Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą nurodė, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-624/2018).

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, savo reikalavimą grįsdamas netinkamomis jo laikymo LAVL sąlygomis. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkretaus buvimo LAVL laikotarpio, konkrečių palatų, kuriose laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovės pateiktais duomenimis.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 10 d., nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 12 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas arba BVK) 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir BVK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo netinkamai laikytas laikinojo sulaikymo kameroje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Ginčui aktualiu laikotarpiu PĮVVT 11¹.4 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m, tačiau pažymėtina, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui laikino sulaikymo patalpoje, reikalavimai teisės aktuose nėra įtvirtinti. Pabrėžtina, kad atsakovės atstovė nepateikė teismui objektyvių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo laikinojo sulaikymo patalpoje laiko ir sąlygų, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad šioje 10 kv. m ploto patalpoje buvo laikomas su dar 9 ar daugiau asmenų, teko kęsti rūkančius asmenis. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 7-776 (b. l. 6–7) pareiškėjui nurodė, kad faktiniai duomenys, kiek laiko asmuo praleido laikino sulaikymo kameroje ir kiek kartu joje buvo asmenų, negali nustatyti, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas pabrėžia, kad asmens laikymas LAVL laikino sulaikymo patalpoje negali pažeisti Konvencijos 3 straipsnio. Pažymėtina ir tai, kad remiantis EŽTT praktika, kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius, sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99); EŽTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 53254/99); EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)). EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį neįmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir EŽTT praktiką, šiuo atveju aplinkybės dėl pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo patalpoje vertinamos pareiškėjo naudai ir pažeidimas pripažįstamas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam atvykus į LAVL, asmens krata buvo atliekama pažeidžiant teisės aktus.

Pagal PĮVTT 57 punktą priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pagal Instrukcijos 149 punktą kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Pagal PĮVTT 152 punktą suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo, pagal 153.1 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, pagal 154 punktą visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. PĮVTT yra išvardyta kratos atlikimo eiga. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė dar 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 7-721 (b. l. 4–5) nurodė pareiškėjui, kad nenustatė aplinkybių, jog pareigūnai pareiškėjo kratos metu pažeidė teisės aktų reikalavimus, o šio sprendimo pareiškėjas neskundė.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas gana abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl jo kratos, nepateikia jokių objektyvių (pavyzdžiui, jo skundų LAVL administracijai dėl netinkamai atliktos kratos, kaskart atvykus į LAVL) įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjui atliktų asmens kratų neteisėtumą, todėl teismas neturi pagrindo šiuo atveju pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo asmeninai drabužiai buvo dedami į nešvarius maišus. Remiantis PĮVTT 57 punktu, iš asmens paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje, pagal Ligoninės VTT (b. l. 56–64) 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtų miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimu daiktų kvitą; pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštu paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, tvirtindamas, kad jo rūbai buvo laikomi purvinuose maišuose, nepateikė jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų apie pažeidimo (-ų) faktus, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 5 d. atvykus į LAVL, jam nebuvo patiekti pietūs. Pažymėtina, kad LAVL, atsakydama į pareiškėjo skundą dėl nepatiekto maisto 2018 m. spalio mėn., 2018 m. spalio 17 d. rašte Nr. 7-721 (b. l. 4–5) pripažino pažeidimą, nes pietūs nebuvo patiekti dėl užsitęsusių priėmimo procedūrų, tačiau atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl 2019 m. sausio 5 d. nepatiektų pietų visiškai nepasisakė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LAVL praktikoje jau anksčiau buvo faktas, kad pietūs naujai atvykusiam asmeniui nebuvo patiekti, kad LAVL yra pripažinusi pažeidimą minėtame rašte, kad šio ginčo atveju nepateikė jokių argumentų šiuo klausimu, konstatuoja, kad atsakovės atstovė nepaneigė objektyviais įrodymais aplinkybės, jog nepatiekė pareiškėjui pietų 2019 m. sausio 5 d., todėl šiuo atveju visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai ir pažeidimas pripažįstamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, kad LAVL išduoti drabužiai buvo netinkami, nudėvėti, nešvarūs, neatitinkantys sezoniškumo.

Pagal HN 47-1:2012 108 punktą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskrementais – tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Remiantis atsakovės atstovės pateikta 2017 m. liepos 31 d. darbo rūbų (striukių) su įmonės logotipu pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 57-66, LAVL įsigytos striukės šiltajam sezonui yra iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, tiesaus silueto, tamsios spalvos, su kišenėmis, užsegama užtrauktuku ir sagomis, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ar virvelėmis, gobtuvo dydis reguliuojamas viršuje ir virvelėmis prie kaklo, tvirtos dvigubos siūlės, striukė tinkama skalbti pramoniniu būdu (b. l. 27–31). Remiantis atsakovės atstovės pateikta 2016 m. gruodžio 14 d. žieminių darbo rūbų (striukių) su įmonės logotipu pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 57-102, LAVL įsigytos striukės yra tiesaus silueto, mėlynos spalvos, nugara prailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai, sulaikantys šilumą, gobtuvas yra nusegamas užtrauktuku, tvirtos dvigubos siūlės, striukė tinkama skalbti pramoniniu būdu (b. l. 32–36). Remiantis atsakovės atstovės pateikta 2016 m. spalio 19 d. pižamų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 57-8D-14103-202, LAVL įsigytos pižamos yra iš flanelės, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui (95 ?C–100 ?C) (b. l. 37–40). Be to, atsakovės atstovė pateikė teismui 2016 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. 57-66 su UAB „Kauno skalbykla“ dėl skalbimo paslaugų teikimo ir paslaugų techninę specifikaciją, pagal kurios 15 punktą skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilną jų nukenksminimą pagal Lietuvos higienos normą, taikant šiluminę, šiluminę-cheminę skalbinių dezinfekciją (b. l. 68–74). Minėta sutartis buvo pratęsta 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 76, 75).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad LAVL pacientams išduodamos pižamos ir striukės atitinka sezoniškumo, švaros ir tinkamumo dėvėti reikalavimus, todėl pareiškėjo abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai apie netinkamą LAVL išduodamą aprangą atmetami kaip nepagrįsti, taip pat atmetami deklaratyvūs teiginiai apie neva sulamdytus ir išpurvintus jo asmeninius daiktus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, kad 2018 m. gruodžio 14 d. LAVL jam nebuvo suteikta galimybė išsimaudyti duše.

Pagal HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, pagal Ligoninės VTT 12.1.1 ir 12.2.1 punktus atvykus pacientui į LAVL, įvertinama asmens higienos būklė (švarinimo procedūrų poreikis). Šioje byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. 8.00 val. pareiškėjas atsisakė praustis (pareigūnų tarnybinis pranešimas apie budėjimą, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (korpusas Nr. 12, II aukštas) (b. l. 66)), todėl pareiškėjo teiginiai dėl nesuteiktos galimybės nusiprausti atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog LAVL palatos būdavo nevalytos ir nedezinfekuotos.

Pagal HN 47-1:2012 114 punktą sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms, pagal 115 punktą aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių, kurie nėra medicinos prietaisai), paviršių valymas arba valymas ir dezinfekcija turi būti atliekami, vadovaujantis higienos planu; pagal 118 punktą nuolatinis aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymas arba valymas ir dezinfekcija atliekami sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyta tvarka, nuolatinis aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymas arba valymas ir dezinfekcija atliekami šluostymo, plovimo būdais.

Pagal PĮVTT 73.6 punktą nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Remiantis Ligoninės VTT 29.10 punktu, pacientas privalo tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą. Pagal Dienotvarkės pastabų 6 punktą gyvenamąsias patalpas nuteisti (suimti) pacientai tvarko patys pagal grafiką (išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas), bendro naudojimo patalpas tvarko Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, gyvenamųjų patalpų tvarkymui pacientams išduodamas įstaigos valymo inventorius (grąžinamas po tvarkymo) (b. l. 46). Pagal LAVL direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintą aprašo „Ligoninės aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija“ (toliau – ir Aprašas) 4.2.2 punktą nuolatinį aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymą ir dezinfekciją LAVL skyriuose atlieka nuteistasis, dirbantis skyriuje / slaugytojos padėjėja kiekvieną dieną pagal skyriaus Dezinfekcijos planą (Aprašo 2 priedas); pagal 4.3.1 punktą pagrindinis palatų-kamerų ir aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija organizuojami pacientui išvykus.

Taigi, LAVL palatose švara turi rūpintis ne tik personalas, bet ir pacientai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad LAVL nesilaikė patalpų ir įrenginių tvarkymo ir valymo reikalavimų, nenurodė konkrečių datų ar laikotarpių, kuomet palatos buvo nesutvarkytos, be to, neprašė LAVL administracijos išduoti jam valymo inventorių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nevalytų palatų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, kad LAVL palatose nebuvo stalo, elektros jungiklių, palatos durys nebuvo padengtos garso izoliacine medžiaga.

Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal Taisyklių 16.8 punktą elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, pagal 20 punktą palatose tarpai tarp šalia esančių lovų, tarpai tarp lovų galų turi būti tokie, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai judėti, slaugyti pacientą. HN 47:2011 nėra įtvirtinta, kad palatose (kamerų tipo palatose, kuriose, remiantis atsakovės atstovės atsiliepimu, buvo gydomas pareiškėjas) privalo būti įrengtas stalas. Pagal Ligoninės VVT 19 punktą į gydomąjį skyrių atvykusiam asmeniui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla).

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai, jog LAVL palatoje būtų įrengti stalas ir kad palatos durys turi būti padengtos garso izoliacine medžiaga. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl stalo, elektrinių jungiklių nebuvimo palatose, garso izoliacine medžiaga nepadengtų palatos durų konstatuoja, kad LAVL jokiais savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl palatų (kamerų tipo palatų) įrengimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo klausimu atmetamos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, kad 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. maudymosi duše dieną, LAVL palata, kurioje jis buvo gydomas, buvo nešildoma. Atsakovės atstovė atsiliepime nepateikė savo pozicijos šiuo aspektu, tačiau remiantis pareiškėjo teismui pateiktu LAVL 2019 m. sausio 17 d. raštu, atsakant į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. skundą, LAVL šildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalinantys sekti pagrindinius lauko ir temperatūros rodiklius, pagal lauko oro temperatūrą automatiškai reguliuojama į atskirus šildymo prietaisus sklindančios šilumos temperatūra; šaltas radiatorius nereiškia, kad patalpoje šalta; gydomojo skyriaus duše maudymosi dieną padidėja karšto vandens poreikis, sumažėja į atskirus šildymo prietaisus sklindančios šilumos temperatūra, tačiau pacientų gyvenamųjų patalpų oro temperatūra užtikrinama. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad šį raštą būtų apskundęs. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl neužtikrintos šilumos palatoje 2018 m. gruodžio 17 d., konstatuoja, kad jie nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiškėjas deklaratyviai pateikia tik bendro pobūdžio teiginius dėl šios aplinkybės, todėl pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos pagrindimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina ir iš fakto, kad pinigai į jo asmeninę sąskaitą iš LAVL, jam išvykus 2018 m. gruodžio 21 d. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, buvo pervesti tik 2019 m. sausio 13 d.

Remiantis BVK 112 straipsnio 5 dalimi, BVK nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynuosius pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, apsipirkti pataisos įstaigų parduotuvėse, skambinti telefonu. Pagal LAVL Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos aprašo 19 punktą nuteistiesiems, išvykstantiems į kitas įstaigas ir turintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, pinigai į jų išvykimo vietą persiunčiami per 3 darbo dienas. Atsakovės atstovė atsiliepime pripažino pažeidimą, kadangi vėlavo pervesti pareiškėjui pinigus 11 darbo dienų.

Teismas įvertinęs tai, kad pinigai pareiškėjui turėjo būti pervesti per 3 darbo dienas, t. y. vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., o buvo pervesti vėluojant 12 kalendorinių dienų, taip pat aplinkybę, jog LAVL nepateikė jokių įrodymų, kad jos atsiskaitomosios sąskaitos nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 6 d. buvo areštuotos ir tai buvo atlikta ne dėl LAVL kaltės, kad laiku nepervesta suma buvo pakankamai didelė, t. y. 102, 57 Eur, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas būtent švenčių (Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų) laikotarpiu neturėjo jokių galimybių apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (negalėjo įsigyti nei maisto produktų, nei higienos priemonių), telefonu susisiekti su artimaisiais, konstatuoja, kad objektyviais ir pakankamais įrodymais yra pagrįsta, jog pareiškėjui pinigai į jo asmeninę sąskaitą pataisos įstaigoje nebuvo pervesti laiku, kas sukėlė jam neturtinę žalą.

Pareiškėjo teigimu, dėl LAVL neteisėtų veiksmų jam gydantis šioje įstaigoje dėl netinkamų sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 800 Eur suma.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjui nesavalaikiai pervestų pinigų į jo asmeninę sąskaitą, taip pripažintų netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų LAVL nurodytais laikotarpiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu LAVL būtų laikiusis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kas administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpius, kuriais pareiškėjui LAVL nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos ir neužtikrintas savalaikis piniginių lėšų pervedimas į pareiškėjo sąskaitą, konstatuotų pažeidimų pobūdį ir mastą, formuojamą EŽTT ir aktualią LVAT praktiką, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL (jos pareigūnų) elgesio pareiškėjo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 100 Eur neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.