Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1490-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-30Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-29Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-06-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2A-1490-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01049-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
UAB „Inometa“
Ieškovas
UAB „Dovega“
Kategorijos
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1490-777/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01049-2013-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 99.5; 110.4; 114.11; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Inometa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dovega“ ieškinį atsakovei UAB „Inometa“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Inometa“ priešieškinį ieškovei UAB „Dovega“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2013-06-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos atlyginimo, 2013-10-02 ieškinį patikslino, prašė priteisti iš atsakovės 25 276,42 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2013-02-22 paraišką-užsakymą VL39 buvo perdavusi atsakovei remontuoti vilkiko DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, o pagal 2013-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13/03/18-02 perdavė atsakovei restauruoti tris rūkymo kameras Nr. 587/312/323 su įranga. Už variklio remontą atsakovė 2013-04-10 pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 00849, kurios suma 4 716,13 Lt, o už rūkymo kamerų restauravimą – PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 00753, kurios suma 19 723 Lt. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei pagal šias sąskaitas 16 000 Lt, likusi nesumokėta suma sudaro 8 439,13 Lt. Ją sumokėti ieškovė atsisako, nes atsakovė darbus atliko nekokybiškai, sugadindama ieškovės turtą ir padarydama jai 23 264,26 Lt dydžio žalą. Taip pat prašo prie šios sumos pridėti 2 977,87 Lt (sugadintų detalių, kurios buvo pirktos iš UAB „Klaipėdos skuba“ ir dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų sugadintos, kainą). Visą 25 276,42 Lt žalos sumą sudaro ši suma, 4 105 Lt už variklio bloką ir jo transportavimą, 19 159,26 Lt už variklio remonto darbus ir 2 977,87 Lt už naujas detales. Po atsakovės atlikto variklio remonto, vilkikui pravažiavus 4 048 km, atsirado tų pačių gedimo požymių. 2013-05-07 atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl trūkumų šalinimo, joje nurodyta, kad 2013-04-29 atsakovė šiems gedimams šalinti nebuvo pasiruošusi ir nesutiko atlikti remonto. Todėl ieškovė, užsakiusi UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros aktą, 013-05-16 eksperto išvadą, kurioje kaip variklio gedimo priežastis nurodytas nepakankamas 2-ojo cilindro stūmoklio dugno ir švaistiklio galvutės aušinimas dėl ankstesnių variklio remonto darbų. Dėl to buvo pažeistas variklio blokas, o ieškovė savo lėšomis atliko reikalingus remonto darbus UAB „Klaipėdos skuba“ ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas DOV 0002253, DOV 0002254 ir DOV 0002265. Dėl atsisakymo sumokėti už rūkymo kamerų restauravimą ieškovė nurodė, kad atsakovė jų restauravimą taip pat atliko nekokybiškai, deramai nepatikrino šių kamerų sandarumo, o pradėjus jas eksploatuoti paaiškėjo, kad kamerų durys nesandarios. Pranešus apie tai atsakovei, ši prašė suteikti galimybę apžiūrėti šias kameras, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovė 2013-05-23 raštu nurodė, jog atsisako mokėti už nekokybiškus remonto darbus. Šių kamerų ieškovė iki šiol neremontavo, yra perdavusi įmonei, kuri negali jų naudoti dėl restauravimo broko, ir atsisakė sumokėti už jų restauravimą likusią nesumokėtą 3 723 Lt sumą.

Atsakovė UAB „Dovega“ pateikė priešieškinį ieškovei ir prašė priteisti iš ieškovės 8 439,13 Lt skolą ir 2 617,17 Lt delspinigių, 9 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2013-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13/03/18-02 įsipareigojo pagaminti ir parduoti ieškovei prekes – gaminius iš metalo – ir suteikti paslaugą. Atsakovė pagamino rūkymo kameras, jas 2013-03-18 perdavė ieškovei, 2014-03-19 išrašė PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 00753 19 723 Lt sumai, tačiau ši atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 3 723 Lt. 2013-02-22 ieškovė užsakė pas atsakovę vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, juos atsakovė atliko ir 2014-04-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 716,13 Lt sumai. Ieškovė iš viso liko skolinga atsakovei 8 439,13 Lt. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė siekia išvengti prievolės įvykdymo ir nesąžiningai siekia gauti turtinės naudos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-10 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 23 264 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 923,76 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 3 723 Lt skolą, 1 214,35 Lt delspinigių, iš viso 4 937,35 Lt skolą, 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė 15,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovė remontavo ieškovės vilkiką, tačiau ieškovė už vilkiko remontą nesumokėjo, tačiau apmokėjo dalį sąskaitos pagal 2013-03-18 sutartį dėl rūkymo kamerų restauravimo ir metalo gaminių įsigijimo. Atsakovė remontavo ieškovės transporto priemonės variklį, po to – atliko papildomą apžiūrą, o galiausiai, pravažiavus apie 4 000 km, 2013-05-16 (nepraėjus akte nurodytam garantiniam laikotarpiui) transporto priemonės variklį vėl teko remontuoti, kaip nustatyta iš 2013-05-06 pretenzijos ir šalių bei liudytojų paaiškinimų byloje, dėl tų pačių gedimų, kurie buvo šalinami ir pirmojo remonto metu. Papildomas ir dėl įtrūkusio variklio bloko daug brangesnis bei sudėtingesnis jo remontas yra aiškiu ir byloje įrodytu priežastiniu ryšiu susijęs su netinkamai atsakovės atliktu remontu, todėl šios ne dėl ieškovės kaltės patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovės. Nors atsakovė kategoriškai nepripažino UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonių vertintojo D. G. vertinimo akte surašytų gedimų, juos sukėlusių priežasčių ir savo atsakomybės už šią žalą, tačiau teismas nurodė, kad pati atsakovė analogiškai svarių įrodymų nepateikė ir turėdama galimybę remontuoti iškart po gedimo jai pristatytą automobilį ir kartu kviesti kompetentingą asmenį gedimams, priežastims ir būtino remonto mastui nustatyti, to nedarė. Teismas UAB „Pajūrio autorika“ atliktą vilkiko vertinimą laikė tinkamu įrodymu ir sutiko su vertinime pateikta išvada, kad pagrindine gedimo priežastimi buvo netinkamas variklio remontas, kurio metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio geometrija. Jei nebūtų iškilę problemų dėl aušinimo sistemos gedimo, nebūtų reikėję avariniu būdu gabenti šios transporto priemonės į remonto vietą, todėl atsakingu už žalą turi būti laikomas tas, dėl kurio kaltės įvyko gedimas, o ne tas, kas protingomis sąnaudomis ėmėsi šalinti jo pasekmes. Ieškovė yra išsamiais rašytiniais įrodymais pagrindusi pakartotinio variklio remonto darbų ir reikalingų medžiagų kainas bei tai, kad ji yra už tai sumokėjusi ir tokiu būdu patyrusi šiuos nuostolius. Esminis gedimas, sąlygojęs didžiąją dalį papildomo remonto išlaidų, buvo nustatytas ne pradinės vertintojo apžiūros metu, o po kiek laiko, palaipsniui ardant variklį ir priėjus iki paties jo bloko apžiūros. Šis gedimas iki tol nebuvo žinomas ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, kuri atitinkamai koregavo savo pretenzijas atsakovei ir piniginių reikalavimų dydį. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 2 977,87 Lt už naujas detales priteisimo kaip neįrodytą. Teismui pripažinus pagrįstu ieškovės reikalavimą atsakovei dėl pakartotinio variklio remonto išlaidų atlyginimo, pagrįstu laikytinas ir ieškovės neatsiskaitymas už pirmesnįjį atsakovės darytą šio variklio remontą, atitinkantis rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą sąlygas. Vis dėlto, kaip matyti iš priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, šiuo atveju buvo ne tik atlikti variklio remonto darbai, bet ir pirktas aušinimo skystis, neatsiskaitymas nėra pateisinamas atsakomybės rangovui taikymu, todėl 143 Lt atsakovei priteisiami iš ieškovės. Dėl atsiskaitymo su atsakove už pagamintas rūkymo kameras teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas sumokėti už rūkymo kamerų remonto darbus atsakovei liko neįrodytas, todėl atsakovės reikalavimo dalis dėl mokėjimo už šiuos darbus likučio priteisimo patenkinama. Atsakovė pagal ieškovės užsakymą atliko šiuos rūkymo kamerų remonto darbus ir ieškovė liko už juos iš dalies neatsiskaičiusi, o pakankamos įrodymų visumos, kad šie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ieškovė dėl to patyrė kokią nors žalą, byloje nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inometa“ prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp pateiktų įrodymų ir bylą sprendė tik pagal ieškovės pateiktus įrodymus. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad pagrindine ieškovės vilkiko gedimo priežastimi buvo netinkamas variklio remontas, kurio metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio trajektorija. Teismas šia išvadą grindė UAB „Pajūrio autorika“ vertintojo D. G. atliktu turto vertinimu, tačiau atsakovė mano, kad šis įrodymas yra nepatikimas bei pateiktas suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo D. G.. Teismas net nenurodė, kokie įrodymai nulėmė išvadą, jog variklio remonto metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio trajektorija, nes šiai išvadai pagrįsti reikia techninių duomenų, kurių byloje nebuvo. Atsakovė remontavo tik vieną cilindrą, o teismas pagrįstomis pripažino viso variklio kapitalinio remonto išlaidas, tepalų ir kitų eksploatacinių medžiagų, net važiuoklės remonto išlaidas. Teismas neįvertino aplinkybės bei atsakovės įrodymų, jog pati ieškovė pažeidė transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus ir nebuvo rūpestinga, nes nenustačius gedimo vilkikas buvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio, o tai yra draudžiama. Eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis gali būti perkaitintas, dėl to besiplečiant metalui gali atsirasti įtrūkimų ir deformuotis variklio cilindrų galvutės, atsirasti kitų gedimų. Ieškovė po atsakovės remonto vilkiką remontavo kituose servisuose ir keitė aušinimą. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad buvo trūkęs variklio blokas, be to, vilkikas net keliolika tūkstančių kilometrų po remonto nuvažiavo be trikdžių. Byloje nebuvo nustatyta, kokie automobilio trūkumai buvo, kad ieškovė nusprendė jį pakartotinai remontuoti, ar tie trūkumai susiję su atsakovės atliktu remontu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad vilkikas po gedimo buvo parvarytas sava eiga, neprisidėjo prie žalos atsiradimo. Priešingai, vilkikas negalėjo būti vežamas į servisą sava eiga. Ieškovei buvo priteistos variklio kapitalinio remonto išlaidos, tačiau neaišku, kokios išlaidos buvo susijusios su atsakovės atliktais remonto darbais. Teismas neįvertino to, kad ieškovė dėl vilkiko vertinimo kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ nesuderinusi su atsakove, nes šalys buvo sutarusios kreiptis į nepriklausomą ekspertą, jeigu nesutaria dėl prekių ar paslaugų kokybės. Be to, turto vertintojas negali būti laikomas ekspertu, galinčiu atlikti techninį tyrimą. Neįvertinta liko ir tai, kad turto vertintojas atliktą vertinimą dėl neaiškių priežasčių tą pačią dieną patikslino, nurodydamas, kad gedimai tikėtinai susiję su anksčiau atliktu remontu. Vertinimą atlikęs asmuo D. G. melagingai nurodė, kad dalyvavo vilkiką ardant nuo pat pradžių, nes kitas liudytojas nurodė, kad jis atvyko tik tada, kai variklis buvo išardytas. Teismas nurodė, kad atsakovė nesikvietė savo eksperto, tačiau pagal šalių pasirašytą sutartį atsakovė turėjo pašalinti tik tuos trūkumus, už kuriuos ji atsakinga, tačiau atsakovės atsakomybė dėl gedimų nebuvo nustatyta. Teismas neįvertino ir to, kad ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas yra net 5 kartus didesnis, nei atsakovės atlikto remonto kaina. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės skolos už atliktus vilkiko remonto darbus. Atsakovė darbus atliko, ieškovė jokių pretenzijų dėl nekokybiško darbo nereiškė.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Dovega“ atstovas advokatas A. Stonkus pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje buvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų dėl atsakovės kaltės. Tai buvo patvirtinta ir liudytojų parodymais. Teismas nepažeidė įrodymų leistinumo principo, nes byloje nėra būtina skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta žalos atsiradimo priežastis. Variklis jau buvo iki transportavimo pažeistas dėl atsakovės netinkamai atlikto remonto. Nors D. G. yra turto vertintojas, tačiau jo išsilavinimas leidžia neabejoti jo kompetencija. Atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės. Tai, kad vilkikas buvo sava eiga transportuojamas apie 300 km, nebuvo žalos atsiradimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Byloje kilo ginčas dėl žalos už variklio remonto darbus atlyginimo priteisimo, kai žala atsirado po atsakovės atliktų remonto darbų. Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir dėl to ginčo nėra. Ieškovė teigė, kad žala atsirado dėl atsakovės nekokybiškai atlikto remonto. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, nes žalos atsiradimo priežastys nesusijusios su jos anksčiau atliktu remontu, atsakovė remontavo visai kitas vilkiko detales.

Pagal CK 6.662 str. 1–4 d. nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Be to, trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), faktu, o po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Taigi, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę užsakovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ir tuo atveju, jei darbai buvo priimti ir priėmimo akte nebuvo nurodyti darbų trūkumai, su sąlyga, kad tokie trūkumai yra paslėpti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Ieškovė teigė, kad žalą dėl vilkiko gedimo patyrė būtent dėl nekokybiškai atlikto atsakovės remonto. Pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko, nors atsakovė teigė, kad dėl jos atliktų vilkiko remonto darbų ieškovė pretenzijų neturėjo.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindine ieškovės vilkiko gedimo priežastimi buvo netinkamas variklio remontas, kurio metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio trajektorija, yra nepagrįsta. Ši skundo nuostata pagrįsta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-02-22 ieškovė atsakovei perdavė remontuoti vilkiką DAF 95. 430. Atsakovė vilkiką suremontavo ir 2013-04-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 716,13 Lt sumai. Ieškovė už darbus nesumokėjo, pretenzijų nereiškė, tačiau vilkiką pasiėmė ir pradėjo jį eksploatuoti. 2013-05-07 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl variklio remonto, nurodė, kad po 2013-04-11 vilkiko remonto 2013-04-28 pravažiavus 4 084 km pasirodė tie patys vilkiko variklio gedimo požymiai, kaip ir prieš 2013-02-22 atvykstant pas atsakovę remontuoti. Ieškovė nurodė, kad atvykus į atsakovės servisą, jame nebuvo nė vieno darbuotojo, galinčio remontuoti vilkiką, todėl ji nusprendė dėl remonto darbų kreiptis į kitą servisą. Ieškovė kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ dėl vilkiko vertinimo, surašytas apgadinimų ir numatomo remonto aktas, nurodyta, kokias detales reikės keisti bei remontuoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirminiame tą pačią dieną surašytame akte nurodyti gedimai iš dalies nesutampa su gedimais, nurodytais patikslintame akte (t. 1, b. l. 22, 26). Pirminiame akte nurodyta, kad tikėtina priežastimi gedimams atsirasti galėjo būti netinkama aušinamo tepalo purškimo trajektorija (ant stūmoklio dugno) dėl pakitusios purkštuko vamzdelio geometrijos ir dėl to pasikeitusio (netinkamo) purškimo kampo. Patikslintame akte nurodyta, kad tikėtina priežastimi gedimams atsirasti galėjo būti netinkama aušinimo alyvos purškimo trajektorija (ant stūmoklio dugno), dėl pažeistos purkštuko vamzdelio geometrijos (galimai vykdant ankstesnius variklio remonto darbus) ir dėl to pasikeitusio (netinkamo) purškimo kampo. Patikslintame akte nurodyta ir tai, kad šių defektų pasekoje, plečiantis stūmokliui, cilindro gilzei, pažeistas ir variklio blokas. Taigi galima daryti išvadą, kad pirminiame apžiūros akte nurodyta, kad gedimai susiję su aušinimo sistema. Tačiau jau patikslintame akte nurodyta, kad šie gedimai atsirado „galimai vykdant ankstesnius variklio remonto darbus“. Taip pat patikslintame apžiūros akte papildomai nurodyta, kad būtinas variklio galvutės ir dujų skirstymo mechaninis remontas, t. y. kaip teigė liudytojas T. D., – esminis gedimas, sąlygojęs didžiąją dalį papildomo remonto išlaidų, nors šis gedimas nebuvo nurodytas pirminiame apžiūros akte.

Pirmosios instancijos teismas UAB „Pajūrio autorika“ 2013-05-16 atliktą transporto priemonės apžiūrą bei jos pagrindu surašytą patikslintą aktą Nr. 2013-05-16 (t. 1, b. l. 22) laikė pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo. Teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių dėl apžiūros akto patikimumo kelia ir tai, kad jis buvo tikslinamas tą pačią dieną, papildant jį duomenimis, kurie nebuvo nurodyti pirmą kartą surašytame akte. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aktas buvo tikslinamas dėl to, kad variklis buvo ardomas palaipsniui. Su tokia nuostata sutikti negalima, nes apžiūros aktas turėtų būti surašomas po to, kai nustatyti visi gedimai, o ne palaipsniui nustatinėjant gedimus. Priešingu atveju kyla pagrįstų abejonių, jog apžiūrą užsakiusio asmens pageidavimu tokie apžiūros aktai bet kada gali būti papildomi gedimais, kurie iš tiesų nebuvo nustatyti. Apžiūros akte, kuriuo kaip pagrindiniu įrodymu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta tik tikėtina vilkiko gedimo priežastis. Apžiūros aktą surašė asmuo, kuris užsiima turto vertinimu apžiūrėjęs transporto priemonę, bet ne techniniu ekspertizių atlikimu. Aplinkybę, jog nebuvo atliktas techninis automobilio vertinimas, patvirtina ir akte padarytų išvadų pobūdis, t. y. išvados paremtos prielaidomis ir tikimybėmis. Be to, kartu su kitais bylos įrodymais nebuvo įvertinta atsakovės teismui pateikta UAB „Centrako“ informacija apie tai, kad vilkikų DAF negalima eksploatuoti be aušinimo skysčio, o pastebėjus aušinimo sistemos nesandarumą vilkiko eksploatacija nutraukiama nedelsiant (t. 1, b. l. 150). Šiame rašte taip pat nurodyta, jog nenutraukus eksploatacijos variklis gali būti perkaitintas ir atsirasti tokių gedimų, kurie ir buvo nustatyti ieškovės vilkikui. Aplinkybę, jog vilkikas buvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio, patvirtino ir jos vairuotojas, tai taip pat tai užfiksuota 2013-04-29 priėmimo–perdavimo akte (t. 1, b. l. 83), nors atsakovė, atlikusi remontą, aušinimo skystį į sistemą pylė (t. 1, b. l. 6, 34–35). Tai taip pat patvirtina, kad po atsakovės remonto aušinimo sistema veikė, tuo labiau kad po remonto vilkikas nuvažiavo daigiau kaip 4 000 km. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog UAB „Pajūrio autorika“ surašytą 2013-05-16 transporto priemonės apžiūros aktą paneigia kiti įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų nepakanka atsakovės kaltei dėl vilkiko gedimo nustatyti, o vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad dėl vilkiko gedimo atsakinga pati ieškovė (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio dalį dėl išlaidų atsakovei už remonto darbus priteisimo iš ieškovės, nes konstatavo, jog atsakovė remontą atliko nekokybiškai, ir priteisė ieškovei skolą tik už rūkymo kamerų remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepakanka duomenų, jog atsakovė nekokybiškai atliko remontą ir yra atsakinga už ieškovei kilusią žalą, yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio dalį dėl skolos bei delspinigių už remonto darbus priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atliko ieškovės vilkiko remonto darbus. Ieškovė darbus priėmė, duomenų apie pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės nėra (CK 6.662 str. 3 d.), už darbus ieškovė atsakovei nesumokėjo, dėl to yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 4 716,13 Lt už vilkiko remontą. Ieškovei sąskaita už vilkiko remontą išrašyta 2013-04-10 (t. 1, b. l. 7, 91) ieškovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2013-05-01. Šalys sutartyje numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė už atliktus vilkiko remonto darbus laiku nesumokėjo, dėl to už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-09-20 (iki kreipimosi į teismą dienos) iš ieškovės atsakovei priteistina 1 357,92 Lt delspinigių bei 9 proc. dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str., LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 3 723 Lt skolą bei 1 214,35 Lt delspinigių už rūkymo kamerų remonto darbus, ieškovė šios sprendimo dalies neginčijo, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 313 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.): sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteista 23 264 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinės palūkanos, naikintina ir dėl šios ieškinio dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinio dalis dėl 23 264 Lt žalos atlyginimo priteisimo atmestina; sprendimo dalis, kuria atmesta priešieškinio dalis dėl 4 716,13 Lt skolos bei delspinigių už remonto darbus priteisimo, naikintina ir ši priešieškinio dalis tenkintina; sprendimo dalys, kuriomis ieškinio dalis atmesta, o priešieškinis tenkintas, paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str.).

Atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 332 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (t. 1, b. l. 92), 5 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 180, 181), 300 Lt liudytojo atvykimo išlaidų (t. 2, b. l. 27), iš viso 5 632 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai, dėl to iš ieškovės atsakovei priteistinas 5 632 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 726 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 523 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 523 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinį atmetus, naikintinos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi atsakovei UAB „Inometa“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).

Priešieškinį patenkinus visiškai, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nutartimi ieškovei UAB „Dovega“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškovės UAB „Dovega“ ieškinį atmesti.

Atsakovės UAB „Inometa“ priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti atsakovei UAB „Inometa“ iš ieškovės UAB „Dovega“ 8 439,13 Lt (2 444 Eur) skolą, 2 619,17 Lt (759 Eur) delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 058,30 Lt (3 202 Eur) sumą nuo 2013-09-23 (priešieškinio pateikimo teismui) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 632 Lt (1 631 Eur) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti atsakovei UAB „Inometa“ iš ieškovės UAB „Dovega“ 523 Lt (151 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dovega“ 15,34 Lt (4 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi atsakovei UAB „Inometa“, į. k. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nutartimi ieškovei UAB „Dovega“, į. k. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas