas kyšį jį sustabdžiusiems pareigūnams, siekdamas jų neteisėto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimo, už tai buvo baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, kas yra svarbu vertinant, ar, nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelninant pažeidėjo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad į šias aplinkybes skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta ir buvo paskirta minimali nuobauda su minimaliu specialiosios teisės atėmimo terminu.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skunde nurodytas, apylinkės teismo nutarime ir šioje nutartyje aptartas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad įvykdžius didesnę dalį administracinės nuobaudos, buvo pasiekti jai keliami tikslai.
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra priimtas tinkamai įvertinus V. M. asmenybę, nuobaudos keliamus tikslus, todėl yra paliekamas nepakeistas, o V. M. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarimą nepakeistą ir V. M. skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.