- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-11476-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06027-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Swedbank“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“, V. Š., Z. D.
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė, Eglė Valiulienė, Asta Augutytė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atstovui advokatui Raivydui Rukštelei,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,
trečiajam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ direktoriui Sergejui Levčukui,
trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ atstovei advokatei Astai Augutytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų ir įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties bei hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties dalių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei servituto nustatymo, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Botfortas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pelesos verslo centras“, Z. D. ir V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltoil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-104-(14.49.2) ,,Dėl kitos paskirties valstybinio žemės sklypo dalies, esančios valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuomos“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,T Parkas” 2018 m. sausio 25 d. pasirašytą Valstybės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-18-(14.49.57.); pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos uždarosios akcinės bendrovės ,,T Parkas” ir ,,Swedbank”, akcinės bendrovės 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Prijungtoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 „Dėl 2008-12-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2008-277, pakeistos 2009-02-05 Susitarimu Nr. K01/2009-4, 2009-03-27 Susitarimu Nr. K01/2009-30, 2010-03-03 Susitarimu Nr. K01/2010-37 pripažinimo pasibaigusia ir valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų atskiriems pastatams (statiniams) eksploatuoti, nustatymo, nuomos sutarties sudarymo su UAB „Industrius“, nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Baltoil“, dalinio pakeitimo“ pakeitimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. Ieškovė nurodo, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių užstatytas plotas – 10099,5 kv. m. Minėtų statinių eksploatavimui 2008 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartimi Nr. N01/2008-278, pakeista 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, 2012 m. kovo 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.66)-52, išnuomota 10450 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2012 m. kovo 5 d. susitarimo Nr. SŽN-(14.49.66)-52 1 punkte numatytos konkrečios nuomojamos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam ieškovei nuosavybės teise priklausančiam statiniui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2) aukščiau paminėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-662 buvo pakeistas, perskirstant statiniams priskirtas žemės sklypo dalis ir numatant, kad uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“ priklausantiems statiniams, t. y. kitiems statiniams aikštelei, šaligatviui, pažymėtiems plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b1 plotas – 357,00 kv. m, bendras lotas 9301 kv. m,, kiti inžineriniai statiniai – stoginė, nepriskirta jokia žemės sklypo dalis. Minėtiems ieškovės statiniams buvę priskirtos žemės sklypo dalys įsakymu Nr. 49VĮ2261-(14.49.2) buvo priskirtos kitiems savininkams priklausantiems statiniams, kurie nėra pastatyti šiose žemės sklypo dalyse. Aikštelė ir šaligatvis, kurių pažymėjimas plane a1 ir b2, bei stoginė 9I1/g yra vieninteliai statiniai žemės sklype, kuriems 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2) nepriskirtas žemės sklypo plotas ir kurie atsiduria kitiems žemės sklypo naudotojams priskirtoje žemėje. Ieškovas laiko, kad tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p., 28 p., 33 p. Minėtos teisės normos numato, kad kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui tenka žemės sklypo dalis, reikalinga jam eksploatuoti. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo 49VĮ2261-(14.49.2) panaikinimo. 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ2261-(14.49.2) uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ priklausančiam pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 1G8bp, eksploatuoti skirta 15485 kv. m žemės sklypo dalis. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovei tapo žinoma, kad uždaroji akcinė bendrovė „T Parkas“ sudarė nuomos sutartį dėl 15485 kv. m ploto žemės sklypo dalies ir įkeitė nuomos teisę. Ginčijamas įsakymas priimtas ir nuomos sutartis sudaryta remiantis matininko J. M. parengtu 2017 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planu M 1:500, kuris neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra išskirtos žemės sklypo dalys, reikalingos ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti (aikštelei, šaligatviui ir stoginei). Minėtame plane neteisingai nurodyta, kad stoginė nėra išlikusi, nes iš tikrųjų yra išlikę stoginės pamatai, esantys šalia pastato – sandėlio 8F1p. Ieškovė neginčija, kad mažiausias statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas – tai statiniu užstatyta žemės sklypo dalis. Nagrinėjamu atveju ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatyta žemės sklypo dalis yra išnuomota kitų statinių savininkams, kuriems priklausančiais statiniais nuomojama žemės sklypo dalis neužstatyta. Ieškovė laiko, kad tuo yra pažeidžiamos jos kaip minėtų statinių savininkės teisės. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 49SJN-3009-(14.49.105), su kuriuo buvo atsiųstas ieškovei jos ginčijamas įsakymas, nurodė, kad minėtu įsakymu buvo priimtas sprendimas, kad kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra savarankiškas statinys, todėl jiems eksploatuoti negali būti išskiriama savarankiška žemės sklypo dalis. Ieškovė laiko, jog jai priklausantys inžineriniai statiniai - aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pažymėti plane a1, b1 laikytini pagrindiniais statiniais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12 str. apibrėžtą sąvoką. Minėti statiniai naudojami kaip savarankiškas statinys, ką patvirtina jų nuomos sutartys. Tai, kad minėti statiniai yra savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, patvirtina prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje turintis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1188-910/2015. Ieškovė laiko, kad ginčijamas įsakymas galėjo būti priimtas ir ginčijama nuomos sutartis sudaryta tik tuomet, jeigu su ieškove sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis būtų pakeista, sumažinant ieškovei išnuomotą žemės sklypo plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 49SJN-3009-(14.49.105.) nurodoma, kad ginčijamu įsakymu „buvo priimtas sprendimas, kad kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane a1, b1) nėra savarankiškas statinys, todėl jiems eksploatuoti negali būti išskiriama atskira Žemės sklypo dalis“ (pačiame ginčijamame įsakyme tokių motyvų nenurodyta). Ieškovė laiko, kad taip motyvuodamas ginčijamą sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius peržengė savo kompetencijos ribas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, nes į skyriaus įgaliojimus neįeina sprendimų dėl statinių statuso, jų priskyrimo pagrindiniams ar antraeiliams daiktams priėmimas, skyrius privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statinių duomenimis apie statinių statusą, o ne juos savavališkai keisti. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kuriuose numatyta, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Laikinieji statiniai Nekilnojamojo turto registre iš viso neregistruojami.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino. Pagrindiniu argumentu nurodė tai, jog ieškinyje nurodyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini): aikštelė ir šaligatvis, kurių pažymėjimas plane a1 ir b2, bei stoginė 9I1/g, nėra savarankiški statiniai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir Taisyklių 28.1 punkte įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis valstybinę žemės be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams, todėl Plane, kuriuo remiantis buvo priimtas Ginčijamas Įsakymas ir sudaryta Ginčijama Nuomos Sutartis, visiškai pagrįstai ir teisėtai Aikštelei (Asfalto dangai) ir Stoginei nėra išskirtos savarankiškos Žemės sklypo dalys.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „T Parkas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui buvo nustatyta 9 764 kv. m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui – 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Baltoil“ sudaryto 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-278, pakeistos 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, dalinio pakeitimo dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai buvo išnuomota 9 764 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai buvo išnuomota 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; nustatyti inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tampančio tarnaujančiu daiktu, servitutus pagal pateikiamą Servitutų nustatymo planą, tai yra: nustatyti inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tampančio tarnaujančiu daiktu 0,21568 ha ploto servitutą pagal Servitutų nustatymo plane (3 priedas) raudonai užbrūkšniuotą teritoriją, apibrėžtą koordinatėmis: 33-35; 36a; 37; 37a-37f; 56a-56c; 41a-41e; 49b-49f; 42-44; 49a; 49-56; 57d; 56e-56f;, viešpataujančio daikto pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimo ir tinkamo naudojimui užtikrinimui, tokiomis sąlygomis: (i) servituto turėtojai yra viešpataujančio daikto savininkai ir / ar bet kokie viešpataujančio daikto savininko nurodyti / įgalioti tretieji asmenys, taip pat viešpataujančio daikto (jo dalies) nauji savininkai, viešpataujančiame daikte suformuotų patalpų savininkai ar kiti teisėti viešpataujančio daikto (jo dalies) naudotojai ir / ar valdytojai (toliau visi kartu – Servituto turėtojai), (ii) Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu valdyti ir naudotis tarnaujančius daiktu, prieiti į, privažiuoti prie tarnaujančio daikto, ant inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti transporto priemones, ir kitaip naudoti inžinerinį statinį (kiemo įrenginį) – aikštelę, šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal jo tiesioginę paskirtį, (iii) Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu naudotis inžineriniu statiniu (kiemo įrenginiu) – aikštele, šaligatviu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tiek, kiek yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėjant, statant, eksploatuojant, aptarnaujant ir/ar remontuojant viešpataujantį daiktą (jo dalis), naudojantis ir/ar valdant viešpataujantį daiktą (jo dalis), (iv) tarnaujančio daikto – inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininkas neturi teisės inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamą viešpataujančio daikto – pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – naudojimą ir eksploataciją bei aukščiau nurodytų Servituto turėtojų teisių įgyvendinimą; nustatyti inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tampančio tarnaujančiu daiktu 0,49259 ha ploto kelio servitutą pagal Servitutų nustatymo plane (3 priedas) oranžinėmis linijomis pažymėtą Kelio servitutui reikalingą bendro naudojimo teritoriją, apibrėžtą koordinatėmis:1-2; 69; 68; 67; 66; 65; 64; 63; 3; 4; 74-78; 80-83; 98; 98a; 98b;88-96; 99-103; 18-24; 90; 89; 62a; 57-62; 57a-57d; 49-56; 49a; 41-44; 39a; 37-39; 36a; 36, suteikiantį teisę laisvai ir bet kuriuo paros metu patekti prie visų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių, važiuoti transporto priemonėmis, joms apsisukti, naudoti kaip pėsčiųjų taką, laikinam transporto priemonių stovėjimui bei atliekantį bendro kiemo funkciją, kartu uždraudžiant tarnaujančio daikto – inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininkui inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-) dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas kelio (bendro naudojimo erdvės) servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų atitinkamą inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį naudoti kaip bendro naudojimo kiemo erdvę. Atsakovė laiko, kad sudarant ginčijamą nuomos sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, draudžiančios valstybinę žemės be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams.
Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Botfortas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pelesos verslo centras“ pareiškė savarankiškus reikalavimus. Prašo pagal teikiamą uždarosios akcinės bendrovės „Geoksis“ matininko J. M. parengtą planą nustatyti 2007 kv. m ploto neterminuotą servitutą kitiems inžineriniams statiniams aikštelei, šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai tokiomis sąlygomis: 1.1. Servituto turėtojai yra viešpataujančio daikto savininkai ir / ar bet kokie viešpataujančio daikto savininko nurodyti / įgalioti tretieji asmenys, taip pat viešpataujančio daikto (jo dalies) nauji savininkai, viešpataujančiame daikte suformuotų patalpų savininkai ar kiti teisėti viešpataujančio daikto (jo dalies) naudotojai ir / ar valdytojai;
1.2. Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu valdyti ir naudotis tarnaujančiu daiktu, prieiti, privažiuoti prie tarnaujančio daikto, statyti transporto priemones ir kitaip naudoti tarnaujantį daiktą pagal jo tiesioginę paskirtį;
1.3. Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu naudotis tarnaujančiu daiktu tiek, kiek yra būtina teisės aktų
nustatyta tvarka įrenginėjant, statant, rekonstruojant, eksploatuojant, aptarnaujant ir / remontuojant viešpataujantį daiktą (jo dalis), naudojantis ir / ar valdant viešpataujantį daiktą (jo dalis);
1.4. Tarnaujančio daikto savininkas neturi teisės tarnaujančio daikto dalyje, kurios atžvilgiu nustatomas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamai naudoti ir eksploatuoti viešpataujantį daiktą ar įgyvendinti aukščiau nurodytas servituto turėtojų teises.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškiniai atmetami, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinis ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ savarankiški reikalavimai tenkinami iš dalies.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Botfortas“ uždarajai akcinei bendrovei „Pelesos verslo centras“, Z. D. ir V. Š. nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 21 700 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ nuosavybės teise priklauso 8 aukštų pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas yra 8 414 kv. m., bendrasis plotas - 31 191,40 kv. m. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“ nuosavybės teise priklauso degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 195 kv. m., bendras plotas 151,30 kv. m.; operatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 43 kv. m.; bendras plotas 40,27 kv. m.; aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 128,34 kv. m., stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 105,21 kv. m.; suskystintų dujų modulis (dvi dujų talpos po 6,7 kub. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 93-96, tomas 1); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 44 kv. m.; bendras plotas 36,92 kv. m.; rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 145 kv. m., rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 138 kv. m.; kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės a1 plotas – 8944,00 kv. m; šaligatvio b1 plotas – 357,00 kv. m; kiti inžineriniai statiniai - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 9l1/g; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t1, t2, t3, t4, t5 (e.b.l. 111-114, tomas 1).
Ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui 2008 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartimi Nr. N01/2008-278, pakeista 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, 2012 m. kovo 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.66)-52, išnuomota 10450 kv. m ploto žemės sklypo dalis (e.b.l. 98-99; tomas 1). 2012 m. kovo 5 d. susitarimo Nr. SŽN-(14.49.66)-52 1 punkte numatytos konkrečios nuomojamos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam ieškovei nuosavybės teise priklausančiam statiniui (e.b.l. 115-116, tomas 1). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-662 buvo pakeistas, perskirstant statiniams priskirtas žemės sklypo dalis ir numatant, kad uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“ priklausantiems statiniams, t. y. kitiems statiniams aikštelei, šaligatviui, pažymėtiems plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b1 plotas – 357,00 kv. m, bendras lotas 9301 kv. m, kiti inžineriniai statiniai – stoginė, nepriskirta žemės sklypo dalis (e.b.l. 118-121, tomas 1). Minėtiems ieškovės statiniams buvę priskirtos žemės sklypo dalys įsakymu Nr. 49VĮ2261-(14.49.2) buvo priskirtos kitiems savininkams priklausantiems statiniams. Aikštelei ir šaligatviui, kurių pažymėjimas plane a1 ir b2, bei stoginei 9I1/g 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2) nepriskirtas žemės sklypo plotas, minėti statiniai atsiduria kitiems žemės sklypo naudotojams priskirtoje žemėje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d. numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 8 p. ir 13 p. numato, jog tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ir įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos/parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram, statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė priklauso asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį Taisyklių 12.4 p.). Teisės aktai nedetalizuoja, kokia tvarka turėtų būti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, todėl nustatant žemės sklypų dalis, turi būti vadovaujamasi Taisyklių 8 punkte numatytais bendraisiais principais, t. y. pagal Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių priima valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui. Teismui nesuteikta teisė spręsti, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkrečiam statiniui eksploatuoti, tačiau teismas turi įvertinti, ar administraciniais aktais ir nuomos sutartimi asmeniui suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. numato, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015, yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes. Vien aplinkybė, jog pastatas ar statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas, nereiškia jo naudojimo pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomai ne aukciono tvarka būtina nustatyti me tik statinio buvimą konkrečiame žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai bei eksploatavimas pagal esamą tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre.
Nekilnojamojo turto registre nurodyta aikštelės (asfalto dangos) ir stoginės pagrindinė naudojimo paskirtis yra kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Ieškovei nuosavybės teise stoginė fiziškai nėra išlikusi, ką patvirtina atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Aplinkybė, jog yra išlikę stoginės pamatai, nepaneigia, jog stoginė nėra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį ir nepatvirtina valstybinės žemės sklypo nuomos šio statinio eksploatavimui būtinumo.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo, reglamentuojančio inžinerinių statinių pagrindinių naudojimo paskirčių klasifikavimą, 4.2 punktą kitos paskirties inžineriniai statiniai (prie kurių pagal NTR duomenis priskiriama tiek aikštelė(Asfalto danga), tiek ir Stoginė) yra apibūdinami kaip neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, reglamentuojančio statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, 12 p. pateikiama analogiška formuluotė. Aikštelė (asfalto) danga yra įsiterpusi tarp kitų statinių ir užima iš esmės visą kitais statiniais neužstatyta žemės sklypo plotą, po ja esantis žemės plotas būtinas kitų statinių aptarnavimui, t. y. patekimui iki kiekvieno statinio, atlieka bendro kiemo funkciją. Tokiu būdu net 9301 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies priskyrimas tik inžinerinių statinių – aikštelės ir stoginės eksploatavimui pažeidžia kitų statinių savininkų teises naudotis jų statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį reikalingu valstybinės žemės sklypo plotu. Nei aikštelėje, nei šaligatvyje negali būti vykdoma jokia kita veikla, nesusijusi su aplinkui esančių statinių eksploatavimu. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog minėta aikštelė yra faktiškai nuomojama automobilių parkavimui, nekeičia Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos minėto statinio paskirties – kiti inžineriniais statiniai (kiemo įrenginiai). Pažymėtina, jog minėto statinio nuoma automobilių parkavimui neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos minėto statinio paskirties. Todėl nagrinėjamu atveju su ieškove sudaryta nuomos sutarties dalis dėl minėtiems statiniams eksploatuoti išnuomoto žemės sklypo nutraukta teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme pastatams ir statiniams eksploatuoti, ją nuomoti ir pirkti yra teisės aktuose nustatyta teisė. Todėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ žemės sklypo dalis ginčijamais įsakymu ir nuomos sutartimi išnuomota teisėtai.
Ieškovė neįrodė, jog ginčijamais įsakymais ir nuomos sutartimi buvo pažeistos ieškovės, kaip to paties žemės sklypo naudotojos bei kitų tame pačiame žemės sklype esančių pastatų bei statinių savininko teisės. Ieškovė taip pat neįrodė, jog žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypo plotas nustatytas netinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, teismo pateikti išaiškinimai dėl žemės sklypo bendraturčių – valstybės ir fizinio asmens sudaryto susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos teisėtumo. Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumas, taip pat valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, o ne bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Todėl minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, naudojimosi tvarkos nustatymo principų ir subjektų, nėra aktualus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra aktualūs valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka pagrindai ir valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai, kurie reglamentuoti įstatymais ir kitais teisės aktais. Ieškovė nenurodė, kokie teisės aktai numato privalomą nuomojamo valstybinės žemės sklypo plano derinimą su kitais valstybinės žemės sklypo nuomininkais ar valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkais.
Kadangi ieškovės ginčijamo hipotekos sandorio neteisėtumas grindžiamas tik tuo, jog jis kyla iš neteisėtos nuomos sutarties
Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui buvo nustatyta 9 764 kv. m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui – 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Baltoil“ sudaryto 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-278, pakeistos 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, dalinio pakeitimo dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai buvo išnuomota 9 764 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai buvo išnuomota 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 24 d. įsakymo ir 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dalys, kuriomis buvo išskirta ir išnuomota savarankiška žemės sklypo dalis, skirta aikštelės (asfalto dangos) ir stoginės eksploatacijai, pažeidžia imperatyviųjų teisės normų nuostatas, todėl yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Aukščiau paminėti teisės aktai draudžia aikštelės (asfalto dangos) ir stoginės (kuri net nėra išlikusi) eksploatacijai išskirti atskirą Žemės sklypo ploto dalį, kadangi šie statiniai pagal tiesioginę jų paskirtį neatitinka savarankiškai funkcinės paskirties statinių kriterijų. Įstatymo numatytas draudimas valstybinę žemės be aukciono išnuomoti ūkinės veiklos pobūdžio ar neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės statiniams, įsigaliojo 2004 m. vasario 21 d., t.y. prieš ieškovei nuosavybės teise įsigyjant ginčo kiemo statinius. Analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Aplinkybę, kad aikštelė (Asfalto danga) ir stoginė iš esmės neatitinka savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomų kriterijų patvirtina duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre apie pagrindinę naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini): aikštelė (asfalto danga) bei stoginė neturi apibrėžtos savarankiškos naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos pobūdžio. Aplinkybė, kad aikštelė (asfalto danga) ir stoginė yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, turintys unikalius numerius ir galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, neturi įtakos to daikto turimai funkcinei paskirčiai. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 24 d. įsakymo ir 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dalys, kuriomis buvo išskirtos ir išnuomotos savarankiškos žemės sklypo dalys, skirtos aikštelės (asfalto dangos) ir stoginės eksploatacijai, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl pripažįstamos negaliojančiomis. Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ teisės ginčyti minėtą administracinio akto ir nuomos sutarties dalį pažymėtina, jog jie pažeidžia atsakovės, kaip tame pačiame žemės sklype esančio pastato savininkės teisę į pastato eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies nuomą. Todėl minėta priešieškinio dalis tenkinama.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ reikalavimai dėl servitutų nustatymo atmetami.
Sutiktina su ieškovės argumentu, jog prašymas nustatyti servitutą iš esmės motyvuojamas ne servituto būtinumu (negalėjimu naudoti statinio nenustačius servituto), o tuo, kad nenustačius servituto atsakovė ir tretieji asmenys negali naudotis jiems išnuomota žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) dalimi, nes šiems asmenims buvo išnuomota žemės sklypo dalis, užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais. Tačiau priešingai nei teigia ieškovė, tokia situacija nepatvirtina ieškovės šioje byloje ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo dėl numotinų Žemės sklypo dalių neteisėtumo. Pažymėtina, jog ieškovė, įsigydama nuosavybėn neapibrėžtos savarankiškos funkcinės paskirties statinius neturėjo pagrindo tikėtis, jog jiems eksploatuoti bus išnuomotas žemės sklypas, tokią nuomos teisę atimant iš likusių savarankiškos funkcinės paskirties pastatų savininkų. Todėl nagrinėjamu atveju kliūtys naudotis nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ieškovės sudarytos nuomos sutarties bei administracinio akto dalis pripažinus negaliojančiomis kyla ne atsakovei ir tretiesiems asmenims, o ieškovei. Kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti aikštelė nėra susijusi su kitais statiniais tame pačiame žemės sklype esančiais statiniais taip, kad be jos kiti statiniai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai, konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-910/2015. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: kai savininkai nesutaria ir kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Nagrinėjamu atveju atsakovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, o ieškovei priklausantys statiniai, kaip konstatuota minėtame teismo sprendime, sudaro tik patogesnes sąlygas naudotis kitais tame pačiame sklype esančiais statiniais, tačiau nėra būtini šiems statiniams eksploatuoti.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos 50 proc. proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, priteisiant jas lygiomis dalimis iš atsakovų pagal priešieškinį; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 EUR suma, todėl nepriteisiamos (CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltparkas“ ieškinius atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelės, šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui buvo nustatyta 9 764 kv. m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui – 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ sudaryto 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-278, pakeistos 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, dalinio pakeitimo dalį, kuria inžinerinio statinio (kiemo įrenginio) – aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai buvo išnuomota 9 764 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o inžinerinio statinio – stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai buvo išnuomota 4 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Atmesti trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ savarankiškus reikalavimus dėl servituto nustatymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ naudai 4214,84 EUR (keturis tūkstančius du šimtus keturiolika eurų, aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.