Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-321-1036/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: 1-321-1036/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19294-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas
Civilinis ieškovas: ADB „Gjensidige“
Kaltinamasis: P. B.
Advokatai: Vytautas Budnikas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-321-1036/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19294-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.2.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Ivetai Danišauskaitei, Erikai Bernotaitei, Patricijai Lauraitytei, Karolinai Krukovskai, dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei, civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovui D. M., kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. teismui atiduotas kaltinant jį tuo, kad jis turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už neva eismo įvykio metu sugadintą jam priklausantį automobilį "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apdraustas transporto priemonių (KASKO) draudimu ADB „Gjensidige“ draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis apgadinęs automobilį "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 2 d. 20.48 val. bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė apie neva padarytą eismo įvykį, nurodydamas melagingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, t.y. kad jis, 2020 m. vasario 2 d. 20.47 val., važiuodamas Č.Milošo gatve tarp Pilikonių ir Pūstalaukio kaimų, automobiliu "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė stirną, kuri po eismo įvykio pabėgo, stirnai atsimušus į automobilį, jis nuvažiavo nuo kelio ir tokiu būdu apgadino jam priklausančio automobilio priekinę dalį, dėl ko jis 2020 m. vasario 2 d. pranešė apie šį neva įvykusi eismo įvykį draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“, siekdamas gauti draudimo išmoką, kuri buvo apskaičiuota 17 168 eurų sumai, tačiau draudimo išmokos negavo ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl eismo įvykio aplinkybių ir apie tai pranešus teisėsaugos institucijoms, tokiu būdu jis pasikėsino apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausančius 17 168 eurų.

Kaltinamasis P. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. jis kartu su mama buvo krikštatėvio laidotuvėse. Į laidotuves važiavo brolio automobiliu „Audi“. Vakare grįžo namo, po to išvažiavo pasivažinėti, kad nusiramintų. Turėjo nuojautą, kad kažkas atsitiks, todėl lėtino greitį. Iš miško iššoko stirna ir to pasėkoje jis nuvažiavo nuo kelio. Ne kasdien važiuodavo tuo automobiliu (teismo pastaba – "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Turi ir antrą automobilį „Toyota Prius“, automobilis "Mitsubishi Lancer" yra savaitgalinis automobilis. Automobilį "Mitsubishi Lancer" įsigijo 2019 m. rugpjūčio mėnesio gale. Pirko ne iš juridinio asmens, o per pažįstamus. Draugas E. A., jam rekomendavo dėl automobilio įsigijimo. Rekomendavo pažįstamus iš kur gali automobilį įsigyti. Nežino ar automobilis jau buvo eksploatuotas Lietuvoje, ar ką tik parvežtas. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo, joje buvo įrašytas pardavėjas, kurį bandė surasti, bet nepavyko. Nusipirko jau tvarkingą automobilį, tinkamą eksploatuoti. Tiksliai neatsimena, ar automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, kiek pamena pačiam tuo rūpintis nereikėjo. Pirkdamas automobilį iš Amerikos, jo nuotraukas matė. Pirko ne dėl to, kad automobilis daužtas, o dėl to, kad tokį automobilį norėjo įsigyti. Pirko jau atgabentą automobilį. Automobilis buvo tinkamai sutvarkytas. Šiuo metu automobilis "Mitsubishi Lancer" parduotas. Automobilio nebuvo galima eksploatuoti, pardavė kaip sudaužytą autmomobilį. Pardavė 2020 metų žiemą merginai. Automobilio pirkėjos asmenybę, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, sutikrino. Asmeniškai nei merginos, kuriai pardavė automobilį, nei jos draugo nepažįsta. Nevažiavo su pirkėju į „Regitrą“. Pirkimo–pardavimo faktą „Regitroje“ užregistravo. Savo vardu automobilį išsiregistravo. Nežino, kokiu vardu, mergina automobilį užregistravo. Pirkimo–pardavimo sutarties, kam buvo parduotas automobilis, neturi. Automobilio registracijos liudijimas yra pas pirkėją. Prieš parduodant automobilį „Regitroje“ ekspertizę atliko. Naujai automobilio pirkėjai ekspertizės akto nepateikė. Su automobiliu buvo dar vienas autoįvykis 2019 m. rugsėjo 14 d., t. y. vos tik po to, kai jį įsigijo. Per autoįvykį jį prispaudė. Automobilis „Audi“ įskrido į jį – iš galo įvažiavo, o jis dar į priekyje esantį automobilį įvažiavo. Autoįvykyje dalyvavo trys automobiliai. Jo automobilis padarė sugadinimus priešais esančiam automobiliui. Jis pildė deklaraciją su tuo, kas jam įvažiavo į galą. Policijos nekvietė, bet ji buvo privažiavusi ir paklausė ar viskas gerai. Policija nepatikrino kalto asmens girtumo, nors jis buvo neadekvatus. Nepamena ar tada automobilis tik civiliniu draudimu draustas buvo, ar dar ir „Kasko“ draudimu. Išmoką po pirmo eismo įvykio gavo iš „Lietuvos draudimo“. Kiek išmokėjo neprisimena. Draudimo kompanijos atstovai prieš išmokant išmoką automobilį apžiūrėjo. Po pirmo eismo įvykio buvo pažeistas automobilio bamperis, bakeliai Draudimo kompanija po kiekvieno eismo įvykio siūlo arba pinigų sumą, arba suremontuoti automobilį. Gali būti, kad ir jam siūlė, kad jie patys suremontuotų automobilį, bet jis pasirinko piniginę išmoką, nes pats norėjo dalyvauti automobilio remonte. Draudiminės išmokos suma buvo pakankama suremontuoti automobilį. Į pagalbą pasitelkė autoservisą. Detalėmis rūpinosi tiek jis, tiek servisas. Servisas, kuris padėjo suremontuoti automobilį po pirmo eismo įvykio buvo Pilaitėje, Vilniaus mieste. Serviso pavadinimo nebuvo. Ten garažas, kur remontuoja automobilius. Tas garažas yra Pilaitėje, kur garažai prie „Viada“ degalinės. Jam atrodo, kad dabar tas garažas jau yra nukeltas. Vietą, kur garažas stovėjo, galėtų parodyti. Meistrą iš garažo per E. A. surado. Su meistru per telefoną kontaktuodavo, paskambindavo jam. Nepamena meistro vardo. Čekių, sąskaitų–faktūrų dėl automobilio remonto neturi, detalių pirkimo čekių taip pat neturi. Sąmatos servisas nedarė. Automobilį remontavo, bet neatsimena kiek laiko. Suremontuoto automobilio technine apžiūra pasirūpino. Jei nebūtų atlikęs techninės apžiūros, tai automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Po pirmo eismo įvykio ekspertizė buvo atlikta, bet kur tiksliai nepamena. Kiek galėjo, tiek rūpinosi automobiliu po pirmo eismo įvykio. Po pirmo eismo įvykio taisė ne visas dalis, kelias dalis, kurios dar buvo tinkamos, paliko netaisytas. Aušintuvas veikė, priekinis balkis – bamperio dalis, veikė. Kas buvo tinkama eksploatacijai, tas buvo palikta. Šios dalys, kiek jis žino, jam perkant automobilį nebuvo pažeistos. Kitų eismo įvykių su „Mitsubishi Lancer“ nebuvo. Nedaug laiko naudojosi automobiliu (teismo pastaba – "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) iki antro automobilio įsigijimo. Automobilis "Mitsubishi Lancer" apie metus ar virš metų buvo jo žinioje. Neturėjo daug galimybių juo naudotis, nes jis buvo tvarkomas. Su suremontuotu automobiliu gal du savaitgalius važinėjo. Daugiausia Pilaitėje, kur ir gyvena. Su „Mitsubishi Lancer“ be jo dar draugai viena kartą važiavo, bet iki 1 kilometro ir naktį. Automobilį „Mitsubishi Lancer“ darbo dienomis laikydavo prie namų. Negali pasakyti, kiek kilometrų po to kai įsigijo automobilį su juo pravažiavo. Automobilį jis draudė „Kasko“ draudimu. Draudimo įmokas už „Kasko“ draudimą mokėjo. Dėl šio eismo įvykio vyksta ir civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, byla dar nesibaigė. Po nagrinėjamo eismo įvykio oro pagalvės buvo iššovusios. Aušinimo radiatoriaus sugadinimai identiški, bet nesutinka, kad bamperio sugadinimas identiškas. Po antro eismo įvykio daug kas automobilį apžiūrinėjo – ir draudimas, ir ekspertai. Apie draudimo išmoką, kiek atsimena, jį informavo M. iš ADB „Gjensidige“. Kovo 31 d. telefonu jam pasakė. Dokumentų dėl kompensacijos neatsiuntė. Prieš apskaičiuojant kompensaciją bendravo su draudimo kompanijos atstovu. Jam atrodo, kad buvo draudimo kompanijai minėjęs, kad automobilis jau buvo daužtas.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovas D. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju bendravo. 2020 m. vasario 2 d. pas juos buvo registruotas eismo įvykis, t. y. kad 2020 m. vasario 2 d. Vilniaus raj., Pustalaukio km., netoli Milošo g. ant kelio iššokus stirnai ir šiai atsimušus į „Mitsubishi Lancer“, automobilis nuvažiavo nuo kelio. Po susidūrimo buvo apgadinta automobilio priekine dalis. Eismo įvykio metu sužalota stirna nerasta. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes iškilo abejonių dėl duomenų tikrumo, dėl to buvo pradėtas detalesnis tyrimas dėl galimo sukčiavimo. Atsirado įtarimas, kad eismo įvykis suklastotas. Sutikrinus informaciją, apklausus P. B., buvo nustatyta, kad greičiausia minėtas įvykis buvo suklastotas, nes įvykis vyko tamsiu paros metu, eismo įvykio metu užfiksuoti automobilio apgadinimai nebuvo būdingi susidūrimui su stirna. Prieš draudžiant automobilį ir po eismo įvykio, automobiliu buvo nuvažiuota apie 71 km., nors P. B. teigimu, jis vidutiniškai per mėnesį pravažiuodavo apie 200 km. Taip pat buvo aišku, kad „Mitsubishi Lancer“ dalyvavo eismo įvykyje Amerikoje ir ten buvo patyręs eismo įvykių. Tai internete pagal numerį galima rasti. Iš Amerikos parvežtų automobilių didžioji dalis yra sudaužyti. Registruojant transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“ buvo nustatyta eilė trūkumų. Tyrimo metu nustatyta, kad „Mitsubishi Lancer“ tris kartus važiavo į techninių apžiūrų stotis, ir tik Avižienių techninės apžiūros centre praėjo techninę apžiūrą. Jis buvo prisijungęs prie „Regitra“ tinklapio, ten eismo įvykių išklotinė pasiekiama. Konkretizuoti, kad ADB „Lietuvos draudime“ buvo įvykis ir kas jį registravo, negali. Prašė P. B. leidimo, kad jie galėtų sulyginti automobilio sugadinimus. P. B. davė leidimą ir jie paprašė pateikti sugadinimus po pirmo eismo įvykio, kuriame dalyvavo ir „Mitsubishi Lancer“. Apie ADB „Lietuvos draudimas“ esantį įvykį jiems jokios informacijos nebuvo pateikta, jie patys išsiaiškino. Jiems nebuvo sakyta, kad kitas eismo įvykis buvo. Jie turi galimybę pamatyti ir apie buvusias žalas. Jiems reikalingos nuotraukos, informacija, dalimis netenkina. Visos nuotraukos nagrinėjamos detaliai. P. B. tik teigė, kad įvyko eismo įvykis ir prašė atlyginti žalą. Jie paprašė eksperto padaryti transporto priemonės ekspertizę, kad išsiaiškinti, ar tikrai susidūrimas su stirna buvo. UAB „Impulsana“ ekspertų teigimu, jei būtu susidūrimas su stirna, tai neturėtų suveikti oro pagalvės, saugos diržai, nes jos svoris nėra labai didelis. Susidūrimas su stirna negalėjo padaryti tokių sugadinimų. Stirna negalėjo suplėšyti sparno iš vairuotojo pusės. Jei stirna būtų susižalota, ji būtų įvykio vietoje, o ten nieko nebuvo, nei kraujo, nieko. P. B. apie organinės kilmės gabalėlį minėjo, bet jis tai vertina kritiškai, nes nuotraukoje negalima to tiksliai nustatyti. Apie mėsos gabalėlius nepamena, kad jis ką sakytų. Tiksliai pamena, kad buvo nustatyti visi sugadinimai. Jiems nesakė, kad balkis ar dar kas nors buvo sugadinta, jie patys išsiaiškino. ADB „Lietuvos draudime“ fiksuoto eismo įvykio sugadinimų dalis sutampa. Jie UAB „Impulsana“ ekspertų paprašė sulyginti jų fotonuotraukas ir ADB „Lietuvos draudimas“. UAB „Impulsana“ ekspertas važiavo asmeniškai paties automobilio apžiūrėti. Jų samdytas ekspertas UAB „Impulsana betarpiškai gyvai apžiūrėjo automobilį ir surašė išvadą. Sutartis, kam parduotas automobilis yra. Tas automobilis ir toliau naudojamas, ir jau turi vieną žalą. Dar viena žala ir be šios nagrinėjamos yra užregistruota. Apie nagrinėjamą civilinę bylą žino, ten atstovauja ko kolegė.

Liudytojas M. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio datos neprisimena, bet tai buvo kažkurios dienos išvakarės. Nepamena koks buvo metų laikas. Gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad kelyje tarp Rastinėnų link Zujūnų, yra eismo įvykis su laukiniu gyvūnu. Atvykus į vietą pamatė automobilį, lyg tai „Subaru“, nuvažiavusį į krūmus. Automobilis buvo gerokai apgadintas. Vairuotojas nebuvo nukentėjęs. Vairuotojas teigė, kad jam važiuojant, iš šalikelės išbėgo laukinis gyvūnas – galimai stirna, įvyko kontaktas, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, o laukinis gyvūnas pasišalino. Pageidavo įregistruoti, jie įregistravo. Vairuotojas nurodė, kuria kryptimi gyvūnas nuėjo. Jo porininkas ieškojo, bet buvo tamsu, nutrenkto gyvūno nerado. Įvykio vietoje akivaizdžių kraujo dėmių ant automobilio nepastebėjo. Nepamena, ar saugos pagalvės buvo išsprogusios. Nepamena, ar buvo sprogusios automobilio padangos. Abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo nekilo. Būna taip, kad gyvūnai vietoje partrenkami ir dingsta. Tokių atvejų yra buvę. Dėl nagrinėjamo įvykio buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją Vilniaus rajono policijos komisariate. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai jį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo tyrėja. Teismui pacitavus sakinį iš liudytojo M. J. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolo apie tai, kad „Kadangi automobilyje suveikė oro pagalvių sistema, automobiliui buvo panaikinta techninė apžiūra, į įvykio vietą vairuotojas išsikvietė techninės pagalbos vežimėlį“ (3 t., b. l. 52–53), liudytojas M. J. paaiškino, kad taip užfiksuota, tai taip ir buvo.

Liudytojas E. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog kažkada dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Turėjo savo nuomojamas patalpas, automobilius. Žinojo, kad P. B. ieško būtent tokio automobilio. Kažkas iš žmonių, kurie atvažiuodavo tvarkytis automobilių, pasakė, kad pardavinėja būtent tokios markės automobilį. Nepamena kokiomis aplinkybėmis pasakė, kad yra toks automobilis pardavime. Automobilis buvo „Mitsubishi“ markės. P. B. su pardavėju buvo susitikę. Jis pats nematė to automobilio, apie jo techninę būklę negali nieko pasakyti, neužsiima automobiliais. Nebepamena, kas pardavinėjo automobilį. Turėjo platų spektrą klientų. Jis tiesiog automobilius remontuodavo. Tuo metu dirbo Pilaitėje. Vis dar dirba Pilaitėje, greitu metu kraustysis, ieško kitų patalpų. To garažo dar nenugriovė.

Liudytojas P. Č. (P. Č.) apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teikia techninės pagalbos kelyje paslaugas ir dirba pagal individualią veiklą. Turi pasirašęs sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini). Tą vakarą gavo draudiminį užsakymą. Buvo įvardyta automobilio markė „Mitsubishi“, baltos spalvos. Sakė, kad buvo autoįvykis, labai skubus. Jis atvažiavo. Ten jau buvo atvykę pareigūnai. Jo misija buvo paprasta – pakrovė automobilį į vairuojamą vilkiką, išvežė į aikštelę, esančią Pilaitės mikrorajone. Tiek daug įvykių būna, tą dieną tokie įvykiai buvo trys, kad nekilo įtarimas ar abejonės dėl to eismo įvykio. Negali atsakyti ar vairuotojo draugas buvo įvykyje, ar šiek tiek vėliau atvažiavo. Vairuotojas nuvažiavo į griovį. Ten buvo krūva medžių, krūmų. Traukė automobilį iš griovio, iš galo. Per jėgą reikėjo ištraukti tą automobilį. Tempiant automobilį neatkreipė dėmesio į tempiamo automobilio padangas, nes buvo ir kitas iškvietimas, tik pamena, kad buvo gražūs ratlankiai. Nežino ar automobilio oro pagalvės buvo išsiskleidusios, viduje nebuvo, nes vairuotojas viduje buvo, bet greičiausiai buvo išsiskleidusios. Rūpinosi, kaip ištempti automobilį ir užkelti ant platformos. Kada iškrovė automobilį jau buvo naktis buvo. Ant automobilio kėbulo nematė mėsos gabaliukų, kaulų ar kailio. Faktiškai jis nieko negalėjo matyti. Laikosi savo pozicijos, kad apie mėsos gabaliukus nieko nesakė.

2020 m. balandžio 9 d. Uždarosios akcinės bendrovės "IMPULSANA" eksperto išvadoje Nr. MV 2020-23 nurodyta, kad sprendžiant pagal šio automobilio sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais, kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai nebūdingi jo susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Todėl negalima pagrįsti šį automobilį vairavusio asmens parodymų, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė automobiliui partrenkus stirną bei jam nuvažiavus nuo kelio. Net jei būtų įvykęs šio automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis) (3 t., b. l. 5-31).

2020 m. balandžio 21 d, Uždarosios akcinės bendrovės "IMPULSANA" eksperto išvadoje Nr. MV 2020-27 nurodyta, kad automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d, eismo įvykių, yra identiški (t. y. tapatūs pagal jų išsidėstymą, geometrinę formą, susidarymo mechanizmą), o vairo apdailos pažeidimas turi panašumo požymių (3 t., b. l. 33–40).

Ekspertas Valentinas Mitunevičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra teismo ekspertas eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse. Pirmoji išvada Nr. MV 2020-23, antroji – Nr. MV 2020-27. Tvirtina išvadas. Buvo pavesta atlikti tyrimą dėl automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą užduoti klausimai, koks automobilio sugadinimo susidarymo mechanizmas. Antras klausimas dėl automobilį vairavusio asmens parodymų, ar jie pagrįsti. Apžiūrėjo automobilį du kartus, aprašė sugadinimų susidarymo mechanizmą. Turėjo iš draudimo bendrovės eismo įvykio nuotraukas. Eismo įvykio vietoje buvo ir atliko matavimus. Pirmo tyrimo išvados užfiksuotos pirmoje eksperto išvadoje – 2020 m. balandžio 9 d. Buvo dar papildomas tyrimas, kas liečia automobilio sugadinimų, kurie buvo užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. sugadinimų, ar jie turi panašumo požymių. Tai atliko tyrimus ir surašė dvi eksperto išvadas, kurias ir tvirtina. Dėl rugpjūčio 13 dienos eismo įvykio jam buvo pateiktos draudimo bendrovės užfiksuotos nuotraukos. Jam nuotraukas persiuntė draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, kuri ir užsakė tyrimą. Tų nuotraukų informatyvumo užteko, kad palyginti sugadinimus. Jis tą ir padarė, surašydamas antrą eksperto išvadą. Viskas detalizuota pirmoje eksperto išvadoje. Atsakymas suformuluotas, kad automobilio sugadinimai, sprendžiant pagal požymius, būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais. Tai detalizuota tiriamosios dalies 2.5 punkte ir tokių įrenginių nėra užfiksuota eismo įvykio vietoje, todėl negalima pagrįsti, šį automobilį vairavusio asmens parodymų, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė, būtent partrenkus stirną ir nuvažiavus nuo kelio. Nuotraukose, kurios pateiktos iš eismo įvykio vietos, kur automobilis užfiksuotas, tai surašytos eksperto išvados: 1,2,3 nuotraukos, matosi, kad automobilis nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies ir stovi kelio sankasoje. Matosi, kad jis yra priekinę dalimi įsirėmęs į gruntą, kažkurie sugadinimai galėjo susidaryti dėl kontakto su šlaitu eismo įvykio vietoje. Visų sugadinimų, kaip ir detalizuota ekspertų išvadoje negalima paaiškinti. Kaip minėta, esminiai automobilio sugadinimai yra būdingi kontaktui su kelio įrenginiais. Kelio įrenginiai, tai yra – atitvarai, tvoros, objektai, kurie turi didesnį standumą, geometrinę formą. Išvadoje paminėta, kad ant priekinio bamperio apdailos yra taisyklingos formos horizontalūs pėdsakai, kurie būdingi kontaktui su kelio įrenginiais. Tuo atžvilgiu, kadangi tokių objektų šioje vietoje nėra, tai yra 28, 29 nuotraukos (pirmos išvados 15 psl.) yra horizontalūs pėdsakai, įmušimai, vadinasi buvo atitinkamas geometrinis, taisyklingos formos objektas, kurio nėra šio eismo įvykio vietoje. Abejų priekinių padangų ir užpakalinio kairio rato dehermetizacija, tai vyksta dėl automobilio šoninio slydimo. Kiek apžiūrėjo, tai automobilis nuvažiavo nuo kelio sankasos. Vadinasi, ir šoniniam slydimui nebuvo pagrindo. Abejoja, kad trys padangos būtų dehermetizuotos. Dehermetizavimas vyksta automobiliui slystant šonu. Traukiant automobilis būtų užkabintas už vilkimo kilpos, esančios automobilio gale ir būtų traukiamas atgal. Negalima būtų pagrįsti, kad traukiant trys padangos būtų dehermetizuotos. Traukimas automobilio vyksta, esant labai mažam greičiui. Net jei automobilis būtų tempiamas ir slystų šonu, neįvyktų padangų dehermatizavimas. Padangos praslystų ir jų dehermetizavimas nebūtų įvykęs, tai vyksta automobiliui judant šoniniu intensyviu slydimu. Aprašė, kad dėl kontaktų su stirna negalėjo suveikti saugos oro pagalvės. Viskas aprašyta eksperto pirmoje išvadoje. Sprendžiant iš pateiktų nuotraukų, sugadinimai yra identiški. Kas liečia bamperį, tai nemano, kad tokie sugadinimai neleidžia to automobilio eksploatuoti. Jokio pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams nesudaro. Kas liečia radiatoriaus sugadinimus, jei nepažeistas jo hermetiškumas, tai galima buvo automobilį eksploatuoti. Šis automobilis (teismo pastaba – "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) yra keturių varančiųjų ratų. Čia, galbūt automobilis, kurio savybės priartintos prie sportinio automobilio, bet tai nėra grynai sportinis automobilis. Medžiagos, kad lengvesnės ar sunkesnės negalima vienareikšmiškai teigti, galbūt jei vietą reikia sustiprinti, detalė gali būti sunkesnė. Sportiniams automobiliams pagal galimybes naudojamos lengvesnės medžiagos. Nemano, kad sparnas, durelės yra išskirtinės ir tos detalės pagamintos iš kitų medžiagų, nei įprastos šiam automobiliui. Tas automobilis, priekinis kairys sparnas, priekinės kairės pusės durelės, jos sugadintos kontaktuojant su standžiu objektu ir tai yra esant didesniam greičiui. Tai esminis dalykas, kad detalės būtų sugadintos, čia ne medžiagų klausimas iš kurių pagamintos detalės, o deformuojančio poveikio. Viskas aprašyta eksperto išvadoje, praeitų metų kovo 26 dieną, ieškojo tos eismo įvykio vietos. Eksperto išvados 2.4 punkte, pagal tą nurodytą kelių policijos schemą, tai yra 37 nuotrauka, pastatas nuo kurio 1.2 kilometro turėjo stovėti šis automobilis. Kai nuvyko į vietą, pamatė, kad vieta neatitinka 1,2,3 nuotraukose užfiksuotų veiksmų. Skambino vairuotojui, jis paaiškino, kur ta vieta turėjo būti. Tai visiškai kita vieta, nei nurodyta policijos schemoje. Nuo namo, kuris užfiksuotas 37 nuotraukoje, tai yra Č. Milošo g. 111, tai nuo namo apie 400 metrų, ten eismo įvykio vieta buvo rasta. Vaizdai vietos yra 39, 40 nuotraukos. Buvo naujai suformuotas šlaitas. Galima atsakyti, kad transporto trasologijos ekspertizė iš principo neleidžia susieti automobilio sugadinimų su laiku ir data. Jei tai nėra užfiksuota, pavyzdžiui vaizdo įraše, tai yra sugadinimas ar deformuota detalė. Ar tai susidarė prieš valandą, prieš dieną, tai į tokį klausimą negalima atsakyti. Neleidžia pasakyti, kad būtent po to įvykio sugadinimai atsirado. Aprašė tik tą, ką matė nuotraukoje, bet jie negali patvirtinti, kad tai pasekmė susidūrimo su stirna. Lokalus įmušimas, tai deformacija, o sparno priekinė dalis, tai tokių deformacijų nėra. Jo akimis žiūrint, jei būtų kontaktas su stirna, tai tikėtina, kad sparno smaigalys būtų deformuotas. Negalima patvirtinti, kad tai būtent kontakto su stirna požymis.

2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1392(20) nurodyta, kad: 1) tikėtinas toks automobilio "Mitsubishi Lancer Evolution X" fotografijose matomų sugadinimų padarymo mechanizmas. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir priekine dalimi atsitrenkus į pakelės paviršių buvo nuplėšta priekinės dalies apdaila. Be to, atsitrenkus į pakelės paviršių dėl abiejų ratų judėjimo į viršų buvo nuplėšti abu priekiniai posparniai, buvo deformuotas ir įplėštas priekinis kairys sparnas. Savo ruožtu deformuojamas sparnas įlenkė variklio dangtį ties priekiniu kairiuoju kampu. Buvo nulaužtas priekinis kairys žibintas. Dėl poveikio iš apačios į viršų buvo nutrauktos abejų slenksčių apdailos. Kairys slenkstis buvo deformuotas ir įbrėžtas dėl poveikio kryptimi iš išorės ir iš priekio link užpakalinės dalies. Priekinių kairės pusės durelių apatinė briauna ir šoninė dalis apačioje buvo įlenkti dėl poveikio iš apačios į viršų ir iš priekio link užpakalinės dalies. 2) Negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar automobilio "Mitsubishi Lancer Evolution X" priekinės dalies bei kairiojo šono sugadinimai susiformavo būtent nurodytoje vietoje nuvažiavus nuo kelio sankasos bei atsitrenkus į pakelės paviršių. Automobilio priekinio bamperio sija buvo sugadinta ne tiriamo eismo įvykio automobiliui nuvažiavus nuo kelio (3 t., b. l. 45–49).

Ekspertas Vitalij Matusevič teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre, teismo ekspertizės skyriaus ekspertu. Turi eismo įvykių ir transporto trasologijos kvalifikacijos laipsnį. Tvirtina duotas išvadas. Argumentai surašyti specialisto išvadoje. Tyrimas buvo daromas iš nuotraukų. Tyrimui buvo pateiktos trys skaitmeninės laikmenos, kuriose įrašyta informacija. Su kolega priėjo nuomonės, kad pateiktos medžiagos visumos nepakanka kategoriškos išvados davimui. Kas liečia įvykio vietos forminimą, tai buvo pateiktos iš įvykio vietos nuotraukos. Kelio šlaitas buvo supiltas šviežiai, ar jis buvo toks, kai įvyko deklaruotas eismo įvykis. Pėdsakai, kurie buvo nufotografuoti, nebuvo fiksuoti matmenimis. Dėl to, buvo duota tik tikėtina išvada. Nagrinėjamu atveju, negali sakyti, nes pėdsakai nebuvo tinkamai užfiksuoti. Kolega minėjo, kad jam buvo pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuotas automobilis įvykio vietoje. Jie tokių nuotraukų neturėjo. Dėl duomenų stokos ir buvo prieita tokios išvados. Sijos sugadinimas užfiksuotas jų specialisto išvados 4 paveikslėlyje, t. y. 3 puslapis. Matyti, kad sijos priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje prie krašto yra toks lokalus įmušimas. Įvykio vietoje tokio objekto, kuris galėtų padaryti sugadinimą, nebuvo užfiksuota. Dėl to, buvo prieita tokios išvados. Kas liečia automobilio ratų dehermatizacijos, specialisto išvadoje aprašė, kad ratai buvo dehermatizuoti, nes jų montažiniai bortai buvo atstumti nuo ratlankių. Buvo paminėta, kad ant suporto, ratlankio įstrigusio grunto, tie pėdsakai rodo, kad ratas buvo dehermetizuotas, kai įsirausė į žemės paviršių. Iš įvykio vietos nuotraukų, matyti, kad buvo gilios išrausimo žymės. Formaliai negalime paneigti fakto, kad nuvažiavus nuo kelio sankasos automobilio ratai nebūtų dehermetizuoti. Buvo atitrauktos padangos nuo ratlankių montažinio šono. Dehermetizacija nėra kaip gedimas. Ratus pripūtus gedimas būtų pašalintas. Nedrįstų sakyti, kad nuvažiavus nuo kelio, pagal įvykio vietos nuotraukas, jie nebūtų dehermetizuoti. Sunku prognozuoti, kaip judėjo automobilis. Formaliai sąlygos, kad tie ratai būtų dehermetizuoti, atitraukiant padangų šonines sieneles nuo ratlankių montažinių bortų, galėjo susidaryti. Priekinio kairio sparno sugadinimai, variklio dangčio sugadinimai galėjo susiformuoti, kai automobilis priekine dalimi atsitrenkė į žemės paviršių, nuvažiavus nuo kelio šlaito. Dėl priekinio kairio rato judėjimo į viršų buvo deformuotas priekinis kairys sparnas ir variklio dangtis. Buvo įvykio vietos nuotraukose užfiksuota detalė, kuri pagal numerį yra automobilio „Mitsubishi Lancer“, priekinis kairys posparnis, tokie sugadinimai formaliai galėjo susidaryti įvykio vietoje, bet ar toje konkrečioje vietoje pagal medžiagą nustatyti negalime. Dėl to, tikėtina išvada. Automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti nuvažiavus nuo kelio sankasų, atsitrenkus į pakelės paviršių. Kontakto su stirna pėdsakų, nuotraukose nebuvo.

2021 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. ES-2-21, (ekspertizė atlikta civilinėje byloje Nr. e2-1221-600/2021), dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad: 1. automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno sugadinimo pobūdis nėra būdingas susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Šio sparno įplėšimas padarytas veikiant šią zoną daugiau iš apačios į viršų, tuo pačiu sparnas buvo ir deformuojamas. Neatmetama galimybė, kad šis sugadinimas galėjo būti padarytas automobiliui "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiuojant nuo kelio sankasos, veikiant šią zoną jo priekiniam kairiajam ratui. Tačiau iš pateiktos civilinės bylos medžiagos nustatyti, ar tuo metu buvo padaryti visi automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno sugadinimai, negalima (žr. tyrimą). Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės durelių sugadinimai nėra būdingi susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Vienareikšmiškai nustatyti šių sugadinimų susidarymo mechanizmo negalima, tačiau automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekinės dalies sugadinimai (ar jų dalis) galėjo būti padaryti nuvažiuojant nuo kelio sankasos ir kontaktuojant kairės pusės slenksčiui ir kairiojo šono apatinei daliai su kelio šlaito paviršiumi ir jame esančiais objektais. 2. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) sugadinimas negalėjo būti padarytas 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu jo vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis (žr. tyrimą). Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) kairys kraštas yra deformuotas, ties šiuo kraštu iš priekio viršutinėje dalyje yra įkirtimas (žr. foto Nr. 14, vieta pažymėta rodyklėmis). Tokiam įkirtimui padaryti turi būti suduotas stiprus smūgis kietu objektu, turinčiu briauną arba išsikišantį elementą. 3. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo nurodytos aplinkybės, kad stirnai atsitrenkus į šio automobilio kairės pusės sparną suveikė automobilio saugos oro pagalvės. 4. Sprendžiant iš nustatytų šio eismo įvykio aplinkybių ir automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų, nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu turėjo suveikti automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugos oro pagalvės, kaip užfiksuota po šio eismo įvykio. 5. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), abu priekiniai ir užpakalinis kairys ratai buvo dehermetizuoti 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu. Tai patvirtina šios aplinkybės: tokio pobūdžio ratų sugadinimai (nuo ratlankių briaunų nuslinkę šių ratų padangų montažiniai bortai, nesant žymesnių šių ratų ratlankių sugadinimų) paprastai padaromi automobiliui eismo įvykio metu slystant skersine kryptimi ir skersine kryptimi judantiems ratams atsitrenkiant į kliūtis (kietus objektus, bordiūrus ir pan.), o sprendžiant iš fotografijose matomos automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padėties po eismo įvykio, kad jis stovi nuvažiavęs nuo kelio šlaito priekiu nukreiptas nuvažiavimo kryptimi, nėra duomenų, kad prieš pat įvykį ir jo metu šis automobilis slydo skersine kryptimi taip, kad jo ratai šoninėmis dalimis atsitrenkė į kliūtis; automobilis "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio stovi taip, kad jo užpakalinis kairys ratas dar nėra nuvažiavęs nuo kelio šlaito. Ratų dehermetizacija bendruoju atveju gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip padangų kiauryminių pažeidimų, ratlankių pažeidimų, padangos ir ratlankio sujungimo heremetiškumo pažeidimo, oro ventilio ir jo tvirtinimo hermetiškumo pažeidimo. 6. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių ir yra identiški. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių ir yra identiški. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo apdailos sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių, tačiau šiuo atveju sugadinimų panašumas galėjo būti nulemtas vienodos vairo konstrukcijos ir saugos oro pagalvės suveikimo mechanizmo, o pagal pateiktoje civilinės bylos medžiagoje esančius duomenis atlikti išsamesnio šių sugadinimų identifikacinio tyrimo negalima. 7. Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų analizė leidžia teigti, kad šio automobilio kairiojo šono priekinės dalies (priekinio kairiojo sparno, variklio gaubto priekinio kairiojo kampo, kairės pusės priekinių durelių) sugadinimai nėra būdingi susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų (pėdsakų), būdingų padarant susidūrimo su stirna metu, nenustatyta. 8. Kelio danga ir jos būklė turi įtakos automobilio ratų sukibimui su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi. Esant žvyro dangai (žvyrkeliui) ratų sukibimas su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi yra kiek mažesnis nei esant asfalto (asfaltbetonio) kelio dangai dėl mažesnio sukibimo koeficiento (esant identiškoms kitoms sąlygoms). Dėl to esant tam pačiam važiavimo greičiui, važiuojant žvyrkeliu sunkiau suvaldyti vairuojamą automobilį, ypač važiuojant posūkio kreive, atliekant manevrus (padidėja kritinis pagal sukibimą posūkio spindulys), taip pat yra ilgesnis sustojimo kelias (mažesnis lėtėjimo pagreitis). Tačiau vairuotojas, atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės techninę būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę. 9–10. Bendruoju atveju automobilio detalių medžiaga ir jos savybės gali turėti įtakos jo sugadinimų eismo įvykio metu pobūdžiui dėl skirtingų fizinių ir mechaninių savybių. Šiuo atveju automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno sugadinimo pobūdžiui, o būtent kad jis buvo įplėštas ties automobilio priekinio kairiojo rato arka kiek arčiau automobilio priekinės dalies (žr. foto Nr. 3, 6, 9), susidarant įplėšimui su į viršų palenkta atplaiša, galėjo turėti įtakos jo medžiagos (aliuminio lydinių) savybės. Jos taip pat galėjo turėti įtakos ir deformacijų pobūdžiui ir apimtims. 11. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti aplinkybės, kad automobilio "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padangos galėjo dehermetizuotis minimo eismo įvykio metu šio automobilio vairuotojui bandant savo eiga išvažiuoti iš griovio arba traukiant automobilį "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš griovio įprastais būdais (žr. tyrimą) (4 t., b. l. 2-13).

Ekspertas Edgar Sokolovskij teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra eismo įvykių ir trasologijos ekspertas. Ekspertizės aktas surašytas pagal pateiktus duomenis, tvirtina savo išvadą. Buvo pateikti klausimai. Šeštas klausimas buvo dėl palyginimo ir įvertinimo sugadinimo, ar tie sugadinimai turi panašumo požymių. Šešto klausimo atsakymas kaip tik ir yra dėl automobilio „Mitsubishi Lancer“ priekinio bamperio metalinės sijos. Sugadinimai buvo po 2019 metų ir 2020 metų eismo įvykio, turi panašumo pažymių ir yra identiški, tiriamojoje dalyje pagrindimas išdėstytas pakankamai išsamiai. Dėl variklio aušinimo radiatoriaus, buvo išvada, kad po šių dviejų įvykių turi panašumo požymių ir yra identiški sugadinimai. Dėl vairo apdailos sugadinimo buvo prieita prie išvados, kad sugadinimai turi panašumo požymių, bet galėjo būti nulemtas vienodos vairo konstrukcijos ir saugos oro pagalvių suveikimo mechanizmo, o pagal pateiktus civilinėje byloje esančius duomenis atlikti išsamesnio šių sugadinimų identifikacinio tyrimo negalima. Nuotraukos nėra tiek informatyvios, kad atskirti. Vairuotojo oro pagalvės suveikimo mechanizmas vienodas ir suveikia panašiai. Ar vienas, ar kitas įvykis, vis tiek oro pagalvė panašiu principu suveikia ir panašūs sugadinimai būna. Čia identifikuoti, kad identiška, negali duoti išvados, o tiesiog turi panašumo požymių. Bylos medžiagoje, dėl smėlio krūvos, nebuvo tokio paaiškinimo, galbūt jis atsirado vėliau. Sugadinimai pavaizduoti nuotraukoje Nr. 12, pažymėti, kad horizontalūs įbrėžimai. Dar yra įdėta iš Valentino Mitunevičiaus eksperto išvados nuotrauka, tai yra ekspertizės akte nuotrauka Nr. 19, kur matosi tie įbrėžimai ir jie būdingi kontaktui su kietu, išsikišančiu elementu, artimu horizontalias briaunas turinčiu objektu. Nemano, kad sugadinimai galėtų būti padaryta į smėlio krūvą, nes kitokio pobūdžio objektas turi būti. Kažkas turi kontaktuoti, būtent toje plokštumoje. Nėra, kad viena linija, o keli nubrozdinimai horizontalūs, tam turi būti atitinkami objektai. Dėl kito įvykio 2019 metais, nelabai galėtų komentuoti, nes apie jį nelabai turėjo informacijos. Prašė informacijos ir gavo papildomų nuotraukų dėl to įvykio. Aplinkybių nežino, bet pagal tą pobūdį, tai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kitu automobiliu. Jei smėlio krūva, tai sugadinimai gal ir žemiau turėtų būti. Jei automobilio traukimo ir transportavimo procedūra atliekama įprasta tvarka, tai tokio pobūdžio sugadinimų neturėtų būti. Kad padaryti tokius sugadinimus turi būti didelė jėga iš šono. Sugadinimai panašūs, kad nuslinkę padangos montažiniai bortai nuo ratlankio briaunų. Būdinga, kai automobilis slysta ir atsitrenkia į kažkokius objektus. Be šoninio slydimo, veikiant apkrovai išilginę kryptimi, tokio sugadinimo paprastai nepadarysi. Be to, būdingi dinaminiam kontaktui, nėra taip, kad riedant. Judant skersine kryptimi ir veikiant šoninei jėgai, į šoninį paviršių rato sugadinimas padaromas. Ant nuotraukos Nr. 2 matosi, kad automobilio užpakalinis kairys ratas, praktiškai net nenuvažiavęs nuo šlaito stovi, bet jis turi sugadinimą. Kai kalba apie transportavimo būdą, tai logiška tokį automobilį atgal ir traukti. Jis rieda, o turi būti dinaminis poveikis. Neįsivaizduoja, koks turėtų būti automobilio ištraukimo būdas, kad padaryti tokio pobūdžio sugadinimus. Pagal tyrimo apimtį negalėtų pagrįsti visų automobilio sugadinimų susidarymo aplinkybių. Yra tam tikra dalis sugadinimų, kurie gali būti paaiškinti nurodant įvardintas aplinkybes, t. y. durelių, sparno sugadinimai. Dalis sugadinimų tikrai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, nes buvo įvažiavęs į tą griovį. Visų sugadinimų pagrįsti negalėtų, kaip nustatyta dėl metalinės sijos sugadinimo, ar jie turi panašumo požymių ir identiški su prieš tai buvusio įvykio sugadinimais. Dėl oro pagalvių, negalėtų pagrįsti, kad esant tokiam eismo įvykiui galėtų taip suveikti visos oro pagalvės, nes šoninės oro pagalvės, kad suveiktų turi būti smūginis poveikis pakankamai stiprus. Nerado požymių, kad toks atsitrenkimas buvo. Jei kontaktas mažas buvo, tai nuo prisilietimo oro pagalvės nesuveikia. Faktas, kad automobilis sportinis, tai saugos oro pagalvių suveikimas yra specifinis. Automobilis nėra grynai sportinis, skirtas grynai sportui. Principai veikimo daugumos automobilių gamintojų yra panašūs. Dėl detalių ir medžiagų, tai čia deformacinio pobūdžio turinį įtakos, kad suveiktų šoninės oro pagalvės. Tas jutiklis būna paprastai prie statramsčio, todėl turi būti smūgis į šią zoną, o būtent tokio smūgio į šią zoną nėra. Jei kalba apie deformaciją, tai priekinio kairio sparno deformacijos labiau būdingos poveikiui iš apačios. Per ratą kažkiek gali deformuotis, per sparną galbūt kontaktavo su šalia esančiais objektais, bet čia nėra tas poveikis nuo kurio turi suveikti. Medžiagos, gal turi įtakos deformacijų pobūdžiui, bet jutikliai montuojami ant tokių elementų, kad suveiktų, kaip numatyta gamintojo. Neturėtų kitaip veikti dėl to. Jos suveikia ne nuo deformacijos, o dėl smūginio poveikio. Dėl ratų sugadinimo irgi negalėtų pagrįsti. Dalis sugadinimų gali būti paaiškinta, bet dalies negalėtų pagrįsti. Priekinės apdailos sugadinimo, taip pat negali paaiškinti šiomis aplinkybėmis. Dėl priekinio bamperio metalinės sijos, tai netrukdo eksploatuoti to automobilio. Transporto priemonė, kad būtų važiuojanti, tai turėtų būti suremontuota pagal atitinkamus reikalavimus. Ji gali su tokiu sugadinimu važiuoti. Dėl aušinimo radiatoriaus sugadinimo, tai vizualiai įlenkimas nėra tokio dydžio. Priklauso hermetiškumas yra pažeistas ar ne, tai yra aušinimo skystis išbėgęs ar ne. Gali būti, kad aušinimo skystis dėl tokio sugadinimo neišbėgęs, todėl galima važiuoti su tokia transporto priemone. O techninis tvarkingumas jau yra kita kalba. Jei aušinimo skystis išbėgęs, tai ilgesnį atstumą jau nenuvažiuosi. Reikėtų tirti pažeidimą ar buvo ištekėjęs aušinimo skystis ar ne. Radiatorius, tai toks dalykas, kad nebūtinai deformacijos zonoje turi būti pažeista. Gali būti nuo poveikio kitoje vietoje.

Iš 2020 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota ADB "Gjensidige" pateiktų dviejų kompaktinių plokštelių apžiūra. Atidarius per "SAMSUNG" diskasukį kompaktinę plokštelę "Live Star" priedas prie eksperto išvados MV2020-23", jame matoma: sunumeruotų 11 aplankalų, policijos išrašas, 2 garso įrašai pavadinimu "call_20200415162117_4435838_out ir call_20200424133942_442157_out. 1. aplankalas pavadinimu "pranesimas apie įvykį", jį atidarius jame yra 1 failas pavadinimu "1. pranesimas apie ivyki". 2. aplankalas pavadinimu "a.m apziura, partneriu info", jį atidarius jame yra pdf failas pavadinimu "clt203047_zalos_suvestine partneriams, failas "defektu-aktas_6", 105 nuotraukos automobilio. 3. aplankalas pavadinimu "tech. pasas ir anuliuota techninė apžiūra", jį atidarius jame yra 3 foto nuotraukos. 4. aplankalas pavadinimu "P. B. vairuot paz", jį atidarius jame yra 2 foto nuotraukos. 5. aplankalas pavadinimu "nepriklausomi vertintojai", jį atidarius jame yra 2 pdf failai "2019-10-21 Fwd__Nepriklausomo_eksperto_išvados_ir_samata-0-1 (pateikta Lietuvos draudimui)" ir "Turto vertinimo ataskaita A20022801 Gjensidige". 6. aplankalas pavadinimu "nuotraukos prieš draudžiant", jį atidarius jame yra 7 foto nuotraukos. 7. aplankalas pavadinimu "Draudimo polisas ir jo nutraukimas", jį atidarius jame yra 2 pdf failai: "draudimo sutarties nutraukimas" ir transporto priemonių liudijimas". 8. aplankalas pavadinimu "i LD rastas ir sutikimas", jį atidarius jame yra foto nuotrauka "IMG_20200416_144235" ir pdf failas "rastas i LD". 9. aplankalas pavadinimu "Info is LD" (kurio nėra techninių galimybių atidaryti) 10. LD atsakymas į paklausimą (kurio nėra techninių galimybių atidaryti). Taip pat diske yra garso įrašas pavadinimu "call_20200415162117_4435838_out", kurio trukmė 07.26 min. Taip pat pateikta foto nuotrauka pavadinimu "policijos-israsas". Atidarius per "SAMSUNG" diskasukį kompaktinę plokštelę "VERBATIM CD-R Nr. 145617" jame matome "du aplankalus". Vienas pavadintas "(duomenys neskelbtini) apziuros 202020323-20200326", jį atidarius matoma automobilio 57 nuotraukos. Atidarius kitą kompakte esantį aplankalą pavadinimu "Vietos apziura 20200326", jame yra 32 įvykio vietos foto nuotraukos (1 t., b. l. 34–37).

Iš 2020 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota iš ADB "Gjensidige" dviejų kompaktinių plokštelių apžiūra. Atidarius kompaktinę plokštelę per "SAMSUNG" diskų paleidėją, joje matoma: Aplankalas pavadinimu "45AF38D3170B534094C812BF17C29DD9000000000000", kurį atidarius matomos 39 automobilio nuotraukos. Aplankalas pavadinimu "FC677C45EC8DB048B01188C1ADC57D2D000000000000", kurį atidarius matomos 3 automobilio nuotraukos. Pdf failas pavadinimu "1_3_2019111893724_2235957-1100431__014-4051C7AF0FE1". Pdf failas pavadinimu "1_4_2019111893724_file__579-4051C7AFECE2". Pdf failas pavadinimu "4_2_201911111506_remonto sąmata__045-694AC7CF578B". Pdf failas pavadinimu "9_48_2019829141144_samata-5AFCC6BF770E". Foto nuotrauka pavadinimu "dekl_uzt". Libre Office dokumentas pavadinimu "del 2235957". Pdf failas pavadinimu "Fwd__Nepriklausomo_eksperto_išvados_ir_samata-0-1". Libre Office dokumentas pavadinimu "lydraštis atsakymas į paklausimą". Pdf failas pavadinimu "MITSUBISHI LANCER akstė" (3 t., b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. kovo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad kaltinamajam P. B. buvo pasiūlyta nuvykti į Vilniaus regiono apylinkės teismo pavesto pavedimo vietą – garažą/servisam esantį Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, kuriame po pirmo eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 14 d., remontavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodyta sudėtimi tarnybiniu automobiliu ir kaltinamajam P. B. sutikus, laisvai pasirinktu keliu buvo nuvykta per Savanorių pr., Vakarinį aplinkkelį link Pilaitės mikrorajono. Nusukus nuo aplinkkelio į dešinę ties ženklu V. Pociūno g., užvažiavome ant viaduko. Važiuojant tiesiai kaltinamasis P. B. nurodė važiuoti į kairėje pusėje esančią degalinę „Viada“. Kad į ją patekti buvo pravažiuota tiesiai ir ties leidžiamu kelio ženklu apsisukta. Pravažiavus 500 metrų pasukome į dešinėje pusėje esančią „Viada“ degalinę. P. B. liepė sukti pro degalinę, o ją pravažiavus pasukti į dešinėje pusėje esantį kelią. Gatvės pavadinimo nėra. P. B. liepė važiuoti tiesiai minėtu keliu, kuris pereina į žvyrkelį. Pravažiavus žvyrkelį apie 250 metrų matosi buvęs garažų masyvas. Čia sustojome prie garažų masyvų įvažiavimo, kaltinamasis ranka parodė prie masyvo įvažiavimo skelbimų lentą. Vieta nufotografuota. Padaryta bendra garažų masyvo nuotrauka, kurioje matosi jau nukelti ardomi metaliniai garažai ir daug šiukšlių. Tuomet kaltinamasis pasiūlė pavažiuoti į priekį keletą, apie 50 metrų. Eilių skaičių nurodyti negali dėl išardytų garažų. Įvažiavus į ketvirtą įvažiavimą, už vienintelio prie įvažiavimo stovinčio garažo už 30 metrų, P. B. liepė sustoti. Jis ranka parodė apytiksliai garažo vietą, kur 2019 m. rugsėjo 14 d. remontavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos nurodyti negali, kadangi garažai išardyti, koordinatės 54.70087, 25.20056. Vieta nufotografuota. Parodymų patikrinimas baigtas. Tarnybiniu automobiliu grįžome į Ševčenkos g. 26, Vilnius (3 t., b. l. 151–157).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (2K-25-628/2021).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo pezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimas P. B. pareikštas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už neva eismo įvykio metu sugadintą jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis apgadino automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas tuo, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pranešė apie neva padarytą eismo įvykį. Valstybinis kaltintojas konkretizuojant kaltinimą P. B. inkriminavo tai, kad jis siekdamas apgaulės būdu gauti draudimo išmoką, pranešė apie neįvykusį (nebuvusį) eismo įvykį. Kaltinamasis P. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad kaltinime nurodytas eismo įvykis buvo. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 2 d. vakare, nusprendė pasivažinėti. Jam bevažiuojant į kelią iššoko stirna, ko pasėkoje jis nuvažiavo nuo kelio, įvažiavo į griovį bei atsitrenkė į smėlio–žvyro krūvą. P. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t. y. kad eismo įvykis įvyko, nepaneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Priešingai, paties eismo įvykio faktą, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavęs nuo kelio patvirtina ir liudytojų – policijos pareigūno M. J. bei techninę pagalbą kelyje teikusio P. Č. parodymai. Liudytojas M. J. apklaustas teisme parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio su laukiniu gyvūnu. Nuvykus į įvykio vietą pamatė gerokai apgadintą automobilį, nuvažiavusi į krūmus. Vairuotojas (teismo pastaba – kaltinamasis P. B.) paaiškino, kad jam važiuojant iš šalikelės išbėgo laukinis gyvūnas, galimai stirna, įvyko kontaktas, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, o laukinis gyvūnas pasišalino. Laukinis gyvūnas įvykio vietoje rastas nebuvo, tačiau galimi ir tokie atvejai, kad gyvūnai dingsta. Policijos pareigūnui abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo nekilo. Iš esmės panašias aplinkybes parodė ir liudytojas P. Č., kuris paaiškino, kad gavęs užsakymą, turėjo pakrauti įvardytą automobilį „Mitsubishi“, baltos spalvos, į vilkiką ir išvežti į aikštelę. Automobilio vairuotojas buvo nuvažiavęs į griovį, kuriame buvo krūva medžių, krūmų. Automobilį traukė iš griovio, iš už galo. Automobilį reikėjo ištraukti per jėgą. Kartu pažymėtina, kad eismo įvykio faktas užfiksuotas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pažymoje dėl eismo įvykio (2 t., b. l. 43), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administraciniame sprendime dėl uždraudimo naudotis motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (3 t., b. l. 97), eismo įvykio fiksavimo protokole (3 t., b. l. 98), bendrovės „Falck“ paraiškoje–sutartyje–važtaraštyje (3 t., b. l. 99). Teismas vertindamas civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovo D. M., liudytojo E. A. parodymus, pažymi, kad šių liudytojais apklaustų asmenų parodymai nei paneigia, nei patvirtina, kad kaltinime nurodyto eismo įvykio nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, negauta patikimų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad P. B. pranešė apie neįvykusį (nebuvusį) eismo įvykį. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog P. B. pranešė apie neva padarytą eismo įvykį, nepasitvirtino, ir yra laikytina neįrodyta.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas jai pripažinti nusikalstama, ar ji laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-1073/2021). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos ir būtinos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, nevaržyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtos 2020 m. balandžio 9 d. Nr. MV 2020-23 ir 2020 m. balandžio 21 d. Nr. MV 2020-27 UAB „Impulsana“ eksperto išvados, 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1392(20), 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės aktas Nr. ES-2-21, išklausyti ekspertizės aktus bei specialisto išvadas teikę specialistai, teismui taip pat neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog kaltinime nurodyto eismo įvykio nebuvo. Priešingai ekspertų išvadose yra nurodyta, kad konstatuotiems konkretiems apgadinimams tiesiog neįmanoma identifikuoti, kurio eismo įvykio metu jie buvo padaryti, t. y. ar ankstesnio (2019 m. rugpjūčio 13 d.), ar nagrinėjamo (2020 m. vasario 2 d.). Nors 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. ES-2-21 ir 2020 m. balandžio 9 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2020-27 konstatuota, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prekinio bamperio stiprintuvo, variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių ir yra identiškai, o vairo apdailos pažeidimas turi panašumo požymių, tačiau fakto, kad eismo įvykio išvis nebuvo nepaneigia. Tuo labiau, kad teisiamoje posėdžio metu 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. eksperto išvadas Nr. MV 2020-23 ir Nr. MV 2020-27 teikęs ekspertas Valentinas Mitunevičius parodė, jog su nustatytu variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimu, jei nepažeistas jo hermetiškumas, buvo galima automobilį eksploatuoti. Paaiškino, kad transporto trasologijos ekspertizė iš principo neleidžia susieti automobilio sugadinimų su laiku ir data. Jei sugadinimo ar deformuotos detalės nėra užfiksuota, negalima atsakyti į klausimą ar tai susidarė prieš valandą, ar prieš dieną, todėl tai neleidžia teigti, jog sugadinimai atsirado būtent po to įvykio. Tą pačią aplinkybę patvirtino 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės aktą Nr. ES-2-21 atlikęs ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Edgar Sokolovskij, kuris paaiškino, jog automobilio eksploatavimas priklauso ar pažeistas aušinimo radiatoriaus hermetiškumas ar ne, t. y. ar išbėgęs aušinimo skystis. Taip pat parodė, kad priekinio bamperio metalinės sijos sugadinimai netrukdo eksploatuoti automobilio, transporto priemonė su tokiu sugadinimu galėjo važiuoti, ir negalėjo patvirtinti, jog visi nustatyti metalinės sijos sugadinimai turi panašumo požymių ar yra identiški su prieš tai buvusio įvykio sugadinimais. Teismas akcentuoja ir tai, kad eismo įvykio faktą patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1392(20), kurioje konstatuotas automobilio "Mitsubishi Lancer Evolution X" fotografijose matomų sugadinimų tikėtinas padarymo mechanizmas bei eksperto Vitalij Matusevič teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Ekspertas Vitalij Matusevič nurodė, jog įstrigusio grunto pėdsakai ant suporto, ratlankio rodo, kad ratas buvo dehermetizuotas kai įsirausė į žemės paviršių. Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad buvo gilios išrausimo žymės. Formaliai paneigti fakto, kad nuvažiavus nuo kelio sankasos automobilio ratai nebūtų dehermetizuoti, negalėjo. Paaiškino, kad automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti nuvažiavus nuo kelio sankasų, atsitrenkus į pakelės paviršių. Vitalij Matusevič parodymus patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas Martin Možeiko, kuris kartu su ekspertu Vitalij Matusevič teikė minėtą specialisto išvadą. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad tarp civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo P. B. yra kilęs ginčas dėl draudiminės išmokos mokėjimo ir/ar draudiminės išmokos dydžio nustatymo, kuris bylą nagrinėjančio teismo vertinimu turi būti nagrinėjamas civiline tvarka, o ne sprendžiamas pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1221-600/2021 dėl draudimo išmokos priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje aktualus civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014, Nr. 2K-97-1073/2021, Nr. 2K-145-495/2021). Tai dera ir su prieš tai minėtu konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintu ultima ratio bei proporcingumo principu, protingumo reikalavimu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodomos pagrindinės taisyklės, taikomos sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo sąlygų ir kriterijų: 1) civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis; 2) esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas arba panaikinimas, turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą; nesąžiningas sandorio šalies elgesys savaime nereiškia sukčiavimo sudėties požymių jo veikoje buvimo; 3) negalimas toks teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011, Nr. 2K-144-222/2020).

Esminis momentas, susijęs su civilinių teisinių santykių atribojimu nuo baudžiamųjų teisinių santykių dėl sukčiavimo, yra apgaulės panaudojimas. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-495/2021). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip minėta, kaltinime nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamo eismo įvykio nebuvo, o apgadinimai padaryti nenustatytomis aplinkybėmis, yra paneigtos. Svarbu akcentuoti ir tai, kad išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog P. B. sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, specialiai, sukėlė eismo įvykį. Anksčiau aptarti įrodymai nepatvirtina, kad eismo įvykis buvo sukeltas sąmoningai, t. y. ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o turint tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą. Priešingai, vertinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog eismo įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti. Tą patvirtina ir 2020 m. balandžio 9 d. eksperto išvada Nr. MV 2020-23, kurios tiriamosios dalies 2.3 punkto 8 papunktyje nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį „Mitsubishi“ ir jo pažeistas detales, nustatyti tokie esminių jo sugadinimų požymiai: apibrozdintos užpakalinės dešinės pusės durelės (36 nuotrauka): pagal požymius, kontaktas su lokaliais besiformuojančiais atsikišimais (pvz. medžio ar krūmų nulaužtų šakų galais). Be kita ko, ekspertas Valentinas Mitunevičius apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuotraukose 1,2,3 (teismo pastaba – 2020 m. balandžio 9 d. eksperto išvada Nr. MV 2020-23), kurios pateiktos iš eismo įvykio vietos, ir kuriose yra užfiksuotas automobilis, matosi, kad automobilis nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies ir stovi kelio sankasoje, matosi, kad jis yra priekine dalimi įsirėmęs į gruntą. Patvirtino, kad kai kurie sugadinimai galėjo susidaryti dėl kontakto su šlaitu eismo įvykio vietoje. Jau minėtas ekspertas Edgar Sokolovskij taip pat teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors pagal tyrimo apimtį negalėtų pagrįsti visų automobilio sugadinimų susidarymo aplinkybių, tačiau yra tam tikra dalis sugadinimų gali būti paaiškinami nurodant įvardintas aplinkybes, t. y. durelių, sparno sugadinimai. Ekspertas Edgar Sokolovskij patikslino, kad dalis sugadinimų tikrai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nes automobilis buvo įvažiavęs į griovį. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad kaltinime nurodytą aplinkybę, kad P. B. pranešė apie padarytą eismo įvykį iš esmės nurodydamas melagingus duomenis, paneigia ir 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1392(20). Minėtos specialisto išvados 1 punkte konstatuota, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tikėtinas toks automobilio "Mitsubishi Lancer Evolution X" fotografijose matomų sugadinimų padarymo mechanizmas. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir priekine dalimi atsitrenkus į pakelės paviršių buvo nuplėšta priekinės dalies apdaila. Be to, atsitrenkus į pakelės paviršių dėl abiejų ratų judėjimo į viršų buvo nuplėšti abu priekiniai posparniai, buvo deformuotas ir įplėštas priekinis kairys sparnas. Savo ruožtu deformuojamas sparnas įlenkė variklio dangtį ties priekiniu kairiuoju kampu. Buvo nulaužtas priekinis kairys žibintas. Dėl poveikio iš apačios į viršų buvo nutrauktos abejų slenksčių apdailos. Kairys slenkstis buvo deformuotas ir įbrėžtas dėl poveikio kryptimi iš išorės ir iš priekio link užpakalinės dalies. Priekinių kairės pusės durelių apatinė briauna ir šoninė dalis apačioje buvo įlenkti dėl poveikio iš apačios į viršų ir iš priekio link užpakalinės dalies.

Jau buvo minėta, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-589-696/2015). Nors pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, tačiau nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad P. B. sukčiavo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu. Akcentuotina, kad P. B. apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad po 2019 m. įvykusio eismo įvykio taisė ne visas dalis. Kelias dalis, kurios dar buvo tinkamos, paliko netaisytas. Veikė ir pilnai sutvarkytas nebuvo automobilio tepalo aušintuvas, priekinio bamperio stiprintuvas. Kas buvo tinkama eksploatacijai ir važinėjimui netrukdė, tas buvo palikta. Aplinkybę, kad automobilio eksploatacijai įtakos neturėjo nustatyti variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, priekinio bamperio metalinės sijos sugadinimai, patvirtino ir jau minėti ekspertai Valentinas Mitunevičius bei Edgar Sokolovskij. Svarbu pažymėti, kad ir iš 2020 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoto, kompaktiniame diske esančio garso įrašo pavadinimu „call_20200415162117_4435838_out“, pokalbio tarp P. B. ir civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovo D. M. turinio (3 t., b. l. 34–37) matyti, kad civiliniam ieškovui buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis "Mitsubishi Lancer", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki nagrinėjamo eismo įvykio jau buvo patekęs į ankstesnį eismo įvykį, kaltinamasis neprieštaravo, jog būtų kreiptasis į kitą draudimo bendrovę dėl informacijos patikslinimo, civiliniam ieškovui buvo žinoma, kad automobiliui krentant į griovį jis įvažiavo į krūmus, jis pats matė eismo įvykio vietoje pamestus objektus. Kaltinamojo P. B. elgesys iš karto po eismo įvykio, bendradarbiavimas su eismo įvykio aplinkybes tiriančia draudimo kompanija, teismui leidžia daryti išvada, kad jo veiksmuose nėra tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, todėl jis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas ADB „Gjensidige“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 103,80 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 25–29). P. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kartu teismas pažymi, kad šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 106–107), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su trimis kompaktinėmis laikmenomis, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

P. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį dėl 1 103,80 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su trimis kompaktinėmis laikmenomis, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas