Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Varėnos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2022 m. sausio 22 d. apie 20.15 val. A4 kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, (duomenys neskelbtini) kilometre, Druskininkų savivaldybės ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise jo seseriai D. U., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo V. B. ir liudytojų R. B., A. Č. parodymai, Egidijaus Lesvinčiūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, nuotraukos, alkotesterio tikrinimo rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, vaizdo ir graso įrašai – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis V. B. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), anksčiau neteistas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 153-154), visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, jo neteisėtais veiksmais jokia žala nepadaryta. Taigi, šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, reikšmės gali turėti ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 162), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 165), seserų D. U. ir A. K. (galimos laiduotojos) charakterizuojamas teigiamai, kaip jautrus žmogus, visada suteikiantis reikiamą pagalbą, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 161), galiojančių administracinių nuobaudų, neturi (1 t., b. l. 156), tačiau jis anksčiau du kartus yra baustas administracine tvarka už gan šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2020 m. gegužės 19 d. – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, bei 2014 m. liepos 15 d. – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo dviratį neblaivus, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (1 t., b. l. 156, 158). Teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad šį nusikaltimą padarė ir automobilį vairavo praėjus vienai valandai po alkoholinių gėrimų vartojimo, jausdamasis apsvaigęs. Taigi, nors kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau jo ankstesni baustumai bei jo elgesys darant šią nusikalstamą veiką rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, iš ankstesnių administracinių nusižengimų nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė ir vėl šiurkščiai nusižengė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kas patvirtina, jog V. B. padarytas nusikaltimas yra sąlygotas jo atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą ir rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą. Akivaizdu, kad iki šiol jam taikytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės nebuvo efektyvios, savo tikslų nepasiekė ir jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Šios išvados nepaneigia ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad namo jis važiavo po sugyventinės skambučio, kuomet ji pasakė, kad jaučiasi blogai ir paprašė grįžti.

Sutiktina su prokurore, kad sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip visumą būtina vertinti ir padarytos veikos pavojingumą bei jos padarymo mechanizmą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. automobilį vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis 1,77 promilių neblaivumas. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad su draugais išgėrė butelį degtinės, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nusprendė važiuoti į namus ir automobilį vairavo maždaug po valandos lako baigus vartoti alkoholį, galvodamas, kad parvažiuos. Tai rodo, kad kaltinamasis sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles, vis tiek pasirinko netinkamą elgesio variantą, tikėdamasis, kad jo niekas nesustabdys ir atsakomybės už savo neteisėtą elgesį jis išvengs. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo tarpmiestiniame kelyje, vakaro metu (20.15 val.), eisme dalyvaujant ir kitoms transporto priemonėms, manevravo po visą kelią, trukdė eismui bei vos neįvažiavo į griovį, taip keldamas grėsmę ne tik savo bei paimto keleivio, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ir netgi gyvybei. Šiuo atveju kaltinamojo tolimesnį vairavimą nutraukė policijos pareigūnai gavę iš privataus fizinio asmens pranešimą, kas rodo, kad policijos pareigūnams laiku nesustabdžius kaltinamojo, kaltinamasis galėjo toliau tęsti kelionę, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog kaltinamasis V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-P-82/2010, 2K-44-489/2016, 2K-52-648/2017), o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, spendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, teismas be kita ko yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Iš kaltinamojo bei jo abiejų seserų D. U. ir A. K. paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis gyvena su sugyventine, oficialiai nedirba, tačiau gauna pajamų dirbdamas pavienius susirastus darbus, neseniai gavo apsaugos darbuotojo pažymėjimą, padeda sveikatos problemų turinčiai sugyventinei, seserims, prižiūri Merkinėje esančią šeimos sodybą. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis, būdamas 56 metų amžiaus, neturintis jokių psichikos sutrikimų, yra subrendusi ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis sąžiningas ir apdairus pilietis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo vertinimu tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, ką šiuo atveju ir atitinka kaltinamojo sesuo A. K.) priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jam laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebūtų tikslingas. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio sąlygų visumos, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Dėl bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo bei kartu su juo važiavusio keleivio, sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. V. B. neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 153-154), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 155), nedirba, (1 t., b. l. 162), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 165), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 161), turto neturi (2 t., b. l. 23), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 297 Eur (2 t., b. l. 22). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą (BK 55 straipsnis), kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam minimaliam baudos dydžiui.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. B. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Įvertinus skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytina, jog baudą kaltinamasis privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė prašo skirti V. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtą poveikio priemonę, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, seserų charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo neužilgo po alkoholio vartojimo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2022 m. sausio 22 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 133-134), taigi kaltinamajam šiuo nutarimu realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2022 m. sausio 22 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtimi pripažįstami tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-80-511/2018, 2K-184-697/2019, 2K-112-942/2021 ir kt.).

Bylos duomenimis V. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo sesers D. U. vardu (1 t., b. l. 46). Teismo posėdyje V. B. ir jo sesuo D. U. parodė, kad šį automobilį pirko kartu, kiekvienas sumokėdamas už jį pusę kainos. Transporto priemonė registruota D. U. vardu, kadangi automobilio pirkimo metu kaltinamasis buvo užsienyje, kaltinamajam grįžus iš užsienio šiuo automobiliu naudojasi bendru sutarimu pagal kiekvieno poreikį. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad transporto priemonė „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo ir D. U. bendras turtas ir jie yra šios transporto priemonės bendrasavininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 4.72, 4.74 straipsniai), todėl baudžiamojo proceso įstatymams nenumatant galimybės padalinti bendrą turtą, bendrasavininkams priklausantis automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais natūra. Vien ta aplinkybė, kad konfiskavus automobilį nukentėtų ir kaltinamojo sesuo, kuriai konfiskuotinas automobilis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bendrasavininkai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 4.88 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje V. B. ir D. U. parodė, kad šiuo automobiliu naudojasi abu pagal poreikį, automobilį prižiūri, rūpinasi jo technine būkle bei draudimu kaltinamasis, D. U. šeimoje yra dar du automobiliai. Taigi, byloje esant nustatytam faktui, kad vienas iš bendraturčių leidžia kitam asmeniui laikinai naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito bendraturčio sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno bendraturčio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

Nagrinėjamu atveju, V. B. ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalys). Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. B. padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Iš į bylą pateikto kilnojamojo turto – transporto priemonės „Nissan X-Trail dCI“ – vertinimo ataskaitos Nr. 22-032 matyti, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, rinkos vertė yra 900,00 Eur (2 t., b. l. 29). Taigi, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs ir nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, V. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis automobilį neblaivus vairavo tarpmiestiniame kelyje, pavojingu manevravimu trukdė eismui, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, D. U. nurodytos aplinkybės, kad ir ji naudojasi šia transporto priemone, atsižvelgiant į tai, kad jos šeima naudojasi kitomis dvejomis transporto priemonėmis, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo ar išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuriam yra perduotas saugoti konfiskuotinas turtas – automobilis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas transporto priemonę konfiskavimą vykdančiai institucijai, kartu su transporto priemone turi pateikti transporto priemonės registravimo dokumentą (automobilio registracijos liudijimą) bei kitus su perduodama transporto priemone susijusius dokumentus (galiojančią techninės priežiūros rezultatų kortelę ir kt.), kurių pagrindu konfiskuotina transporto priemonė galės būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 4.5., 4.6. punktai).

Dėl procesinių prievartos priemonių ir daiktinių įrodymų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 3 dalys).

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės 2022 m. sausio 25 d. nutarimu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. liepos 25 d. laikinai apribotos D. U. nuosavybės teisės į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-61). Šiuo nuosprendžiu automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, todėl 2022 m. sausio 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu, saugomas prie bylos voke Nr. 1, CD-R diskas su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F12F0, saugomas prie bylos voke Nr. 2 – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 36 MGL dydžio, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 22 d.

2) konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. U. vardu, saugomą adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu, saugomą prie bylos voke Nr. 1, CD-R diską su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F12F0, saugomą prie bylos voke Nr. 2 – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. B., kad bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti V. B., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, bauda nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.