Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Origamas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urbo bankas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“) pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Origamas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

13. Pareiškėja UAB „Urbo bankas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: skolos apskaičiavimą 2024 m. kovo 4 d.; teismų informacinės sistemos LITEKO 2024 m. kovo 4 d. pranešimą; 2024 m. kovo 4 d. viešai skelbiamus duomenis apie apeliantę iš interneto svetainės rekvizitai.vz.lt bei VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2024 m. kovo 4 d. išrašą iš viešos paieškos. Šiuos dokumentus pareiškėja prašo pridėti prie bylos.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantės pateikta 2024 m. vasario 19 d. buhalterinė pažyma Nr. 24/02/19 ir pareiškėjos pateiktas skolos apskaičiavimas 2024 m. kovo 4 d. yra gauti (parengti) vėliau nei priimta skundžiama nutartis, jie gali būti svarbūs sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Be to, proceso šalys su šiais naujai teikiamais įrodymais yra susipažinusios, kadangi jos pateiktos kartu su šalių procesiniais dokumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus 2024 m. vasario 19 d. buhalterinę pažymą Nr. 24/02/19 ir skolos apskaičiavimą 2024 m. kovo 4 d. priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kitus šalių teikiamus dokumentus, nes, viena vertus, apeliantės teikiami prašymai VMI yra pateikti teismo posėdžio išvakarėse; be to, dėl juose nurodytų prašymų įskaityti permokas (skirtumus) dar nėra priimti atitinkami mokesčių administratoriaus sprendimai, todėl teikiami prašymai patys savaime nereiškia, kad bus įvykdyti. Kita vertus, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kiti pareiškėjos teikiami įrodymai yra duomenys iš viešai prieinamų registrų, taigi, apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą, todėl aptariamų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Origamas“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams; bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; atsakovė darbuotojų neturi; bendrovė turi įsiskolinimus valstybės biudžetui; jos atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas; bendrovė yra negyvybinga; duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės (ne)mokumo įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę realios turto vertės, UAB „Origamas“ yra gyvybingas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, juridinis asmuo, todėl bankroto byla negalėjo būti iškelta.

22. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti buvo būtina nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, jog juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai viršija turto vertę.

23. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.

24. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas aktualius (2023 m. gruodžio 31 d.) atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, kad įmonės turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 145 463 Eur, iš kurių 20 946 Eur – ilgalaikis turtas, 124 517 Eur – trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 111 246 Eur, t. y. po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 11 282 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 99 964 Eur; praėjusį ataskaitinį laikotarpį bendrovė turėjo turto už 62 039 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 52 424 Eur. Iš atsakovės pateiktų papildomų duomenų teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 29 d. atsakovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams: kredito unijai „Delta“ – 3 427 Eur; UAB „Medicinos bankas“ – 8 247,21 Eur; UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – 4 236,56 Eur; akcinė bendrovė (toliau – AB) „Specializuota komplektavimo valdyba“ – 894,89 Eur; UAB „Infantas“ – 2 069,23 Eur; UAB „Auriusta“ – 5 940,97 Eur, iš viso – 24 815,86 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog realus bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydis yra žymiai didesnis negu atsispindi bendrovės balanse.

26. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, kurių bendras dydis yra 203 619,31 Eur, t. y. VMI naudai išieškoma 3 075,27 Eur ir 377,10 Eur; UAB „Trukmė“ – 1 918,75 Eur; UAB „Auriusta“ – 6 491,11 Eur; UAB „Itora“ – 189 448,32 Eur; UAB „Infantas“ – 2 308,76 Eur. Viena vertus, priverstinio skolų išieškojimo bendras dydis, lyginant su skundžiamos nutarties priėmimo diena, dar labiau padidėjo, nuo 200 653,80 Eur iki 203 619,31 Eur; kita vertus, vertinant vien tik priverstine tvarka išieškomų piniginių reikalavimų bendrovei dydį, ji gerokai viršija jos turimo turto vertę. Be to, kaip matyti iš balanso už 2023 m., beveik visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 124 517 Eur (30 358 Eur atsargos; 44 693 Eur pirkėjų skolos; 42 000 Eur sukauptos pajamos; 7 466 Eur pinigai), kai ilgalaikio turto vertė siekia tik 20 946 Eur, kurių beveik visą dydį sudaro transporto priemonės (16 764 Eur). Kadangi debitorių skolos (44 693 Eur), kaip teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, yra rizikinga turto rūšis, be to, dažniausiai skolos atgaunamos ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, atsakovės (ne)mokumo klausimą, visiškai pagrįstai įvertino ir kito trumpalaikio turto rūšies, kaip per vienerius metus gautinos sumos, kurių, pabrėžtina, net vieną trečiąją dalį sudaro debitorių skolos, struktūrą, realių galimybių atgauti skolas kontekste, ir pagrįstai suabejojo, ar tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę. Todėl, vertindamas bendrovės mokumą, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti bendrovės trumpalaikį turtą debitorių finansinių įsiskolinimų bendrovei dydžiu. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi; atsakovės vardu įregistruotai vienai transporto priemonei TOYOTA HIGHLANDER HYBRID LIMITED (pirmosios registracijos data Lietuvoje 2019 m. kovo 29 d.) apribojimai nėra taikomi, bet kaip matyti iš bylos duomenų, tai ta pati transporto priemonė, už kurią atsakovės pareiškėjai bendra likusi nesumokėta skolos suma sudaro 8 363,27 Eur (pagal naujausius pareiškėjos pateiktus duomenis – skolos pagal 2022 m. gegužės 13 d. sutartį Nr.L_J_4584_1_20220513 apskaičiavimą 2024 m. kovo 4 d. ji padidėjo iki 8 880,52 Eur).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra tik laikini, o nuolatinio pobūdžio. Atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad ji laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo turtinių prievolių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

28. Nagrinėjamu atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą inicijavo viena iš bendrovės kreditorių, tačiau atsakovė turi įsiskolinimų ir valstybės biudžetui: 2024 m. kovo 26 d. įsiskolinimas Sodrai sudarė 1 620,36 Eur, kuris nuo 2023 m. pradžios nuolat didėja. Kaip buvo minėta šios nutarties 26 punkte yra vykdomi du išieškojimai VMI naudai, bendra išieškoma suma siekia 3 452,37 Eur. Mokestinė nepriemoka ne tik, kad nėra dengiama, bet sistemingai didėja, tai rodo, jog bendrovė yra nepajėgi vykdyti turimų prievolių. Remiantis išdėstytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonė turto praktiškai neturi, o valdomas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams, kurie tik didėja, padengti.

29. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bendrovė yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais, vykdanti ir kontroliuojanti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybės, kad atsakovė beveik metus nepajėgia padengti mokestinės nepriemokos, jos dydis tik didėja, o išieškojimas iš bendrovės yra nesėkmingas, paneigia atsakovės patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Priešingai, darytina išvada, kad atsakovė ilgą laiką ir sistemingai negeba vykdyti mokestinių prievolių bei negeneruoja pakankamai pajamų, jog pajėgtų atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir pareiškėja, kurios 8 363,27 Eur skolos neginčija.

30. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikta 2024 m. vasario 19 d. buhalterinė pažyma Nr. 24/02/19 dėl grąžintino 3 713,49 Eur PVM skirtumo likučio, nes atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams, palyginus su šiuo dydžiu, yra žymiai didesni. Be kita ko, iš jų spręstina tik tai, kad atsakovė, negeneruodama pakankamai pajamų, jog galėtų įvykdyti prievoles visiems kreditoriais bei skolas biudžetui gautomis pajamomis taip pat jų bent iš dalies nepadengė, nors pagal 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą deklaruoja ataskaitiniu laikotarpiu gavusi 24 602 Eur pelno. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po skundžiamos nutarties priėmimo iš atsakovės teismine tvarka buvo priteistos skolos kreditorėms UAB „Morionis“, UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ civilinėse bylose Nr. eL2-1313-1021/2024, Nr. e2-1083-476/2024 ir Nr. 2-637-1138/2024. Tokios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nuolat nevykdo mokestinių įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.

31. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių finansinius įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad įmonė vykdo veiklą, yra moki ir gyvybinga, vertina kritiškai, nes bendrovė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui ir darbuotojų neturi. Nors atsakovė teisi, nurodydama, kad veiklai vykdyti gali pasitelkti rangovus ar kitus veiklą vykdančius asmenis, tačiau byloje nėra duomenų apie bendrovės generuojamas pajamas ir realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą (sudarytas komercines sutartis). Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams nuolat didėja ir ji yra nepajėgi padengti didelių įsiskolinimų kreditoriams, nors deklaruoja vykdanti veiklą, tačiau duomenų apie bent dalinį atsiskaitymą su kreditoriais nepateikia. Todėl vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė negeneruoja pakankamų finansinių srautų ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų leistinais įrodymais nepagrindė).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė yra gyvybinga bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pakanka duomenų, kad UAB „Origamas“ neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė su kreditoriais neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinius byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus įrodymus, kurių nepaneigė ir apeliantės pateikti naujausi duomenys, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.