- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-14945-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01437-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Suinteresuotas asmuo
- B. S., J. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Pareiškėjas
- R. P.
- Advokatai
- Rita Pechovska
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., B. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad yra J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė su broliais J. S. ir B. S.. J. M. tėvai yra G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir S. M. (S. M.). Po senelio S. M. (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė jo sutuoktinė, t. y. pareiškėjos senelė ir jo dukra J. M. (pareiškėjos motina). Senelė G. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko palikimas: 102,64 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, 2 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Senelė G. M. turėjo du vaikus: dukrą J. M. ir sūnų I. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš savo motiną G. M., todėl negalėjo būti jos paveldėtoju. J. M., kaip mirusiosios vienintelė ją pergyvenusi dukra, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė, tačiau nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. J. M. po G. M. mirties liko gyventi jos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iki G. M. mirties J. M. prižiūrėjo ir slaugė ją šiame name, rūpinosi ja iki paskutinių dienų. J. M. palaidojo G. M. savo lėšomis: apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė jos kapą. Neužilgo po motinos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) J. M. savo vardu sudarė su (duomenys neskelbtini) Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (senasis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)). 2010 m. gruodžio 14 d. J. M., kaip vienintelei ir teisėtai mirusios motinos gyvenamojo namo valdytojai, buvo surašytas Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui, aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) J. M. deklaravo savo gyvenamąją vietą mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už elektros energiją, remontavo namą ir prižiūrėjo ūkinius pastatus, laikė juose ūkį, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, sodino daržą, bulves, šienavo, tvarkėsi kaip galėjo po mirusios motinos mirties likusioje valdoje. Ginčo dėl palikimo po G. M. mirties priėmimo nėra, niekas kitas nepretenduoja į po senelės mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuoti asmenys J. S. ir B. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose su pareiškimu sutiko.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad mama visą laiką gyveno su močiute, po močiutės mirties liko gyventi tame pačiame name, sudarė sutartį dėl elektros tiekimo, tvarkėsi buityje.
Suinteresuotas asmuo B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad mama gyveno kartu su močiute, po mamos mirties mama liko gyventi ten pat, rūpinosi namu.
Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad mama gyveno kartu su močiute, po mamos mirties mama liko gyventi ten pat, rūpinosi namu, mokėjo už elektrą, darė remontą, augino triušius.
Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad J. M. ir G. M. pažinojo, gyvena priešais jų namą. G. M. namus po jos mirties prižiūrėjo J. M.. J. M. šiame name gyveno visą laiką, po savo mamos mirties taip pat liko ten gyventi, prižiūrėjo turtą, sodino daržą, tvarkėsi namuose, elgėsi kaip savininkė.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė ir tolima giminaitė. G. M. (duomenys neskelbtini) mirė, tuomet tvarkytis ūkyje pradėjo J. M., kuri ten visą gyvenimą gyveno su šeima.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos motina J. M. yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. M. dukra. Pareiškėjos motina G. M. mirė būdama našle. Ji taip pat turėjo sūnų I. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei palikėja.
Pareiškėjos senelė G. M. (duomenys neskelbtini) Savivaldybės mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktinis S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą jo palikimą priėmė sutuoktinė G. M. ir dukra J. M.. G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos G. M. mirties J. M. liko gyventi tame pačiame name, paėmė motinos paliktą turtą savo valdžion, naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atliko kitus būtinus namų ūkio darbus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju), nuoseklūs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys ir liudytojos teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. M. pradėjo mirusios motinos turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties.
Byloje esantis 2024 m. rugsėjo 24 d. Testamento registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų G. M. palikimo priėmimo faktų. Minėta, kad G. M. mirė būdama našlė, o jos sūnus I. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikėjos mirties, todėl paveldėjimo transmisija negalima (CK 5.58 straipsnis). VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant žemės sklypus ir akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. M. palikimo perėjimą valstybei.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad J. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo motinos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. priėmė savo motinos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos R. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.