Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.2. Kaltinamojo gynėja pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma nuo 2023 m. gruodžio 18 d. Todėl tokiam suėmimo terminui pateisinti reikalaujama svarių motyvų. Tačiau, skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės pagrindų nėra pagrįsti jokiais naujais reikšmingais teisiniais argumentais ir išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį ilgą suėmimo taikymą kaltinamajam.

5.4. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad M. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis teistas, tačiau anksčiau jo padarytos veikos nebuvo susijusios su platinimu ar turėjimu tikslą platinti įstatymo uždraustas medžiagas, o su jų disponavimu nedideliu kiekiu savo reikmėms. Skundžiamos nutarties argumentas, kad ankstesnės bausmės neturėjo reikšmingo poveikio jo elgesiui, neatitinka teismo nešališkumo principo, nes toks argumentas prasilenkia su kardomosios priemonės tikslingumo motyvavimu ir gali būti reikšmingas tik individualizuojant skiriamą bausmę.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis, kuria M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais padarys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Konkrečiu atveju, į minėtus duomenis atsižvelgta tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, iš jų sprendžiant apie galimą kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir kardomosios priemonės taikymui.

9. M. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams ir už kuriuos baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

10. Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą M. K. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo aspektu, svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). M. K. kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu uždraustomis medžiagomis, kuriu viena priskiriama nesunkiems (BK 259 straipsnio 1 dalis), dvi labai sunkiems (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys), viena iš jų – veikiant organizuota grupe. Pažymėtina, kad vien už tokių labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė (nuo dešimties iki penkiolikos metų), o ši aplinkybė, turint omenyje, kad M. K. kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė negali būti lemiamu kriterijumi, tačiau teismui perduotoje nagrinėti byloje M. K. pareikšto kaltinimo turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.

12. Apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, atsižvelgė ne tik į bausmės už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė, kartu analizuodamas ir duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Kaltinamojo gynėja skunde pažymi, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi tėvus, brolį, su kuriais jį sieja itin artimas ryšys, nuolatinę gyvenamąją vietą, ilgametę draugę, su kuria ruošiasi kurti šeimą, be kita ko, iki suėmimo užsiėmė individualia veikla ir iš to gavo pajamų. Pastebėtina, kad šios kaltinamojo gynėjos nurodytos aplinkybės, nors ir yra svarbios, teismo buvo įvertintos kitų bylos duomenų kontekste. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nevedęs, vaikų ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto, jokių įsipareigojimų neturi, iki sulaikymo gyveno nuomojamame bute. Nors kaltinamojo gynėja teismo argumentus dėl M. K. šeiminės padėties (nėra vedęs) vertina kaip diskriminuojančio pobūdžio, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė vertinta kartu su kitų bylos duomenų visuma, sprendžiant dėl kaltinamojo ryšių tvirtumo. Akcentuojamos aplinkybės apie kaltinamojo darbinę (individualią) veiklą, iš to gautas pajamas, tuo pačiu įvertinus aukščiau paminėtus bylos duomenis apie kaltinamajam reiškiamo kaltinimo turinį ir pobūdį (galimai įvykdytos neatsitiktinės nusikalstamos veikos gali būti organizuotos, galimai susijusios su turtinės naudos siekimu), jį charakterizuojantys duomenys (praeityje ne kartą teistas, galimai nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka), ne tik menkina legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo, kaip kriterijaus, mažinančio bėgimo ar slėpimosi nuo teismo riziką, reikšmę, bet ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį. Todėl kaltinamojo gynėjos skundė akcentuojamos aplinkybės pagrįstai vertintos kaip nepakankamos paneigti (savaime eliminuojančios) galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką. Taigi, priešingai skundo argumentams, nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog deklaruojami kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nėra tokie, kurie jį galėtų sulaikyti, t. y. dėl kurių M. K. negalėtų bėgti (pasislėpti) nuo teismo. Šiuo aspektu įvertinti ir bylos duomenys apie tai, kad vieno iš bendrakaltinamojo padaryta veika turi tarptautinių elementų. O tai leidžia spręsti ir apie galimai turimus ryšius užsienyje, kuriais gali būti pasinaudota. Atkreiptinas gynėjos dėmesys, jog ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su pačiu kaltinamuoju. Aptartos aplinkybės rodo tokių ryšių galimai esant.

13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis M. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių kaltinamasis galėtų nebėgti (nesislapstyti) nuo baudžiamojo persekiojimo. Konkrečiu atveju, tinkamai atsižvelgta į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo pobūdžio ir jį, kaip asmenybę charakterizuojančius duomenis. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys M. K. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo kaltinamajam M. K. terminas pratęstas, pagrįstai nustačius ir tai, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas šio pagrindo buvimas, atmestini. Pabrėžtina, kad, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti jokių konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamųjų veiksmų ir pan. Naujų nusikalstamų veikų darymo riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

15. Minėta, jog M. K. pareikšti kaltinimai ir dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrindą manyti, kad M. K. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ilgalaikės turtinės naudos iš galimų nusikaltimų siekis, ankstesnis teistumas ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Konkrečiu atveju M. K. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu uždraustomis medžiagomis padarymu, ir kurių vieną jis yra kaltinamas padaręs, veikdamas organizuotoje grupėje. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, suplanuotos, gerai organizuotos, be kita ko, jis kaltinamas subūręs organizuota grupę, parengęs neteisėtą disponavimą laibai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tam vadovavęs. Dalis šioje byloje jam inkriminuojamų veikų taip pat susiję su savanaudiškomis paskatomis, turtinės naudos siekimu. Nors skunde pažymima apie kaltinamojo darbinius ryšius, pajamas, tačiau jam pareikštų kaltinimų turinys ir jų pobūdis menkina kriterijaus – legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo reikšmę. Galimų nusikalstamų veikų darymo ateityje rizikos įvertinimui svarbu ir tai, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas keturis kartus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, naujas nusikalstamas galimai padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka. Tai, leidžia spręsti apie kaltinamojo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, apibūdina jį kaip asmenybę. Ir nors kaltinamojo gynėjos manymu, teismas sureikšmino ankstesnius kaltinamojo teistumus, nes anksčiau jo padarytos veikos nebuvo susijusios su platinimu ar turėjimu tikslą platinti įstatymo uždraustas medžiagas, kaip nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, ši aplinkybė pagrįstai buvo vertinama, kaip apibūdinanti M. K. asmenybę. Todėl aukščiau aptartomis aplinkybėmis teismas motyvavo manymą, kad jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Neteisingas skundo argumentas, kad teismas, nurodęs, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo reikšmingo poveikio jo elgesiui, pažeidė nešališkumo principo reikalavimus, nes, nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnių teistumų faktą pagrįstai atsižvelgta kaip į papildomą kriterijų, o motyvo konstatuojamasis pobūdis tėra jo dėstymo nekorektiška išraiška.

16. Todėl atsižvelgus į galimą kaltinamojo vaidmenį inkriminuojamų veikų padaryme, įtaką bei tai, kad jis kaltinamas labai sunkių nusikaltimų, net ir neišnykus teistumui, padarymu, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas toliau taikyti suėmimą. Kaltinamojo gynėjos pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo M. K. nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad šiam pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus – nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą M. K., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl, netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

18. Nėra pagrindo išvadai ir dėl to, kad apygardos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam M. K. galimybės. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamojo gynėjos skunde dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių, jų komplekso taikymo galimybės nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Intensyvia priežiūra būtų sumažinta kaltinamojo pasislėpimo rizika, tačiau ji neefektyvi, siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, iš esmės neeliminuoja galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Svarstant dėl galimybės asmens dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog kaltinamojo mama yra įmokėjusi 25 000 Eur sumą, kaip galimą užstatą, o teismui nusprendus, kad ši suma yra nepakankama, kaltinamojo mama sumokėtų dar 10 000 Eur sumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M. K., pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, nurodyta suma nėra adekvati, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, nagrinėjamoje byloje galimas tik tam tikrų pajamų, be kita ko, net ne paties kaltinamojo, o jo artimojo netekimas, todėl ši priemonė šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra tinkama. Kitos, švelnesnės kardomosios priemonės taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti.

19. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso, nes tai nebus pakankamos priemonės. Šiuo metu kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą. Ir nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo M. K. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, nes kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

20. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė, o taip pat skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo pratęsimo terminas nėra per ilgas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. K. apimtį, pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, taip pat viso bylos proceso metu atliktų proceso veiksmų intensyvumą (byla teisme su kaltinamuoju aktu gauta 2024 m. lapkričio 8 d., perduota teisiamajam posėdžiui 2024 m. lapkričio 13 d., bylos nagrinėjimas teisme vyko pagal iš anksto numatytą grafiką, pakankamai intensyviai, byloje įrodymų tyrimas baigtas, pasakytos baigiamosios kalbos, paskutiniai žodžiai, numatyta procesinio sprendimo paskelbimo data). Todėl kaltinamajam skundžiama nutartimi pratęsto suėmimo trukmė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui, ja nepažeidžiamos BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos, o suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

21. Pažymėtina ir tai, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, jog joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismo nutarčių, kuriose buvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam pagrįstumo. Tais atvejais, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su teismo jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo.

22. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi kaltinamajam M. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. K. gynėjos Gintarės Leškevičienės skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi kaltinamajam M. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 18 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.