Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-725-417/2014

Teisėja Erika Tamošaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00044-2014-8

2014 m. spalio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. ir V. C. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

V. C. pripažintas kaltu pagal BK260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir V. C. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-07 iki 2013-08-09 (2 paras), nuo 2013-08-09 iki 2013-12-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios suėmime išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas kaltinamojo V. C. turtas – 3203,40 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti:

M. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.40 val., bute, adresu duomenys neskelbtini, iš V. C. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono, kurį, įsidėjęs į cigarečių pakelį „Marlboro“, laikė prie savęs, iki kol tą pačią dieną, apie 20.10 val., paminėto namo laiptinėje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 20.30 val. kratos metu paminėtame bute popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono, pas jį rado ir paėmė.

V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis įgijo, gabeno, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė bei kitaip platino:

V. C. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 123,076 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 5,782 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ne mažiau kaip 4,198 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,795 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono, ne mažiau kaip 0,569 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – alfa-metiltriptamino, ne mažiau kaip 3,5 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 3 metilmetkatinono (3-MMC), kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu duomenys neskelbtini, kur paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas išfasavo į folijos lankstinukus bei polietileninius maišelius ir joje laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. C. 2013 m. rugpjūčio 7 d. dalį, t. y. ne mažiau kaip 1,185 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 3 metilmetkatinono (3-MMC), pasiėmęs su savimi išgabeno iš paminėtos gyvenamosios vietos ir atgabenęs į Girulių paplūdimį, Klaipėdos m., laikė, iki kol tą pačią dieną, apie 17.40 val., minėto paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelėje vieną polietileninį maišelį su 1,185 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 3 metilmetkatinono (3-MMC), už 100 litų pardavė P. K..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. C. tą pačią dieną, apie 18.40 val., paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, adresu duomenys neskelbtini, vieną popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos – 4-metiltilkatinono, perdavė M. L., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas toliau neteisėtai laikė, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, iki kol 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.30 val., kratos metu polietileninį maišelį ir folijos lankstinuką, kuriuose bendrai buvo 123,076 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), plastiko plėvelę bei folijos lankstinuką, kuriuose bendrai buvo 5,782 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, folijos lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,441 g psichotropinės medžiagos – 4-metiltilkatinono, folijos lankstinuką ir polietileninį maišelį su 2,315 g baltos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3 metilmetkatinono (3-MMC), polietileninį maišelį su 0,569 g šviesiai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos alfa-metiltriptamino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. C. nuomone, kaltinimas dėl psichotropinės medžiagos platinimo M. L. nuosprendyje taip pat pagrįstas prieštaringo pobūdžio duomenimis, kurie taip pat, remiantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, negalėjo būti pripažinti įrodymais, patvirtinančiais jo kaltumą.

Nurodo, kad viso bylos proceso – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme – metu jis teigė, kad su M. L. gyveno kartu viename bute duomenys neskelbtini, jų bendravimas buvo artimas ir abu vartojo įvairias svaiginamąsias medžiagas, nors savęs nelaikė priklausomais nuo jų. Tad gyvenant kartu ir artimai bendraujant, neretai medžiagas vartojo kartu. Tad ir įvykio dieną, kaip buvo įprasta, su M. L. buvo kartu, Giruliuose prie jūros, vakarop grįžo į nuomojamą butą. Kadangi vakare ruošės eiti kur nors linksmintis, jis, V. C., iš savo atsargų atseikėjo dalį medžiagų, jas kažkur (gal ant stalo) pasidėjo ir nuėjo miegoti. Po kiek laiko buvo pažadintas policijos pareigūnų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje M. L. parodymus vertino kaip nenuoseklius. Tačiau tiek jis, V. C., tiek M. L. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes.

Pasak V. C., M. L. teisme paaiškino, kad tų medžiagų, buvusių pakelyje, V. C. jam neperdavė, kad paėmė ne savo cigarečių pakelį.

Objektyvųjį turinį turinčios aplinkybės rodo, kad jis, V. C. „atsibėrė ir pasiruošė“, o kad Mantas „pasiėmė“, tai nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau subjektyviąja prasme jis niekada nedavė tokių parodymų, kad tas medžiagas būtų perdavęs Mantui, kuris, esant tam tikrai situacijai, tas medžiagas iš tikrųjų „pasiėmė“.

Be to, V. C. mano, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas jo kaltumą, rėmėsi ir tokiais duomenimis, kurie negali būti siejami su kaltinimo, nurodyto kaltinamajame akte, apibrėžimais: ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja R. D., kuri buvo parodžiusi, jog ji neva iš jo ne kartą pirko narkotines medžiagas. Tačiau teisme šias aplinkybes paneigė, nes iš tikrųjų nei ikiteisminio tyrimo metu, tuo labiau teisme, vykstant detaliam aplinkybių aiškinimuisi, liudytoja negalėjo bent kiek paaiškinti nei galimų įvykių laiko, nei įvykių vietų, konkretesnių aplinkybių. Kita vertus, R. D. parodymų turinys neturi nieko bendro su kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytais įvykiais.

Nuteistasis M. L. ir jo gynėjas bei nuteistojo V. C. gynėjas prašo nuteistųjų skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. L. ir V. C. apeliaciniai skundai atmestini.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo ar keisti apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, patvirtinančiais M. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, V. C. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ir apylinkės teismo padarytų išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantams nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymas savaime negali būti laikomas prieštaraujančiu įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apeliantų argumentus. Teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis liudytojų G. S., L. G., A. R. (A. R.), iš dalies P. K., R. D. parodymais, specialisto išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo protokolais bei kitais ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono, V. C. įgijo, gabeno, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė bei kitaip platino.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentų

M. L. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu įgijęs 2,099 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono. Įgijimas – tai asmens veiksmai, kuriuos atlikęs jis gauna psichotropinių (narkotinių) medžiagų. Tokie veiksmai – tai pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ir kt.

Nors apeliantas M. L. teigia per klaidą pasiėmęs ne savo cigarečių pakelį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad ši versija tėra pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kartu palengvinti V. C. teisinę padėtį, kadangi pastarąją paneigia nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Kaip nustatyta šioje byloje, nuteistieji M. L. ir V. C. duomenys neskelbtini, gyveno kartu. Pasak V. C., abu vartojo ir įvairias svaiginamąsias medžiagas, neretai tai darydavo kartu. Ir įvykio dieną kartu vakare ruošėsi eiti linksmintis, todėl V. C. iš savo atsargų atseikėjo dalį turimų medžiagų M. L. ir jis kažkur pas save jas pasidėjo. Tai, kad namie ant stalo radęs lankstinuką, jį pasiėmė ir įsidėjo į cigarečių pakelį, parodė ir M. L., sulaikytas pareigūnų tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Tad net jei ir būtų galima tikėti V. L. versija, kad psichotropinių medžiagų jis pats nedėjo į savo cigarečių pakelį, tačiau logiška, kad V. C. į šį pakelį narkotikus įdėjo ne atsitiktinai, o sąmoningai, kaip M. L. dalį. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. L. nurodė, jog įvykio dieną balkone ant palangės pasidėjo naują, bet jau atidarytą cigarečių pakelį „Marlboro“. Išeidamas į susitikimą su pusbroliu, būtent tą pakelį pasiėmė su savimi. Su pusbroliu pabendravę apie 5 min., išsiskyrė ir einantis namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, su kuriais grįžo į namus. Pareigūnai namuose atliko kratą ir jos metu būtent tame pačiame cigarečių pakelyje ir buvo rastos psichotropinės priemonės. Tuo tarpu joks kitas cigarečių pakelis „Malboro“ kratos metu nebuvo rastas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad V. L. žinojo, jog turimame cigarečių pakelyje yra lankstinukas su psichotropine medžiaga – 4-metiletilkatinono, rodo ir paties V. L. elgesys pareigūnams atėjus daryti kratą į jo namus. Pastarasis pareigūnų buvo patikrintas tik kai išreiškė norą išeiti iš namų parūkyti. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pats V. L. nurodė, kad cigaretės buvo laikomos balkone, tad logiška, kad ten, kur ir būdavo rūkoma. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. L. siekis išeiti iš namų parūkyti buvo ne kas kita, kaip bandymas iš gyvenamosios vietos išnešti bent dalį namuose laikytų psichotropinių medžiagų, „prisidengiant“ iš pirmo žvilgsnio visiškai jokio įtarimo nesukeliančiu noru parūkyti.

Todėl aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia visiškai pritarti apylinkės teismo išvadai, kad šioje byloje yra įrodyta, jog M. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.40 val., bute, adresu duomenys neskelbtini, iš V. C. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono, kurį, įsidėjęs į cigarečių pakelį „Marlboro“, laikė prie savęs, iki kol tą pačią dieną, apie 20.10 val., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 20.30 val. kratos metu popierinį lankstinuką su 2,099 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,354 g psichotropinės medžiagos –4-metiletilkatinono, pas jį rado ir paėmė. Todėl pakartotinai neanalizuojant aptartų aplinkybių atmestinas ir nuteistojo V. C. apeliacinio skundo argumentas dėl, jo teigimu, nepagrįsto pripažinimo kaltu perdavus psichotropines medžiagas M. L..

Dėl nuteistojo V. C. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš apelianto skundo argumento turinio dėl psichotropinės medžiagos – 3 metilmetkatinono(3-MMC) pardavimo P. K., apeliantas kritikuoja, pažymėtina, tik deklaratyviai, policijos pareigūno G. S. parodymų, telefoninių pokalbių, slapto sekimo metu gautų duomenų įrodomąją galią dėl paminėtos nusikalstamos veikos. Tuo tarpu liudytojo P. K. nurodytas aplinkybes, kodėl jo parodymai teisiamojo posėdžio metu yra kardinaliai kitokie nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, V. C. traktuoja kaip neginčytiną jo nekaltumo įrodymą. Tačiau teisėjų kolegija, darkart detaliai įvertinusi liudytojo G. S. parodymus, slapto sekimo protokole fiksuotus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautus duomenis, jų neatkartodama, šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tiek liudytojo G. S. parodymų, tiek M. L. ir V. C. susitikimo slapto sekimo metu fiksuotų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautų duomenų teisėtumu ir objektyvumu.

Liudytojas G. S. itin detaliai paaiškino, kokios aplinkybės leido manyti, kad V. C. užsiima narkotinių (psichotropinių) medžiagų realizavimu. Ir būtent dėl šių aplinkybių patvirtinimo ar paneigimo buvo pasitelktos ir kitos procesinės priemonės, kaip slaptas sekimas, pokalbių pasiklausymas, kurių metu iškilę įtarimai tik pasitvirtino. Be abejo, teisėjų kolegija pažymi, kad nė vieni byloje surinkti duomenys vienas kito atžvilgiu neturi didesnės įrodomosios galios, tačiau visų duomenų visuma leidžia daryti išvadas, kiek vienos ar kitos aplinkybės yra pagrįstos ar paneigtos. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, tiek G. S. parodymai, tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu, slapto sekimo metu gauti duomenys, leido apylinkės teismui daryti neginčytiną ir pagrįstą išvadą, kad šioje byloje įrodyta, jog V. C. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Tuo tarpu vertinant liudytojo P. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teisėjų kolegija juos pripažįsta kaip prieštaraujančius šioje byloje nustatytoms aptartoms faktinėms aplinkybėms bei siekį palengvinti V. C. teisinę padėtį. P. K. nurodytos aplinkybės apie tariamą pas jį rastų draudžiamų narkotinių medžiagų įsigijimą internetu visiškai paneigia aplinkybė, kad pastarasis kito asmens vardu, jei ir būtų galėjęs užsisakyti šių medžiagų, tačiau pašto siuntos jis tiesiog nebūtų galėjęs atsiimti, nes paštuose pašto siuntos įteikiamos tik gavėjui, pateikusiam asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Kitas asmuo pašto siuntą atsiimti pašte gali tik pateikęs notaro patvirtintą įgaliojimą (AB Lietuvos pašto internetinėje svetainėje pateikiamos paštų siuntų atsiėmimo taisyklės, www.post.lt). Taigi akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimą visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu P. K. nurodytas aplinkybes neabejotinai patvirtina tiek liudytojo G. S. parodymai, tiek kiti aptarti byloje surinkti įrodymai. Savo ruožtu vertinant liudytojos R. D. parodymus, taip pat sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad pastarieji, duoti teisiamojo posėdžio metu, yra visiškai paneigti policijos pareigūnės L. G. nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir kada V. C. buvo įvardytas kaip asmuo, iš kurio R. D. įsigydavo narkotines medžiagas. Netikėti liudytojos L. G. parodymais, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti šios liudytojos parodymų objektyvumu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, mano, kad nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma įrodo, jog V. C. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK260 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo, gabeno, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė bei kitaip platino.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konfiskavo nuteistojo V. C. turtą – 3203,40 Lt – kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Šis sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pagrįstas, kadangi, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nuteistojo V. C. mama pastarajam pervedė tik 750 Lt, tuo tarpu V. C. niekur nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, tad visiškai logiška, kad rastieji pas V. C. 3203,40 Lt yra gauti būtent iš nusikalstamos veikos.

Tad esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių M. L. ir V. C. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų, atitinkamai, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tuo tarpu savitas apeliantų nustatytų aplinkybių interpretavimas nepaneigia jų tikrosios esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų M. L. ir V. C. apeliacinius skundus atmesti.