- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1648-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01049-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Dovega“
- Atsakovas
- UAB „Inometa“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1648-524/2013
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01049-2013-1)
2013 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1453-729/2012 pagal ieškovės UAB „Dovega“ ieškinį atsakovei UAB „Inometa“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė jai iš atsakovės priteisti 23 264,26 Lt žalos atlyginimo. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-28 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: nutarė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant 23 264,26 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove bei atlikti darbo užmokesčio, mokesčių valstybei ir „Sodrai“ mokėjimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad byloje nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nesivadovavo ekonomiškumo, proporcingumo ir teisėtumo principais, taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškovė nepateikė jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovės turtinė padėti nėra gera. Apeliantė pateikė balansą, pelno (nuostolių ataskaitą), nurodo, jog jos turtinė padėti yra gera, įmonė yra moki, dirba pelningai ir turi pakankamai turto. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, atsakovė iki šiol netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti žalą ne dėl to, kad atsakovė neturi finansinių galimybių tai padaryti, o todėl, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažnai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju byloje atsakovės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ieškinio suma yra gana didelė, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantės argumentai dėl neproporcingo jos teisių suvaržymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Taikyto arešto mastas atitinka ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.), teismas neuždraudė areštuoto turto valdyti ir juo naudotis, lėšas nurodė areštuoti tik tuo atveju, jei nebus pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, be to, ir iš areštuotų lėšų leido atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės ir „Sodros“ biudžetams, darbuotojams. Apeliantė nurodydama, kad turi pakankamai turto, nenurodo, kaip bus pažeistos jos teisės, jei dalis turto bus areštuota, neuždraudžiant jo valdyti ir naudotis juo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliantė turi galimybę nurodyti konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių. Be to, jei apeliantei taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia veiklos sunkumų, ji gali prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, pateikti laidavimą ar garantiją, įkeisti turimą turtą ieškovės naudai arba, atsižvelgiant į apeliantės deklaruojamą aplinkybę, kad ieškinio suma jai yra nereikšminga, sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 146, 148 str.).
Apeliantės argumentai, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai, yra nepagrįsti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei pareiškė priešieškinį dėl 8 439,13 Lt skolos, 2 619,17 Lt delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Priešieškinio suma yra žymiai mažesnė nei ieškovės ieškinio, tačiau teismas taip pat tenkino ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui taikymo.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 nutartį palikti nepakeistą.