Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS Invest“ atstovei Virginijai Miloš,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS Invest“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu už akių, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai bendrą 3 850,92 Eur skolos sumą, iš kurios pagrindinę skolos sumą sudarė 3 447,92 Eur, palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo už 57 dienas – 68,05 Eur, ir palūkanos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 27 d. už 359 dienas – 334,95 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (3 850,92 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė (el. b. apyrašas, b. l. 74–78).

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą už akių panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (el. b. apyrašas, b. l. 110–118).

5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. priedas, b. l. 8) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, papildomai dėl priteistinų sumų apskaičiavimo nurodė, jog atsakovui buvo lizinguojama 3 500,00 Eur suma, sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas atliko tik vieną įmoką, kurios paskirstymas buvo atliktas, remiantis ieškovės pateiktais skaičiavimais. Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas atstovė teigė, jog jos paskaičiuotos už laikotarpį po sutarties nutraukimo – 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. balandžio 11 d., t. y. iki sutarties termino pabaigos. Pasak atstovės, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei negautas pajamas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytas palūkanas už minėtą terminą, ir sudaro 2 659,72 Eur palūkanų sumą. Taip pat prašo priteisti 310,31 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti delspinigių skaičiavimo senaties ribose nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. liepos 18 d., nuo prašomos priteisti negrąžintos kredito sumos, taikant 0,05 proc. normą. Papildomai paaiškino, jog iš transporto priemonės pardavimo gauta suma buvo paskirstyta pilnai padengiant sutarties sudarymo mokestį – 509,56 Eur, taip pat 23,66 Eur dalis palūkanoms, padengtos transporto priemonės saugojimo išlaidos – 110,00 Eur, transporto priemonės transportavimo išlaidos – 105,00 Eur, bei transporto priemonės remonto išlaidos – 201,78 Eur.

7. Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie posėdį informuotas tinkamai (el. b. priedas, b. l. 13) (CPK 123 straipsnio 3 dalis), byla išnagrinėta atsakovui A. G. nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, jog pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas A. G. 2019 m. birželio 11 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L11062019/0081, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį TOYOTA CELICA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas (el. b. apyrašas, b. l. 8–24). Aplinkybes, jog transporto priemonė buvo įgyta ieškovės ir perduota jos nuosavybėn patvirtina byloje pateikti 2019 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktas (el. b. apyrašas, b. l. 56–59). Nustatyta, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokant lizingo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinė kreditorė 2019 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu (el. b. apyrašas, b. l. 25). Bylos duomenis patvirtina, kad pradinė kreditorė atsakovui perduotą automobilį TOYOTA CELICA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 3 d. pardavė trečiajam asmeniui už 950,00 Eur sumą ir tuo pagrindu išrašė 2020 m. sausio 3 d. sąskaitą-faktūrą Nr. MOGO-002230 (el. b. apyrašas, b. l. 60). Į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų papildomai patyrė 110,00 Eur transporto priemonės pervežimo ir saugojimo išlaidų (el. b. apyrašas, b. l. 98), 105,00 Eur papildomų transporto priemonės pervežimo išlaidų (el. b. apyrašas, b. l. 97, 100, 102) bei 201,78 Eur transporto priemonės remonto išlaidų (el. b. apyrašas, b. l. 99, 101). Atsakovas 2020 m. sausio 21 d. pranešimu buvo informuotas apie skolos likutį po transporto priemonės pardavimo (el. b. apyrašas, b. l. 40).

9. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė UAB ,,mogo LT“ 2020 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2020 m. liepos 27 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB „EDS Invest“ (el. b. apyrašas, b. l. 28–34).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 24 d., pranešimu (el. b. apyrašas, b. l. 26). Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartį taikymo

11. Pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtoje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą; toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas fakto, jog jis netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, t. y. nemokėjo periodinių įmokų, neginčija, taip pat atsakovas neginčija Sutarties su juo 2019 m. liepos 31 d. nutraukimo fakto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove, taip pat atsakovas neginčija ieškovės paskaičiuotos skolos dydžio ar Sutarties sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendrosios sutarties išlaidos sudaro 6 817,72 Eur, iš kurių transporto priemonės pirkimo kaina (finansuojama suma) yra 3 500,00 Eur, sutarties mokestis – 525,00 Eur, taip pat 45,60 proc. metinės palūkanos, kurios už visą Sutarties laikotarpį sudaro 2 792,72 Eur. Minėtą sumą (lizingo sumą, sutarties mokestį ir palūkanas) atsakovas turėjo sumokėti lizingo davėjai per 34 mėnesius, mokėdamas fiksuotas įmokas mokėjimų grafike nustatytais terminais ir tvarka. Byloje nustatyta ir atsakovas šios aplinkybės neginčijo, jog atsakovas pagal Sutartį atliko tik vieną 200,52 Eur dydžio įmoką, kurios pagrindu 52,08 Eur suma buvo skirta finansuojamai sumai padengti, 133,00 Eur – palūkanoms ir 15,44 Eur Sutarties mokesčiui padengti. Taigi, atsakovas pradinei kreditorei liko skolingas 3 447,92 Eur (3 500,00 - 52,08) Transporto priemonės įgijimo kainos, 509,56 Eur sutarties mokesčio ir 2 659,72 Eur už visą Sutarties galiojimo laikotarpį paskaičiuotų palūkanų.

15. Minėta, atsakovas nemokėjo periodinių įmokų, dėl ko sutartis su atsakovu 2019 m. liepos 31 d. buvo nutraukta. Kadangi lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.). Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė atgavusi lizingo objektą – Transporto priemonę, ją realizavo už 950,00 Eur sumą (el. b. apyrašas, b. l. 60). Pažymėtina, kad atsakovas Transporto priemonės pardavimo kainos neginčija. Kaip minėta, byloje taip pat nustatyta, kad iki Transporto priemonės pardavimo pradinė kreditorė patyrė 416,78 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su Transporto priemonės pervežimu, saugojimu ir remontu (el. b. apyrašas, b. l. 97–102). Atsakovas šios aplinkybės taip pat neginčija. Nustatyta, kad iš Transporto priemonės pardavimo gauta suma buvo paskirstyta tokia tvarka: 416,78 Eur suma buvo paskirstyta pradinės kreditorės nuostoliams, susijusiems su Transporto priemonės pervežimu, saugojimu ir remontu, padengti, 509,56 Eur nesumokėtai sutarties mokesčio daliai padengti ir 23,66 Eur mokėjimo palūkanoms padengti (el. b. apyrašas, b. l. 146). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad likusi atsakovo pagal Sutartį mokėtina suma, po Transporto priemonės pardavimo ir gautų lėšų paskirstymo, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, sudaro 6 083,98 Eur, iš kurių 3 447,92 Eur (3 500,00 - 52,08) nesumokėtų lizingo (Transporto priemonės kainos) įmokų ir 2 636,06 Eur (2 792,72 - 133,00 - 23,66) nesumokėtų palūkanų. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sutiko su tuo, jog iš atsakovo nesumokėtos palūkanų sumos turėtų būti atimta į po Transporto priemonės pardavimo gautą sumą įskaičiuota palūkanų suma (23,66 Eur).

19. Taigi pagal aukščiau nurodytus teisinį reglamentavimą (CK 6.574 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką, lizingo davėjui pasinaudojus teise nutraukti lizingo sutartį prieš terminą lizingo davėjas neturi teisės reikalauti lizingo davėją toliau vykdyti sutartį, t. y. mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos. Lizingo davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, jis įgyja teisę reikalauti lizingo gavėją sumokėti prieš terminą visas lizingo įmokas, į kurias yra įskaičiuotos ir palūkanos už visą lizingo sutarties laikotarpį bei kurios įskaičiuojamos į lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant ir negautas pajamas palūkanų forma.

20. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 3 447,92 Eur nesumokėtų lizingo įmokų ir 2 636,06 Eur palūkanų (45,60 proc.) negautų pajamų forma, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. balandžio 11 d.

Dėl delspinigių (netesybų) priteisimo

21. CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys).

22. Sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 papunktis numato, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti lizingo davėjai 0,05 proc. dydžio netesybas, mokamas už vėlavimą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, neviršijant 180 dienų. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 papunkčiu, prašo priteisti iš atsakovo 310,31 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėtos lizingo įmokų sumos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. liepos 18 d. (3 447,92 x 0,0005) x 180).

23. Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.73 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas).

25. Šio sprendimo 11–12 punktuose yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai lizingo sutartis yra nutraukiama, lizingo davėjas negali reikalauti lizingo gavėjo įvykdyti prievolę natūra, tačiau lizingo davėjas gali reikalauti lizingo gavėjo atlyginti tokio dydžio lizingo davėjo patirtus nuostolius, kurie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo sutartyje sutartos (sulygtos) mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos tampa lizingo davėjo nuostoliais, kuriuos lizingo davėjas patiria dėl to, kad lizingo gavėjas tinkamai nevykdė sutarties.

26. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat paminėta teismų praktika, įvertinus tai, kad teismas šio sprendimo 20 punkte negautų pajamų forma priteisė ieškovei iš atsakovo 2 636,06 Eur nuostolių, kurie grąžino ieškovę į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, t. y. kurios kompensavo ieškovei su Sutarties vykdymu susijusių pajamų praradimą, teismo vertinimu, 310,31 Eur delspinigių (netesybų) priteisimas ieškovės naudai iš atsakovo tiek pažeistų CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui priteisus ieškovės naudai iš atsakovo 2 636,06 Eur nuostolių, kurie viršija paskaičiuotą delspinigių sumą, ieškovės paskaičiuota 310,31 Eur delspinigių (netesybų) suma įskaičiuotina į ieškovei priteistą nuostolių sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

30. Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 144,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 27) bei teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 145,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 96). Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies (94,80 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 273,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (144,00 + 145,00) x 0,9480).

32. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 8,96 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 8,49 Eur (8,96 x 0,9480) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai nepriteistinos, kadangi tokių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos 5,00 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS Invest“, į. k. 304478449, naudai 3 447,92 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 92 ct) negrąžinto lizingo mokesčio, 2 636,06 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 06 ct) nuostolių (negautų pajamų forma), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (6 083,98 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,97 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,49 Eur (aštuonis eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.