- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-599-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07410-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 14 038,64 Eur nuostolių atlyginimo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai.
2. 2023-01-04 teisme gautas atsakovo V. S. atsiliepimas į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-06 nutartimi nutarė nustatyti ieškovui V. C. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1 ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovo V. S. 14 038,64 Eur nuostolių atlyginimo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai, todėl už patikslintą ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma – 316 Eur. Ieškovas jokių duomenų apie tai, kad sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį, teismui nepateikė;
3.2 teismas, įvertinęs Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte, ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą nurodė, kad tiek butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis), tiek ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi jiems suteikiama galimybė tokių bylinėjimosi išlaidų nepatirti. Nurodyto įstatymo normų analizė leidžia identifikuoti šiuos asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčuose kriterijus: 1) į teismą kreipiasi fizinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 2) į teismą kreipiasi pati bendrija; 3) teisminis ginčas tarp bendrijos ir jos nario kyla iš bendrijos vykdomos veiklos. Įstatymo leidėjo valia nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netaikoma tik tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendrijos (ar jos nario) ir kitų subjektų, arba kai viena ginčo šalis yra bendrijos narys juridinis asmuo, arba kai ginčas kyla iš teisinių santykių, nesusijusių su bendrijos vykdoma veikla;
3.3 nagrinėjamu atveju byloje ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimus ne dėl bendrijos veiklos priimant sprendimus ar kitų daugiabučių namų savininkų bendrijos veikloje atliktų veiksmų teisėtumo, tačiau reiškia bendrijos pirmininkui (atsakovui) turtinį reikalavimą – priteisti trečiajam asmeniui 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai jos patirtus nuostolius, atsakovui (t. y. bendrijos pirmininkui) pažeidus tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, tiek CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinęs šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos šalių teisinį statusą teismas daro išvadą, jog ieškovo siekiamas inicijuoti ginčas nelaikytinas ginču dėl bendrijos veiklos, kas reiškia, jog aptariama teisės norma (t. y. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis) netaikytina, ir žyminis mokestis turi būti sumokėtas pagal patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus;
3.4 įpareigojo ieškovą sumokėti 316 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-06 nutartį ir ieškovo V. C. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 ieškovas yra bendrijos narys, jam nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, reikalavimas atlyginti nuostolius yra grindžiamas tuo, jog atsakovas, eidamas bendrijos pirmininko pareigas, padarė žalą bendrijai. Taigi, ginčas yra kilęs dėl atsakovo, kaip bendrijos vienasmenio valdymo organo (pirmininko), veiksmų, susijusių su bendrijos veikla, todėl Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimo;
4.2 atsakovo padaryta žala bendrijai yra kildinama iš to, kad atsakovas, eidamas bendrijos pirmininko pareigas, atliko su bendrijos veikla susijusius veiksmus – teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 bendrijos vardu pasirašė taikos sutartį, bendrijos vardu pasirašė ir pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo dėl teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1323-863/2021 ir kt. Pažymėjo, kad minėtose bylose bendrija buvo šalis. Civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 bendrijos nariai D. P. ir T. P. buvo pareiškę reikalavimą dėl nepanaudotų tikslinių įnašų dalies grąžinimo, o civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 bendrija buvo pareiškusi reikalavimą D. P. dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui atlyginti bendrijos nuostolius yra tiesiogiai susijęs su atsakovo, kaip bendrijos pirmininko vykdyta veikla, padariusia žalą bendrijai;
4.3 nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo siekiamas inicijuoti ginčas nelaikytinas ginču dėl bendrijos veiklos. Priešingai, būtent tai, kad atsakovas, civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 bendrijos vardu pasirašė bendrijai visiškai nenaudingą taikos sutartį, o civilinėje byloje Nr. e2-1323-863/2021 nepagrįstai bendrijos vardu pateikė pareiškimą teismui dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, lemia tai, jog minėti veiksmai yra susiję su bendrijos veikla, kadangi kaip minėta pirmiau, minėtose bylose ir buvo sprendžiami ginčai, susiję su bendrijos veikla;
4.4 priešingai nei sprendė teismas, tai, kad patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovas pažeidė Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, tiek Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, visiškai nereiškia, kad patikslintas ieškinys nėra susijęs su bendrijos veikla.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1 nurodo, jog ieškovas kaip bendrijos narys nesikreipė į trečiojo asmens įgaliotinius dėl jo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo sprendimo būdo. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 23 str. numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2021-12-09 bendrijos įgaliotinių susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad ieškovas nuo 2015 m. nevykdė bendrijos narių sprendimo grąžinti nepanaudotus stogo remontui pinigus ir kurioje bendrija jau patyrė 778 Eur nuostolių. Nusprendė nedidinti daugiau bendrijos nuostolių dėl V. C. kaltės, nutraukiant šią bylą pasirašant su D. P. taikos sutartį su palankiomis sąlygomis abiems šalims, o V. C. kaip buvusiam l. e. bendrijos pirmininko pareigas, pasibaigus įgaliojimui užkirsti kelią ir prieigą prie bylos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti Ieškovo reikalavimai dėl sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr.e2-1168-1099/2022 (2021-12-09 Protokolas Nr. 4a). Skųsdamas šį teismo sprendimą Ieškovas nėra proceso šalis, ar proceso dalyvis, išnagrinėta minėta civilinė byla, kuria sudaryta taikos sutartis nėra susijusi su ieškovo kaip bendrijos nario veikla bendrijoje, o bendrijos veikloje ieškovas niekada nedalyvavo ir nedalyvauja iki šiol;
5.2 ieškovas sieja atsakovo (kaip bendrijos nario, o ne bendrijos pirmininko) padarytą žalą kaip bendrijai, trečiajam asmeniui, kuri bendrijai yra kildinama iš to, kad atsakovas, eidamas bendrijos pirmininko pareigas, atliko su bendrijos veikla susijusius veiksmus – teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 taikos sutartį pasirašė bendrijos vardu ir pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo dėl teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1323-863/2021 ir kt. Pažymėtina, kad minėtose bylose bendrija buvo šalis. Civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 bendrijos nariai D. P. ir T. P. buvo pareiškę reikalavimą dėl nepanaudotų tikslinių įnašų dalies grąžinimo;
5.3 ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas, pirmininkas ar įgaliotinių susirinkimas būtų įgaliojęs ieškovą, kaip bendrijos narį, ginti bendrijos teisėtus interesus teisme, reiškiant ieškinį bendrijos pirmininkui, kaip bendrijos nariui;
5.4 remiantis bendrijos tikslais, bendrijų įstatymo nuostatomis, bendrija, atstovaujama įgaliotų atstovų, turi teisę ginti savo narių teises ir teisėtus interesus, tokia teisė suteikta kaip tik atsakovui;
5.5 teismas pagrįstai sprendė, jog patikslintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra nesusijęs su bendrijos veikla.
5.6 ieškovas skundžia priimtą teismo sprendimą, kuriame neturėjo įgaliojimų atstovauti kaip proceso šalis. Atsakovas, kaip įgaliotas visuotinio bendrijos narių susirinkimo, pasirašė taikos sutartį ir vykdant bendrijos valdymo organo Įgaliotinių sprendimą bendrijos organų (kaip įgaliotinių susirinkimo ar visuotino susirinkimo) priimti sprendimai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys, todėl jais vadovautis ir juos vykdyti yra privalu kiekvienam bendrijos nariui ir garažo savininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
10. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
11. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos. Kai ieškinio suma neviršija trisdešimties tūkstančių eurų, žyminio mokesčio dydis sudaro 3 procentus reiškiamo reikalavimo sumos, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimus priteisti 14 038,64 Eur nuostolių. Kaip teisingai apskaičiavo pirmosios instancijos teismas, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 316,00 Eur. Ieškovas jokių duomenų apie tai, kad sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį, teismui nepateikė.
13. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-1168-1099/2022 Bendrijos vardu pasirašė Bendrijai visiškai nenaudingą taikos sutartį, o civilinėje byloje Nr. e2-1323-863/2021 nepagrįstai Bendrijos vardu pateikė pareiškimą teismui dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, lemia tai, jog minėti veiksmai yra susiję su Bendrijos veikla, kadangi minėtose bylose ir buvo sprendžiami ginčai, susiję su Bendrijos veikla.
14. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reiškia bendrijos pirmininkui (atsakovui) turtinį reikalavimą – priteisti trečiajam asmeniui 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai jos patirtus nuostolius, atsakovui (t. y. bendrijos pirmininkui) pažeidus tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, tiek CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, teikdamas ieškinį bendrijos pirmininkui, nepateikė byloje įrodymų apie teisę (įgaliojimą) atstovauti teisme bendrijos interesus, reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą bendrijos pirmininkui. Ieškovas reikalavimus teikia trečiojo asmens vardu. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1168-1099/2022, Nr. e2-1323-863/2021, kuriose ieškovas nėra bylos šalis ir jo prašymai nėra susiję su bendrijos veikla.
16. Ieškovas taip pat nurodo, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, kuriems tokią teisę nustato kodeksas arba kiti įstatymai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiek butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis), tiek ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi jiems suteikiama galimybė tokių bylinėjimosi išlaidų nepatirti. Nurodyto įstatymo normų analizė leidžia identifikuoti šiuos asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčuose kriterijus: 1) į teismą kreipiasi fizinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 2) į teismą kreipiasi pati bendrija; 3) teisminis ginčas tarp bendrijos ir jos nario kyla iš bendrijos vykdomos veiklos. Įstatymo leidėjo valia nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netaikoma tik tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendrijos (ar jos nario) ir kitų subjektų, arba kai viena ginčo šalis yra bendrijos narys juridinis asmuo, arba kai ginčas kyla iš teisinių santykių, nesusijusių su bendrijos vykdoma veikla. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimus ne dėl bendrijos veiklos priimant sprendimus ar kitų daugiabučių namų savininkų bendrijos veikloje atliktų veiksmų teisėtumo, tačiau reiškia turtinį reikalavimą atsakovui. Taigi ieškovo siekiamas inicijuoti ginčas nelaikytinas ginču dėl bendrijos veiklos, todėl aptariama teisės norma netaikytina ir žyminis mokestis turi būti sumokėtas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų, civilinė byla negali būti nagrinėjama, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-06 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad terminas trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-06 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. C. terminą iki 2023-03-23 imtinai pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-06 nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.