- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-874-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06027-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Swedbank“
- Ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės Pelesos verslo centro ir uždarosios akcinės bendrovės, „Botfortas“, uždaroji akcinė bendrovė Pelesos verslo centras, Z. D., V. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltoil“ ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų ir įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties bei hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais; atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis bei servituto nustatymo; trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės Pelesos verslo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Botfortas“, uždaroji akcinė bendrovė Pelesos verslo centras, Z. D. ir V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T Parkas” patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti servitutus tarnaujančiam daiktui asfalto aikštelei ir šaligatviui, kurių pažymėjimas plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b2 plotas – 357,00 kv. m, bendras plotas 9301 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagal UAB „Geoksis” 2021-12-28 parengtą Servitutų nustatymo planą.
2. Atsakovas UAB „T Parkas” priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje sustabdyti valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo procesą ir uždrausti ieškovui UAB „Baltoil” bei Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
3. Pažymėjo, kad atsakovo žiniomis, ieškovas UAB „Baltoil” šiuo metu yra pradėjęs vykdyti to valstybei priklausančio žemės sklypo dalių, esančių po ieškovo turtu, išpirkimo procesą, kurį užbaigus, galimai atsakovui UAB „T Parkas” palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymas neabejotinai pasunkėtų ar net taptų negalimas, kadangi šioje byloje nustačius servitutus ieškovo UAB „Baltoil” turtui, tačiau jų nesant žemės sklype, UAB „T Parkas”, nesutariant su UAB „Baltoil”, reikėtų iš naujo teismo keliu spręsti patekimo prie turimų pastatų klausimą dėl pasikeitusio žemės savininko. Dėl to ieškovas per atstovą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu nevykdyti šio proceso iki šios bylos išsprendimo, tačiau jokio atsakymo iš minėtos tarnybos negavo. Atsakovas, savo reikalavimams įrodyti pateikdamas priešieškinį grindžiančius dokumentus, priešieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Atsižvelgiant į ieškovo teikiamus alternatyvius servitutų nustatymo planus, akivaizdu, kad su priešieškiniu ieškovas bent iš dalies taip pat sutinka. Tikėtiną UAB „Baltoil” nesąžiningumą, atsakovo teigimu, pagrindžia tai, jog UAB „Baltoil” įgijo tarnaujantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe šaligatvį, apie pastatus, kurie jam nepriklauso ir negali būti naudojami be UAB „Baltoil” įgyto turto. Taip pat pagrindžia ir byloje esantys įrodymai apie UAB „Baltoil” kuriamas visokeriopas kliūtis, trukdančias atsakovui patekti prie turimų pastatų ir naudoti juos pagal paskirtį. Nesąžiningumą taip pat pagrindžia ir ieškovo pozicija teisme, kai ieškovas iš esmės teigia, kad garažą galima naudoti ir neturint galimybės privažiuoti prie įvažiavimų į patį garažą. Pažymėjo, kad skubotai ir slaptai vykdydama valstybinės žemės pardavimo procesą, esant akivaizdžiam kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų konfliktui ir suinteresuotumui, galimai nesąžiningai, pažeisdama gero administravimo principus, elgiasi ir Nacionalinė žemės tarnyba (nesiimdama operatyviai atsakinėti į pateikiamus prašymus ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų apie kliūtis tarnybai priimti sprendimą parduoti ieškovui žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į prašymą prašė atmesti atsakovės prašymą. Nurodė, kad ieškovas UAB „Baltoil” 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu parduoti žemės sklypo dalį. Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. spalio 29 d. gautas ieškovo UAB „Baltoil” patikslintas prašymas parduoti žemės sklypo dalį. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.49SD-11903-(14.49.136 E.) buvo užsakęs atlikti individualų žemės sklypo vertinimą. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras” 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. NZTVLN2115. Informavo, kad Vilniaus miesto skyrius atsiliepimo paruošimo dienai nėra priėmęs administracinio sprendimo, kurio pagrindu būtų nuspręsta parduoti ieškovei žemės sklypo dalį, todėl atsakovas nėra pateikęs jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų galimą grėsmę atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
5. Ieškovas UAB „Baltoil” atsiliepimu prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi daiktai, kurių kaip tarnaujančių daiktų atžvilgiu UAB „T Parkas“ prašo nustatyti servitutus, yra statiniai. Žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatyti servitutų šioje byloje nėra prašoma. Taip pat byloje nėra kitų neišspręstų reikalavimų žemės sklypo atžvilgiu. Žemės sklypo dalis, ant kurios stovi aikštelė, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 priskirta aikštelės eksploatavimui. Žemės sklypo dalis, ant kurios stovi aikštelė, išnuomota UAB „Baltoil“ aikštelės eksploatavimui 2008 m. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi. Byloje nėra ginčo dėl turto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių reikalavimų dėl žemės sklypo ar jo dalies nuosavybės ar dėl kitų teisių į žemės sklypą. Byloje kilęs ginčas dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios pastatyta aikštelė, išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020. UAB „T Parkas“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nepagrįsta grėsmė būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo parduoti žemės sklypo dalį yra nesusiję su ginčo dalyku – servituto statiniui nustatymu, todėl nėra jokio pagrindo jas taikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
7. Teismas vertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne su kitais inžineriniais statiniais (aikštele ir šaligatviu), kurių atžvilgiu priešieškiniu prašoma nustatyti servitutus, bet su žemės sklypu, kuris yra po šiais žemės sklypo atžvilgiu tarnaujančiais daiktais. Taigi atsakovo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su priešieškinio dalyku, priešieškiniu nėra suformuluotas materialusis reikalavimas dėl kokių nors teisių į žemės sklypą gynimo. Priešieškinis pareikštas dėl servitutų, suteikiančių teisę naudotis UAB „Baltoil” nuosavybės teise priklausančiais kitais inžineriniais statiniais, nustatymo, kuris negali būti prilyginamas ginčui dėl disponavimo po jais esančiu žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-294-695/2020 ginčas dėl teisės naudotis žemės sklypu, esančiu po minėtais statiniais, yra išspręstas atsakovo nenaudai. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB ,,T Parkas“ 2018 m. sausio 25 d. pasirašyta valstybės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-18-(14.49.57.) pripažinta negaliojančia nuo sudarymo dienos, palikta galioti su UAB „Baltoil” sudaryta nuomos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas padarė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos pareikštam reikalavimui ir nėra grėsmės, kad nesiėmus atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu, nes prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo vykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas UAB „T Parkas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Šios bylos kontekste esminė laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga turėtų būti laikoma grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu ieškovas visais jam prieinamais būdais siekia, kad atsakovui galimai palankaus sprendimo vykdyti nebūtų galima. Būtent tokia situacija ir susiklostytų, jeigu ieškovas ir Nacionalinės žemės tarnybos sudarys žemės sklypo, esančio po ginčo inžineriniais statiniais (aikštele ir šaligatviu) pardavimo ieškovui sandorį, jame neįvertinus atsakovo naudai šioje byloje nustatytų servitutų – teismui priėmus atsakovui galimai palankų sprendimą, jis vis tiek negalėtų naudotis nustatytais servitutais, kadangi jie būtų ieškovo žemėje, dėl kurios naudojimo šioje byloje procesas, nevyksta, tačiau šios bylos baigtis neabejotinai turės įtakos žemės sklypo naudojimui ateityje.
Šalies argumentai
9.2. Pirmosios instancijos išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su priešieškinio dalyku nereiškia, kad tarp priešieškinio dalyko ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš viso nėra jokio ryšio. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su priešieškinio dalyku, yra nepagrįsta.
9.3. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų tik laikinai sustabdyta UAB „Baltoil” žemės įsigijimo procedūra, ieškovas galimybės naudotis žemės sklypo dalimis, kuriomis jis iki šiol naudojosi, niekaip nebūtų apribotos, ir taip būtų išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
10. Ieškovas UAB „Baltoil“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes priešieškinio reikalavimas dėl servituto naudotis statiniais nustatymo negali būti užtikrintas apribojant valstybinės žemės perleidimą. Byloje nėra ginčo dėl turto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo parduoti žemės sklypo dalį yra nesusiję su ginčo dalyku – servituto statiniui nustatymu, byloje nėra reiškiama reikalavimo nustatyti servitutą naudotis žeme, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovas niekaip nepagrindžia savo teiginio, kad negalės naudotis statinių servitutais, jei jie būtų ieškovo žemėje. Statiniai, kurių atžvilgiu prašoma nustatyti servitutus, yra ant žemės, o ne atvirkščiai, todėl žemės priklausomybė negali turėti įtakos teisei naudotis statiniams nustatytais servitutais.
10.4. Atsakovas nepagrindė, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo vykdymui, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo jas laikyti proporcingomis pareikštam reikalavimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.
13. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog nesiėmus prašomų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas,
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju priešieškinyje atsakovas aiškiai įvardino savo reikalavimus (priešieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (priešieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius priešieškinio reikalavimus. Iš priešieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių priešieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis atsakovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
19. Nustačius, kad atsakovo priešieškinis nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
20. Atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia tuo, kad jeigu iki ginčo išsprendimo ieškovas ir Nacionalinės žemės tarnyba sudarys žemės sklypo, esančio po ginčo inžineriniais statiniais (aikštele ir šaligatviu) pardavimo ieškovui sandorį, jame neįvertinus atsakovo naudai šioje byloje nustatytų servitutų – teismui priėmus atsakovui galimai palankų sprendimą, jis negalėtų naudotis nustatytais servitutais, kadangi jie būtų ieškovo žemėje.
21. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, todėl turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, nes jokių reikalavimų dėl žemės sklypo nuosavybės teisių priešieškinyje nebuvo pareikšta. Priešieškinio reikalavimai susiję su servituto nustatymu tarnaujančiam daiktui (asfalto aikštelei ir šaligatviui), o ne su ieškovo veiksmų žemės sklypo įsigijimo procese sustabdymu/nutraukimu.
22. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ne priešieškinio reikalavimus, tačiau apriboti galimybę ieškovui su Nacionalinės žemės tarnyba sudaryti valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip neskirtas užtikrinti priešieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, t. y. taigi neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, negali būti tenkinamas.
23. Atsakovas ieškinio prašo nustatyti servitutą tarnaujančiam daiktui asfalto aikštelei ir šaligatviui, kurių pažymėjimas plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b2 plotas – 357,00 kv. m, bendras plotas 9301 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems žemės sklype (duomenys neskelbtini).
24. Vadovaujantis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
25. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad servitutas yra daiktinė teisė ir seka paskui daiktą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).
26. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas daiktinė teisė, susijusi daiktu, šį daiktą perleidžiant, servitutas seka paskui jį ir galioja naujiems daikto įgijėjams. Todėl aplinkybė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), galbūt bus perleistas kitam savininkui, neįtakos atsakovo galimybių siekti nustatyti servitutą šioje civilinėje byloje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomu jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
27. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašymo nagrinėjimo metu neegzistavo grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą apie būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nebuvimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.