Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. A.

ekspertams-Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vedėjo pavaduotojui P. K. ir fonoskopinių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertėms J. D. ir R. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, šiuo metu faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį(du nusikalstamų veikų epizodai), 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. Š., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimus, ir terorizavo kitą žmogų, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, o būtent:

Be to, 2014m. gegužės 02d., apie 20³⁰ val., vakare, kaltinamasis Z. Š. bendro gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto svetainėje kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia metė dukros-pil. S.-V. Š. basutę į sugyventinę-pil. S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, ir pastarajai pataikė į dešinės rankos dilbį, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, 2014m. gegužės 04d., apie 13³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis Z. Š. bendro gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kur viename iš kambarių kaltinamasis yra įsirengęs darbo kabinetą, šioje patalpoje kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia su dešine ranka pagriebęs sugyventinę-pil. S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, už plaukų, ir, pastarąją tempdamas už plaukų, nukentėjusiąją iš kambario ištempė į antro aukšto holą, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

1. Žmogaus terorizavimo, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, epizodas

Kaltinamasis Z. Š., bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakydamas duoti parodymus, kurio duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu kaltu, padarius jam inkriminuojamą tęstinį nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad iš pranešimo apie įtarimą suprato, jog jis surašytas iš gauto įrašo, kuris padarytas diktofonu jo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kas padarė šį įrašą, nežino. Mano, kad tai yra neteisėtos informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą. Jo nuomone garso įrašas yra suklastotas, todėl diskutuoti apie šį įrašą nėra prasmės. Įrašas buvo padarytas be jo sutikimo, todėl toks įrašas negali būti pripažintas įrodymu, gauti duomenys akivaizdžiai pažeidžia įstatymus, dėl ko net netikslinga daryti fonoskopinės ekspertizės. Į klausimą: „ iš gauto įrašo turinio galima suprasti, kad garso įrašus atliko S. J. ir kad jūs su ja kalbėjotės. Ką galite pasakyti?“, atsakė, jog: „ kadangi įrašas suklastotas, jis į klausimus dėl šio garso įrašo neatsakinės “. Į klausimą: „ ar norite paklausyti garso įrašų? “, atsakė: „ neklausysiu, nes jis padarytas pažeidžiant įstatymus “. Papildomos apklausos metu paaiškino, jog kaltu prisipažįsta. Apklausos metu buvo bandoma išklausyti 2014 m. birželio 16 d. garso įrašą, tačiau įtariamasis, vos pradėjus klausytis, atsisakė šio įrašo. Išklausius garso įrašus: 2014 m. liepos 5 d., Nr. 00891, 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. spalio 30 d., Nr. 00924, 2014 m. gegužės 4 d., Nr. 0594, 2014 m. gegužės 4 d., Nr. 005090, toliau įtariamasis ir jo gynėja garso įrašų klausytis atsisakė. Pateikus įtariamajam klausimą: „ Ar perklausytuose garso įrašuose yra jūsų balsas ir kokių asmenų balsai girdisi? “, įtariamasis atsakė, jog atsisako komentuoti, nes garso įrašai buvo gauti pažeidžiant įstatymus ir nežinia iš kur gauti(b.l. 159-170, t. 3).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Z. Š., duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo tęstinio nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., padarymo nepripažino, kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios S. J. ir liudytojų A. V., R. A. ir R. P. parodymais, VĮ „ Registrų centras “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie nekilnojamojo turto priklausomybę(b.l. 151-153, t. 2), daiktų dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 110, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos 2014m. balandžio 16d. surašytu buities tyrimo aktu Nr. 6.3-5(b.l. 11-114, t. 1), nukentėjusiosios-pil. S. J. 2014m. birželio 18d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK viršininkui rašytu prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo(b.l. 51, t. 1), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2014m. liepos 17d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo veikos perkvalifikavimo bei ikiteisminių tyrimų sujungimo(b.l. 13, t. 1), daikto apžiūros protokolu(b.l. 52-53, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas nukentėjusiosios S. J. pateiktas CD kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į baltą voką, prie kurio dėkle yra įdėtas baltas lapas su nukentėjusiosios S. J. ranka parašytu tekstu, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui teismo paskirtai kompleksinei fonoskopinei-informacinių technologijų ekspertizei atlikti)), telefoninių pokalbių įrašų suvestinėmis(b.l. 54-77, 80-83, 89-92, 100-105, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 117, t. 1, mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. 355133053550299, esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke prie 2018m. kovo 08d. ekspertizės akto Nr. 11-93(18), yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 129-130, t. 1), daikto apžiūros protokolu(b.l. 118-119, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 120-127, t. 1), mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. 355133053550299, garantine pažyma(b.l. 90, t. 10), Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 08d. ekspertizės aktu Nr. 11-93(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo(b.l. 106-115, t. 12) ir priedu prie minėto ekspertizės akto, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(b.l. 116, t. 12), Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinių ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 19d. ekspertizės aktu Nr. 11-94(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo(b.l. 118-138, t. 12) ir priedu prie minėto ekspertizės akto, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijuntas prie baudžiamosios bylos medžiagos) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2014m. liepos 17d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo veikos perkvalifikavimo bei ikiteisminių tyrimų sujungimo matyti, kad 2014m. birželio 30d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK Kriminalinės policijos skyriuje pagal gautą pil. S. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 dėl pil. Z. Š., kaip įtariamajam, buvusios paskirtos kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, t.y. neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J., nesilakymo. Kadangi iš pil. S. J. 2014m. birželio 18d. pateiktų garso įrašų turinio buvo konstatuota, jog pil. Z. Š. su nukentėjusiąja S. J. elgiasi užgauliai ir bauginančiai, pastarąją terorizuoja, atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. J. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo jos asmens terorizavimo, 2014m. birželio 30d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 245 str. 2d. buvo perkvalifikuotas į LR BK 145 str. 2d.(b.l. 13, t. 1). Tokiu būdu, perkvalifikavus galimai padarytus nusikalstamus veiksmus į LR BK 145 str. 2d., ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 ir 2014m. gegužės 04d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d., buvo sujungti į vieną tyrimą, suteikiant galutinį Nr. 57-1-00699-14(b.l. 14-21, t. 1).

Iš nukentėjusiosios-pil. S. J. 2014m. birželio 18d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK viršininkui prijungimui prie baudžiamosios bylos pridėtų savo iniciatyva mobilaus ryšio telefono pagalba darytų garso įrašų, įrašytų į CD kompaktinį diską(laikmeną), suvestinių matyti, kad 2013m. spalio 06d., 2014m. balandžio 10, 14, 17, 19, 25 ir 28d.d. ir gegužės 04d. namuose adresu: (duomenys neskelbtini) vykusių šeimyninių konfliktų tarp kaltinamojo Z. Š. ir nukentėjusiosios S. J. metu jų mažametės dukros akivaizdoje kaltinamasis Z. Š., vartodamas necenzūrinius žodžius sugyventinės-nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu, pastarąją ne tik žemino, bet ir ją terorizavo žodžiais, grasindamas sugyventinei-nukentėjusiajai S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką(b.l. 52-77, 80-83, 89-92, 100-105, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas nukentėjusiosios S. J. pateiktas CD kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į baltą voką, prie kurio dėkle yra įdėtas baltas lapas su nukentėjusiosios S. J. ranka parašytu tekstu, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui teismo paskirtai kompleksinei fonoskopinei-informacinių technologijų ekspertizei atlikti)).

Pagal 2017m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartį byloje atlikus paskirtą kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 08d. ekspertizės akto Nr. 11-93(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo specialisto išvados matyti, kad visų 15(penkiolikos) garso įrašų, tame tarpe ir bylai reikšmingų garso įrašų, t.y. garso įrašas(balsas) Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; garso įrašas(balsas) Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; garso įrašas(balsas) Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; garso įrašas(balsas) Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; garso įrašas(balsas) Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17; garso įrašas(balsas) Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17; garso įrašas(balsas) Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; garso įrašas(balsas) Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; garso įrašas(balsas) Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25; garso įrašas(balsas) Nr. 00549.3gp, datuotas 2014-04-28; garso įrašas(balsas) Nr. 00574.3gp, datuotas 2014-05-02, ir garso įrašas(balsas) Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, esančių tyrimui pateiktame CD kompaktiniame diske, kontrolinės sumos(pastaba: nurodytos lentelėje Nr. 4 tiriamoje dalyje) sutampa su garso įrašų, esančių tyrimui pateiktame mobilaus ryšio telefone „ LG Optimus L5II E460 “ kontrolinėmis MD5 sumomis. Dėl šios priežasties specialistas padarė išvadą, kad minėti įrašai yra identiški. Be to, specialisto išvadoje yra konstatuojama, kad mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “ atmintyje esantys garso įrašai užima 488 MG, nustačius, kad vartotojui yra prieinama 2,10 GB(2100 MB), iš kurios yra 1,19 GB laisvos vietos, o paties minėto mobilaus ryšio telefono gamintojo specifikacijoje yra nurodyta, jog mobilaus ryšio telefono bendra atmintis yra 4 GB talpos(b.l. 63-64, 106-116, t. 12).

Pagal 2017m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartį byloje atlikus paskirtą kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinių ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 19d. ekspertizės akto Nr. 11-94(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo specialisčių išvadų matyti, jog tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai, t.y. balsas Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; balsas Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; balsas Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; balsas Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; balsas Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17; balsas Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17; balsas Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25; balsas Nr. 00549.3gp, datuotas 2014-04-28(ryte keikiasi dėl lovos, grasina iš darbo išmest); balsas Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, esantys iš Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus gautoje DVD plokštelėje „ Ver-batim “, yra padaryti, naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, specialistės nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų, t.y. balsas Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; balsas Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; balsas Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; balsas Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; balsas Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17; balsas Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17; balsas Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25; balsas Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, esančių iš Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus gautoje DVD plokštelėje „ Verbatim “, pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai, t.y. balsas Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; balsas Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; balsas Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; balsas Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; balsas Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17; balsas Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17; balsas Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25; balsas Nr. 00549.3gp, datuotas 2014-04-28(ryte keikiasi dėl lovos, grasina iš darbo išmest); balsas Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, esantys iš Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus gautoje DVD plokštelėje „ Verbatim “, yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas. Taip pat atliktos fonoskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tiriamuosiuose garso įrašuose, t.y. balsas Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; balsas Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; balsas Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; balsas Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; balsas Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17(0-2,5 min.); balsas Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17(2 mįn.); balsas Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25(nuo 14,30 min.); balsas Nr. 00549.3gp, datuotas 2014-04-28(nuo 30 min.), yra užfiksuotas pil. Z. Š. balsas ir kalba, t.y. šiuose garso įrašuose užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas ir kalba(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Iš to seka, kad LR BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas, sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014, 2K-269-895/2018 ir kt.), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant, ar šio straipsnio prasme yra žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, taikomas ir tokių grasinimų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas(tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-269-895/2018 ir kt.).

LR BK 145 straipsnio 2 dalies prasme žmogaus terorizavimas gali pasireikšti ne tik grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kitokiu sistemingu žmogaus bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Tai gali būti įvairūs veiksmai, nukentėjusiajam keliantys baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą(pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013 ir kt.). Ir šiuo atveju nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas kaip siekis terorizuoti nukentėjusįjį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-895/2018).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis Z. Š. savo kaltės dėl savo sugyventinės-nukentėjusiosios S. J. terorizavimo, grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, nepripažino, teismo posėdžio metu atsisakydamas duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė apie, jo nuomone, galimai neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kėlė klausimus dėl bylos įrodymų teisėtumo, tačiau aplinkybių apie nusikalstamas veikas nepaaiškino(b.l. 159-170, t. 3). Be to, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis Z. Š. nuolat skundė procesinius veiksmus, tačiau pastarojo skundai įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis būdavo atmetami.

Be to, nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtina ir pastarosios savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti jai priklausančio mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pagalba daryti garso įrašai, įrašyti į CD kompaktinį diską(laikmeną)(b.l. 51, t. 1), kurie, kaip daiktinis įrodymas, buvo apžiūrėti ir byloje buvo padarytos šioje kompaktinėje laikmenoje padarytų garso įrašų suvestinės(b.l. 52-77, 80-83, 89-92, 100-105, t. 1), šiuos garso įrašus perklausius ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Darytuose garso įrašuose girdimos frazės visiškai sutampa su pačios nukentėjusiosios S. J. nurodytomis jos sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. jai išsakytomis frazėmis, kurių turinys, teismo vertinimu, neabejotinai yra grasinančio pobūdžio padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką. Tai, kad šie garso įrašai daryti būtent iš nukentėjusiosios S. J. mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, patvirtina tiek nukentėjusiosios S. J. duoti parodymai byloje, tiek ir kiti prie baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l. 117, t. 1), daiktų apžiūros protokolas(b.l. 118-128, t. 1), nukentėjusiosios S. J. pateikta mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “ garantinė pažyma(b.l. 90, t. 10), kurioje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški(b.l. 63-64, 106-116, t. 12), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti, naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, ekspertizę atlikę specialistai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Šias išvadas kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai P. K., J. D. ir R. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

ti “, „ Melnikovos chebrą įsigysi “, „ nežinosi net nuo ko nukentėsi “, „ atvažiuos iš Maskvos ir tu turėsi akistatą su jais “, „ sunaikins visą tavo giminę “, „ aš tave dubasinsiu tris dienas “, „ lupsiu kol skūrą numesiu “, „nudėsiu “, „ koją sulaužysiu “, „ ant kapo tavo nuotrauka bliaus “, „ aš tave sudaužysiu “ ir pan., neabejotinai įrodo, jog kaltinamojo Z. Š. išsakyti grasinimai yra realūs, nukentėjusioji S. J. teisingai suprato kaltinamojo elgesį, kuriai buvo pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, o pats kaltinamasis Z. šegžda norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos. Byloje įrodyta, kad nukentėjusioji S. J. namuose jautėsi nesaugi, bijojo savo sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. ir tikėjo grasinimų realumu. Pažymėtina, jog ne tik nukentėjusioji S. J., bet ir kiti byloje apklausti asmenys(vaiko auklė-parodymus byloje davusi liudytoija A. V., socialinė darbuotoja-parodymus byloje davusi liudytoja R. P., nukentėjusiosios draugė-parodymus teisme davusi liudytoja R. A.) vienodai apibūdino kaltinamąjį Z. Š. kaip neprognozuojamą, keliantį baimę ir nerimą asmenį. Be kita ko, vaiko auklė-parodymus byloje davusi liudytoja A. V. įvardino ir tai, kad jai būdavo baisu dirbti Z. Š. namuose, o į minėtus namus atvykusi socialinė darbuotoja-parodymus byloje davusi liudytoja R. P. paliudijo, kad, jeigu jai dar kartą tektų vykti į šios šeimos namus, ji viena pati tikrai daugiau ten nevyktų, nes bijotų. Tuo tarpu, teisme parodymus davusi liudytoja R. A. nurodė, jog, 2015 metais nuvykusi dalyvauti jos draugės S. sugyventinio Z. ir jų mažametės dukros susitikime, buvo išsigandusi dėl Z. Š. elgesio, nes šis beldė į automobilio langą, sakydamas žodžius: „ von iš čia “, iš šaldiklio buvo ištraukęs ledo gabalą ir numetė prie jos. Taigi, kaltinamojo Z. Š. elgesys kėlė baimę ne tik pačiai kartu su juo gyvenusiai nukentėjusiajai S. J., bet ir jokių asmeninių santykių su pastaruoju nepalaikantiems asmenims, kuriems, kaip matyti iš liudytojų A. V., R. P. ir R. A. parodymų, taip pat nekilo jokių abejonių dėl kaltinamojo Z. Š. išsakytų grasinimų realumo.

Taigi, įvertinus prieš tai aptartus kaltinamojo Z. Š. veiksmus, jų intensyvumą, grasinančių frazių pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji S. J. pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti savo sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. jai išsakomų grasinimų įgyvendinimo, t.y. pastaroji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vertintina, kad kaltinamojo Z. Š. nuolatiniai grasinimai savo sugyventinei-nukentėjusiajai S. J. sutrikdyti sveikatą bei nužudyti ar kitaip susidoroti, kurie buvo išsakyti, kalbant pakeltu tonu, šaukiant, daužant daiktus, pasak pačios nukentėjusiosios S. J., bauginant pribėgus, bet neprilietus, apspjovus, metus kempinę, kas vėliau buvo peraugę ir fizinio smurto panaudojimą(pastaba: kaltinamasis Z. Š. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas ir dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2d., padarymu), sukūrė aplinką namuose, kad nukentėjusioji S. J. negalėjo jaustis saugi. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji S. J. patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą. Teismo vertinimu, išsakytų grasinančio pobūdžio frazių pobūdis, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina tai, kad kaltinamasis Z. Š. veikė tiesiogine tyčia, t.y. sąmoningai grasino savo sugyventinei-nukentėjusiajai S. J., siekdamas pastarajai sukelti nesaugumo jausmą(pvz., net ir po to, kai nukentėjusioji S. J. kreipėsi į policiją, kaltinamasis savo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją neatsisakė ir toliau ją terorizavo iki to momento, kada kaltinamajam Z. Š. iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios).

Priešingai, nei baigiamųjų kalbų metu teigė kaltinamojo Z. Š. gynėja, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. V., R. P. ir R. A. parodymais, kurie yra tvireti ir nuoseklūs, vieni kitus papildantys, ir iš esmės sutampa ne tik su pačios nukentėjusiosios S. J. duotais parodymais byloje, bet ir su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (buities tyrimo aktu, garso įrašų, kurie buvo perklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apžiūros protokolu ir jų darytomis suvestinėmis). Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad parodymus byloje davusios iudytojos A. V., R. P. ir R. A. turėtų kokį nors priešiškumą kaltinamojo Z. Š. atžvilgiu ar pagrindą pastarąjį nekaltai apkalbėti. Priešingai, nei baigiamųjų kalbų metu teigė kaltinamojo Z. Š. gynėja, aukščiau minėtų liudytojų teiginiai, jog jos dėl matyto kaltinamojo Z. Š. elgesio pastarojo bijo, jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti apie suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį Z. Š.. Priešingai, kaip jau buvo minėta, visa tai tik apibūdina kaltinamojo Z. Š. ūmų būdą ir patvirtina pastarojo išsakytų grasinimų jo sugyventinei-nukentėjusiajai S. J. realumą. Tai, kad liudytojos A. V. ir R. A. negalėjo prisiminti tikslių kai kurių įvykių, apie kuriuos davė parodymus, datų, nesudaro pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.

Paties kaltinamojo Z. Š. ir jo gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakyti teiginiai apie tai, kad teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti nukentėjusiosios S. J. pateikti savo iniciatyva daryti garso įrašai negali būti vertintini kaip kaltės įrodymas, nes neatitinka teisėtumo reikalavimo, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas(2007m. spalio 25d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2008). Be to, pažymėtina, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas aplinkybes bylai spręsti, gali būti pripažintas įrodymu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Šiuo nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji S. J., duodama parodymus byloje, nurodė, jog namuose vykusių konfliktų metu savo mobilaus ryšio telefonu sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. grasinančio turinio pokalbius pradėjo įrašinėti 2013 metais, nes galvojo, kad, jeigu ją nužudys, liks įrodymai. Pasak pačios nukentėjusiosios S. J., prieš darydama garso įrašus, ji dauguma atvejų apie tai pasakydavo savo sugyventiniui-kaltinamajam Z. Š., kad fiksuos tokį netinkamą savo sugyventinio Z. elgesį. Šiuos nukentėjusiosios S. J. parodymus apie darytus buitinius garso įrašus patvirtino ir parodymus byloje davusios liudytojos R. A. ir R. P.. Pasak liudytojos R. A., jai buvo žinoma, jog jos draugė S. įrašinėjo konfliktines situacijas dėl savisaugos, nes draugė jai sakydavo, kad, jei kas atsitiks, tai nors liks įrodymai. Be to, pasak liudytojos R. A., ji draugės S. prašymu taip pat persirašė darytus garso įrašus ir juos turėjo. Pasak kitos liudytojos R. P., jai lankantis šeimoje, S. J. yra sakiusi, kad šeimoje kyla konfliktai, kad jos sugyventinis Z. Š. ją terorizuoja. Buvo minėta, kad ji(nukentėjusioji S. J.) turi įrašus, patvirtinančius netinkamą sugyventinio Z. Š. elgesį. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti garso įrašai buvo apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-BPK) 92, 179, 207 straipsnių nuostatų(b.l. 36, 37-50, 51-109, t. 1). Šie duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus. Be to, kaip jau buvo pažymėta, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški(b.l. 63-64, 106-116, t. 12), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, kompleksinę ekspertizę atlikę specialistai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog pokalbių įrašus padarė privatus asmuo, t.y. nukentėjusioji S. J., savo iniciatyva ir pateikė juos į baudžiamąją bylą, norėdama pagrįsti nagrinėjamus įvykius, t.y. neteisėtus savo sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. veiksmus, kurie nors ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, teismas, neturėdamas jokio pagrindo abejoti pateiktų garso įrašų patikimumu, pripažįsta šiuos garso įrašus tinkamu įrodymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vertinant šiuos įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo Z. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

Nukentėjusiosios S. J. pateiktus garso įrašus perklausius bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis Z. Š. teigė, jog juose girdimas vyriškio balsas yra ne jo. Šią kaltinamojo versiją paneigia ne tik nukentėjusiosios S. J. duoti parodymai byloje, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinių ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 19d. ekspertizės aktas Nr. 11-94(18), iš kurio matyti, kad tiriamuosiuose garso įrašuose, t.y. balsas Nr. 00019.3gp, datuotas 2013-10-06; balsas Nr. 00382.3gp, datuotas 2017-04-10; balsas Nr. 00383.3gp, datuotas 2014-04-10; balsas Nr. 00437.3gp, datuotas 2014-04-14; balsas Nr. 00468.3gp, datuotas 2017-04-17(0-2,5 min.); balsas Nr. 00457.3gp, datuotas 2014-04-17(2 mįn.); balsas Nr. 00487.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00488.3gp, datuotas 2014-04-19; balsas Nr. 00518.3gp, datuotas 2014-04-25(nuo 14,30 min.); balsas Nr. 00549.3gp, datuotas 2014-04-28(nuo 30 min.), yra užfiksuotas kaltinamojo-pil. Z. Š. balsas ir kalba, t.y. šiuose garso įrašuose užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas ir kalba(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)).

Kadangi teisme įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų visumą, laikytina, kad kaltinamasis Z. Š. laikotarpyje nuo 2013m. spalio 06d. iki 2014m. gegužės 04d. terorizavo savo sugyventinę-nukentėjusiąją S. J., pastarajai grasindamas padaryti jos sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką, t.y. išmušti dantis, užmušti, sunaikinti, sumušti, išprievartauti, nukentėjusiajai S. J. turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti, todėl kaltinamojo Z. Š. padaryti nusikalstami veiksmai, kaip viena tęstinė veika, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., požymius, t.y. žmogaus terorizavimas, grasinant padaryti jo sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką, kaltinime patikslinant padaryto tęstinio nusikaltimo aplinkybes.

Kaltinamojo Z. Š. gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakytas prašymas iš kaltinamojo akto pašalinti 2014m. balandžio 19d. epizodą, nes dėl šios dienos įvykių kaltinamajam Z. Š. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir Vilniaus rajono policijos komisariatas 2014m. balandžio 29d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą jos ginamojo-kaltinamojo Z. Š. atžvilgiu, nes nustatė, jog pastarojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, negali būti tenkintinas. Iš prie teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-1310-927/2014 medžiagos matyti, kad nukentėjusioji-pil. S. J. 2014m. balandžio 19d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, pranešdama, jog jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š., su kuriuo kartu gyvena ir augina mažametę dukrą, sukėlė konfliktą, kurio metu šaukė, rėkė, mėtė ir laužė daiktus, grasino susidoroti, keikėsi jų mažametės dukros akivaizdoje(prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-1310-927/2014, b.l. 30). Išnagrinėjus šį pareiškimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados specialistė 2014m. balandžio 29d. priėmė nutarimą atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatavo, kad pil. Z. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, požymių, kartu nurodžius, esant pagrindą spręsti klausimą dėl pil. Z. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau-ATPK) 181 straipsnį(tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams)(prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-1310-927/2014, b.l. 28-29). Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja, 2014m. spalio 31d. išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, pil. Z. Š. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį paskyrė nuobaudą-žodinį įspėjimą už tai, kad pastarasis 2014m. balandžio 19d., apie 13⁰⁰ val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, nes namuose sukėlė konfliktą su sugyventine-pil. S. J., kurio metu garsiai šaukė, rėkavo, barėsi necenzūriniais žodžiais, girdint jų mažametei dukrelei-pil. S. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje mažametė išsigando, verkė(prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-1310-927/2014, b.l. 142-145). Teismo nuomone, yra nepagrįstas kaltinamojo Z. Š. gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakytas teiginys, kad, kaltinamajam Z. Š. paskyrus administracinę nuobaudą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, negalima baudžiamoji atsakomybė, nes pažeidžiamas non bis in idem principas, draudžiantis bausti antrą kartą už tą pačią veiką. Pabrėžtina, jog baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ir už nusikalstamų veikų sutaptį, kai tais pačiais neteisėtais veiksmais padaromi keli nusikaltimai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Z. Š., garsiai rėkaudamas, šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu ir pastarajai grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką jų nepilnametės dukros akivaizdoje, tokiais savo veiksmais padarė ne tik administracinės teisės pažeidimą, bet ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Akcentuotina, jog policijos pareigūnės priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neužkerta kelio tokio tyrimo pradėti ateityje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, paaiškėjus aplinkybėms apie nuolatinį nukentėjusiosios terorizavimą laikotarpyje nuo 2013m. spalio 06d. iki 2014m. gegužės 04d., kai per šį laikotarpį įvairaus pobūdžio frazėmis buvo grasinama padaryti nukentėjusiosios S. J. gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, t.y. išmušti dantis, užmušti, sunaikinti, sumušti, išprievartauti. Vertintina, kad kaltinamasis Z. Š. savo neteisėtais veiksmais įvykdė kelis teisės pažeidimus, užtraukiančius tiek administracinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę.

Be to, konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 166-167 straipsnių nuostatų. Priešingai, nei teigė kaltinamojo Z. Š. gynėja savo pasisakymo baigiamųjų kalbų metu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios S. J. 2014m. gegužės 04d. pareiškimą apie tai, jog namuose jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. ją sumušė, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 1, t. 1). Pagal šį pareiškimą 2014m. gegužės 04d. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje(fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui artimoje aplinkoje). Be to, buvo gautas ir nukentėjusiosios S. J. skundas apie tai, jog jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja(nukentėjusiąja S. J.) sąlygų(b.l. 10, t. 1). Šio nukentėjusiosios S. J. pareiškimo pagrindu 2014m. birželio 30d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 iškeltoje kitoje baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 245 straipsnyje(teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas)(b.l. 10, 11, t. 1). Šio tyrimo metu išanalizavus iš nukentėjusiosios S. J. 2014m. birželio 18d. gautų buitiniu būdu darytų garso įrašų turinį, buvo konstatuota, jog kaltinamasis Z. Š. su nukentėjusiąja S. J. elgiasi užgauliai ir bauginančiai, pastarąją terorizuoja, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. J. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo jos asmens terorizavimo, 2014m. birželio 30d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 245 straipsnio 2 dalį buvo perkvalifikuotas į LR BK 145 straipsnio 2 dalį(b.l. 13, t. 1). Tokiu būdu, perkvalifikavus galimai padarytus nusikalstamus veiksmus į LR BK 145 straipsnio 2 dalį, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01066-14 ir 2014m. gegužės 04d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo sujungti į vieną tyrimą, suteikiant jam galutinį Nr. 57-1-00699-14(b.l. 14-21, t. 1). Tokiu būdu, kaltinamojo Z. Š. gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai apie tai, jog tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo, yra visiškai nepagrįsti.

Kita vertus, pažymėtina, jog LR BPK 167 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad: „ jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje <...> numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas “. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00699-14 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas ir vėliau atliekamas būtent dėl fizinio smurto panaudojimo artimoje aplinkoje, kurį atliekant, kaip jau buvo pažymėta, buvo gauti nukentėjusiosios S. J. skundai apie tai, jog kaltinamasis Z. Š., kaip buvęs įtariamasis, nesilaiko kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja(nukentėjusiąja S. J.) sąlygų ir ją(nukentėjusiąją S. J.) sistemingai terorizuoja.

2. Smurtavimo artimoje aplinkoje 2014m. gegužės 02d. epizodas

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Z. Š., duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d., t.y. smurtavimo artimoje aplinkoje 2014m. gegužės 02d. fakto, padarymo ir nepripažino, kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios S. J. parodymais, VĮ „ Registrų centras “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie nekilnojamojo turto priklausomybę(b.l. 151-153, t. 2), nukentėjusiosios-pil. S. J. 2014m. birželio 18d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK viršininkui rašytu prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo(b.l. 51, t. 1), daikto apžiūros protokolu(b.l. 52-53, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas nukentėjusiosios S. J. pateiktas CD kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į baltą voką, prie kurio dėkle yra įdėtas baltas lapas su nukentėjusiosios S. J. ranka parašytu tekstu, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui teismo paskirtai kompleksinei fonoskopinei-informacinių technologijų ekspertizei atlikti)), telefoninių pokalbių įrašų suvestinėmis(b.l. 106-107, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 117, t. 1, mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke prie 2018m. kovo 08d. ekspertizės akto Nr. 11-93(18), yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 129-130, t. 1), daikto apžiūros protokolu(b.l. 118-119, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 120-127, t. 1), mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, (duomenys neskelbtini) garantine pažyma(b.l. 90, t. 10), Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 08d. ekspertizės aktu Nr. 11-93(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo(b.l. 106-115, t. 12) ir priedu prie minėto ekspertizės akto, t.y. DVD-R kompaktiniu diksu(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(b.l. 116, t. 12), Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinių ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 19d. ekspertizės aktu Nr. 11-94(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo(b.l. 118-138, t. 12) ir priedu prie minėto ekspertizės akto, t.y. DVD-R kompaktiniu diksu(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 135, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, nukentėjusioji S. J., pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktą užduoti atlikti kūno tyrimą 2014m. gegužės 05d., 15¹⁵ val., atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių medicininei apžiūrai, ją apžiūrėjusiam specialistui paaiškindama smurtavimo artimoje aplinkoje 2014m. gegužės 04d. aplinkybes, kartu nurodė, kad jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. prieš ją smurtavo ir 2014m. gegužės 02d., kada minėtą dieną įvykusio konflikto metu į ją metė vaiko batą ir pataikė į dešinį dilbį, tačiau ji dėl šio įvykio į medikus nesikreipė. Po pacientės apžiūros buvo konstatuota, kad jos nurodytoje vietoje-dešiniame dilbyje išorinių sužalojimų nematyti(b.l. 135, t. 1).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal LR BK 140 straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o sprendžiant dėl asmens kaltės padarius nusikalstamus veiksmus, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai(mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia, suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto, t.y. pavojingos veikos, gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t.y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-317-719/2018).

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis Z. Š. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui-sugyventinei-nukenėjusiajai S. J. namuose 2014m. gegužės 02d. įvykusio konflikto metu nepripažino, bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakydamas duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog aplinkybė apie basutės metimą į sugyventinę-nukentėjusiąją S. J. yra pastarosios melagingas aiškinimas tam, kad daryti spaudimą civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo priteisimo(b.l. 162-163, t. 3).

Šie kaltinamojo Z. Š. parodymai yra vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios S. J. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 146-148, 150-168, t. 1), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriuose ji nurodė, kad 2014m. gegužės 02d. į namus sugrįžo šiek tiek vėliau, nei įprastai, t.y. apie 20⁰⁰ val., dėl ko jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. buvo irzlus, nervingas, pradėjo reikšti priekaištus. Jai būnant svetainėje, esančioje pirmame namo aukšte, jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š., būdamas agresyviai nusiteikęs, garsiai kalbėjo, keikėsi. Pasak nukentėjusiosios S. J., po to jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š., sėdėdamas ant fotelio, pakėlė vaiko basutę su kietu padu ir metė į ją, kada ji stovėjo prie valgomojo stalo. Nukentėjusiosios S. J. žodžiais, ji kėlė ranką prisidengti, kad mesta basutė nepataikytų į veidą, tačiau basutė pataikė į jos dešinės rankos dilbį. Tuo metu kai sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. į ją metė basutę, ji stovėjo apie keturių metrų atstumu. Basutei atsitrenkus į ranką, nukentėjusiosios S. J. žodžiais, ji pajuto fizinį skausmą, savo sugyventiniu-kaltinamajam Z. Š. pasakydama, kad jai skauda. Šiuos nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, kurio metu buvo apžiūrėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti savo mobilaus ryšio telefonu buvę daryti garso įrašai, prie baudžiamosios bylos medžiagos padarius šių garso įrašų suvestines, kurie buvo perklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 51, 52-53, 106-107, t. 1), kuriuose girdima, kaip nukentėjusioji S. J. sako savo sugyventiniui-kaltinamajam Z. Š.: „ Nu ką kviečiu policiją. Nuo tapkės liks mėlynė. Gal atsiprašysi, kad metei tapkę “; „ Tai tau suteikia teisę tapkę mesti, nes tu jai neteisingai komentuoji “. Be to, nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. daiktų pateikimo ir daiktų(mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “) apžiūros protokolai(b.l. 117, 118-128, 129-130, t. 1), o taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji S. J., 2014m. gegužės 05d. atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių medicininei apžiūrai atlikti, ją apžiūrėjusiam teismo medicinos specialistui paaiškino, kad jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. prieš ją smurtavo 2014m. gegužės 02d., kada minėtą dieną įvykusio šeimyninio konflikto metu į ją metė vaikišką batą ir pataikė į dešinį dilbį, tačiau ji dėl šio įvykio į medikus nesikreipė(b.l. 135, t. 1). Tai, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai buvo daryti, būtent naudojant jai priklausančio mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “ diktofoną, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l. 117, t. 1), daiktų apžiūros protokolas(b.l. 118-128, t. 1), nukentėjusiosios S. J. pateikta minėto mobilaus ryšio telefono garantinė pažyma(b.l. 90, t. 10), kurioje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški(b.l. 63-64, 106-116, t. 12), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas (b.l. 63-64, 106-116, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Taip pat atliktos fonoskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tiriamajame garso įraše, t.y. balse Nr. 00574.3gp, datuotame 2014-05-02(nuo 22 min.), yra užfiksuotas Z. Š. balsas ir kalba (b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Šias kompleksinės ekspertizės išvadas ekspertai P. K., J. D. ir R. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Kaip jau buvo pažymėta, teismas, neturėdamas jokio pagrindo abejoti pateiktų garso įrašų patikimumu, pripažįsta šiuos garso įrašus tinkamu įrodymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vertinant šiuos įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo Z. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu. Nagrinėjamu aspektu būtina atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo 2011m. rugsėjo 28d. nutarime „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008m. birželio 03d. nutarimu Nr. X-1569 „ Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo “ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai “ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos(partnerystės), t.y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-139/2016).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2014m. gegužės 02d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo Z. Š. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš tuo metu kartu gyvenusią sugyventinę-nukentėjusiąją S. J., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį vartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

3. Smurtavimo artimoje aplinkoje 2014m. gegužės 04d. epizodas

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2014m. gegužės 04d., 1818 val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. S. J. telefoninis pranešimas(skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad minėtą dieną, apie 14⁰⁰ val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini) ją sumušė vyras. Pranešėja nurodė, kad kreipsis į policijos komisariatą ir rašys pareiškimą(b.l. 4-13, 18-23, t. 13).

Iš VĮ „ Registrų centras “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie nekilnojamojo turto priklausomybę matyti, kad namų valdos(pastato ir žemės), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai yra tiek kaltinamasis Z. Š., tiek ir nukentėjusioji S. J., kuriems abiems priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto(b.l. 151-153, t. 2).

Iš nukentėjusiosios-pil. S. J. 2014m. birželio 18d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK viršininkui prijungimui prie baudžiamosios bylos pridėtų savo iniciatyva mobilaus ryšio telefono pagalba darytų garso įrašų, įrašytų į CD kompaktinį diską(laikmeną), suvestinių matyti, kad namuose adresu: (duomenys neskelbtini) šeimyninis konfliktas tarp kaltinamojo Z. Š. ir nukentėjusiosios S. J. vyko ir 2014m. gegužės 04d., kurio metu jų mažametės dukros akivaizdoje kaltinamasis Z. Š., vartodamas necenzūrinius žodžius savo buvusios sugyventinės-nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu, pastarąją ne tik žemino, bet ir prieš ją pavartojo fizinį smurtą, nes įrašyto konflikto metu girdimas vyro(pagal ekspertų išvadą tikėtina, kad kaltinamojo Z. Š.) balsas: „ Skaityk, kad ir aš sėdžiu užrakintas ir nieko lįsti, aišku tau “, po to girdimas moters(nukentėjusiosios S. J.) balsas: „ O aš užėjau paklausti, gal dukrą pažiūrėsi, jau tavo laikas “, po ko, konfliktui tęsiantis, vėl girdimas vyro(pagal ekspertų išvadą tikėtina, kad kaltinamojo Z. Š.) balsas: „ (rusiškas keiksmažodis), gavai atsakymą “, o tada vėl girdimas moters(nukentėjusiosios S. J.) balsas: „ Taip, bet naudojai fizinį smurtą, prisižaidei ir ne pirmą kartą “(b.l. 108-109, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas nukentėjusiosios S. J. pateiktas CD kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į baltą voką, prie kurio dėkle yra įdėtas baltas lapas su nukentėjusiosios S. J. ranka parašytu tekstu, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui teismo paskirtai kompleksinei fonoskopinei-informacinių technologijų ekspertizei atlikti)).

Iš 2014m. spalio 27d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. J. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „ LG “, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 117, t. 1). Minėtas mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, nufotografuojant ir telefono ikonoje „ Diktofonas“ esančių garso įrašų sąrašą, ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą gražintas jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai S. J.(b.l. 118-128, t. 1). 2014m. lapkričio 21d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar kartą buvo pateikusi minėtą mobilaus ryšio telefoną ir SD atminties kortelę, kuris, kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 129-130, t. 1). Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. J. byloje duotų parodymų, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktame CD kompaktiniame diske(laikmenoje) įrašyti garso įrašai buvo daryti būtent iš jos mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), naudojant jame esantį diktofoną, kurio(telefono) garantinę pažymą nukentėjusioji pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 90, t. 10)(pastaba: garantinėje pažymoje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu).

Pagal 2017m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartį byloje atlikus paskirtą kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 08d. ekspertizės akto Nr. 11-93(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo specialisto išvados matyti, kad visų 15(penkiolikos) garso įrašų, tame tarpe ir bylai reikšmingo garso įrašo, t.y. garso įrašo(balso) Nr. 00590.3gp, datuoto 2014-05-04, esančio tyrimui pateiktame CD kompaktiniame diske, kontrolinės sumos(pastaba: nurodytos lentelėje Nr. 4 tiriamoje dalyje) sutampa su garso įrašo, esančio tyrimui pateiktame mobilaus ryšio telefone „ LG Optimus L5II E460 “ kontrolinėmis MD5 sumomis. Dėl šios priežasties specialistas padarė išvadą, kad ir garso įrašas(balsas) Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, yra identiškas. Be to, specialisto išvadoje yra konstatuojama, kad mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “ atmintyje esantys garso įrašai užima 488 MG, nustačius, kad vartotojui yra prieinama 2,10 GB(2100 MB), iš kurios yra 1,19 GB laisvos vietos, o paties minėto mobilaus ryšio telefono gamintojo specifikacijoje yra nurodyta, jog mobilaus ryšio telefono bendra atmintis yra 4 GB talpos(b.l. 63-64, 106-116, t. 12).

Pagal 2017m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartį byloje atlikus paskirtą kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinių ekspertizių skyriaus 2018m. kovo 19d. ekspertizės akto Nr. 11-94(18) dėl kompleksinės fonoskopinės-informacinių technologijų ekspertizės dalies atlikimo specialisčių išvadų matyti, jog tikėtina, kad ir tiriamasis garso įrašas, t.y. balsas Nr. 00590.3gp, datuotas 2014-05-04, esantis iš Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus gautoje DVD plokštelėje

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, nukentėjusioji S. J., pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktą užduoti atlikti kūno tyrimą 2014m. gegužės 05d., 15¹⁵ val., atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių medicininei apžiūrai, ją apžiūrėjusiam specialistui paaiškino smurtavimo artimoje aplinkoje 2014m. gegužės 04d. aplinkybes, nurodydama, kad minėtą dieną, apie 13³⁰ val., jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. tampė ją už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Po pacientės apžiūros buvo konstatuota, kad jos nurodytoje vietoje-pakaušio srityje aiškių išrautų plaukų plotų nematyti, padarius išvadą, kad pil. S. J. po įvykio, t.y. 2014m. gegužės 04d., objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota(b.l. 135, t. 1).

Šie kaltinamojo Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios S. J. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 137, 138-139, t. 1), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriuose ji nurodė, kad 2014m. gegužės 04d. ji buvo nuėjusi į sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. darbo kambarį paprašyti, kad šis pabūtų su jų mažamete dukrele. Pasak nukentėjusiosios S. J., jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. ėmė šaukti, vadino ją įvairiais negražiais žodžiais. Po to, nukentėjusiosios S. J. žodžiais, sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. prie jos pripuolė ir, su dešine ranka stvėręs už plaukų pakaušio srityje, ją ištempė iš kambario. Tempė du ar tris metrus. Ištempęs į antro aukšto holą, paleido. Po kurio laiko ji(nukentėjusioji S. J.) iškvietė policiją. Nukentėjusiosios S. J. teigimu, dėl panaudoto fizinio smurto prieš jo asmenį jai labai skaudėjo. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiosios S. J. žodžiais, jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. nuėjo į rūsį, iš kur pasišalino iš namų, ir tą naktį negrįžo. Pasak nukentėjusiosios S. J., po šio įvykio, ji pajutusi, kad būtent toje galvos vietoje, už kurios buvo suėmęs sugyventinis-kaltinamasis Z. Š., jos plaukai nutrupėjo. Nukentėjusiosios S. J. teigimu, tos pačios dienos vakarą jai pasidarė bloga, pakilo spaudimas, dėl ko ji kvietė greitąją medicinos pagalbą, o atvykę medikai jai suleido vaistus. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji S. J. patvirtino ir su ja atlikto parodymų patikrinimo metu(b.l. 129-133, t. 1). Nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus patvirtina ir liudytojų A. V. ir R. A. parodymai. Pasak liudytojos A. V., jai žinoma, kad Z. Š. tampė S. už plaukų, apie ką ji sužinojo, nes buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija. Ji(liudytoja A. V. p matė ant stalo gulinčius švirkštus. Jai paklausus, iš kur švirkštai, pasak liudytojos A. V., S. J. jai papasakojo, kad tai dėl to, jog jos sugyventinis Z. tampė ją už plaukų. Tuo tarpu pasak kitos liudytojos R. A., 2014 metais, galimai gegužės mėnesį, jai paskambino draugė S. ir paprašė leisti pernakvoti su dukrele S. Tuomet draugė S. jai pasakojo, kad sugyventinis Z. ją(nukentrėjusiąją S. J.) dienos eigoje įžeidinėjo, o vėliau jai(nukentėjusiajai S. J.) nuėjus į antrą aukštą paprašyti, kad jos sugyventinis Z. padėtų prižiūrėti dukrą, ir įėjus į pastarojo darbo kambarį, sugyventinis Z. ją(nukentėjusiąją S. J.) puolė ir, stvėręs už plaukų, varė iš kambario. Pasak liudytojos R. A., jos draugė S. jautėsi blogai, kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, teko vartoti vaistus. Liudytojos R. A. žodžiais, tada jos draugė S. bijojo savo sugyventinio Z., baiminosi viena likti su juo namuose, todėl pasiprašė pernakvoti. Be to, nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji S. J. įvykio dieną skambino bendrosios pagalbos telefonu(b.l. 4-13, 18-23, t. 13), įvykio vietos apžiūros protokolas b.l. 4-6, t. 1), daiktų apžiūros protokolas, kurio metu buvo apžiūrėti nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti mobilaus ryšio telefonu įrašyti garso įrašai, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungus šių garso įrašų suvestines, kurie buvo perklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 51, 52-53, 108-109, t. 1). Šiuose garso įrašuose yra girdimas vyro(pagal ekspertų išvadą tikėtina, kad kaltinamojo Z. Š. balsas): „ Skaityk, kad ir aš sėdžiu užrakintas ir nieko lįsti, aišku tau “, po to girdimas moters(nukentėjusiosios S. J.) balsas: „ O aš užėjau paklausti, gal dukrą pažiūrėsi, jau tavo laikas “, po ko, konfliktui tęsiantis, vėl girdimas vyro(pagal ekspertų išvadą tikėtina, kad kaltinamojo Z. Š.) balsas: „ (rusiškas keiksmažodis), gavai atsakymą “, o tada vėl girdimas moters(nukentėjusiosios S. J.) balsas: „ Taip, bet naudojai fizinį smurtą, prisižaidei ir ne pirmą kartą “. Be to, nukentėjusiosios S. J. duotus parodymus byloje patvirtina ir daiktų pateikimo ir daiktų(mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “) apžiūros protokolai(b.l. 117, 118-128, 129-130, t. 1), o taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji S. J., 2014m. gegužės 05d. atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių medicininei apžiūrai atlikti, ją apžiūrėjusiam teismo medicinos specialistui paaiškino, kad jos sugyventinis-kaltinamasis Z. Š. prieš ją smurtavo 2014m. gegužės 04d., t.y. kad minėtą dieną tampė ją už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą(b.l. 135, t. 1). Tai, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai daryti, naudojant jai priklausančio mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 “ diktofoną, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios duoti parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l. 117, t. 1), daiktų apžiūros protokolas(b.l. 118-128, t. 1), nukentėjusiosios pateikta minėto mobilaus ryšio telefono garantinė pažyma(b.l. 90, t. 10), kurioje nurodytas IMEI numeris sutampa su pačiame telefone, jo nugarinėje dalyje, išėmus bateriją, esančiame lipduke nurodytu IMEI numeriu. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, buvo gautos išvados, kad nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai yra identiški(b.l. 63-64, 106-116, t. 12), tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai yra padaryti naudojant telefone „ LG Optimus L5II E460 “ esantį diktofoną, ir tikėtina, kad šie įrašai yra originalūs. Be to, kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad tiriamųjų garso įrašų pavadinimai yra originalūs ir, kad tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir juose nėra padarytas montažas(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Taip pat atliktos fonoskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog tikėtina, kad tiriamajame garso įraše, t.y. balse Nr. 00590.3gp, datuotame 2014-05-02(14 val., nuo 20 min.), yra užfiksuotas pil. Z. Š. balsas ir kalba(b.l. 63-64, 118-138, t. 12, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų(pastaba: DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos)). Šias kompleksinės ekspertizės išvadas ekspertai P. K., J. D. ir R. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Kaip jau buvo pažymėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti parodymus byloje davusių liudytojų A. V. ir R. A. parodymais ir neturi jokio pagrindo abejoti pateiktų garso įrašų patikimumu, pripažįsta šiuos garso įrašus tinkamu įrodymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vertinant šiuos įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo Z. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

Įvertinus visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad tarp sugyventinių-2014m. gegužės 04d. namuose įvykusio šeimyninio konflikto metu kaltinamasis Z. Š. tyčia su dešine ranka pagriebė sugyventinę-nukentėjusiąją S. J. už plaukų, kurią ištempė iš kambario į antro aukšto holą. Neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą, nes už plaukų buvo tempta du ar tris metrus. Be to, byloje nustatyta, kad po šio įvykio nukentėjusioji S. J. kreipėsi į policiją ir į medikus, į namus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, buvo paskirti vaistai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji S. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad po smūgio juto fizinį skausmą, ir nors teismo medicinos specialistas savo išvadoje konstatavo, kad nukentėjusiosios-pil. S. J. nurodytoje vietoje-pakaušio srityje aiškių išrautų plaukų plotų nematyti, t.y. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota(b.l. 135, t. 1), tačiau, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, tai nepaneigia nukentėjusiosios S. J. teiginio, jog ji juto fizinį skausmą. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje veikos, pasireiškiančios tempimu už plaukų, priskiriamos prie veikų, sukeliančių fizinį skausmą, ir kvalifikuojamų pagal LR BK 140 straipsnį, jau nekalbant apie spyrius į kūno vietas ar kietų daiktų metimą į žmogų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 15d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. balandžio 26d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji S. J. ir kaltinamasis Z. Š. nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo sugyventiniai, tačiau nagrinėjamo epizodo kontekste akcentuotina, jog šis konfliktas kilo, nukentėjusiajai nuėjus į kaltinamojo Z. Š. kambarį ir paprašius pastarojo pabūti kartu su jų mažamete dukra, kas taip pat įrodo tarpusavio partnerystę.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2014m. gegužės 04d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo Z. Š. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš tuo metu kartu gyvenusią sugyventinę-nukentėjusiąją S. J., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį vartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios S. J. civilinis ieškinys 298,93 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 93 ct.) sumai jai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 88-88, t. 9).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kaip savo byloje pareikštame civiliame ieškinyje nurodė nukentėjusioji S. J., ką pastaroji patvirtino, ir duodama parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, bendro gyvenimo su sugyventiniu-kaltinamuoju Z. Š. metu dėl patiriamo nuolatinio streso rytais jai reikėdavo nemažai pastangų susikoncentruoti darbui. Dėl ilgalaikio kasdieninio nerimo ir išgyvenimų, nukentėjusiosios žodžiais, jai dažnai imdavo svaigti galva, negalėjo dirbti, todėl, siekdama atstatyti dvasinę pusiausvyrą ir pablogėjusią sveikatą, ji turėjo kreiptis pagalbos pas medikus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pradėjo lankytis privačioje gydymo įstaigoje-UAB „ Lakštausko klinika “, kur laikotarpyje nuo 2014m. gegužės 13d. iki 2014m. lapkričio 30d. buvo gydyta dėl galvos svaigimo ir rankų tirpimo stiprėjančio didesnio susijaudinimo metu, teikiant ne tik konsultacijas, bet ir atliekant įvairias gydomąsias procedūras-akupunktūrą, individualią kineziterapiją ir masažus. Nukentėjusiosios S. J. anamnezėje buvo konstatuotas ilgai trukęs striprus stresas. Šias aplinkybes patvirtina tiek bylos medžiagoje esantys rašytiniai dokumentai(b.l. 89, t. 9, b.l. 78-79, 86, t. 10), tiek ir bylos proceso metu apklaustų liudytojų-UAB „ Lakštausko klinika “ gydytojų E. L. ir B. P. parodymai(b.l. 76-78, t. 11). Tokiu būdu, išaiškinus visas bylos aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų tuo metu kartu su juo gyvenusiai pastarojo sugyventinei-nukentėjusiajai S. J. dėl patiriamo nuolatinio streso šeimoje buvo reikalingas gydymas, dėl kurio patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais(b.l. 90-91, t. 9, b.l. 87-89, t. 10, b.l. 1-5, t. 11), todėl kaltinamasis Z. Š. privalo visa apimtimi atlyginti nukentėjusiajai S. J. pastarosios turėtas gydymo išlaidas bendrais pagrindaisLR CK 6.263 str. 2d.), nukentėjusiosios S. J. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinant pilnai LR BPK 115 str. 1d. pagrindu.

Nukentėjusioji S. J., baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią patyrė tiek ji pati, tiek ir jos, kaip atstovės pagal įstatymą-motinos, atstovaujama mažametė dukra-pil. S-V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) atlyginimo, prašant joms abiems priteisti po 15.000,- Eur.(penkiolikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumas.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). LR CK 1.114 str. 1d. nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t.y. vardą, sveikatą, gyvybę, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus private gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Nukentėjusioji S. J., reikšdama civilinį ieškinį byloje dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašė nukentėjusiąja, o tuo pačiu ir civiline ieškove, kurios interesus byloje atstovautų ji, kaip vaiko motina, baudžiamojoje byloje pripažinti ir jos bei kaltinamojo Z. Š. mažametę dukrą-pil. S. -V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ką teismas ir padarė 2016m. rugsėjo 23d. įvykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi, įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą, priimdamas nukentėjusiosios S. J. pateiktą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 103, t. 9).

Pil. S.-V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė(b.l. 92, t. 9), todėl negali visavertiškai naudotis baudžiamosiomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad pagal LR BPK reikalavimus asmuo nebūtinai turi turėti nukentėjusiojo procesinį teisinį statusą, kad turėtų teisę reikšti civilinį ieškinį. Nors LR BPK ir nereglamentuoja civilinio ieškovo teisės turėti atstovą pagal įstatymą, tačiau nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys negali būti teisinių spragų įkaitai, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pripažinusi galimybę LR BPK nesureglamentuotose situacijose taikyti įstatymo arba teisės analogiją, konstatavo, jog teisės spragos buvimas negali teismui trukdyti vykdyti teisingumą(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. lapkričio 27d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Šiuo nagrinėjamu atveju yra taikytina įstatymo analogija pagal LR BPK 1-2d.d., kurios numato galimybę nepilnamečiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, nukentėjusiajam teisę turėti atstovą pagal įstatymą. Be to, šiuo atveju mažametės-pil. S-V. Š. atžvilgiu yra leistina taikyti ir LR CPK analogiją, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, taikomos tam tikros civilinio proceso normos, tačiau civilinį procesą reglamentuojančios normos negali būti taikomos, jeigu jos prieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tai pasakytina apie LR CPK 38 str. 1 ir 4 dalis, kurios neprieštarauja LR BPK nuostatoms, todėl pagal įstatymo analogiją šioje baudžiamojoje byloje mažametės-pil. S.-V. Š. interesai yra atstovautini jos pagal įstatymą-motinos S. J., kuri byloje yra nukentėjusioji.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. J., kaip motinos, ir dukros-pil. S.-V. Š. ryšys buvo labai glaudus, juolab, kad nusikalstamų veikų šioje baudžiamojoje byloje padarymo metu vaikui buvo vos 1,5-2 metai. O tokio amžiaus vaikai yra itin stipriai prisirišę prie motinos, jie jaučia ir išgyvena tai, ką išgyvena pati motina, kadangi dar nėra atsiskyrę nuo suaugusio asmens, nejaučia autonomiškumo. Pasak nukentėjusiosios S. J., dėl ilgalaikių konfliktų, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo atvejų namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kurie vykdavo mažametės dukros akivaizdoje, kaltinamasis Z. Š., kaip vaiko tėvas, provokuodavo konfliktus prieš ją(motiną), žemino ją(motiną) užgauliais žodžiais, keikdavosi ir šaukdavo, ko pasekoje mažametė dukra tapo labai jautri, kuri pradėjo bijoti žmonių, didesnio garso, nelikdavo kambaryje viena nei trumpam laikui. Nukentėjusiosios S. J. žodžiais, jos prašymai buvusiam sugyventiniui-kaltinamajam Z. Š. taip nesielgti prie dukros pastarojo nebūdavo išgirsti, todėl dėl netinkamo kaltinamojo elgesio jai su dukra ne vieną kartą tekdavo nakvoti ne namuose. Pasak nukentėjusiosios S. J., dėl kaltinamojo Z. Š. keliamų konfliktų rytais, taip specialiai pažadinant dukrą, pastaroji nuolatos verkdavo, nenorėdavo jos(motinos) rytais išleisti iš namų į darbą, o po tokių įvykių mažametė dukrai verkdavo naktimis, neramiai miegodavo, dėl ko ją tekdavo net po kelias valandas raminti. Be to, pasak nukentėjusiosios S. J., dėl buvusio sugyventinio-kaltinamojo Z. Š. neteisėtų veiksmų sukelto diskomforto šeimoje jų mažametė dukra patyrė ir stiprią psichologinę traumą, kurios pasekmės, t.y. ypatingas dukros jautrumas, baimės jausmas, dėl ko vaiką taip pat teko vežioti pas gydytojus, dukros gydymui buvo išrašyti raminamieji vaistai, todėl ir šiuo metu ji, kaip motina, labai išgyvena dėl galimų mažametės dukros patirtos psichinės traumos pasekmių ateičiai. Tai, kad dėl kaltinamojo Z. Š. veiksmų sutriko mažamečio vaiko vystymosi raida, pačios nukentėjusiosios S. J. aiškinamas aplinkybes patvirtina ir medikų vaikui nustatytos diagnozės, aprašytos prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtuose vaiko asmens sveikatos(ligos) istorijų išrašuose(b.l. 95-101, t. 9). Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, kad mažametė-pil. S.-V. Š., būdama susieta stipriu emociniu ryšiu su savo motina-nukentėjusiąja S. J., atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamojo Z. Š. nusikalstami veiksmai(fizinis ir psichologinis smurtas) nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vykdomas jų mažametės dukros akivaizdoje, dėl pastovių konfliktų šeimoje irgi išgyveno stiprius dvasinius sukrėtimus, todėl turi pilną teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį vartoto psichologinio smurto, ją terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieš ją panaudoto fizinio smurto pobūdį(šiuo atveju dėl kaltinamojo Z. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius tiek dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios S. J. asmenį, tiek ir dėl šeimoje vykusių konfliktų metu juos stebėjusiai(girdėjusiai) mažametei S.-V. Š. byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-tyčią ir jo turtinę padėtį(kaltinamasis Z. Š. yra kelių bendrovių vadovas(direktorius)(b.l. 97, 101-102, t. 13)), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiosios S. J., kaip atstovės pagal įstatymą-motinos, atstovaujančios ir mažametės dukros-pil. S-V. Š. interesus, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, pačiai nukentėjusiajai S. J. priteisiant 1/5 dalį nuo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, o jos mažametei dukrai-nukentėjusiajai S.-V. Š. 1/10 dalį nuo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, kurią, kaip žalą, atsiradusią dėl padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis Z. Š. privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.283 str. 1d.).

Advokatas A. A., pagal susitarimą atstovaudamas nukentėjusiosios S. J. interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, 2018m. gruodžio 11d. įvykusiame teismo posėdyje pateikė dokumentus dėl advokatų, tame tarpe ir jo paties, dalyvavusių nukentėjusiosios atstovais byloje, paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo išlaidų bendroje 2.104,40 Eur.(dviejų tūkstančių vieno šimto keturių eurų ir 40 eur/ct.) sumoje(b.l. 147-159, t. 13). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2014m. gegužės 04d. pradėjus ikiteisminį tyrimą iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00699-14 pagal LR BK 140 str. 2d., iš pradžių nukentėjusiosios S. J. interssus byloje atstovavo advoakto V. B. kontoros adv. padėjėja V. G., o advokatas A. A., pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios S. J. interesus byloje nuo 2015m. rupjūčio 04d.(b.l. 1-3, 140-141, 145, 149, 165, 167, t. 1, b.l. 13-14, t. 2), kurią toliau atstovavo tiek viso ikiteisminuio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteisminis tyrimas byloje tęsėsi iki 2016m. sausio 07d. imtinai, baudžiamąją bylą perdavus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2018m. liepos 11d.(b.l. 138, 163-165, t. 8), o bylos procesas teisme dėl įvairių priežasčių truko daugiau kaip dvejus metus ir devynis mėnesius, kurio metu iš buvusių paskirtų 39(trisdešimt devynių) teismo posėdžių faktiškai įvyko 32(trisdešimt du) teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiajai S. J. pareiškus civilinį ieškinį byloje, todėl, atsižvelgiant į tiek į padarytų veikų pobūdį, nusikalstamų veiksmų trukmę, tiek ir į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pastarosios dabartinę turtinę padėtį ir jos prašomos nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo Z. Š., kaip dirbančio asmens ir turinčio pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios S. J. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamojo teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš katinamojo Z. Š. LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam Z. Š. taikymo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis Z. Š. padarė tris veikas, dvi iš kurių, numatytos LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o tęstinis nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 2d.,-prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo Z. Š. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo Z. Š. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Sankcijoje už vieną iš kaltinamajam Z. Š. inkriminuojamų nusikaltimų pagal LR BK 145 str. 2d. yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Nežiūrint į tai, kadangi kaltinamasis Z. Š. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris yra kelių bendrovių vadovas(direktorius), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam už padarytas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą(LR BK 48 str.), o už nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, visgi tikslinga paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes, teismo nuomone, kaltinamasis Z. Š. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo(LR 2011m. gruodžio 22d. įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012m. liepos 01d., patvirtinta 75 str. redakcija, galiojusi iki 2015m. kovo 24d.). Paskyrus galutinę bausmę-terminuotą laisvės atėmimą, šiuo nuosprendžiu už veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), paskirtinos laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu yra taikytinos bausmių keitimo taisyklės, numatytos LR BK 65 str., paskirtinas bausmes subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(LR BK 63 str. 4d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ b “).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 42 str. 6d. ir 67 str. 3d. redakcija, galiojusi iki 2015m. gegužės 19d.).

Kadangi iki kaltinamajam Z. Š. paskirtos kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti su nustatytomis sąlygomis(įpareigojimai nesilankyti nukentėjusiosios S. J. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja) taikymo pradžios kaltinamasis Z. Š. ir jo sugyventinė-nukentėjusioji S. J. gyveno vienoje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jiems abiems priklauso lygiomis dalimis(b.l. 151-153, t. 2, b.l. 169-173, t. 4), ir šiuo metu tarp abiejų bylos proceso dalyvių vyksta turto dalybų procesas kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose civiline tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019m.(pastaba: duomenys paimti iš „ LITEKO “ sistemos), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų artimoje aplinkoje pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes ne tik apie naudotą fizinį smurtą, bet ir psichologinio smurto, terorizuojant kartu gyvenusią savo sugyventinę-nukentėjusiąją S. J., kas beje buvo daroma ir jų mažametės dukros akivaizdoje, trukmę, o tai neabejotinai kėlė nuolatinę baimę ir stresą nukentėjusiajai S. J. ir psichologiškai traumavo jų mažametę dukrą, taip kaltinamajam Z. Š. savo netinkamu elgesiu sudarant nuolatinę įtampą ir diskomfortą šeimoje, laikytina, kad, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios S. J. ir jos mažametės dukros teisėtus interesus, iki teismo nustatytino paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos yra tikslinga kaltinamajam Z. Š. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kurios straipsnio redakcija galiojo kaltinamojo Z. Š. veikų padarymo metu(pastaba: kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai apima 2013m. spalio 06d.-2014m. gegužės 04d. laikotarpį)(LR 2008m. birželio 12d. įstatymu Nr. X-1597, įsigaliojusiu 2008m. birželio 27d., patvirtinta LR BK 72¹ str. redakcija, galiojusi iki 2015m. gegužės 19d.).

Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo Z. Š. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina ir aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 72² str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Z. Š. interesus baudžiamojoje byloje pagal susitarimą atstovavo advokatė E. L. LR BPK 50 str. 2d. pagrindu(b.l. 30-31, t. 5). Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, pradėjus bylos procesą teisme kaltinamasis Z. Š., su teismo šaukimu į pirmą paskirtą teismo posėdį gavęs ir pranešimą dėl gynybos interesų užtikrinimo, buvo nurodęs, kad jam gynėjas nereikalingas bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 13, 18, 22, t. 9), tačiau bylos nagrinėjimo teisme eigoje, 2016m. gruodžio 19d. įvykusiame teismo posėdyje į bylos procesą įstojo advokatas M. P., kaip gynėjas pagal paskyrimą, pateikęs teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016m. lapkričio 22d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4275-19502 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Z. Š., atstovaujant pastarojo interesus byloje(b.l. 16-17, 59-60, t. 10). 2019m. sausio 25d. įvykusiame teismo posėdyje, priimant rašytinę nutartį, atmetus kaltinamojo Z. Š. žodinį pareiškimą dėl nepasitikėjimo baudžiamojoje byloje jo interesus ginančiu advokatu M. P., baigiamojoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, t.y. pradėjus baigiamąsias kalbas, į bylos procesą įstojo nauja kaltinamojo interesus atstovaujanti advokatė J. T., kaip gynėja pagal paskyrimą, pateikusi teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019m. vasario 08d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-418-2378 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Z. Š., atstovaujant pastarojo interesus byloje(b.l. 6-8, 14-15, 31, t. 14). Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų, advokatui M. P., kaip gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo Z. Š. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis 100% buvo atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, o į bylos procesą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą įstojus kitai advokatei J. T., kaip gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo Z. Š. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis tarnybos sprendimu jau tik 50% buvo atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

2019m. gegužės 10d. Ukmergės rūmuose buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam Z. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylos nagrinėjimo teisme metu bendroje sumoje sudaro 2.098,98 Eur.(du tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus ir 98 eur/ ct.), iš kurios antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato M. P. turėtų išlaidų dalis sudaro 1.615,15 Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų ir 15 eur/ct.) sumą, o antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės J. T. turėtų išlaidų dalis sudaro 483,83 Eur.(keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 83 eur/ct.) sumą(b.l. 61-62). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kadangi į bylos procesą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą įstojus advokatei J. T., kaip gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo Z. Š. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis tarnybos sprendimu tik 50% buvo atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo, kaip asmens, vadovaujančio kelioms bendrovėms, turtinę padėtį, laikytina, kad priteistina likusi advokatės J. T. byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, pastarajai gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo interesus teisme, nėra aiškiai per didelė, todėl advokatės J. T. turėtų atstovavimo išlaidų ½ dalis yra priteisina iš paties kaltinamojo Z. Š.(LR BPK 106 str. 2d.). Likusi kaltinamojo Z. Š. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtų išlaidų dalis yra atlygintina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

nusprendė:

Z. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 2d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(fizinio skausmo sukėlimo pil. S. J. 2014m. gegužės 02d. įvykusio šeimyninio konflikto metu epizodas)-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(fizinio skausmo sukėlimo pil. S. J. 2014m. gegužės 04d. įvykusio šeimyninio konflikto metu epizodas)-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

-pagal LR BK 145 str. 2d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, pritaikius LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ b “ nuostatas, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, už veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija) paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu(LR 2011m. gruodžio 22d. įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012m. liepos 01d., patvirtinta 75 str. redakcija, galiojusi iki 2015m. kovo 24d.) paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam Z. Š. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios S. J., viename iš Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; b) įpareigoti tęsti darbą jo(kaltinamojo Z. Š.) vadovaujamose bendrovėse ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2014m. gruodžio 03d. iki 2015m. sausio 21d. imtinai, kada kaltinamasis Z. Š., kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, buvo laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 72¹ str. pagrindu(LR 2008m. birželio 12d. įstatymu Nr. X-1597, įsigaliojusiu 2008m. birželio 27d., patvirtinta LR BK 72¹ str. redakcija, galiojusi iki 2015m. gegužės 19d.) kaltinamajam Z. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios S. J. 100 m atstumu, uždraudus kaltinamajam Z. Š. iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. ir lankytis nukentėjusiosios S. J. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam Z. Š. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam Z. Š. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. J., kaip atstovės pagal įstatymą-motinos, atstovaujančios ir savo mažametės dukros-pil. S.-V. Š. interesus, pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo Z. Š. 298,93 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 93 ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo Z. Š. 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą pačios nukentėjusiosios S. J. naudai ir 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą pastarosios mažametės dukros S.-V. Š., kaip nukentėjusiosios, naudai joms nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo Z. Š. 2.104,40 Eur.(dviejų tūkstančių vieno šimto keturių eurų ir 40 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokatų, kurie dalyvavo bylos procese ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip nukentėjusiosios S. J. atstovai, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios S. J. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo Z. Š. 241,91 Eur.(du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 91 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019m. vasario 08d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-418-2378 suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant kaltinamojo Z. Š. interesus teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą-mobilaus ryšio telefoną „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su 8 GB talpos microSD kortele „ SanDisk “ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai S. J., o daiktinius įrodymus-8 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su įrašytais garso įrašais, prie dviejų iš kurių dėkluose yra įdėti balti lapai su ranka parašytais tekstais, ir 3 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su lyginamaisiais kaltinamojo Z. Š. balso pavyzdžiais bei DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su tyrimui pateikto objekto, t.y. mobilaus ryšio telefono „ LG Optimus L5II E460 Grey TOP 10 “, duomenimis, esančius Lietuvos teismo ekspertizės centro grąžintame baltame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.