- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-166-480/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., D. K., notarei J
- Pareiškėjas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6890-962/2022 pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., A. P., notarei J. M., valstybės įmonei Turto bankui dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti palikėjos J. P. 2022 m. sausio 17 d. asmeninį testamentą.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir palikėja susipažino 1981 m., tarp jų susiklostė draugiški ir nuoširdūs santykiai. Pareiškėjai išsikrausčius ir palikėjos namų, draugiški santykiai nenutrūko, pareiškėja padėjo palikėjai su namų ruoša, kapų tvarkymu. Kadangi palikėja vaikų neturėjo, asmenines šventes pareiškėja švęsdavo kartu su palikėja, ją laiko savo šeimos nare. Pareiškėja palikėja intensyviau rūpintis pradėjo nuo 2016 m. vasario 29 d., kai palikėja nukrito ir susilaužė abi rankas. Visą laiką pareiškėja rūpinosi palikėjos buitimi, tvarkė palikėjos artimųjų kapus bei veždavo palikėją jų aplankyti, tvarkydavo buitinius gedimus namuose, pirkdavo maistą bei vaistus, kadangi palikėjai jau buvo sunku pačiai tvarkytis buityje dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Palikėja, susirgus sunkia COVID-19 infekcijos forma, 2021 m. lapkričio mėn. buvo išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno ligoninės geriatrijos skyrių, kur buvo gydoma dėl pneumonijos, o 2021 m. gruodžio 13 d. perkelta į Viešosios įstaigos Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyrių, kuriame buvo gydoma iki 2022 m. sausio 26 d. Pareiškėja, negalėdama tiesiogiai lankyti palikėjos dėl ribojimų, susijusių su COVID-19 infekcija, su palikėja bendravo, padedama Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriaus darbuotojų, kurie padėdavo pareiškėjai susisiekti su palikėja skambučių bei vaizdo skambučių būdu. Tokiu būdu pareiškėja sužinojo, jog palikėja 2022 m. sausio 17 d. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko palikėjai. Pablogėjus palikėjos sveikatos būklei, buvo perkelta į LSMU Kauno ligoninę, kurioje (duomenys neskelbtini) mirė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad byloje yra pateiktas J. P. vardu surašytas oficialus testamentas, kuriam, suinteresuoto asmens nuomone, turėtų būti teikiama pirmenybė.
4. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja su palikėja buvo pažįstamos apie 40 metų. Visą laiką jas siejo itin glaudus ryšys, pareiškėja palikėjai buvo lyg dukra. Suinteresuotas asmuo pareiškė, kad su pareiškimu sutinka pilna apimtimi ir nurodė, jog jam yra žinoma, kad vėliau nei oficialus testamentas surašytu asmeniniu testamentu palikėja visą savo turtą, įskaitant ir butą, kurį oficialiuoju testamentu lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui, paliko pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo jokių pretenzijų neturi ir mano, jog nėra priežasčių, dėl kurių asmeninis testamentas galėtų būti netvirtinamas.
5. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes susipažinus su pareiškėjos pateiktu dokumentu, kurį prašoma pripažinti asmeniniu testamentu, negalima vienareikšmiškai pasakyti, ką šiuo dokumentu J. P. norėjo atlikti. Žodis „atiduodu“ savo prasme reiškia daikto perdavimą kitam asmeniui neatlygintinai, todėl pagal savo lingvistinę išraišką, J. P. valia buvo atlikti dovanojimo sandorį. Priešingu atveju galimai J. P. valia buvo perduoti visą turtą laikinai valdyti pareiškėjai, kol pati J. P. gulės ligoninėje. Tikėtina, kad šiuo dokumentu J. P. norėjo laikinai suteikti pareiškėjai teisę gyventi jos turte, mokėti mokesčius ir priimti kitus sprendimus susijusius su viso turto priežiūra, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių pati to padaryti negalėjo. Dokumente nėra išreikšta valia, jog visą turtą atiduoda būtent po savo mirties. Taip pat šiame dokumente nėra žodžio testamentas, kas paprastai būna nurodoma sudarant asmeninį testamentą. Be to, suinteresuoto asmens žiniomis, J. P. buvo beraštė ir pati rašydama žodžius kopijuodavo juos nuo kitų asmenų iš anksto parengto teksto. Dokumento parengimo metu J. P. buvo beveik 90 metų amžiaus su dviejų pradinių klasių išsilavinimu. Taip pat, kaip nurodoma medicininiame mirties liudijime, J. P. viena iš mirties priežasčių buvo išeminė širdies ir galvos smegenų liga. Todėl yra pagrindas manyti, kad būdama tokios būklės ir neturėdama jokių teisinių žinių, J. P. pati negalėjo išreikšti savo valios surašydama asmeninį testamentą, atitinkantį bent minimalius testamento turiniui keliamus reikalavimus. Manytina, kad pateikto dokumento turinį J. P. turėjo nurodyti kitas asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškimą tenkino – patvirtino palikėjos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 17 d. surašytą asmeninį testamentą; iš suinteresuoto asmens A. P. priteisė pareiškėjai 1 400 Eur, suinteresuotam asmeniui D. K. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 27,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo nebuvo praleistas.
8. Teismas priėmė išvadą, kad asmeniniu testamentu prašomas pripažinti dokumentas buvo surašytas J. P. 2022 m. sausio 17 d.
9. Teismas sprendė, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas VšĮ Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriuje, esančios adresu: (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad dokumento pavadinimo nenurodymas savaime nelemia jo negaliojimo, nes asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, jog dokumentas pavadinamas kitaip ar pavadinimas jam iš viso nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju).
11. Teismas priėmė išvadą, kad dokumento, kurį prašoma pripažinti asmeniniu testamentu, paskirtis – asmens duodamas patvarkymas dėl turto likimo po jo mirties, bei nurodė, jog prašomo patvirtinti dokumento tekstas surašytas aiškia bei suprantama rašysena, vertintinas kaip vientisas dokumentas.
12. Teismas pažymėjo, kad dokumento surašymo dieną palikėjai buvo beveik 90 metų, ji buvo slaugoma VšĮ K.azio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriuje, šalyje buvo paskelbta pandemija dėl „Covid-19“ ligos, kas ribojo galimybę atvykti notarui.
13. Teismas nurodė, kad J. P. surašyto dokumento jo tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus, logiškas, jo išdėstymas ir formuluotė: atiduodu visą turtą, – įvertinus visumą bylos duomenų, leidžia spręsti pareiškėją surašius būtent testamentą, t. y. patvarkymą po jos mirties.
14. Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, ar asmeniniame testamente būtų nurodytas žodis „palieku“ ar „paskiriu“, ar „suteikiu“, ar esamas žodis „atiduodu“, palikėjos valia parašant žodį „atiduodu“ buvo ta, kad visas palikėjos turtas po jos mirties atitektų pareiškėjai.
15. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. P. daug metų iki palikėjos mirties su palikėja nebendravo, nesirūpino palikėja, neatsiliepdavo į skambučius, neatrašydavo į žinutes, o taip pat ir laiško iš pašto nepasiėmė.
16. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens A. P. teiginius, jog palikėja buvo beraštė, paneigia palikėjos suinteresuotam asmeniui rašytas laiškas, kuriame palikėja sklandžiai dėstė mintis, sielvartavo dėl suinteresuoto asmens nedėkingumo, nepagarbaus elgesio, palikėjo apleidimo ir pamiršimo.
17. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens teiginiai, jog neva palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nepagrįsti jokiais įrodymais, prieštarauja pareiškėjos bei liudytojų parodymams, taip pat rašytiniams įrodymams byloje.
18. Teismas konstatavo, kad palikėja suprato savo veiksmus, siekė įvykdyti preliminarią sutartį, notariškai įgaliodama pareiškėją atstovauti palikėją bei galimai kartu su notarės pagalba surašyti notarinį testamentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį, atmesti pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Liudytojos A. E. duoti parodymai vertintini kritiškai, jos parodymai prieštaringi ir kelia abejonių. Panašu, kad liudytoja buvo paruošta atsakyti į tam tikrus klausimus iš anksto, tačiau paprašius detaliai paaiškinti dokumento sudarymo aplinkybes liudytoja iš pradžių teigė, kad nieko neatsimena, vėliau jos atsakymai pradėjo prieštarauti vienas kitam. Panašu, kad slaugos namuose vyrauja tokia praktika, kai rašyti negalintiems žmonėms slaugos namų darbuotojai „padeda“ surašyti asmeninius testamentus.
19.2. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės kaip dokumentas buvo perduotas pareiškėjai. Išklausius liudytojos A. E. ir pareiškėjos paaiškinimus, matosi aiškus jų prieštaravimas. Liudytoja teigė, kad palikėja su visais daiktais 2022 m. sausio 26 d. buvo išvežta į LSMU Kauno klinikas ir daugiau su pareiškėja nebendravo, tuo tarpu pareiškėja teigė, jog mirus palikėjai, ji susisiekė su liudytoja ir nuvyko pas ją pasiimti palikėjo asmeninių daiktų, tarp kurių buvo surašytas 2022 m. sausio 17 d. raštelis.
19.3. Nesutinka su teismo išvada, kad dokumento paskirtis – asmens duodamas patvarkymas dėl turto likimo po jo mirties, nes pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. K. paaiškinimai bei liudytojo J. G. parodymai aiškiai atskleidžia J. P. valią parduoti žemės sklypą. Neaišku, kokiais rašytiniais įrodymais teismas remiasi, kurie pagrindžia šią teismo išvadą apie J. P. valią sudaryti asmeninį testamentą ir kokias įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes šie rašytiniai įrodymai patvirtina.
19.4. Jei vienas J. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas paliktas 2016 m. spalio 17 d. notariniu testamentu pareiškėjai, o dėl žemės sklypo su statiniais buvo susitarta bei sudaryta 2021 m. rugsėjo 9 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, nėra pagrindo teigti, kad J. P., būdama šviesaus proto, būtų norėjusi sudaryti dar vieną asmeninį testamentą ar notarinį testamentą. Iš esmės tokiu testamentu jau nebebūtų ką palikti, nes kito nekilnojamojo turto ji nebeturėjo. Pagrįstai galima teigti, kad palikėjos valia buvo parduoti žemės sklypą su statiniais pagal preliminariąją sutartį, jog galėtų susimokėti už priežiūrą VšĮ Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriuje, o nesulaukdama atvykstančio notaro sudaryti notarinį įgaliojimą dėl minėto turto pardavimo, su liudininkės pagalba 2022 m. sausio 17 d. surašė raštelį, jog pareiškėja jos vardu kaip galima greičiau galėtų sudaryti notarinį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl žemės sklypo su statiniais ir gauti reikiamus pinigus socialinėms paslaugoms.
19.5. Teismas, aiškindamas valios išraiškos formą, t. y. ar ji išreikšta tinkamai, rėmėsi valios turinio aiškinimu, tačiau turėjo aiškintis, ar ji išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jos mirties. Susipažinus su rašteliu, nėra pagrindo teigti, kad valia nukreipta į ateitį ar ateityje įvyksiantį įvykį. Raštelyje nevartojami jokie kiti žodžiai ir paaiškinamieji sakiniai, galintys patvirtinti apie patvarkymą dėl turto palikimo po mirties. Žodžiai „atiduoti“ ir „palikti“ nėra vienas kito atitiktis. Kelių panašių žodžių sugrupavimas ir lyginimas su kita panašių žodžių grupe tikrai nėra tinkamas būdas nustatyti lietuvių kalboje vartojamo žodžio reikšmę. Toks lyginimas yra spekuliatyvus ir neužtikrina bent minimalaus turinio analizės patikimumo.
19.6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra numatyta būtina sąlyga, t. y. artimi santykiai tarp palikėjo ir įpėdinio, kaip pagrindas paveldėti pagal įstatymą, todėl teismo prielaidos apie J. P. valią jai mirus nepalikti A. P. savo turto neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant bylą dėl asmeninio testamento pripažinimo.
19.7. Teismas, argumentuodamas dėl J. P. valios duoti patvarkymą dėl turto palikimo po savo mirties pareiškėjai, nurodė, kad galimai J. P. norėjo sudaryti ne vien notarinį įgaliojimą, bet ir notarinį testamentą. Su tokia teismo argumentacija negalima sutikti, nes aplinkybė apie notarinio testamento sudarymą, J. P. gulinti ligoninėje, nebuvo nustatyta bylos teisminio nagrinėjimo metu. Mintis apie galimą notarinio testamento dėl žemės sklypo su statiniais ir notarinio įgaliojimo dėl notarinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo su statiniais sudarymą vienu metu pati savaime kelia daug klausimų dėl šių sandorių paskirties kolizijos.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. K. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
20.1. Nėra pagrindo tvirtinti, jog liudytojos A. E. duoti parodymai prieštaringi ir nepatikimi. A. E. 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė visas jai žinomas aplinkybes dėl testamento sudarymo aplinkybių, o taip pat ir dėl palikėjos valios. Iš A. E. liudijimų galima daryti pagrįstą išvadą, jog palikėja pati surašė testamentą, niekas nenurodė, ką palikėja turėtų rašyti, niekas kitas neįtakojo tokio palikėjos testamento sudarymo ir valios išreiškimo. Atskirojo skundo teiginiai, kad liudytoja 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu improvizavo ir maišėsi tarp savo išsakytų teiginių, nepagrįsti, nes A. E. nuolat tvirtino, jog palikėja kartojo pareiškėjos vardą, prašė rašiklio bei popieriaus lapo, o parašiusi testamentą, prašė A. E. jį pasirašyti. Visi liudytojos A. E. duoti parodymai dar kartą pagrindė realiai susiklosčiusias aplinkybes dėl testamento sudarymo aplinkybių.
20.2. A. E., būdama slaugos ligoninės kineziterapeute, labai dažnai bendravo su palikėja, matydavo kaip ji rašo, skaito ir lavina savo mąstymą, dažnai su palikėja kalbėdavosi ir dalindavosi prisiminimais, o tuo labiau, A. E., kai pasirašė ant testamento, aiškiai galėjo matyti, kokiu raštu rašė palikėja, todėl tai, jog greitai atpažino palikėjos raštą tik pagrindžia, kad testamentą tikrai pasirašė pati palikėja, nes palikėjos raštas jau buvo seniau pažįstamas A. E..
20.3. Tai, jog palikėja norėjo parduoti namą, nepaneigia susiklosčiusios aplinkybės, jog palikėjos valia, net ir pardavus namą, buvo visą savo turtą palikti pareiškėjai – visas turtas tai nereiškia, jog tik namas, į tai įeina ir piniginės lėšos (kad ir po namo pardavimo), ir kiti asmeniniai palikėjos daiktai. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nekelia klausimo, kiek dar turto turėjo palikėja ir kaip norėjo lemti jo likimą po mirties, o valią ginčija tik palikėjos noru parduoti namą.
20.4. D. K. 2022 m. sausio 21 d. susisiekė su notare E. K. būtent palikėjos prašymu, kadangi palikėja norėjo įgalioti pareiškėją ne tik parduoti namą, bet ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su palikėjos pensija ir kita. Visa suinteresuoto asmens argumentų visuma yra labai abstrakti, argumentai yra interpretacinio pobūdžio ir nepaneigiantys sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja G. K. prašo atmesti atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
21.1. Visi argumentai atskirajame skunde, kuriais grindžiamas liudytojos nepatikimumas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Suinteresuoto asmens teiginiai dėl neva slaugos namuose vyraujančios „praktikos“ yra niekuo nepagrįsti ir pagal savo turinį laikytini neetiškais, negarbingais. Suinteresuoto asmens interpretacijos nedaro pagrindo manyti, jog liudytojos teikti parodymai yra prieštaringi vien dėl to, jog pats suinteresuotas asmuo taip interpretuoja be jokio realaus pagrindo.
21.2. Testamentas liudytojai buvo parodytas 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio 29 val. 56 min., o klausimas dėl palikėjos rašto testamente užduotas praėjus minutei, tad viena minutė – nėra akimirksnis, kaip tai nurodoma atskirajame skunde. Liudytoja 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog slaugos ligoninėje dažnai pacientams yra duodamas lapas bei rašiklis, kad pastarieji galėtų rašyti, piešti ir taip lavinti savo motoriką, kas parodo, jog liudytoja ne kartą matė palikėjos raštą, o be to, liudytoja, kai palikėja davė pastarajai pasirašyti ant testamento, galėjo aiškiai pamatyti, kokiu raštu palikėja rašė ir kaip testamentas atrodo, kadangi palikėjos raštas yra specifiškai platus, kiek kitoks nei įprastas.
21.3. Testamento perdavimas pareiškėjos žinion niekaip nelemia ir negali lemti testamento negaliojimo ar mirusio asmens valios, kurią pastarasis išreiškė, prieš mirtį ir prieš testamento pateikimą paveldėtojui. Vien ta aplinkybė, jog buvo padaryta žmogiška klaida, ištariant sveikatos gydymo įstaigos pavadinimą 2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjai atsakant į klausimus, nedaro pagrindo spręsti, kad vien dėl to teismas priėmė netinkamą nutartį.
21.4. Liudytoja 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kokios buvo testamento sudarymo aplinkybės ir viso posėdžio metu laikėsi tos pačios pozicijos, jog būtent testamento pasirašymo dieną palikėja vis prašė liudytojos popieriaus bei rašiklio ir kartojo pareiškėjos vardą ir tai, ką nori rašyti.
21.5. Gydymas slaugos ligoninėje buvo nemokamas ir palikėja visas slaugos ligoninėje teikiamas paslaugas gavo nemokamai iki 2022 m. balandžio mėnesio. Visi teismo posėdžiuose išsakyti teiginiai, jog palikėjai reikėjo piniginių lėšų tolimesniam gydymui nėra niekaip susiję su palikėjos gydimusi slaugos ligoninėje, kaip nurodo suinteresuotas asmuo. Tai, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu D. K. siekė padėti palikėjai parduoti namą, pagrindžia, jog pareiškėja norėjo, jog palikėja turėtų pinigų, galėtų mokėti už tolimesnę slaugą ir gyventų oriai savo senatvėje. Palikėjos siekis parduoti namą, o taip pat ir pareiškėjos pagalba visą tai atliekant, niekaip nereiškia, jog palikėjos valia niekada nebuvo visą savo turtą palikti pareiškėjai.
21.6. Testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnyje nurodytus imperatyvius kriterijus: testamentas surašytas palikėjos ranka (byloje nėra duomenų, kad testamentas būtų surašytas kito asmens), testamente nurodomas palikėjos vardas, pavardė, sudarymo metai, testamentas yra pasirašytas palikėjos, vieta, kaip pagrindžia visi byloje surinkti įrodymai, yra labai aiški – slaugos ligoninė Kauno mieste, o valia, kaip vienas pagrindinių testamento aspektų, yra aiškiai išreikšta, faktinės aplinkybės taip pat pagrindžia, kad palikėjos valia buvo būtent visą savo turtą po mirties palikti pareiškėjai.
21.7. Lietuvių kalbos žodyne, aiškinant žodžių „palikti, paskirti, atiduoti“ reikšmes, jos sutapatinamos ir nurodoma kaip atitiktis: „paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant)“. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar testamente būtų nurodytas žodis „palieku“, ar „paskiriu“, ar „suteikiu“, ar esamas žodis „atiduodu“, pareiškėjos valia, kuri yra aiški ir akivaizdi, parašant žodį „atiduodu“ buvo tik viena – kad visas palikėjos turtas po jos mirties atitektų pareiškėjai.
21.8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei teigiama, nei nurodoma, kad D. K., tardamasis su notare E. K., pats tarėsi ir dėl notarinio palikėjos testamento sudarymo. Byloje buvo teigiama, jog palikėja planuoja notarinį testamentą surašyti ir tą būtų padariusi, jei būtų spėjusi kartu su įgaliojimo patvirtinimu, tačiau notarai pandemijos metu į slaugos namus atvykdavo tik nustatytu laiku ir konkrečiu atveju, deja, bet palikėja notaro nesulaukė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino palikėjos surašytą asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Teismas pareiškimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579–582 straipsnių nuostatas.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja J. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 17 d. buvo surašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog „Aš J. P. atiduodu visą turtą G. K.“. Dokumentas pasirašytas pačios palikėjos J. P. ir liudytojos A. E..
26. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
27. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.
28. Suinteresuotas asmuo A. P. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde nurodo, jog, anot apeliantės, minėtas dokumentas, kurį buvo prašoma pripažinti asmeniniu testamentu, nepagrindžia tikrosios J. P. valios sudaryti asmeninį testamentą. Apeliantės manymu, palikėja norėjo įpareigoti pareiškėją sutvarkyti žemės sklypo su statiniais pardavimo klausimą, o pardavus šį turtą ir esant 2016 m. spalio 17 d. notariniam testamentui, kuriuo palikėjos butas paliktas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui D. K., nebeliko jokio turto, kurį palikėja būtų norėjusi ir galėjusi palikti pareiškėjai. Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar palikėjos valia išreikšta taip, jog būtų aišku, kad duodamas patvarkymas dėl paveldėjimo po mirties, nes, anot apeliantės, dokumente palikėjos valia nukreipta į ateitį, o žodžiai „atiduoti“ ir „palikti“ nėra vienas kito atitiktis, be to, liudytojos A. E., kuri paliudijo testamento sudarymo aplinkybes, parodymai prieštaringi ir kelia abejonių.
29. Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateikto dokumento matyti, jog šis dokumentas yra surašytas ranka, jame nurodomas asmens, surašiusio dokumentą, vardas ir pavardė, parašas, nurodoma dokumento sudarymo data. Nors dokumente yra nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau vien ši aplinkybė nesudarytų kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui teisme. Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju testamento sudarymo vietą galima identifikuoti iš liudytojos parodymų, taip pat kitų bylos aplinkybių, rašytinių įrodymų, kurie leidžia teigti, kad testamentas buvo sudarytas VšĮ Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriuje, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir ko atskirajame skunde neginčija apeliantė, tačiau, remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos.
30. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Todėl visais atvejais, inter alia, prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią. Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu.
31. Nagrinėjamu atveju palikėja teismui pateiktame dokumente nurodė, jog visą turtą atiduota G. K.. Nors apeliantė teigia, kad nėra aišku, kokį veiksmą palikėja buvo nusprendusi atlikti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens valia yra aiški, t. y. palikėjos tikslas buvo, kad nuosavybės teisę į jai priklausantį visą turtą įgytų pareiškėja, ką skundžiamoje nutartyje nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog palikėja norėjo įpareigoti pareiškėją sutvarkyti žemės sklypo su statiniais pardavimo klausimą, ar tuo, jog nebuvo tikslo rašyti testamento, nes pardavus minėtą turtą, daugiau turto palikėja neturėjo, todėl nebuvo ką palikti, šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių. Sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu, jog visas turtas tai nereiškia, jog tik namas, į tai įeina ir piniginės lėšos (kad ir po namo pardavimo), ir kiti asmeniniai palikėjos daiktai. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė atskirajame skunde nekelia klausimo, kiek dar turto turėjo palikėja ir kaip norėjo lemti jo likimą po mirties.
32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas tvirtinti J. P. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šį testamentą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, susijusios su testamento perdavimu pareiškėjai, nelemia testamento negaliojimo ar palikėjos valios prieš mirtį ir prieš testamento pateikimą pareiškėjai.
33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dėl ko byloje galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
34. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
37. Pareiškėja G. K. 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą priteisti 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 121 Eur už teisines konsultacijas, 242 Eur už taikos sutarties projekto parengimą ir 968 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo D. K. 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą priteisti 302,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Taip pat pareiškėja G. K. 2023 m. sausio 23 d.
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti pareiškėjai G. K. advokato pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 121 Eur už teisines konsultacijas ir 712,20 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, o 242 Eur už taikos sutarties projekto parengimą ir sumos, viršijančios 712,20 Eur, už atsiliepimo į atskirąjį skundą nepriteisti, nes nagrinėjamu atveju byloje nebuvo sudaryta taikos sutartis ir nepateiktos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo, o 968 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl pareiškėjai iš apeliantės priteistina 833,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme; suinteresuotam asmeniui D. K. – iš apeliantės 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.16, 8.19 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos G. K. ir suinteresuoto asmens D. K. 2023 m. sausio 23 d. pateiktais prašymais prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą teismas sprendžia nepriteisti, nes atsiliepimuose į atskirąjį skundą išreiškus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus buvo galima pateikti kartu su atsiliepimais į atskirąjį skundą ir nebuvo būtinybės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikti atskirai.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 833,20 (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 (tris šimtus du eurus 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.