- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 1-604-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32101-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- E. V., J. D.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas, Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
kaltinamajam J. D. (nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą), jo gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei,
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (iki prokurorei pakeičiant kaltinimą, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį).
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registravęs individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (iki prokurorei pakeičiant kaltinimą, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.24 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. V. nusipirkdamas už 100 Eur, įgijo 0,812 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią laikė su savimi iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.26 val., kai prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriuos pamatęs ant žemės išmetė cigarečių „Kent” pakelį su jame buvusiu polietileniniu maišeliu su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino. Taip pat nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 2,347 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną – 2023 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 04.11 val. iki 04.28 val., atliktos kratos metu, minėto buto kambaryje esančios spintos viršutinėje lentynoje cigarečių pakelyje „Marlboro“ susuktą į foliją šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
E. V. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas du tikslus – medžiagas vartoti pats ir jas platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., neteisėtai, turėdamas du tikslus – išplatinti ir sau vartoti, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 4,468 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurios 0,812 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur pardavė J. D., kitą dalį, tai yra 3,635 g narkotinės medžiagos – kokaino polietileniniame maišelyje laikė asmeniniam naudojimui prie savęs iki tol, kol 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.45, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas, o kitą dalį, tai yra 0,021 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė plastikiniame indelyje savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol kratos, atliktos 2023 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 02.40 val. iki 03.10 val., šioje gyvenamojoje vietoje metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kanapes pirko, jeigu gerai prisimena 2019 m. iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės – (duomenys neskelbtini). Buvo susitikęs su asmeniu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinė. Toje aikštelėje pirko iš vyro garbanotais plaukais. Nežino, kokį kiekį kanapių įsigijo, jam sakė 3 kartams. Kanapes buvo įsigijęs savo vartojimui, bet jų nesuvartojo. 2023 m. kanapių nevartojo. Gal kanapes (duomenys neskelbtini) vartojo, kur tai yra legalu, jeigu buvo rasta šlapime, Lietuvoje nevartojo. E. V. tiesiogiai nepažįsta, tik žino iš matymo, nežino nei vardo, nei pavardės. Girdėjo, kad vadino „(duomenys neskelbtini)“, buvo kalbų, kad jis mėgdavo pavartoti ar disponavo. Kalbas apie E. V. girdėjo iš bendrų pažįstamų. Tiesiogiai su E. V. nesusisiekė, tiesiog pažįstamam M. parašė ir paprašė, kad atvažiuotų „(duomenys neskelbtini)“. Nenurodė kokiu pagrindu reikia, kad atvyktų „(duomenys neskelbtini)“ kreipdamasis į M. Paprašęs, kad atvyktų E. V. tikėjosi, kad jis turės narkotinių medžiagų, bet nebuvo garantuotas. Iškviesdamas E. V. numatė kokias narkotines medžiagas nori įsigyti, bet kokių, nebūtų įsigijęs. Tiksliai nežinojo, kad E. V. turės kokaino, bet tikėjosi. Nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų, nes labai nesisekė tiek su automobilio pirkimu, tiek su remontu. Tuo laikotarpiu kitų narkotinių medžiagų nevartojo. M. pranešė, kai E. V. atvažiavo. Nusileido į apačią nuėjo link automobilio, apėjo iš kitos pusės automobilį, įsėdo, pasakė vieną brangaus, padėjo 100 Eur į kavos laikiklį ir po 2 min. pasiėmė. Sumokėjo 100 Eur už vieną gramą, buvo girdėjęs, kad tiek reikia mokėti ir straipsniuose skaitęs. Ilgai E. V. neįkalbinėjo parduoti narkotinių medžiagų, tiesiog paprašė ir šis davė. E. V. narkotinės medžiagos neparuošė, gal jis buvo sau pasidėjęs, jam padavė gan greitai. E. V. neperpilnėjo nieko. Jam padavė paruoštą lankstinuką. Lankstinukas buvo įdėtas cigarečių pakelio šone, plastike. Narkotinės medžiagos buvo įpakuotos į maišelį. Kol sėdėjo automobilyje E. V. padavė jam cigarečių pakelį. Neilgiau 10 min. užtruko E. V. automobilyje. Pirmą kartą pirko kokainą, neteko anksčiau jo vartoti. Jam buvo smalsu pabandyti. Narkotines medžiagas įsigijo savo vartojimui, neturi priklausomybės, nes pagal savo profesiją yra dažnai tikrinimas. Nusipirkęs ėjo link laiptinės ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Nesipriešino, tiesiog padavė cigarečių pakelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Iš nuobodulio sugalvojo įsigyti narkotinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog turėjo psichiką veikiančių medžiagų savo vartojimui ir pagalvojo, jog gal nieko blogo nebus jeigu mažą kiekį parduos. Šeimoje įvyko nelaimė mirė (duomenys neskelbtini), buvo sunku, bemiegės naktys, nežinojo kaip atsipalaiduoti. Turėjo veiklą dirbo, (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) dirbo, puse metų, dabar šiek tiek sunkiau judėti dėl sveikatos. Tuo metu, kai buvo atidaręs veiklą, pakalbėjo su vienu klientu ir jis pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų, pagalvojo, jog gal pabandys, gal tokiu būdu šiek tiek lengviau bus. Nusipirko už 300 Eur 5 g. Narkotinę medžiagą įsigijo veždamas žmogų, (duomenys neskelbtini), automobilyje. Įsigijo pirmą kartą iš nepažįstamo asmens. Įsigijęs iškarto nevartojo, o tik sekančią dieną. Nelabai ką spėjo suvartoti, vartojo namuose. Medžiagas įsigijo permatomame maišelyje. Medžiagą padalino į mažesnį kiekį, kad visko nesuvartotų. Namuose ant svarstyklių pasidėjo kamštelį į jį įbėrė maždaug iki gramo ir matyt dėl to kamštelyje jos liko. Į tą indelį perpylė, kad po to galėtų atgal įpilti. Bute rastos medžiagos yra iš tų pačių, kurias įsigijo. Visas medžiagas ir mažesnį ir didesnį kiekį laikė prie savęs. J. D. yra matęs, turi bendrą pažįstamą. Su J. D. ne dažnai susitikdavo. Būdavo su jų bendru pažįstamu, trise susitikdavo. Po 3 ar 4 dienų nuo narkotinių medžiagų įsigijimo bendras pažįstamas parašė ar gali privažiuoti pas bendrą draugą jų. Galvojo, gal kažkas atsitiko pakalbėti nori. Nežinojo dėl kokio klausimo reikia susitikti su J. D. Neplanavo platinti narkotinių medžiagų. Susitiko tamsiu paros metu. Atvyko prie J. D. namų, jis išėjo. Atsisėdęs į automobilį paklausė ar turi kokaino. Nežino iš kur J. D. žinojo, kad į jį galima kreiptis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Nusprendė dalį narkotinių medžiagų parduoti, kur turėjo sau atidėjęs, o likutį sau pasilikti. Pokalbis užtruko 3-4 min. Neieškojo žmogaus kažkam specialiai parduoti, tiesiog atvažiavo, žmogus paklausė ar turi ir ar gali parduoti, pasitaikė proga. Pinigai buvo reikalingi paminklą (duomenys neskelbtini) pirkti, kapines tvarkyti. Dviese su mama liko, sunku reikia padėti. Likusią dalį narkotinės medžiagos neketino kažkam kitam parduoti. Kitos rūšies narkotinių medžiagų nevartojo. Asmens kratos metu rasti pinigai 100 Eur tai pinigai, kur gavo už narkotines medžiagas iš J. D. Namie rasti pinigai, tai pinigai iš vykdytos darbinės veiklos. Pinigai buvo atidėti sumokėti „Sodra“ už draudimą, nes turėjo skolą už 3 mėnesius ir norėjo į priekį sumokėti, nes turi problemų su sveikata. Pinigus davė mama ir kažkiek buvo užsidirbęs. Jo sveikata pablogėjusi spaudimas visada padidintas yra, geria vaistus, o dabar cukrus dar atsirado, turi laikytis dietos, visada ant vaistų, bijo, kad nebūtų blogiau.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl E. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022).
Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).
Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).
Žemesnės instancijos teismas
BK 259 ir 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Kokainas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu (toliau ir – Įsakymas) Nr. 5 patvirtintą I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą, 5 punktą yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau ir – Rekomendacijos), 6 punktą kokaino nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g. šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 20 g šios medžiagos kiekis, labai dideliu kiekiu laikytinas 100 g šios medžiagos kiekis.
Kaltinamasis E. V. nagrinėjamu atveju kaltinamas tuo, kad savo namuose laikė 4,468 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurios 0,812 g narkotinės medžiagos – kokaino 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.24 val. pardavė J. D., kitą dalį narkotinės medžiagos – 3,635 g kokaino polietileniniame maišelyje laikė asmeniniam naudojimui prie savęs iki tol, kol 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.45 buvo sulaikytas, o kitą dalį, tai yra 0,021 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė plastikiniame indelyje savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol kratos šioje gyvenamojoje vietoje metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Pirminiame kaltinime (kaltinamajame akte) E. V. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs narkotine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu, prokurorė pakeitė kaltinimą ir nurodė E. V. neteisėtai veikė turėdamas du tikslus, narkotines medžiagas vartoti pats ir platinti. Sutiktina, kad pakeistas kaltinimas labiau atitinka byloje nustatinėjamas aplinkybes, todėl teismui priimant sprendimą dėl E. V. padarytų nusikalstamų veikų vadovaujamasi pakeistu ir patikslintu kaltinimu. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis E. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad turėjo narkotinių medžiagų savo vartojimui ir pagalvojo, jog gal nieko blogo nebus, jeigu mažą kiekį parduos. Už 300 Eur įsigijo 5 g kokaino iš nepažįstamo asmens veždamas automobilyje. Narkotines medžiagas įsigijo, nes norėjo atsipalaiduoti, buvo sunki padėtis šeimoje. Po įsigijimo medžiagas vartojo tik sekančią dieną. Medžiagą padalino į mažesnį kiekį, kad visko nesuvartotų. Namuose ant svarstyklių pasidėjo kamštelį į jį įbėrė maždaug iki gramo. Bute kamštelyje (indelyje) rastos medžiagos yra iš tų pačių, kurias įsigijo. Visas medžiagas ir mažesnį ir didesnį kiekį laikė prie savęs. Po 3 ar 4 dienų nuo narkotinių medžiagų įsigijimo bendras pažįstamas parašė ar gali privažiuoti pas bendrą draugą J. D. Neplanavo narkotinių medžiagų parduoti, nežinojo dėl kokio klausimo reikia susitikti su J. D. Vakare atvyko prie J. D. namų, o atsisėdęs į automobilį paklausė ar turi kokaino. Nusprendė dalį narkotinių medžiagų parduoti, kur turėjo sau atidėjęs, o likutį sau pasilikti. Pokalbis užtruko 3-4 min. Narkotikus pardavė, nes pasitaikė proga. Gavo 100 Eur. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik nurodė skirtingas medžiagų įsigijimo aplinkybes, kad kokainą įsigijo naktiniame klube bei aplinkybę, kad automobilyje narkotines medžiagas J. D. paprašius parduoti perpylė į kitą (mažesnį) maišelį.
Tai, kad būtent kaltinamasis E. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kito kaltinamojo J. D. nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimo iš E. V. aplinkybes. Liudytojo policijos pareigūno T. M. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad J. D. įsėdo į automobilį Chrysler v. n. (duomenys neskelbtini), o po kelių minučių išlipo, jis su kolegomis jį sulaikė ir rado galimai narkotinių medžiagų, kurias šis nurodė įsigijęs iš asmens atvykusio Chrysler automobiliu. E. S. parodymai, kad sustabdžius E. V. vairuojamą automobilį Chrysler v. n. (duomenys neskelbtini) pas asmenį buvo rastas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga. Maišelį asmuo bandė suplėšyti ir išberti viduje buvusią medžiagą, bet jam buvo sutrukdyta. Liudytojo M. Z. paaiškinimai apie susirašinėjimą su J. D. ir E. V. Taip pat E. V. kaltę patvirtina kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad šalia automobilio CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant asfalto matomas permatomas maišelis su viduje esančia biria, baltos spalvos, galimai narkotine ar psichotropine medžiaga; kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. V. gyvenamojoje vietoje rastos svarstyklės ir talpa su biria medžiaga; asmens kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad asmens apžiūros metu pas E. V. rasta 100 Eur grynais; Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštas Dėl sutapimo DNR duomenų registre, kuriame užfiksuota, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigarečių pakelio ir maišelio genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip E. V.; Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kad E. V. rankų nuoplovose rasta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, narkotinių medžiagų kokaino pėdsakų rasta ir ant E. V. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų svarstyklių, taip pat nustatyti pas E. V. (prie asmens ir jo gyvenamojoje vietoje) laikytų narkotinių medžiagų kiekiai bei J. D. parduotų narkotinių medžiagų kiekis; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. V. šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kas patvirtina, kad jis ir pats vartojo narkotines medžiagas; taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis E. V. suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga turėdamas du tikslus – medžiagą vartoti pats ir ją platinti, kad dalį narkotinės medžiagos pardavė J. D., o likusią dalį pasiliko savo vartojimui ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, E. V. gerai suprato disponuojamos narkotinės medžiagos kiekį, nes pats ją svėrė svarstyklėmis ir suskirstė į mažesnę dozę. Byloje nustatyta, kad E. V. neteisėtai disponavo 4,468 g kokaino bei dalį jos pardavė J. D. (0,812 g). Rastas narkotinių medžiagų kiekis viršija nedidelį narkotinių medžiagų kiekį (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (20 g), todėl atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje dalyką. Nustatytos aplinkybės neprieštarauja minėtai teismų praktikai, kurioje išaiškinta, kad asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., neteisėtai, turėdamas du tikslus – išplatinti ir sau vartoti, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 4,468 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurios 0,812 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur pardavė J. D., kitą dalį, tai yra 3,635 g narkotinės medžiagos – kokaino polietileniniame maišelyje laikė asmeniniam naudojimui prie savęs iki tol, kol 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.45, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas, o kitą dalį, tai yra 0,021 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė plastikiniame indelyje savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol kratos, atliktos 2023 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 02.40 val. iki 03.10 val., šioje gyvenamojoje vietoje metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl J. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
BK 259 straipsnyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).
BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį.
Kaip minėta, pagal Įsakymo nuostatas kokainas yra narkotinė medžiaga, o pagal Rekomendacijas kokaino nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g. šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 20 g šios medžiagos kiekis, labai dideliu kiekiu laikytinas 100 g šios medžiagos kiekis. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Pagal Rekomendacijų 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 500 g šios medžiagos kiekis, o labai dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 2500 g šios medžiagos kiekis.
Šioje baudžiamojoje byloje J. D. kaltinamas neteisėtai įgijęs narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 0,812 g ir šią medžiagą bei 2,734 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikęs su savimi bei gyvenamojoje vietoje, neturėdamas tikslo jų parduoti ar platinti.
Pirminiame kaltinime (kaltinamajame akte) J. D. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis (kokainu ir kanapėmis) neturėdamas tikslo jų platinti ir taip buvo kvalifikuota kaip viena nusikalstama veika. Bylos nagrinėjimo teisme metu, prokurorė pakeitė kaltinimą ir nurodė J. D. padarė dvi nusikalstamas veikas: jis neteisėtai neturėdamas tikslo platinti savo gyvenamojoje vietoje laikė nedidelį kiekį 2,347 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu ir jis neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,812 g narkotinės medžiagos kokaino ir laikė su savimi, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie narkotines medžiagas surado (2 t., b. l. 45).
Įvertinus tai, kad draudžiamos medžiagos buvo rastos iš esmės tuo pačiu metu, pripažintina, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku neturėdamas tikslo platinti savo vartojimui neteisėtai laikė visas anksčiau aptartas narkotines medžiagas turėdamas vieningą tyčią, todėl nėra pagrindo J. D. veiksmų kvalifikuoti kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų. Neteisėti J. D. veiksmai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojami dėl pavojingiausio iš nustatytų neteisėtų veiksmų (šiuo atveju pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto kokaino įgijimo ir laikymo) Tai, kad narkotinės medžiagos buvo laikomos skirtingose vietose (kokainas prie asmens, o kanapės jo gyvenamojoje vietoje), neleidžia daryti išvados, kad nusikalstamos veikos yra atskiros. Narkotinių medžiagų laikymas skirtingose vietose buvo nulemtas aplinkybių, kad J. D. policijos pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po to, kai įsigijo kokainą ir iki namų, kur buvo laikomos kanapės, neparėjo. Skirtingos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės negali lemti, kad veikos būtų kvalifikuojamos atskirai, nes kanapių (antžeminių dalių) įsigijimo aplinkybės nebuvo nustatytos, o tokie veiksmai (kanapių (antžeminių dalių) įgijimas) J. D. ir nebuvo inkriminuoti. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalimi teisiamojo posėdžio metu prokurorei pakeitus kaltinimą informavo proceso dalyvius, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Pirminis J. D. pareikštas kaltinimas yra teisingas ir teismas juo vadovaujasi priimant sprendimą dėl J. D. padarytos nusikalstamos veikos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
J. D. apklaustas teisme apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad kanapes pirko 2019 m. iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės – (duomenys neskelbtini). Buvo susitikęs su asmeniu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kaip suprato kanapių įsigijo 3 kartams. Kanapes buvo įsigijęs savo vartojimui, bet jų nesuvartojo. Dėl kokaino įsigijimo ir laikymo nurodė, kad buvo girdėjęs, jog iš matymo pažįstamas asmuo vadinamas „(duomenys neskelbtini)“ gali turėti narkotinių medžiagų. Tiesiogiai su E. V. nesusisiekė, tik pažįstamam M. parašė ir paprašė, kad atvažiuotų „(duomenys neskelbtini)“. Nenurodė E. V. kvietimo pagrindo, tiesiog tikėjosi, kad jis turės narkotinių medžiagų. Norėjo įsigyti kokaino, nes tuo laikotarpiu labai nesisekė, taip pat iš smalsumo ir noro pabandyti. E. V. atvažiavus pažįstamas M. apie tai pranešė. Jis išėjo į lauką ir įlipo į E. V. automobilį. Pasakė vieną brangaus, padėjo 100 Eur į kavos laikiklį. Sumokėjo 100 Eur už vieną gramą. Apie tokią kokaino kainą buvo girdėjęs. E. V. neįkalbinėjo, o tik paprašė ir šis gan greitai jam davė narkotinės medžiagos. E. V. narkotinės medžiagos automobilyje neskirstė, neperpylė, gal buvo sau pasidėjęs ir jam padavė paruoštą maišelį įdėtą į cigarečių pakelio šoną, plastike. Kol sėdėjo automobilyje E. V. padavė jam cigarečių pakelį. Neilgiau 10 min. užtruko E. V. automobilyje. Nusipirkęs ėjo link laiptinės ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. D. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik nurodė tikslesnį laiką, kurį buvo E. V. automobilyje – apie 1 minutę.
Tai, kad būtent kaltinamasis J. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kito kaltinamojo E. V. nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie narkotinių medžiagų pardavimo J. D. aplinkybes. Liudytojo policijos pareigūno T. M. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad J. D. įsėdo į automobilį Chrysler v. n. (duomenys neskelbtini), o po kelių minučių išlipo, jis su kolegomis jį sulaikė ir rado galimai narkotinių medžiagų, kurias šis nurodė įsigijęs iš asmens atvykusio Chrysler automobiliu. Liudytojo M. Z. paaiškinimai apie susirašinėjimą su J. D. ir E. V. Taip pat, J. D. kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. D. gyvenamojoje vietoje rastos galimai narkotinės medžiagos, kurios buvo įdėtos į cigarečių pakelį; daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. D. priklausančiame mobilaus ryšio telefone programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas susirašinėjimas su abonentu su Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Z.); Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nustatyti J. D. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų narkotinių medžiagų (kanapių antžeminių dalių) kiekis ir iš E. V. įsigytų narkotinių medžiagų (kokaino) kiekis; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kas patvirtina, kad jis ir pats vartojo narkotines medžiagas; taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga.
Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Aplinkybę, kad narkotinėmis medžiagomis J. D. disponavo savo naudojimui patvirtina byloje ištirti įrodymai bei įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų sąlyginai maži kiekiai. Byloje nustatyta, kad J. D. neteisėtai įgijo ir laikė 0,812 g kokaino. Rastas kokaino kiekis viršija nedidelį narkotinių medžiagų kiekį (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (20 g). Be to nustatyta, kad J. D. neteisėtai laikė 2,374 g kanapių (antžeminių dalių). Rastas kanapių kiekis neviršija nedidelio narkotinių medžiagų kiekio (5 g). Taigi pas J. D. rasti narkotinių medžiagų kiekiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje dalyką.
Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, taip pat bendrai suprato narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo, kiekį (nurodė, kad kanapių turėjo trims kartams, o įsigydamas kokaino žinojo, kad 1 g kokaino kaina yra apie 100 Eur).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. D. 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.24 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. V. nusipirkdamas už 100 Eur, įgijo 0,812 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią laikė su savimi iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.26 val., kai prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriuos pamatęs ant žemės išmetė cigarečių „Kent” pakelį su jame buvusiu polietileniniu maišeliu su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino. Taip pat nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 2,347 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną – 2023 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 04.11 val. iki 04.28 val., atliktos kratos metu, minėto buto kambaryje esančios spintos viršutinėje lentynoje cigarečių pakelyje „Marlboro“ susuktą į foliją šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Konstatuotina, kad tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmių skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Dėl J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu pateikti kaltinamojo J. D. ir jo laiduotojo brolio K. D. prašymai su priedais, atleisti kaltinamąjį J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį brolio K. D. atsakomybėn (2 t., b. l. 47-48).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. D. neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis ne kartą teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl J. D. gailėjimosi nuoširdumo. Kaltinamojo J. D. nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju J. D. veiksmais žala nebuvo padaryta, todėl egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas išvadai, jog J. D. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, nurodė, kad jaučia gėdą dėl savo elgesio, sulaukė nepritarimo ir spaudimo iš šeimos narių. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis J. D. praeityje neteistas (1 t., b. l. 171). Per pastaruosius 3 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, padarytas administracinis nusižengimas yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, bauda sumokėta (1 t., b. l. 170). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba užsienyje (duomenys neskelbtini) pagal patentą (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 50). Teisiamojo posėdžio metu J. D. nurodė, kad planuoja grįžti į Lietuvą pradėti savo verslą, baigti tam reikalingus kursus. Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį K. D. Pateiktame prašyme K. D. nurodė, kad nuolat bendrauja su savo broliu, gerai jį pažįsta ir yra įsitikinęs, kad J. D. ateityje nenusikals. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad save laiko puikios reputacijos žmogumi, turi du aukštuosius išsilavinimus, dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Užima atsakingas pareigas, kadangi projektų vertė labai didelė. Yra aktyvus ir socialinėje veikloje, (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metus yra „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys, būsimas jos (duomenys neskelbtini). Su broliu santykiai geri nuo pat vaikystės. Kasdien bendrauja telefonu, kalbasi įvairiomis temomis. Turi labai glaudų šeimos ratą, visi gerai sutaria, vieni kitais pasitiki. Su J. D. tikisi ateityje dažniau susitikti Lietuvoje, nes jis planuoja grįžti ir dirbti Lietuvoje. Yra įsitikinęs, kad gali broliui daryti didelę įtaką, jam priimant gyvenimiškus sprendimus. Įtaką turėjo ir iki įvykio. Nuolat išsakydavo patarimus dėl grįžimo į Lietuvą, darbo, mokslų, taip pat santykių. Nagrinėjama situacija ne kartą buvo aptarta šeimos rate. Iki įvykio J. D. nieko nepasakojo apie savo polinkį išmėginti narkotines medžiagas. J. D. elgesį vertina neigiamai, nes pats nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų. Iš asmeninių pokalbių įžvelgė, kad brolis labai graužiasi dėl padarytos veikos, patyrė daug streso, jam kilo įvairių problemų. Su broliu padarė išvadas, kad daugiau tai nepasikartos, šeimai gėdos daryti tokiais poelgiais negalima, draudžiama. Jam būnant laiduotoju raginimai, patarimai J. D. bus griežtesni. Jo savybės, kurios padėtų J. D. daryti teigiamą įtaką yra atsakingumas, griežtumas, siekis artimesnio bendravimo, įtraukimas į savo bendruomenes. Nemano, kad atstumas tarp jų būtų kliūtis dėl laidavimo. Jis dažnai vyksta į komandiruotes (duomenys neskelbtini), brolis dažnai grįžta į Lietuvą. Nuolat bendrauja telefonu. Yra įsitikinęs, kad jam būnant brolio laiduotoju, ateityje toks J. D. elgesys nepasikartos. Dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pajamos su priedais virš 2000 eurų per mėnesį. Jeigu būtų paskirtas užstatas, galėtų įmokėti 1000 ar 2000 Eur.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog palaiko labai gerus santykius su K. D. Susiskambina kiekvieną dieną, jeigu leidžia aplinkybės, nes abu labai daug dirba. Bendrauja apie darbo dieną, santykius, pasipasakoja apie problemas. Brolis jį motyvuoja, nes nors ir yra jaunesnis, bet labai daug pasiekė. Pastaruoju metu su broliu matosi dažniau, kartą per kelis mėnesius. Pasakojo broliui apie įvykį, dar tą patį rytą. Iš policijos pareigūnų pasiėmė telefoną, nes jo buvo paimtas ir paskambino broliui. Apie jo neteisėtą elgesį brolis nežinojo. Pasikalbėjęs su broliu apie įvykį priėjo išvados, kad tokių klaidų nebekartos, nes pasekmės labai didelės. Jo tėvai (duomenys neskelbtini) turi butą, ten ir planuoja gyventi, kai grįš iš užsienio, tai būtų netoli brolio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad K. D. per pastaruosius 1 metus administracine tvarka baustas nebuvo (2 t., b. l. 99), praeityje neteistas (2 t., b. l. 51), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per pastaruosius 5 metus nesikreipė (2 t., b. l. 52). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. J. 2024 m. sausio 29 K. D. charakteristikoje nurodyta, kad jis įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) ir yra svarbus įmonės darbuotojas, kadangi yra atsakingas už daugiau nei 50 proc. viso įmonės biudžeto įvertinamų ir kontraktuojamų projektų. Yra kruopštus ir pareigingas, atsparus įtampai, organizuotas, iniciatyvus. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog K. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su J. D. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. K. D. nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera ir jis galėtų sumokėti užstatą, jei toks būtų paskirtas. Teismas įvertina laiduotojo nusiteikimą ir dvejonių dėl užstato sumokėjimo nebuvimą bei daro išvadą, kad K. D. požiūris į laidavimą yra motyvuotas ir papildomos paskatos priemonės (užstatas) nėra reikalingos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (mažesnį už vidurkį) be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
Dėl bausmės skyrimo E. V.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, viena iš jų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), o kita priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. V. (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma baudų sumokėtos (1 t., b. l. 130-132). Duomenų apie E. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Teismo manymu, E. V. asmenybė nėra neigiama, iš esmės jis nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, E. V. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvė apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Taigi už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą E. V. skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra.
Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vadovaujantis šiais pagrindais, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš ko seka, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, nustačius tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. gali motyvuotai paskirti kaltininkui švelnesnę nei numatytą sankcijoje bausmės rūšį. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Kaip minėta, šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.
Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo parenkat teisingą bausmę kaltinamajam reikšmingos įtakos turi E. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys. E. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau neteistas, dėl jo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, dirba, turi sveikatos problemų susijusių su (duomenys neskelbtini), turi vartoti vaistus (2 t., b. l. 126-141), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 125). Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, E. V. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje, nebuvo teistas, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, baustas administracine tvarka už mažesnio pavojingumo nusižengimus, atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus nevengė, pripažino kaltę nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, vertinamas kaip itin mažas. Galima daryti išvadą, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo nulemtos ne jau nusistovėjusių kriminalinių nuostatų rezultatas, o veikiau jaunatviško ir lengvabūdiško savo atliekamų teisei priešingų veiksmų pavojingumo nuvertinimo bei neįvertinimo to, koks griežtas valstybės požiūris į tokio pobūdžio veiksmų atlikimą, o kartu ir tikėjimosi išvengti atsakomybės už tokius veiksmus. Skiriant bausmę svarbu ir tai, kad kitų E. V. narkotinės medžiagos platinimo atvejų nėra fiksuota, bendras su savimi laikytas ir išplatintas narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis. E. V. prisipažinimas ir duoti parodymai šiuo atveju turi didelę reikšmę ne tik veikos kvalifikavimui, bet ir švelnesnės bausmės skyrimui.
Kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus.
Teismo vertinimu, bet koks realios laisvės atėmimo bausmės dydis, nagrinėjamu atveju E. V. atžvilgiu, būtų per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos veikos pavojingumą. Todėl laisvės atėmimo bausmės, net ir mažesnės už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės minimalų dydį paskyrimas ar dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo atveju, būtu per griežta valstybės reakcija į padarytą nusikaltimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, negalimas dalinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas už sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl svarstyti tokį klausimą dėl E. V. nėra teisinio pagrindo.
Teismo vertinimu net ir trumpalaikis izoliavimas nuo visuomenės šiuo atveju neabejotinai neigiamai paveiktų E. V. asmenybę. Manytina, kad paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamasis, kuris yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turės galimybę socializuotis nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė bei socialinė paskirtis, kurioms šiuo atveju turi būti suteikiama pirmenybė. Todėl, teismas konstatuoja, kad E. V. tikslinga už sunkaus nusikaltimo padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą, nustatant jo maksimalų terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė (kartu su intensyvia priežiūra, bei atitinkamai įpareigojimais ir draudimais), atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati E. V. asmenybės ir padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, taip pat atitiks formuojamą aktualią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-237-1035/2023).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, E. V. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skirtina 2 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Kai asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir E. V. skirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu jis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas bei alkoholį). Paskirtas įpareigojimas ir draudimas taikytini visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką.
IV. Kiti klausimai
J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 158-159) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
J. D. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. 22.26 val. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. 02.17 val. (viena diena) (1 t. b. l. 156-157).
E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 116-117) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
E. V. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. 22.45 val. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. 11.59 val. (viena diena) (1 t. b. l. 114-115). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu šis E. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą prokuroro 2023 m. spalio 13 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas asmens kratos ir kratos gyvenamoje vietoje metu rastiems ir paimtiems E. V. pinigams – 620 Eur. Procesinės prievartos priemonės terminas nustatytas iki 2024 m. balandžio 13 d. (1 t., b. l. 75-76). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi terminą nustatant iki 2024 m. liepos 13 d. (2 t., b. l. 101-102). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis E. V. 100 Eur gavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pardavęs narkotines medžiagas J. D., šios iš E. V. asmens kratos metu paimtos piniginės lėšos (100 Eur), vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų, kad likusios kratos metu E. V. gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos piniginės lėšos (520 Eur) būtų gautos nusikalstamu būdu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus šios piniginės lėšos grąžintinos kaltinamajam E. V.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:
- Po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (2,082 g) iš 3 vnt. folijos pakuočių, supakuotų į Cigarečių "Marlboro" dėžutę (vokas Nr. 6), likę baltos spalvos milteliai (4,175 g) iš perplėšto bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. X112), likę baltos spalvos milteliai (0,973 g) iš užsukto bespalvio plastikinio maišelio, užkišto už cigarečių "KENT" dėžutės bespalvio plastikinio sluoksnio (vokas Nr. 3), likę baltos spalvos milteliai (29,938 g) iš geltonos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengto bespalvio plastikinio indelio su etikete "Natūralus MEDUS" (vokas Nr. 2) atskirai supakuoti į plastikinius uždaromus maišelius, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;
- Cigarečių pakelis, maišelis ir pirštinė supakuoti į voką, perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;
- Po tyrimo likę milteliai ir tabletės supakuoti į plastikinius uždaromus maišelius. Maišeliai, likę tyrimų objektai bei objektų pakuotės supakuoti į raudonos spalvos kartoninę dėžę, kurioje buvo pateikti tyrimams, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84, 90) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;
- Maišeliai, likę tyrimų objektai bei objektų pakuotės supakuoti į raudonos spalvos kartoninę dėžę, kurioje buvo pateikti tyrimams. Dėžė užklijuota ir užantspauduota antspaudu “ (duomenys neskelbtini)”(1 t., b. l. 84) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam J. D. parinkimo, esant kaltinamųjų interesų prieštaravimų, kai kiti kaltinamieji turėjo gynėją. Teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi (2 t, b. l. 10) paskyrė J. D. gynėja advokatę Aušrą Bračiulienę. Minėta nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas J. D. atžvilgiu yra būtinas, o kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas gynėjas.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 10 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad J. D. gynusios advokatės A. Bračiulienės darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 200 Eur ir prašoma šią antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 86). Taip pat pateiktas advokatės A. Bračiulienės 2024 m. balandžio 10 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patvirtinantis suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dydį (2 t., b. l. 87-89).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. D. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, paskirtas teismo iniciatyva, tačiau, pažymėtina, jog tai, kad teismas, atsižvelgdamas į teisingumo interesus, paskyrė kaltinamajam advokatą savo iniciatyva, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas iš kaltinamojo. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis J. D. dirba, gauna pajamas, duomenų apie sunkią jo finansinę padėtį byloje nėra. Įvertinus pateiktus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiavimus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra didelės ir tokių išlaidų atlyginimas kaltinamajam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš J. D. priteistinos 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. D. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo K. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. D. valstybės naudai 200 (du šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išaiškinant kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas).
E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti E. V. subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:
- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti E. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. 22.45 val. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. 11.59 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. V. priklausantiems pinigams – 620 Eur – taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Iš 620 Eur sumos, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti 100 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Likusias pinigines lėšas (520 Eur), nenustačius, kad jos gautos nusikalstamu būdu, grąžinti E. V.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:
- Po tyrimo likusias kanapės (antžeminės dalys) (2,082 g) iš 3 vnt. folijos pakuočių, supakuotų į Cigarečių „Marlboro“ dėžutę (vokas Nr. 6), likusius baltos spalvos miltelius (4,175 g) iš perplėšto bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. X112), likę baltos spalvos milteliai (0,973 g) iš užsukto bespalvio plastikinio maišelio, užkišto už cigarečių „KENT“ dėžutės bespalvio plastikinio sluoksnio (vokas Nr. 3), likusius baltos spalvos miltelius (29,938 g) iš geltonos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengto bespalvio plastikinio indelio su etikete „Natūralus MEDUS“ (vokas Nr. 2) atskirai supakuotus į plastikinius uždaromus maišelius, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;
- Cigarečių pakelį, maišelį ir pirštinę supakuotus į voką, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;
- Po tyrimo likusius miltelius ir tabletes supakuotus į plastikinius uždaromus maišelius. Maišelius, likusius tyrimų objektus bei objektų pakuotes supakuotus į raudonos spalvos kartoninę dėžę, kurioje buvo pateikti tyrimams, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;
- Maišelius, likusius tyrimų objektus bei objektų pakuotės supakuotus į raudonos spalvos kartoninę dėžę, kurioje buvo pateikti tyrimams. Dėžė užklijuota ir užantspauduota antspaudu “(duomenys neskelbtini)” – vadovaujantis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;
1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.