Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje –

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį galutine 118 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta 118 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį pirmus 3 (tris) bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bei visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (8 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 118 MGL bauda), ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pirmus 3 (tris) bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, bei 118 MGL dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 18 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir A. P. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: iš anksto susitarę ir veikdami bendrai kartu ir su kitais nenustatytais asmenimis, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir aptarę nusikaltimo darymo planą, 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius“ ir 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių“; A. P. atlikus aplinkos stebėjimą, siekiant ryšio priemonėmis įspėti bendrininką D. P. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, taip pat saugant bei pridengiant kitą nenustatytą bendrininką; nenustatytam (duomenys neskelbtini) buvusiam asmeniui, per upelį (duomenys neskelbtini), kuriuo eina valstybės siena, permetus akcizais apmokestinamas prekes, D. P. neteisėtai įgijo šias prekes – 4 000 pakelių cigarečių „A“, paženklintų (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 14 112 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, šias cigaretes nuo jų įgijimo vietos pėsčiomis gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamos prekės buvo surastos, o jis, kartu su bendrininku A. P. buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, o A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. duotus parodymus kaltinamasis D. P. paaiškino, kad juos palaiko iš dalies. Nesutinka su ta dalimi, kad jis atnešė cigarečių dėžes ir jas slėpė miške ar kur kitur. Jie nuvažiavę į tą vietą turėjo pasiimti dėžes, tačiau (duomenys neskelbtini) pasakė, kad dabar neduos, nes pas juos kažkas atvažiavo ar pan., t. y. pasakė, kad tą dieną nieko nebus. (duomenys neskelbtini) kontaktą jam (D. P.) davė draugas, šio draugo kontaktų neprisimena, telefoną yra išmetęs. Jis (D. P.) grįžo pas A. ir tada pamatė, kad A. P. sulaikė pareigūnai. Pareigūnams jis iš karto sakė, kad jie turėjo imti dėžes, bet jų neėmė, nes nesuspėjo. Su pareigūno D. V. parodymais nesutinka, nes sulaikymo metu jis buvo visiškai sausas, minėti drabužiai ir dabar yra jo namuose. Jie su A. P. buvo sulaikyti po pietų, o dėžes rado 20 val. – per 8 valandas bet kas būtų galėjęs atnešti dėžes. Kitą dieną po įvykio ryte pas jį atvažiavo pareigūnai ir nuvežė jį į užkardą. Pareigūnas, kurio vardo neprisimena, jam sakė, kad jeigu neprisipažins, jį išveš į (duomenys neskelbtini) ar pan. Jam buvo liepta prisipažinti, o jis tik norėjo greičiau grįžti namo. R. B. aptariamame įvykyje nedalyvavo, su juo jie yra pažįstami, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. parodymus, kaltinamasis D. P. paaiškino, kad parodymų taip pat nepalaiko dalyje dėl to, kad jis atnešė dėžes ir jas paliko ir kad yra kažkokie pėdsakai. Parodė, kad jis cigarečių nenešė. Kai A. P. jam pasakė, kad atvažiavo pareigūnai, jis ėjo namo. Prie sienos nebuvo priėjęs, grįžo atgal. Tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kadangi norėjo greičiau grįžti namo, nes jam sakė, kad jeigu prisipažins, galės važiuoti namo. Apklausos metu dalyvavo gynėjas, o tai, kad yra nurodyta, kad D. P. parodymus davė savo valia ir jo niekas nevertė, parodymai duoti dalyvaujant gynėjui – tai visuomet yra nurodoma. Protokolą skaitė, bet tuo metu prieštaravimų dėl parodymų nereiškė. D. P. parodė, kad atvažiavo pas A. P. ir paklausė ar šis nenori uždirbti, A. P. sutiko. Jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini), automobilį paliko prie asfalto ir tada pėsčiomis nuėjo apie (duomenys neskelbtini) km link sienos. Jie apėjo visą mišką, jis (D. P.) liepė A. P. stebėti ar keliu neatvažiuoja pareigūnai, o pats nuėjo. Kai jis atėjo prie sodybos, jam pasakė, kad atvažiavo pareigūnai; jis norėjo apeiti aplink per miško kampą. Tada prie jo priėjo pareigūnai, vienas iš vienos pusės, kitas – iš kitos, ir jį sulaikė. Buvo kinologas, jie ten kažko ieškojo, bet nieko nerado ir jį (D. P.) paleido. A. P. sulaikė tik dėl to, kad jis buvo be dokumentų. Kitos dienos rytą pas jį (D. P.) atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad rado jų dėžes. Nespėjus net apsirengti, nuvežė jį (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad pirmo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi norėjo, kad būtų apklausti visi asmenys ir jis galėtų pasižiūrėti, ką jie sakys. Tuo metu suprato kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažino, dabar kaltės nepripažįsta, nes nenori gauti baudos ar kitos bausmės. Įvykio dieną jis buvo apsirengęs treningais ir plona juodos spalvos striuke; jo drabužiai buvo sausi, nes į upelį įbridęs nebuvo. Galimai „(duomenys neskelbtini)“ – toje vietovėje yra sodyba ir vieno miško galas, ten eina laukai ir kitas miškas. Savo telefone turėjo (duomenys neskelbtini) kontaktą, tikslaus pavadinimo neprisimena. Šį kontaktą gavo iš savo draugo, kuris irgi (duomenys neskelbtini), jo kontaktų neturi. (duomenys neskelbtini) jam nurodė, kad jis turi išeiti prie miško ir prie lauko, eiti tiesiai, galimai (duomenys neskelbtini) brido per upę, bet jis (D. P.) nespėjo iki ten nueiti. Jie tarėsi dėl 4 dėžių cigarečių tam, kad galėtų „pirmą kartą pabandyti“, cigarečių rinkos vertės nežino. Vienos dėžės vertė yra 350 Eur, dėl atsiskaitymo tarėsi, kad jei jis ateitų kitą kartą, tuomet turėtų į maišelį įdėti pinigus ir atiduoti (duomenys neskelbtini). Dėžes jam (D. P.) davė avansu, kodėl taip darė nežino, gal taip daryti yra įprasta. Vieną kartą buvo trauktas atsakomybėn dėl kontrabandos, gal prieš 2-3 metus. A. P. pažįsta, kadangi jie abu gyveno kaimuose, netoliese gyveno jo (D. P.) močiutė, visi buvo pažįstami. Jis A. P. pakvietė tam, kad šis pastovėtų ir pažiūrėtų ar niekas neatvažiuoja, šis nieko nešti neturėjo. Už tai A. P. turėjo sumokėti 30 Eur, bet nesumokėjo, nes nieko neišėjo, o A. P. ir neprašė sumokėti. Iš anksto jis A. P. nesakė, kiek jam sumokėtų už aplinkos stebėjimą. Jeigu būtų atnešęs, tai gal būtų davęs ir daugiau, nes pats turėjo uždirbti 500 Eur nuo vienos dėžės, iš kurių dalį būtų reikėję atiduoti (duomenys neskelbtini), tai 500-600 Eur būtų likę jam. Cigaretes jis būtų pardavinėjęs. Tą dieną jis savo draugo nematė, su juo buvo susitarę. Su šiuo asmeniu bendravo SMS žinutėmis, jam einant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pas juos yra atvykę pasieniečiai ir reikia palaukti, tuomet jis ėjo atgal ir jam A. P. pasakė, kad ir pas juos atvyko pareigūnai. Jis grįžo atgal eidamas ne tuo pačiu keliu, o aplinkui. Negalėjo nueiti 200-300 metrų, nes toje vietoje yra sodyba, prie jos dar yra miškas ir kelias, o tik tada siena. Prieš sulaikymą turėtas radijo stoteles ir telefoną išmetė, kad sulaikymo metu nieko su savimi neturėtų. Tą padarė, kai eidamas nuo sodybos pusės buvo netoli A. P., gal už 100 metrų nuo sulaikymo vietos, nes pamatė, kad po kelią vaikšto pasienietis ir D. V.. Prieš išmesdamas telefoną jį išjungė, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ telefonas, kuriuo galimai yra saugiau naudotis. Jis norėjo pereiti į kitą pusę, bet tada pareigūnai jį pamatė ir sulaikė. D. V. prie jo priėjo iš galo, o pasienietis – iš priekio, jis (D. P.) norėjo bėgti, bet jam parodė kortelę, kad jie yra pasieniečiai. Jį paėmė už rankų ir nuvedė prie kelio, nebuvo panaudota fizinė jėga, su juo nebuvo fizinio kontakto. Jį laikė paguldytą ant žemės gal 40 minučių, laukė kol mišką apžiūrės kinologas ir atliks paiešką, nieko neradus juos paleido. Kinologas buvo su šuniu, jam (D. P.) gulint, jo pėdsakais atėjo kinologas ir pasakė, kad nieko nerado ir nuėjo kitu keliu. Jeigu būtų radę cigaretes, jo nebūtų paleidę. Sulaikymo miške metu buvo vienas kinologas, kuris galimai jau buvo nuėjęs žiūrėti pėdsakų, pirmasis teisme davęs parodymus liudytojas (D. V.) ir dar vienas pasienietis – iš viso buvo trys sienos apsaugos pareigūnai. Toje vietoje buvo D. V. automobilis „Škoda“ ir pasieniečių džipas. Nuo jo iki A. P. sulaikymo praėjo gal valanda. A. P. rado gulintį netoli jo, apie 20 metrų atstumu prie medžio, nes toje vietoje eina kelias. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį vienas pareigūnas nuvedė į atskirą kambarį, uždavinėjo klausimus ir sakė, kad išveš, jeigu neprisipažins. To pareigūno vardo ir pavardės neprisimena, jo teismo posėdyje nebuvo. Tada jis prisipažino ir tyrėjai pasakė, kad tai yra jo dėžės. Tokius parodymus davė ne vieną kartą, todėl juos pakartojo ir vėliau. Apklausos metu dalyvavo gynėjas, o jis (D. P.) nieko nesakė, kadangi niekas juo ir taip nepatikėtų, dabar situacija yra pasikeitusi. Tikslius kiekius nurodė teismo posėdžio metu, nes apklausos metu pareigūnai jam pasakė, kad buvo rastos 8 dėžės. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet nedirba, nes reikia skiepytis, o to daryti nenori. Šiuo metu padeda draugams (namuose, miške), taip pat padeda ir savo tėvams ūkyje, pastarieji turi traktorių ir kombainą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. P. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., ryte, apie 7 val., turėtu mobilaus ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ papildymo SIM kortelė, kurios numerio neatsimena, per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ interneto ryšiu susirašė su jam nepažįstamu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) ir su juo susitarė, kad jis ateis prie valstybės sienos pasiimti kontrabandinių cigarečių. Susitarė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 9 val., ateis (duomenys neskelbtini), prie upelio, kuriuo eina valstybės siena ir pasiims aštuonias dėžes, t. y. 4 000 pakelių cigarečių. Kaip atsiskaitys už cigaretes, susitaręs nebuvo, būtų atsiskaitęs vėliau. Susitaręs su nepažįstamu asmeniu, jis automobiliu „Audi A4“, valstybinių numerių neatsimena, nes automobilis registruotas jo draugės J. Ž. vardu, nuvažiavo pas A. P. į namus, (duomenys neskelbtini). Jis A. P. pasiūlė važiuoti kartu su juo parsivežti kontrabandinių cigarečių. Jis jo paprašė, kad jis stebėtų aplinką ir įspėtų jį apie atvažiuojančius pasieniečius. Iš namų buvo pasiėmęs dvi radijo ryšio stoteles. A. P. sutiko ir kartu nuvažiavo (duomenys neskelbtini), paliko automobilį ir pėsčiomis abu su A. P. nuėjo link valstybės sienos. Beeinant parodė vietą A. P. kur jam stovėti ir stebėti aplinką bei radijo ryšiu pranešti apie atvažiuojančius pasieniečius. A. P. liko stebėti aplinkos, o jis nuėjo link valstybės sienos. Priėjęs prie upelio, kurio pavadinimo nežino, tik žino, kad juo eina valstybės siena su (duomenys neskelbtini), pamatė upelyje įbridusį nepažįstamą asmenį. Nepažįstamas asmuo jam perdavė keturias dėžes, t. y. 2 000 pakelių cigarečių, kurias jis paėmęs pasinešėjo į miško gilumą ir pasidėjo miške, paslėpė krūmuose. Tada jis radijo ryšiu A. P. paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad viskas gerai, todėl nuėjo dar kartą prie upelio ir iš nepažįstamo asmens pasiėmė likusias keturias dėžes, t. y. 2 000 pakelių cigarečių. Pasiėmęs kontrabandines cigaretes jis ėjo atgal link savo automobilio. Einant A. P. radijo ryšiu jam pranešė, kad atvažiavo pasieniečiai. Jis numetė ant žemės su savimi neštas cigaretes ir nuėjo link A. P., kad pasižiūrėtų, kas ten vyksta. Turėtos radijo ryšio stotelės anteną nusuko, radijo ryšio stotelę ir turėtą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ išmetė. Vietos, kur išmetė daiktus, parodyti negalėjo, kadangi tai buvo miške ir jis neįsidėmėjo. Išmetęs daiktus jis nuėjo prie miško keliuko, kur pamatė pasieniečius. Norėjo juos apeiti, tačiau pareigūnai jį pamatė ir sulaikė. Jis pareigūnams prisipažino, kad nešė kontrabandines cigaretes, kurias vėliau pareigūnai surado miške. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Kratos metu rasta radijo ryšio stotelės antena yra nuo tos radijo stotelės, kurią jis išmetė pastebėjęs pasieniečius. Rastas SIM kortelės „(duomenys neskelbtini)“ papildymo kvitas yra nuo kortelės, kuri buvo įdėta jo išmestame mobilaus ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2., b. l. 111-112; 117-119).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. parodymus, kaltinamasis A. P. paaiškino, kad juos palaiko, kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad pirmojo teisiamojo posėdžio metu nesutiko duoti parodymų ir kaltės neprisipažino, nes buvo pasimetęs. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad nežino, kiek laiko įvykio dieną buvo miške su D. P., gal 1 – 2 valandas. Kaip tą dieną buvo apsirengęs D. P., neprisimena. Jam D. P. davė radijo stotelę, liepė stebėti aplinką ir perspėti, jeigu atvažiuos pasieniečiai. Už tai pažadėjo 30 Eur atlygį. Suma priklausė nuo to, ką darai, o ne nuo cigarečių kiekio. Neprisimena į kurią pusę nuėjo D. P., nes pirmą kartą buvo tame miške ir nežino, ar D. P. nuėjo link sienos ar nuo sienos. Per radijo stotelę su juo gal du kartus susisiekė D. P. ir klausė, ar kelyje viskas „švaru“. Jis pastarajam atsakė, kad taip. D. P. nieko jam nesakė apie cigarečių paėmimą. Ar D. P. paėmė cigaretes, nematė. Kai jį paliko stebėti aplinkos, D. P. turėjo eiti cigarečių, bet nieko neišėjo. Anksčiau nurodė, kad D. P. nešė kažkokį kiekį cigarečių, šiuos parodymus tvirtina. Trečią kartą susisiekus su D. P., šis jam pasakė, kad cigarečių nėra. Su radijo stotele pralaukė 1 – 2 valandas. Jį pasieniečiai surado netoli jų mašinos, toje vietoje netoli kelio yra medis, jis gulėjo šone ir laukė D. P.. Laukdamas gulėjo ne visą laiką, o atsigulė kuomet pamatė pasieniečių mašiną, nes norėjo pasislėpti, neturėjo dokumento. Besislėpdamas pragulėjo apie 15-20 minučių. Pasieniečių mašina važiavo į jo pusę, jis atsigulė ir per radijo stotelę apie tai iš karto pranešė D. P.. Ar šis atsakė, neprisimena. Kokiu atstumu nuo jo buvo D. P., kai jis pamatė mašiną, nežino. Jį prie mašinos surado trys pasieniečiai, kurių posėdyje nebuvo nė vieno. Vėliau radijo stotelę išmetė. Sulaikymo metu nematė pareigūnų tarnybinio šuns. Kartu su juo buvo sulaikytas ir D. P.. Jį (A. P.) sulaikė vėliau, kai atvedė ten, kur buvo D. P.. Kadangi jis (A. P.) neturėjo dokumentu, jį išvežė į užkardą. D. P. į užkardą nevežė, o ar šis turėjo dokumentą, nežino. R. B. jis nepažįsta. Be jo ir D. P. šiame įvykyje daugiau niekas nedalyvavo. Po įvykio kitą dieną su D. P. nekalbėjo, šis apie bylą visiškai nieko nepasakojo. Kai jie tarėsi, kalbos apie cigarečių kiekį nebuvo, nors jis (A. P.) suprato, kur dalyvaus. Ką būtų darę su cigaretėmis toliau, nežino. Nežino kaip vyksta cigarečių realizacija, nes tai jam pirmas kartas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino ir parodė, kad R. B. nepažįsta. Cigarečių gabenime dalyvavo tik kartu su D. P., jį pažįsta maždaug mėnesį laiko, žino, kad jis gyvena irgi kažkur (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 4 d., ryte, tikslaus laiko neatsimena, D. P. pas jį atvyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Sakė, kad reiks padėti su cigaretėmis. Jis jo paprašė „pašūcheriauti“, t. y. stebėti aplinką ir pranešti apie pareigūnų judėjimą, kol jis gabens dėžes su cigaretėmis. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis sutiko su jo pasiūlymu. Už tai jis jam pasiūlė 30 Eur. Pinigus būtų sumokėjęs vėliau. Jis buvo atvykęs juodos spalvos AUDI automobiliu. Markės ir valstybinių numerių neatsimena. Žino, kad seno modelio, kokio – konkrečiai nurodyti negali. Jis jį paėmė nuo namų ir važiavo (duomenys neskelbtini). Kažkur miške sustojo ir ten paliko automobilį, tos vietos neįsidėmėjo. Atvyko tik dviese, daugiau asmenų su jais nebuvo. Paėjus kažkiek mišku, jis jam nurodė vietą ir liepė toje vietoje laukti, stebėti kokie automobiliai važiuoja. Kur ta vieta yra, jis pasakyti tiksliai negalėjo, tačiau netoli šios vietos jis buvo patikrintas pareigūnų. Kur tas kelias vedė, negalėjo pasakyti. D. P. pasakė, kad eina atsinešti dėžių su kontrabandinėmis cigaretėmis, o jam liepė šioje vietoje stebėti kelią ir pranešinėti kokios mašinos važinėja, taip pat ar važiuoja pasienio pareigūnai. Tuo tikslu, kad pranešti, jis jam davė radijo ryšio stotelę. Dažnis buvo nustatytas, jis nieko nereguliavo. Žino, kad jis taip pat turėjo tokią pat radijo ryšio stotelę. Jam stebint aplinką, radijo ryšiu D. P. paklausė ar ramu, ar nieko nematyti. Jam atsakė, kad viskas gerai. Vėliau matė, kad keliu važiuoja pasienio pareigūnų automobilis, todėl jis apie tai greit pranešė radijo ryšio D. P., tačiau jis jam jau nieko neatsakė ir vėliau kažkuriuo momentu, tikslaus laiko pasakyti negali, jį rado pasienio pareigūnai. Pareigūnai jo paklausė, ką jis čia veikė. Pareigūnams jis iškart prisipažino, kad dalyvavo cigarečių kontrabandoje ir kad buvo paskirtas stebėti vietovę ir pranešinėti apie pareigūnų judėjimą. Su savimi turėjo radijo ryšio stotelę, tačiau kur ji dabar, pasakyti negalėjo. Ją išsigandęs kažkur išmetė miške. Kiek tiksliai D. nešė cigarečių, pasakyti negalėjo, jis jam konkretaus skaičiaus nesakė. Taip pat negalėjo pasakyti kiek toli nuo tos vietos kur stebėjo aplinką yra valstybės siena. Jis pats nebuvo priėjęs valstybės sienos, todėl nurodyti atstumo negalėjo. Iš bendro suvokimo žino, kad (duomenys neskelbtini) yra prie pat valstybės sienos. Vietovės, kurioje paliko automobilį ir vietovės, kurioje jis buvo paliktas stebėti aplinkos, nurodyti tiksliai ir parodyti negali, nes ten buvo miškas, ten buvo pirmą kartą. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai darė norėdamas užsidirbti pinigų pragyvenimui, nes jo sunki materialinė padėtis. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2; b. l. 75-76; 84-86).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo kviestas liudyti dėl kontrabandos sulaikymo. Kiek prisimena, rugpjūčio 4 d. ar pan., apie vidurdienį, buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) bus gabenama kontrabanda. Buvo organizuota pasala, kurios metu jis pastebėjo nuo sienos einantį D. P. ir jį sulaikė. Sulaikymo metu jis (D. V.) buvo vienas. Jam paklausus D. P., kokiu tikslu pastarasis čia yra ir ką ten veikia, šis buvo pasimetęs ir sakė, kad čia yra dėl kontrabandos gabenimo. D. P. sulaikė apie 400-500 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), jis praktiškai ėjo tiesia linija nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą, pamiškės teritorijoje. D. P. jam tiksliai neatsakė, ar cigaretes per valstybės sieną pergabeno, ar ne. Ant D. P. rūbų matėsi šlapios dėmės, naščių žymės, ant nugaros galimai buvo dėžės kontūras. Dėžės galėjo būti šlapios, nes valstybės siena toje vietoje eina upeliu. Ar kažką D. P. tuo metu nešė, nematė. Viskas vyko taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Asmuo sulaikomas nesipriešino, pateikė savo asmens dokumentą. Galimai su savimi turėjo kito asmens dokumentą, tai galėjo būti R. B. asmens tapatybės kortelė. Dėl antrojo asmens dokumento D. P. nurodė, kad tas asmuo irgi dalyvavo kontrabandos gabenime ir dėl to, kad nepamestų dokumento, jį atidavė D. P.. R. B. sulaikytas nebuvo, pasalos metu jo nematė. Daugiau apie R. B. D. P. nieko nesakė. Į klausimą, kur yra cigaretės, D. P. neatsakė. Kuriam laikui tas asmuo buvo sulaikytas nežino, nes pareigūnai toliau tęsė vietovės, kurioje galėjo būti kontrabandinių cigarečių dėžės, apžiūrą. Jų neradus, asmuo buvo paleistas, kadangi jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, ieškant kontrabandinių cigarečių. Sulaikymo metu jis jokių kitų procesinių veiksmų neatliko. Sprendimą paleisti D. P. priėmė jis. D. P. buvo paleistas vietoje. Apie porą šimtų metru ar mažiau nuo D. P. sulaikymo vietos pasislėpęs miške gulėjo A. P.. Jis (D. V.) surado A. P. vienas praėjus apie 1 valandą nuo D. P. sulaikymo. Jį aptiko atsitiktinai, užėjęs į mišką – pamatė gulintį. Toje vietovėje yra miškas ir miško kelias, o A. P. gulėjo miške, kelio užsukimo kampe. Ar tuo metu D. P. jau buvo paleistas, tiksliai neatsimena, galimai nebuvo. A. P. sulaikomas nesipriešino, paklausus ar jis susijęs su kontrabandos gabenimu, A. P. atsakė, kad atliko stebėtojo funkciją ir turėjo pranešti apie ateinančius pareigūnus. A. P. su savimi dokumentų neturėjo. Ar jis pažįsta D. P., neklausė. Kadangi A. P. su savimi neturėjo asmens dokumentų, jis jį nuvežė (duomenys neskelbtini), kur administracines procedūras su A. P. atliko (duomenys neskelbtini) pareigūnai. A. P. surašė protokolą, kad jis buvo be asmens dokumento. Ar tuo metu, kai bendravo su D. P. ir A. P., šie kažką nurodė apie vienas kito pažintis, neprisimena. Informaciją apie šį įvykį perdavė (duomenys neskelbtini) ir paleidus asmenis buvo toliau tęsiama kontrabandinių cigarečių paieška. Cigaretės buvo rastos 320 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), jis paieškoje nedalyvavo, kadangi buvo išvažiavęs po darbo pabaigos. Dirba kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. Jis dalyvavo tik D. P. ir A. P. sulaikyme. Vieta, kurioje organizuota pasala, yra įprasta kontrabandos gabenimo vieta – tose apylinkėse jie yra sulaikę nemažai gabentos kontrabandos. Tarnybiniame pranešime, kurį jis surašė (duomenys neskelbtini), minėjo cigarečių suradimo faktą – apie tai jam telefonu pranešė (duomenys neskelbtini). Kad šios cigaretės buvo gabenamos ar planuojamos gabenti būtent D. P. nurodė dėl to, kad asmuo pasakė, kad turėjo dalyvauti kontrabandos gabenime ir ant jo matėsi požymių, kad galimai buvo gabenama kontrabanda.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) D. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 4 d. gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – kontrabandinės cigaretės. Tikrinant gautą informaciją, 2020 rugpjūčio 4 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), maždaug apie 400 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas asmuo, kurį patikrino. Asmuo prisistatė D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), pateikė savo bei kito asmens – R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės korteles. Matėsi, kad D. P. buvo pavargęs, jaudinosi, ant pečių matėsi šlapių naščių žymės, o ant nugaros – šlapia stačiakampio formos dėmė. Paklausus, kokiu tikslu jis čia yra ir kodėl turi dvi asmens tapatybės korteles, paaiškino, kad čia yra dėl kontrabandos gabenimo per valstybės sieną, tačiau nepasakė ar jau atsinešė cigaretes ir kur jos gali būti. Apie sulaikytą asmenį pranešė (duomenys neskelbtini) pareigūnams ir liepė tikrinti valstybės sienos ruožą bei (duomenys neskelbtini) miško masyvą, ar nėra kontrabandinių cigarečių. Asmuo teigė, kad R. B. asmens tapatybės kortelę jam davė pasaugoti, kad nepamestų gabendamas kontrabandines cigaretes, tačiau paties R. B. šalia nebuvo. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti, nes buvo susijaudinęs ir pasimetęs. Kadangi tikrinant ruožą nebuvo rasta akcizais apmokestinamų prekių, asmuo buvo paleistas. Toliau tikrinant aplinkines vietoves, netoli D. P. sulaikymo vietos, buvo pastebėtas pasislėpęs gulintis asmuo. Jis prisistatė A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), vardu. Neturėjo asmens dokumento. Paklausus, ar jis yra susijęs su aukščiau minėtais asmenis, asmuo prisipažino, kad yra susijęs, tačiau neturėjo nešti cigarečių, o tik turėjo stebėti aplinką ir pranešinėti apie vykstančias transporto priemones bei atvažiuojančius pasieniečius. Asmuo buvo pristatytas į užkardą protokolo surašymui, kadangi valstybės ruože buvo be dokumento ir vėliau, apie 16.30 val., buvo paleistas. Paleidus asmenis buvo tęsiama vietos apžiūra ir ieškomos kontrabandinės cigaretės. Apie 19.40 val., atliekant detalią vietovės apžiūrą, (duomenys neskelbtini), apie 300 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), rasti du juodos spalvos ryšuliai, kuriuose buvo 2 000 pakelių cigarečių „A“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Tęsiant apžiūrą, apie 21.05 val., kinologas E. R. su tarnybiniu šunimi, toje pačioje vietovėje, apie 320 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), aptiko dar du juodos spalvos ryšulius, kuriuose buvo 2 000 pakelių cigarečių „A“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Viso aptikta 4 000 pakelių cigarečių „A“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Dėžės su cigaretėmis buvo pristatytos (duomenys neskelbtini). Dėl rastų kontrabandinių cigarečių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (t. 1; b. l. 58-59).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tą dieną jo tarnyba prasidėjo 19 val., jis vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš (duomenys neskelbtini) jis gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti du asmenys, įtariamai užsiėmę neteisėta veika, kad vykdoma cigarečių paieška. Ten yra miškinga teritorija. Iš karto buvo nuspręsta patikrinti ir kitas prieigas miške, galimai netoli pažeidžiamų vietų. Nusiuntus du pareigūnus, galimai už 30 minučių miške aptiktas pirmasis ryšulys su (duomenys neskelbtini) cigaretėmis. Toliau vykdant tos vietovės apžiūrą, buvo iškviestas kinologas, rastas dar vienas ryšulys. Abu ryšuliai pristatyti (duomenys neskelbtini). Liudytojas asmeniškai paieškoje nedalyvavo, tačiau nusiuntė į vietovę pareigūnus F. ir I. tęsti paiešką, po to buvo iškviestas kinologas E. R. su tarnybiniu šunimi. Parodo, kad dieną paiešką vykdė vieni pareigūnai, o vakare paiešką tęsė jau kiti pareigūnai. Dienos metu dirbę pareigūnai buvo žiūrėję kažkokią vietą, todėl jie į šią vietą jau daugiau nėjo, o žiūrėjo toliau – ten kur netikrinta. Nuo pareigūnų nusiuntimo iki ryšulių radimo nebuvo praėjęs didelis laiko tarpas, užduotis paieškai galimai duota iki 20 val., ryšuliai rasti apie 20 val., tiksliai laiko neprisimena. Išsiuntus pareigūnus iš karto buvo pradėta vietovės apžiūra, ryšuliai rasti miškingoje vietovėje tarp sienos ženklų (duomenys neskelbtini), maždaug 100 – 150 metrų atstumu nuo valstybės sienos. Pirmasis ryšulys buvo rastas gana greitai miško tankmėje po egle, galbūt pusės valandos bėgyje. Radus pirmuosius ryšulius, buvo iškviestas kinologas. Kai buvo surasti pirmieji ryšuliai, liudytojas pats nuvažiavo į tą vietovę. Tada maždaug valandos bėgyje buvo rasti ir kiti ryšuliai už 20-50 metrų nuo pirmosios vietos. Ryšulius surado greitai, jis nespėjo nuvykti (duomenys neskelbtini) ir grįžti į vietovę kai jam pasakė, kad rasti ryšuliai. Pirmasis rastas nešulys buvo juodas plastikinis maišas, po kiek laiko buvo rastas antras analogiškas maišas. Juos praplėšus, buvo rastos dvi popierinės dėžės su viduje esančiomis cigaretėmis su (duomenys neskelbtini) akcizų ženklais. Tai galėjo būti cigaretės „A“, iš abiejų ryšulių bendras cigarečių kiekis buvo apie 4 000 pakelių. Kiekviename ryšulyje buvo galimai po dvi dėžes cigarečių, galbūt buvo ir 4 ryšuliai, to neatsimena. Tačiau kiekį ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiksliai, kadangi pristatęs ryšulius (duomenys neskelbtini) pats juos išardė ir skaičiavo. Nešulių buvo tikrai po du, bet jie galėjo būti didesni ar mažesni. Apžiūrima vietovė buvo uždaryta, kiti asmenys negalėjo į ją pakliūti. Kadangi asmenys buvo sulaikyti netoli tos vietos, asmenų sulaikymas ir ryšulių radimas, jo nuomone, yra susiję. Vietovė buvo uždaryta įvykio dieną, tikslios valandos neprisimena. Buvo uždaryti pagrindiniai keliai. Aplink vietovę yra tvenkiniai ir į ją patekti nėra paprasta – į vietą galima pakliūti per du kelius, kitu atveju reikia eiti per pačius tvenkinius. Dažniausiai tokiais atvejais uždaromi pagrindiniai privažiavimo keliai, yra vykdoma paieška. Vietovėje buvo pastatyta sargyba, patekti į tą vietą pašaliniai asmenys negalėjo dėl vietovės užblokavimo. Kiek dieną buvo sargybos pasakyti negali, tačiau ji tikrai buvo, nes (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo R. V.. Jo (A. L.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 300 metrų nuo valstybės sienos rasti du juodos spalvos ryšuliai ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini). Tas ženklas galimai yra arčiau, kadangi toje vietoje prie pat miško yra tuščia, negyvenama sodyba. 300 metrų galimai buvo nurodyta dėl sodybos, bet gali būti, kad nuo valstybės sienos buvo 300 metrų.

2020 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) A. L. tarnybiniame pranešime dėl rastų cigarečių nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., 12.08 val., (duomenys neskelbtini), dėl galimo kontrabandos gabenimo, tikrinant miško masyvo teritoriją, sulaikyti du (duomenys neskelbtini) piliečiai – A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Vėliau, atlikus pakartotinę vietovės apžiūrą, ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), apie 300 metrų nuo valstybės sienos, rasti 2 juodos spalvos ryšuliai. 21.05 val. kinologo su tarnybiniu šunimi ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), apie 320 metrų nuo valstybės sienos, aptikti dar 2 juodos spalvos ryšuliai. Viso aptikta 4 000 pakelių cigarečių „A“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais (t. 1; b. l. 9).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. F. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jam pradėjus naktinę tarnybą, sargyboje jie iš (duomenys neskelbtini) A. L. gavo nurodymą tęsti vietovės, kurioje galimai yra kontrabanda, apžiūrą. Tarnybą po pasiruošimo pradėjo 19.15 val. Tarnyboje patrulių sudėtis yra du asmenys, jis dirbo su (duomenys neskelbtini) A. I., vėliau buvo iškviestas kinologas. Atvykę į nurodytą ruožo vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), jie pakeitė senąją sargybą, atlikusią vietovės apžiūrą, išsiaiškino kas jau yra apžiūrėta. Senoji sargyba minėjo, kad apžiūrą atliko daugiausia ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) pusėje, gilyn į Lietuvos Respublikos teritoriją. Senoji sargyba parodė vietas, kurias apžiūrėjo – jie jau buvo išvaikščioję mišką. Teritorija turėjo būti prižiūrima dėl judėjimo iš jos. Liudytojas nežino, kokie buvo (duomenys neskelbtini) veiksmai, bet kiek girdėjo, prieš tai dar buvo pasitelktas kinologas, galimai iš (duomenys neskelbtini). Toliau apžiūrą tęsė asmenys, kuriems buvo paskirtas tas ruožas. Senosios sargybos, kurią jie pakeitė, (duomenys neskelbtini) buvo I. M., antrojo asmens nepamena. Apžiūra buvo tęsiama nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), kur lygiagrečiai nuo sienos, miško pakraštyje, yra sodyba. Po 15 – 20 minučių nuo paieškos pradžios K. F. netoli minėtos sodybos rado pirmuosius ryšulius. Vieta, kur jis rado ryšulius, yra einant nuo sodybos (stovint į ją veidu) į kairę 45 laipsnių kampu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Tai miškinga vietovė, ryšuliai buvo įmesti į šakas į šoną nuo pėdsakų, kur buvo praeita. Suradus ryšulius dar nebuvo sutemę, ryšulius pamatė iš 2 – 3 metrų atstumo. Tada jie iš karto informavo (duomenys neskelbtini), po ko (duomenys neskelbtini) atsiuntė į vietovę kinologą. Ryšuliai buvo įvynioti į juodos spalvos plastikinius maišus, dėžių aukštis buvo apie 50 centimetrų, o plotis – 25 centimetrai. Tos dėžės buvo surištos kartu, liudytojo nuomone dėl to, kad būtų galima jas užsimesti. Kaip jam nurodė paskui, likę ryšuliai buvo rasti apie 40 metrų į ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, įmesti į krūmus. Kiti ryšuliai atrodė taip pat kaip ir pirmieji. Jo nuomone, rastus ryšulius turėjo gabenti ar gabeno kaltinamieji, nes surasti du vienodi ryšuliai. Anksčiau yra tekę matyti ryšulius su cigaretėmis, jie skyrėsi nuo rastųjų: būdavo kitaip suvynioti; kartais būdavo neštuvai; pavieniai ryšuliai arba surišti virvėmis; vieni būdavo įvynioti dailiau, kiti grubiai sudėti į kelis maišus. Likusių ryšulių ieškojimo metu jis buvo netoli, ieškojo, tačiau ryšulius galimai rado kinologų šuo, nes jis pirmasis atbėgo. Antrasis ryšulys, kiek pamena, rastas valandos bėgyje. Tarp surastųjų ryšulių buvo apie 20-40 metrų atstumas. Jo tarnybiniame pranešime teisingai nurodyta, kad ryšuliai rasti apie 300 metrų atstumu nuo sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas buvo patikrintas sistemoje. Atstumas iki upės turėtų būti panašus, nes siena eina upe, o ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netoli, gal 5-10 metrų atstumu nuo upės. Kad per upelį dažnai vyktų panašūs cigarečių perdavimo veiksmai patvirtinti negali, nes vietovė dėl miškingumo kontroliuojama kameromis, ten dažniausiai būna patrulis – sulaikymų būna, jų dažnumo įvardinti negali. Kaltinamieji byloje jam yra žinomi, juos yra matęs ne įvykio dieną. Juos žino, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir panašiai. Kaltinamasis A. P. turėjo važiuoti į Varėnos teismą, todėl jam šis vardas ir pavardė yra žinomi (past. – apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas atpažino A. P. ir į jį parodė).

2020-08-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ši vieta nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutolusi 300 m atstumu į Lietuvos Respublikos gilumą. Pažeidimo vietoje, (duomenys neskelbtini) matoma ant žemės gulintys, stačiakampio formos, į juodos spalvos polietileninius maišus įvynioti ir baltos spalvos polipropileniniais raiščiais perrišti 4 ryšuliai, sukabinti savadarbiais naščiais, kurių galuose užrišti mazgai. Tęsiant apžiūrą, t. y. apžiūrint 1-ąjį ryšulį ir jį išardžius, matoma, kad jame yra dvi kartoninės dėžės: 1 000 vnt. pakelių cigarečių „A“. Cigaretės supakuotos gamykliškai. Kiekvienoje pakuotėje yra po 500 pakelių cigarečių. Pakeliai yra sudėti į blokus, kur kiekviename bloke yra po 10 pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Ant cigarečių pakelių yra užrašas (duomenys neskelbtini) kalba (duomenys neskelbtini). Tęsiant apžiūrą, 1 m atstumu šalia minėtojo ryšulio, dešinėje pusėje, matyti ant žemės gulintis toks pat ryšulys, sutvirtintas tokiu pat savadarbiu naščiu, kurį išardžius matoma, kad jame yra dvi kartoninės dėžės: 1 000 vnt. pakelių cigarečių „A“. Cigaretės supakuotos gamykliškai. Kiekvienoje pakuotėje yra po 500 pakelių cigarečių. Pakeliai yra sudėti į blokus, kur kiekviename bloke yra po 10 pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Ant cigarečių pakelių yra užrašas (duomenys neskelbtini) kalba (duomenys neskelbtini). Einant toliau išmintu žolės taku, 20 m atstumu nuo ankščiau minėtų ryšulių, matyti ant žemės gulintis toks pat 3 ryšulys, sutvirtintas tokiu pat savadarbiu naščiu, kurį išardžius matoma, kad jame yra dvi kartoninės dėžės: 1 000 vnt. pakelių cigarečių „A“. Cigaretės supakuotos gamykliškai. Kiekvienoje pakuotėje yra po 500 pakelių cigarečių. Pakeliai yra sudėti į blokus, kur kiekviename bloke yra po 10 pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Ant cigarečių pakelių yra užrašas (duomenys neskelbtini) kalba (duomenys neskelbtini). Tęsiant apžiūrą, 1 m atstumu šalia minėtojo ryšulio, dešinėje pusėje, matoma ant žemės gulintį tokį patį 4-ąjį ryšulį, sutvirtintą tokiu pat savadarbiu naščiu, kurį išardžius matoma, kad jame yra dvi kartoninės dėžės: 1 000 vnt. pakelių cigarečių „A“. Cigaretės supakuotos gamykliškai. Kiekvienoje pakuotėje yra po 500 pakelių cigarečių. Pakeliai yra sudėti į blokus, kur kiekviename bloke yra po 10 pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Ant cigarečių pakelių yra užrašas (duomenys neskelbtini) kalba (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 4 polipropileniniai maišai, kuriuose buvo supakuotos cigaretės, apžiūros metu buvo nuvilkti ir supakuoti į paketą. Apžiūrėjus aplinkines vietoves, daugiau jokių kitų paliktų daiktų ar asmenų neaptikta (t. 1; b. l. 16-25).

2020-10-20 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020-08-05 sulaikytų prekių – cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14 112 Eur (t. 1; b. l. 139-140).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Už šį nusikaltimą numatyta sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, atitinkamas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra formali sudėtis, kurios baigtinumas siejamas su alternatyvios veikos padarymo momentu, t. y. akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu.

BK 212 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Šio skyriaus 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius“.

Kaltinamiesiems inkriminuota nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Taikant nusikaltimo sudėtį, taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 87-3180) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 ir 3 punktų reikalavimais nustatančiais, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius“; <...> „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių“.

1 MGL yra tolygus 50 Eur, 250 MGL – 12 500 Eur. MGL („minimalus gyvenimo lygis“) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeistas į „bazinį bausmių ir nuobaudų dydį“ (toliau – BBND). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294; Nr. 149-6013) 4 straipsnyje nustatyta, jog „1. Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeltas nuo 37,66 Eur iki 50 Eur.

2021-02-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2020-08-04 įvykio vietoje paimti 4 000 pakeliai cigarečių „A“, pažymėti (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Iš viso apžiūrima 4 000 pakelių cigarečių. Apžiūros metu matoma, kad apžiūrimos cigaretės yra originaliuose įpakavimuose – gamyklinėse kartoninėse dėžėse. Viso matoma 8 vnt. kartoninių dėžių. Apžiūros metu ant dėžių matoma užklijuoti lipdukai su BAR kodais. Dėžės sujuostos permatomos spalvos polietileno juostele. Atidarius visas kartonines dėžes, kiekvienoje dėžėje randama sudėta 500 pakelių cigarečių „A“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Pakeliai sudėti į blokus po 10 vnt. Cigarečių pakeliai yra gamykliškai supakuoti, baltos spalvos, su banderolėmis ir su paaiškinamaisiais užrašais ir paveiksliukais. Visi cigarečių pakeliai pažymėti (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Viso randama 4 000 pakelių cigarečių. Kiekviena dėžė, į kurią sudėtos cigaretės yra gamyklinė, pagaminta iš storo kartono. Šone matoma paaiškinamieji lipdukai, ant kurių atspaustas serijinis numeris ir pagaminimo data. Didelėmis raidėmis parašytas pavadinimas „A“, cigarečių gamintojas – tabako fabrikas „(duomenys neskelbtini)“. Ant kiekvienos cigarečių dėžės priklijuotas lapelis su cigaretes perdavusio asmens parašu, data. Pasirinktinai pasirinkus 3 kartonines dėžes, praplėšiami cigarečių pakeliai, kur matyti, kad kiekviename pakelyje yra po 20 vnt. cigarečių. Visos dėžės ir cigarečių pakeliai užfiksuojami nufotografuojant. Visos apžiūrėtos kartoninės dėžės su cigaretėmis supakuojamos, užklijuojant permatomos spalvos polietileno juostele. Toliau, tęsiant apžiūrą, daugiau kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta, daiktų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir neužfiksuota (t. 1; b. l. 42-50). 2020-10-20 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020-08-05 sulaikytų prekių – cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14 112 Eur (t. 1; b. l. 139-140). Įvertinus apžiūros protokolo ir muitinės rašto duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas nusikaltimo dalykas ir jo vertė, viršijanti 250 MGL dydį, atitinka BK 199² straipsnio 2 dalies dalyką.

Teismas, įvertinęs byloje esančių ir šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie laikytini įrodymais, turinį bei visumą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų D. P. ir A. P. kaltę dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina jų pačių parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo tiek iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojų A. L., K. F., E. R., A. I., R. V., I. M., A. A., V. P., G. P. teisme duoti parodymai, taip pat byloje fiksuoti dokumentai – 2020-08-04 daiktų suradimo protokolas, kuriame konstatuota, kad rasta ir paimta 4 000 pakelių cigarečių, 2020-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2021-02-17 cigarečių apžiūros protokolas, muitinės raštas, kuriame nurodyta konkreti cigarečių vertė. Net ir teisme ne vieną kartą besikeitę kaltinamųjų parodymai laikytini tik jų gynybine versija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Patikimesniais ir nuoseklesniais parodymais vertintini ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų duoti parodymai, kuriuos patvirtina apklaustų liudytojų parodymai ir kiti bylos medžiagos duomenys.

Iš teismo posėdžio metu pakeistos pozicijos, konstatuotina, kad kaltinamasis D. P. ginčija cigarečių gabenimo faktą. Atitinkama kaltinamojo pozicija yra susijusi ne tik su faktinių aplinkybių pakeitimu, bet gali lemti ir padarytos veikos kvalifikavimą. Vis dėlto, ji yra paneigtina kaltinamųjų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, juos nuosekliai susiejus su liudytojų byloje parodymais ir kitais bylos duomenimis.

Pateikta neleistino spaudimo kaltinamiesiems versija atmestina kaip nepasitvirtinusi pagal nustatytus faktinius duomenis. Teismo posėdžio metu, siekiant ištirti tarp kitų ir šią aplinkybę, apklaustas ne vienas papildomas liudytojas pareigūnas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja V. P. (past. – vykdė D. P. 2021-03-03 apklausą) parodė, kad prieš D. P. apklausą niekas iš pareigūnų (duomenys neskelbtini) patalpose su juo nebendravo. Į apklausą D. P. turėjo palydėti arba budinčios dalies pareigūnas, pasitikti galėjo ir pats tyrėjas – visą laiką įtariamasis yra atlydimas pas tą tyrėją, pas kurį yra kviečiamas, taigi D. P. galėjo atvykti tik pas ją. Joks spaudimas kaltinamajam negalėjo būti daromas, visose apklausose dalyvavo gynėjas, pastabų dėl pirminės apklausos ar tolimesnių veiksmų negauta, nekilo jokių abejonių dėl to, kad D. P. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. D. P. apie ankstesnėje apklausoje taikytą spaudimą nieko nepasakojo, atvykęs elgėsi korektiškai ir pretenzijų niekam nekėlė. Kaltinamasis perskaitė apklausos protokolą ir pasirašė, o apklausų metu dalyvavę gynėjai, susipažinę su duotais parodymais, taip pat jokių pretenzijų nereiškė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. (past. – vykdė D. P. 2020-08-05 apklausą) taip pat parodė, kad D. P. apklausa vyko sklandžiai, kadangi D. P. bendradarbiavo, savo kaltę pripažino bei davė parodymus, nebuvo faktinių aplinkybių, dėl kurių prieštaravo ar nesutiko, nebuvo jokių skundų ar neigimų. Po apklausos D. P. perskaitė protokolą, jam papildymų ar pastabų neturėjo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2021-03-03, tiek 2020-08-05 apklausose (2 t., b. l. 111-112; 117-119) kartu su D. P. dalyvavo tas pats gynėjas, kuris pastarąjį gynė ir bylos nagrinėjimo teisme metu – Gintaras Česnulevičius. Tiek D. P., tiek jo gynėjas G. Česnulevičius abu apklausos protokolus pasirašė, pastabų protokolams nepateikė.

Vertinant liudytojų parodymus dėl kaltinamųjų cigarečių gabenimo fakto ir jų kiekio, pažymėtina, kad liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pirminės apklausos metu D. P. prisipažino, kad atėjo prie valstybės sienos gabenti cigarečių, kurių kiekio nenurodė. Kiekis buvo užfiksuotas, atliekant ikiteisminį tyrimą. Apklausų metu D. P. nekėlė klausimų dėl rastų cigarečių kiekio, tačiau po galutinio pranešimo apie įtarimą įteikimą kaltinamasis cigarečių kiekį nurodyti galėjo. Jam įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklausoje D. P. prisipažino, kad gabeno cigaretes, kurias vėliau rado pasienio pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, kad nenustatyto asmens iš (duomenys neskelbtini) permestas cigaretes gabeno per upelį, per kelis kartus cigaretes atnešė į miško gilumą ir nenustatytoje vietoje jas paslėpė. Kai D. P. buvo pranešta, kad atvyko pareigūnai ir juos surado, jis metė cigaretes bei bandė bėgti, taigi patį gabenimą pripažino ir jo neginčijo. D. P. davė beveik tapačius parodymus kaip ir anksčiau, prisipažino padaręs nusikaltimą bei nurodė pirminei apklausai tapačias aplinkybes, jas detalizavo. Liudytojas G. P. taip pat nurodė, kad įtarime buvo pažymėta, kiek rasta cigarečių, o D. P. su viskuo sutiko ir viską pripažino. Jam pareikštas įtarimas dėl 4 000 pakelių cigarečių gabenimo ir jis apklausoje pripažino, kad negalėjo visų 8 dėžių paimti, todėl pirmą kartą parsinešė dalį dėžių, o kai per radijo ryšį pranešė, kad viskas yra ramu, jis nuėjo ir pasiėmė likusias. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad du žmonės galėtų panešti 8 dėžes cigarečių, bet tai priklauso ir nuo cigarečių kiekio – jei pakeliai yra maži, cigaretės yra lengvesnės, o jei didesni pakeliai – sunkesnės. Vienas vyras galėtų panešti 4 dėžes.

Cigarečių dėžių gabenimo faktas įrodinėtinas ir liudytojų, 2020 m. rugpjūčio 04 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), sustabdžiusių ir patikrinusių toje vietoje buvusį D. P.. Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ant D. P. rūbų matėsi šlapios dėmės, naščių žymės, ant nugaros galimai buvo dėžės kontūras. Į klausimą, kur yra cigaretės, D. P. neatsakė, taip pat neatsakė, ar cigaretes per valstybės sieną pergabeno, ar ne. Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad sulaikytas asmuo (D. P.) buvo uždusęs, galimai nuo bėgimo, pastarojo pečiai ir nugara buvo šlapi, liudytojo nuomone, nuo nešimo. Ar ant jo buvo naščių žymės, pasakyti negali. Nurodė, kad sulaikymo metu prie D. P. praleido nedaug laiko – tik apie 10 min. Kiek girdėjo, sulaikytas asmuo sakė, kad turėjo būti gabenamas kontrabandos krovinys, detalių dėl krovinio tipo ar kiekio nepasakojo. D. P. nurodė, kad jiems turėjo atnešti krovinį, jie jo laukė. Ar asmuo gabeno kontrabandą ar ne, pasakyti negali.

Kaltinamojo D. P. gynėjas kėlė versiją, kad surastas cigarečių krovinys galimai buvo atgabentas ne jo ginamojo. Akcentuojama, kad cigarečių pakuotės surastos miškingoje vietovėje, kurioje dažnai vyksta kontrabanda, be to, krovinys rastas praėjus 6-7 valandoms po D. P. ir A. P. sulaikymo miške.

Vertinant nustatytas aplinkybes, ar cigarečių krovinys (4 ryšuliai „A“ cigarečių (4 000 pakelių) su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais (t. 1; b. l. 10)), rastas 2021 m. rugpjūčio 4 d., (duomenys neskelbtini), apie 320 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą (duomenys neskelbtini), yra susijęs su tą dieną sulaikytais patikrinti asmenimis – D. P. ir A. P., atsižvelgtina ne tik į jo radimo laiką, bet ir į vietą, kurioje jis rastas, bei jo suradimo aplinkybes. Teismo vertinimu būtent miškingos teritorijos faktorius nulėmė, kad cigaretės nebuvo rastos iškart po kaltinamųjų sulaikymo. Teismo posėdyje liudiję pareigūnai praktiškai vieningai paliudijo, kad įtarus kontrabandos gabenimo faktą, teritorija buvo saugoma nuo pašalinių asmenų.

Liudytojas R. V. nurodė, įvykio dieną atsakingas už paieškos organizavimą, kad nuo informacijos gavimo momento teritorija buvo apsaugota. Jie ieškojo nešulio su cigaretėmis, cigarečių kiekio nežinojo. Gauta informacija nebuvo konkreti, buvo nurodyta maždaug kurioje vietoje reikia ieškoti, nurodyta, kad galimai toje vietoje 2 – 3 asmenys turėjo nešti. Buvo organizuota paieška ties valstybės sienos ženklais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iškviestas kinologas. Paieškos metu buvo palikta sargyba. Jie nieko nerado, tačiau tuomet užblokavo visus keliukus ir papildomai perdavė informaciją kitai tarnybai. Užkardoje vykstant paskirstymui jis perdavė informaciją senajai pamainai, kad prašoma dar kartą pertikrinti, kadangi jų pamaina nieko nerado, ir tada atvažiavusi A. L. sargyba surado nešulius. A. L. sargyba ieškojo toje pačioje teritorijoje, tačiau buvo patikslinta informacija, kad jie neieškotų toje pačioje vietoje. Cigaretės buvo rastos maždaug per valandą. Toje vietoje visą tą dieną važinėjo sargybos ir vyko paieška, todėl ten cigarečių papildomai nešti nebuvo galimybės. Cigaretės negalėjo ten gulėti iš anksčiau, kadangi toje vietoje dirba operatyvininkai, taip pat būdavo ir sargybos įspėtos, kad tą dieną bus galimai nešama kontrabanda.

Liudytojas A. L. parodė, kad įvykio dieną jo tarnyba prasidėjo 19 val., jis vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš (duomenys neskelbtini) jis gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti du asmenys, įtariamai užsiėmę neteisėta veika, kad vykdoma cigarečių paieška. Ten yra miškinga teritorija. Iš karto buvo nuspręsta patikrinti ir kitas prieigas miške, galimai netoli pažeidžiamų vietų. Nusiuntus du pareigūnus, galimai už 30 minučių miške aptiktas pirmasis ryšulys su (duomenys neskelbtini) cigaretėmis. Toliau vykdant tos vietovės apžiūrą, buvo iškviestas kinologas, rastas dar vienas ryšulys. Abu ryšuliai pristatyti į (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vietovė buvo uždaryta, kiti asmenys negalėjo į ją pakliūti. Kadangi asmenys buvo sulaikyti netoli tos vietos, asmenų sulaikymas ir ryšulių radimas, jo nuomone, yra susiję. Vietovė buvo uždaryta įvykio dieną, tikslios valandos neprisimena. Buvo uždaryti pagrindiniai keliai. Aplink vietovę yra tvenkiniai ir į ją patekti nėra paprasta – į vietą galima pakliūti per du kelius, kitu atveju reikia eiti per pačius tvenkinius. Dažniausiai tokiais atvejais uždaromi pagrindiniai privažiavimo keliai, yra vykdoma paieška. Vietovėje buvo pastatyta sargyba, patekti į tą vietą pašaliniai asmenys negalėjo dėl vietovės užblokavimo.

Kad teritorija buvo prižiūrima dėl judėjimo patvirtino ir pirmąjį ryšulį radęs liudytojas K. F.. Liudytojas A. I. taip pat patvirtino, kad vieta, kurioje rastos dėžės – pasienio ruožas, laisvai asmenys nevaikšto, nurodė, kad dėžės tarpusavyje buvo vienodos, su antpečiais. Liudytojas A. A. taip pat nurodė, kad jiems buvo pasakyta, kad turi tą miško pakraštį stebėti, ar iš miško neišeis jokie pašaliniai asmenys. Toje vietoje yra išvažiavimas prie (duomenys neskelbtini) tvenkinių. Į tą vietą galima patekti tik tuo keliu, kurį jie saugojo. Jie buvo kelyje išvažiuojant, o kitas kelias yra važiuojant nuo užkardos mišku, bet toje pusėje yra valstybės sienos apsaugos zona, todėl ten judėjimas be leidimų neleidžiamas. Liudytojas I. M. taip pat patvirtinto, kad teritorija buvo kontroliuojama visą laiką, taip pat nurodė, kad konkretaus kiekio nežinojo, kad visą informaciją perdavė kitai pamainai.

Apibendrinant pareigūnų duotus parodymus, konstatuotina, kad jie yra nuoseklūs, tarpusavyje esminių prieštaravimų nėra. Nors ryšuliai su cigaretėmis buvo rasti, praėjus 6-7 valandoms po kaltinamųjų asmenų sulaikymo (patikrinimo), be to, kitos – vakarinės pamainos sargybos; ryšuliai buvo rasti netoli nuo asmenų sulaikymo vietos, miškingoje teritorijoje, vietoje, kurioje nebuvo ieškojusi dieninė sargyba, ir informacija, kur papildomai ieškoti, buvo patikslinta. Teritorija visą tą laiką buvo saugoma ir stebima, pašaliniai asmenys nebuvo fiksuoti. Rasti ryšuliai buvo identiški savo dydžiu, forma bei turiniu. Be to, abu buvo su naščiais ir vienodo įpakavimo. Tarp surastųjų ryšulių buvo nedidelis apie 20 metrų atstumas (1 t.; b. l. 14-15). Pareigūnai, ieškoję cigarečių ir tą paiešką organizavę, tikslaus ieškomo cigarečių kiekio nežinojo. Versija, kad ryšuliai galėjo gulėti miške iš anksčiau atmestina kaip neįtikėtina, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama vietovė yra nuolat stebima operatyvinių darbuotojų. Be to, rastas cigarečių kiekis įmanomas per du kartus panešti suaugusio vyro ir iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu D. P. duotus parodymus, o cigaretės rastos tą pačią dieną netoli kaltinamųjų sulaikymo (patikrinimo).

Dėl bendrininkavimo

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vadinasi, siekiant inkriminuoti bendrininkų grupę, būtina nustatyti bent du vykdytojus. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Toks bendrininkavimas, kai veikdami kartu veikia vykdytojas ir padėjėjas, traktuotinas kaip bendrininkavimas be formos. Pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad A. P. bendrininkavimo rūšis ir vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo ne vykdytojas, o padėjėjas. Vykdytojo vaidmenį atliko D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko rūšis, vaidmuo ir pobūdis taip pat nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai ir neginčijant kaltinamųjų D. P. ir A. P. bendro veikimo fakto (bendrininkavimo nenustačius formos) iš kaltinimo šalintinas bendrininkų grupės kaip bendrininkavimo formos inkriminavimas.

Tokį bendrininkų kvalifikavimą teismas, visų pirma, grindžia tuo, kad A. P. atlikti veiksmai – aplinkos stebėjimas, siekiant ryšio priemonėmis įspėti bendrininką D. P. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, taip pat saugant bei pridengiant kitą bendrininką, atitinka BK 24 straipsnio 6 dalies sąlygą – „šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus“. Padėjėjo veiksmais, nurodytais BK 24 straipsnio 6 dalyje, palengvinamas nusikalstamos veikos padarymas ar sudarymas sąlygų nusikalstamai veikai, bet nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai tokiais veiksmais paprastai nerealizuojami.

Be to, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra ginčo dėl to, jog nusikalstamai veikai daryti būtent D. P. pasitelkė A. P., parūpino ryšio priemonę – radijo stotelę, atvežė iki vietos, kurioje A. P. buvo pirmą kartą, nurodė jam ką turės daryti – stebėti aplinką ir perspėti, jeigu atvažiuos pasieniečiai. Už tai pažadėjo 30 eurų atlygį. Kiek turėjo būti nešama cigarečių, A. P. nežinojo. Atitinkamą uždarbį nustatė D. P., kuris dėl savojo uždarbio taip pat nurodė, jog turėjo uždirbti 500 eurų nuo vienos dėžės, iš kurių dalį būtų reikėję atiduoti (duomenys neskelbtini), tai 500 – 600 Eur būtų likę jam. Cigaretes jis būtų pardavinėjęs. Kad pargabentas cigaretes planavo pardavinėti ir A. P., nenurodė nei vienas iš kaltinamųjų.

A. P. kaip padėjėjo vaidmenį iš esmės pagrindžia ir apklaustų liudytojų byloje parodymai. Liudytojas D. V. nurodė, kad A. P. aptiko atsitiktinai, užėjęs į mišką – pamatė gulintį miške, kelio užsukimo kampe. Paklausus ar jis susijęs su kontrabandos gabenimu, A. P. atsakė, kad atliko stebėtojo funkciją ir turėjo pranešti apie ateinančius pareigūnus. Liudytojas I. M. parodė, kad apžiūrint vietovę, jis krūmuose (30 – 50 metrų nuo D. P. sulaikymo vietos) rado pasislėpusį kaltinamąjį A. P. su racija, kuris turėjo stebėti aplinką. Liudytojo kelti pasvarstymai, kad A. P. galimai turėjo nešti krovinį, galbūt jų taktika buvo kitokia, vertintinos kaip nepašalintos abejonės, taigi – kaltinamojo A. P. naudai. Byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad savarankiškais veiksmais A. P. būtų įgijęs ar gabenęs cigarečių ryšulius, bet nustatyta, kad jo veiksmai (aplinkos stebėjimas, siekiant ryšio priemonėmis įspėti bendrininką D. P. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, taip pat saugant bei pridengiant kitą bendrininką), reikšmingai palengvino (padėjo) bendrininkams padaryti nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismui pakanka surinktų įrodymų pripažinti A. P. ir D. P. kaltę dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo A. P. kaip bendrininko rūšis iš vykdytojo keistina į padėjėjo, atsižvelgiant į tai, jam papildomai inkriminuojama BK 24 straipsnio 6 dalis, be to, iš kaltinimo pašalinamas bendrininkavimo formos bendrininkų grupės inkriminavimas, šioje dalyje atitinkamai pakoreguojant nustatytas faktines aplinkybes.

III. Bausmės skyrimas ir bendrinimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 58 straipsnio („Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams“) 1 dalimi, bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Vadovaujantis teismų praktika, „kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.)“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 58, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Nustatyta, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta recidyvisto.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis: teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia ne tik į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į kitus BK 54 straipsnio bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į specialiuosius BK 58 straipsnio 1 dalies pagrindus, numatančius bausmės skyrimo taisykles bendrininkams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors A. P. padarytame nusikaltime yra pripažintas padėjėju, atitinkamai jo vaidmuo ir pobūdis padarytoje veikoje yra menkesnio pobūdžio nei bendrininko D. P.. A. P. pasitelktas į veiką už minimalų atlygį bendrininko D. P., kad palengvintų sąlygas nusikalstamos veikos padarymui, t. y. stebėtų aplinką, ir esant reikalui praneštų apie grėsmę. A. P., priešingai nei bendrininkas D. P., kuris įgijo ir gabeno ryšulius su cigaretėmis, atliko aplinkos stebėjimą, siekiant ryšio priemonėmis įspėti bendrininką D. P. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, taip pat saugant bei pridengiant kitą bendrininką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam (duomenys neskelbtini) buvusiam asmeniui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas įvertina, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kurio dalykas tik nežymiai viršija BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto dalyko ribą. 2020-08-05 sulaikytų prekių – cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 14 112 Eur, o atsakomybė už atitinkamą dalį taikoma, kai prekių vertė viršija 250 MGL, t. y. 12 500 Eur. Vadinasi, nors veikos pavojingumo pobūdis yra didelis – padarytas sunkus nusikaltimas, to paties negalima pasakyti apie veikos pavojingumo laipsnį. Vertinant veikos pavojingumo laipsnį, be nusikaltimo dalyko vertės, svarbu pabrėžti sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, kas iš esmės lėmė pastarojo motyvą dalyvauti nusikaltime. Pažymėtina, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Pirmojo posėdžio metu užimta pozicija neprisipažinti ir neduoti parodymų teismo vertintina kaip įvykęs nesusipratimas, galimai nulemtas teisminio nagrinėjimo metu sukelto streso, pasimetimo ar teisinių ypatumų nesuvokimo. Vertinant visas proceso stadijas, iš esmės kaltinamojo parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Esant kitokiai kito kaltinamojo D. P. pozicijai, būtų buvusi galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir atitinkamai kaltinamųjų atžvilgiu pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Kita vertus, skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (2 t., b. l. 58-65). Be to, atsižvelgtina į šio asmens administracinius baustumus (2 t., b. l. 66-68).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad bausmė A. P. skirtina BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, paskiriant švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. A. P. už BK 199 straipsnio 4 dalies padarymą skirtina 150 MGL dydžio bauda. Nustatant MGL dydį, taikomas aktualus MGL dydis (1 MGL – 50 Eur), t. y. dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į sunkią asmens turtinę padėtį, A. P. nustatytinas ilgesnis nei įprastas – aštuoniolikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Teismas nemato galimybės atsižvelgti į gynėjo prašymą vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta.

Prokurorės prašyta skirti laisvės atėmimo bausmė, individualizuojant bausmę kaltinamajam A. P., šiuo konkrečiu atveju teismo įvertinta kaip neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir asmens indėlio į ją kontekste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė baigiamosiose kalbose laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo, taip pat kaltinamajame akte pateikė netikslius A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) duomenis. Kaltinamajame akte prie šio kaltinamojo dalis įrašytų teistumų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra kito asmens, nors tokiu pačiu vardu ir pavarde, duomenys.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 58, 61 ir 63 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad D. P. padarytame nusikaltime yra vykdytojas, savo veiksmais tiesiogiai realizavęs nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. Jo vaidmuo ir pobūdis padarytoje veikoje yra ryškesnis už bendrininko A. P.. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas įvertina, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kurio dalykas tik nežymiai viršija BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto dalyko ribą.

Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į D. P. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Konstatuojant recidyvo faktą, vertinami tik tyčiniai nusikaltimai (BK 178 str. 1 d., 183 str. 1 d., 199² str. 1 d.), kurie visi padaryti per kelių metų laikotarpį, turtinio – ekonominio pobūdžio, priskiriami nesunkių – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šioje byloje inkriminuotas ekonominio pobūdžio sunkus nusikaltimas. Vadinasi, ryškėja tendencija, kad šio asmens daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, D. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už neatsargų nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti keleiviai. Taip pat atsižvelgtina ir į šio asmens administracinius baustumus (2 t., b. l. 102-103). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį D. P..

Kita kaltinime inkriminuota sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė – pašalinta iš kaltinimo, nes byloje nustatytas bendrininkavimas neatitinka formalių ir įstatyme numatytų šiai bendrininkavimo formai keliamų požymių.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. P. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustant žemesnį nei vidurkis jos dydį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo terminą.

Kartu teismas įžvelgia pagrindą, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atlikus dalį paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas iš dalies atideda D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant 1 (vienerių) metų po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 (dvejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti D. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. P. šias pareigas: 1) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; 5) nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, paskirta bausmė D. P. bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartimi subendrinta bausme (past. – paskirta 90 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir 118 MGL dydžio bauda; paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus; į subendrintą bausmę įskaitytina atlikta bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

IV. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Šioje byloje kaltinamiesiems D. P. ir A. P. 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti: medžiaginiai naščiai, 2 vnt., paimti 2020-08-05 įvykio vietos apžiūros metu, 2021-01-21 nutarimu perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) (1 t.; b. l. 29-31); polietileniniai maišai, 4 vnt., paimti 2020-08-05 įvykio vietos apžiūros metu, 2021-01-21 nutarimu perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) (1 t; b. l. 29-31; ikiteisminio tyrimo metu nesunaikintas pakelis cigarečių „A“, su (duomenys neskelbtini) banderolėmis (t. 1; b. l. 26-28; 53-55) – sunaikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-10-25 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ su priedais (3 t., b. l. 61-63). Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems D. P. ir A. P. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinus, jog gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant yra būtinas. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant 1 (vienerių) metų po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 (dvejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. P. skaičiuoti nuo realaus sulaikymo bausmei atlikti momento.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti D. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. P. šias pareigas: 1) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; 2) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; 5) nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio bei visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartimi subendrinta bausme (past. – subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą ir 118 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, D. P. paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 (dvejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti D. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. P. šias pareigas: 1) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; 2) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; 5) nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Į subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, D. P. paskirtą 118 MGL dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti, remiantis (duomenys neskelbtini) vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 68 straipsnių nuostatomis, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į šį terminą įskaityti atliktą baudžiamojo poveikio priemonės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš D. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

A. P. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam 150 MGL dydžio baudą.

Kaltinamajam A. P. išaiškinti, kad bauda per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jeigu sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti – medžiaginius naščius, 2 vnt., paimtus 2020-08-05 įvykio vietos apžiūros metu, 2021-01-21 nutarimu perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 1; b. l. 29-31); polietileninius maišus, 4 vnt., paimtus 2020-08-05 įvykio vietos apžiūros metu, 2021-01-21 nutarimu perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 1; b. l. 29-31); ikiteisminio tyrimo metu nesunaikintą pakelį cigarečių „A“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis (t. 1; b. l. 26-28; 53-55) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.