Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-853/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-28Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
1-51-853/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00044-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Nukentėjusysis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-853/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00044-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Petrauskaitei ir Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam M. Ž., nukentėjusiajam E. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2018 metų lapkričio 10 dieną apie 5.00 val., viešoje vietoje - Mažeikių mieste, prie Draugystės gatvės 22 namo esančioje taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.02 promilių neblaivumas), priėjęs prie nukentėjusiojo E. P., lipančio į ten stovėjusį taksi automobilį, kilusio žodinio konflikto su E. P. metu, dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, susistumdymo metu E. P. nukritus ant žemės, koja spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jam į galvą, kurią nukentėjusysis buvo prisidengęs rankomis, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent 2018 metų lapkričio 10 dieną apie 5.00 val., viešoje vietoje - Mažeikių mieste, prie Draugystės gatvės 22 namo esančioje taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.02 promilių neblaivumas), priėjęs prie nukentėjusiojo E. P., lipančio į ten stovėjusį taksi automobilį, kilusio žodinio konflikto su E. P. metu, dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, susistumdymo metu E. P. nukritus ant žemės, koja spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jam į galvą, kurią nukentėjusysis buvo prisidengęs rankomis, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį.

Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Pripažino, jog muštynės vyko ir paaiškino, kad datos nepamena Mažeikiuose einant iš „Valinos“ viešbučio pamatė du asmenis prie taksi automobilio. Vienas jų buvo prie priekinės keleivio vietos, kaip suprato tai buvo E. P.. Kadangi nebeturėjo lėšų grįžti į Naująją Akmenę, E. P. pasiteiravo, gal važiuoja į tą pačią pusę. Po E. P. „mandraus“ atsakymo, tarp jo ir E. P. įvyko žodinis konfliktas. Tada jis ėjo aiškintis su E. P.. Matė, jog nukentėjusysis buvo girtas. Jam einant link E. P., pastarais jam smūgiavo ir pataikė į petį. Tada jis trenkė iš dešinės rankos kumščio į veidą E. P.. Tada įvyko muštynės ir E. P. paslydus ir nukritus, atsidūrė ant žemės. Tada, ar E., ar S. spyrė du kartus E. P. į veidą. E. P. gynėsi rankomis ir tikriausiai pataikė į ranką. Tuo metu jis sušuko, kad užteks ir visi nuėjo. Po to, vėl įvyko muštynės. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Patvirtino, jog nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio jam neskaudėjo. Patvirtino, jog sudavė nukentėjusiajam į veidą du kartus. Nurodė, jog gulinčio nukentėjusiojo nemušė. Pripažįsta, jog pažeidė viešąją tvarką ir nurodė, jog smūgius sudavė prie keleivio durelių, o nukrito nukentėjusysis už automobilio galo. Nurodė, jog nukentėjusysis galėjo pargriūti nuo jo suduoto smūgio. Girdėjo, kaip kažkas spiria nukentėjusiajam, bet nematė kas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2018 m. lapkričio 10 d. atrodo apie 5 val. nuėjo prie taksi ir norėjo išvažiuoti su draugu E. Prie taksi rūkė, vieną koją buvo įkėlęs į automobilį. Tada pamatė, kad nuo „Valinos“ viešbučio pareina keturiese ir teiravosi dėl pavežimo. Tada apsižodžiavo. Tad prie jo priėjo M. Ž. ir jie susimušė. Nepamena, kas pirmas kam trenkė. M. Ž. jam trenkė į galvą iš kumščio ir tada nepamena. Žino, jog gulėjo ir buvo užsidengęs veidą, buvo suduoti smūgiai, tačiau kiek negali pasakyti. Nepamena nuo ko nukrito ant žemės ir tada buvo smūgių kruša. Patvirtino, jog tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. M. Ž. priėjo prie jo, dar vienas ėjo link jo, o du stovėjo vidury kelio. Jo draugas buvo automobilyje. Nurodė, jog pats susižaloti negalėjo. Nurodė, jog ranką jam skaudėjo po sumušimo kai atsikėlė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, jog dėl sumušimo patyrė moralinę žalą, prarado darbą, negalėjo užsidirbti pinigų, pirko vaistus. Jam skaudėjo ranką, buvo sutinusi lūpa, kraujinga viduje, todėl negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti bei negalėjo rūkyti. Ranką skaudėjo apie pusantros savaitės, teko gerti vaistus nuo skausmo. Prašo teismo jam priteisti 2000,00 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad dirba taksistu. Atsimena, kad buvo įvykis prie Draugystės g. 22 namo galo. Atėjo du vaikinai ir paprašė nuvežti į Pievėnus už 10 Eur. Nuo Maximos atėjo dar keturi vaikinai ir pradėjo stumdytis, dar krauju ištepė jo automobilio dešinės (keleivio) pusės galinį sparną. Tie keturi vaikinai tada nuėjo link Maxima parduotuvės, o tie du vaikinai pasėdėjo ant laiptų, po to grįžo trise ir teiravosi, ar jis vežė į Akmenę tuos keturis vaikinus. Patvirtino, jog nieko nematė. Matė, jog stumdėsi ir aiškinosi, o ką, tai negirdėjo ir nematė. Patvirtino, jog iš tų keturių vaikinų susistumdyme dalyvavo labiau vienas, kuris priėjo tiesiai prie tų dviejų. Viskas vyko prie jo automobilio galo. Tiksliau nuo priekio besistumdydami nuėjo link galo iš tų dviejų susistumdyme dalyvavo labiau vienas. Grįžę jaunuoliai kalbėjo ir sakė, jog ranką išsuko ar nulaužė, nes buvo susiėmęs už rankos. Kalbėjo apie rankos išsukimą. Matė, kaip susistumdymo metu mosikavo rankomis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. G. parodė, kad viskas buvo labai seniai, todėl ne viską pamena. Patvirtino, jog įvykio metu buvo neblaivus. Buvo bare „Pegasas“. Vėliau ėjo ieškoti automobilio, kad galėtų grįžti namo. Tuo metu buvo jis, M. Ž., S. J. ir R. S.. Ėjo pro šalį, kur stovėjo taksi automobilis, prie kurio buvo porą vaikinų. Jie paklausė, kur važiuoja. Tada negražiai jiems atsakė ir tada apsistumdė. Kas dalyvavo susistumdyme nežino. Nepamena, ar buvo suduoti smūgiai, kokie ir kam. Jam smūgių nebuvo suduota. Tuo momentu nei vienas iš jo kompanijos nebuvo nukentėjęs. Apsistumdė ir nuėjo, kur nepamena. Apsistumdymas vyko prie taksi automobilio. Dėl šio konflikto priekaištų niekas niekam neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. J. parodė, kad tiksliai visko nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas bei įvykio metu buvo neblaivus. Ėjo iš baro „Pegasas“, buvo jis, M., E. ir R. Pamatė stovintį taksi automobilį. Prie taksi automobilio buvo du žmonės. Jie paklausė, kur važiuoja. Tada jiems atsakė ir gavosi konfliktas, stumdymasis. Kas dalyvavo konflikte neprisimena. To konflikto metu pats nenukentėjo ir atrodo iš jo draugų niekas nenukentėjo. Pasibaigus konfliktui išėjo ieškoti automobilio, su kuriuo galėtų grįžti namo. Konfliktas vyko prie taksi automobilio, toliau nuo automobilio. Nepamena, ar buvo suduoti smūgiai. Pats konflikte nedalyvavo, nes stovėjo tolėliau apie 2 metrus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patvirtina, jog mušėsi dviese. Nematė, ar M. trenkė. Pamatė, kad vyksta konfliktas ir ėjo skirti M. su tuo vaikinu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, jog tai buvo žiemą, gal prieš metus laiko. Viskas vyko Mažeikiuose, tai galėjo būti prie IKI arba RIMI, tiksliai nežino. Nematė, kas įvyko, nepamena, kas tiksliai buvo. Pamena, jog iš Akmenės atvažiavo į „Pegasas“ su kažkokiu draugu, bare susitiko su M. Ž.. Nieko nepamena dėl buvusio girtumo ir praėjusio ilgo laiko tarpo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. G. parodė, kad nepamena kada tai buvo. Jis su nukentėjusiuoju šventė ir sugalvojo važiuoti pas jį su taksi automobiliu. Veiksmas vyko Mažeikiuose už Maximos galo. Jis atsisėdo į taksi automobilio galą už vairuotojo. E. norėjo sėstis priekyje į keleivio vietą. Tada durelių neuždaręs E. su kažkuo šukavo. Tada vienas pribėgęs E. sudavė, ar su ranka, ar su koja, tiksliai nežino. Tada dar kažkas vyko už automobilio galo, bet jis nematė, kas. Po smūgio nukentėjusysis nukrito, tada dar išgirdo vieną-du smūgius, bet kuom sudavė nematė. Ir tada jie nuėjo. Kiek tiksliai buvo asmenų nematė. Tad nukentėjusysis atsisėdo ant laiptų ir kalbėjosi bei kažkam paskambino ir išėjo. Nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa ir dar kažką nuketėjusysis minėjo, bet jis nesuprato ką. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patvirtino, jog smūgiai buvo trys, tik nežino, ar juos sudavė tas pats asmuo. Buvo vartojęs alkoholio, todėl ne viską pamena. Dėl vykusio konflikto jaudinosi ir bijojo, jog prie jo „neprisikabintų“, bei galvojo, kaip jam reikėtų pabėgti. Situacija buvo nelabai jauki, nors nurodė, jog dėl situacijos abu kalti, nes nukentėjusiajam nereikėjo su keiksmažodžiais kalbėti. Dėl konflikto norėjo kviesti policiją, tačiau neturėjo mobilaus ryšio telefono, nes buvo gaila draugo.

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamojo M. Ž. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- 2019 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-53861-18 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00044-19 dėl E. P. sužalojimo (t. 1, b. l. 15-16);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo E. P. parodymai, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, dėl to, jis tiksliai negali įvardyti visas aplinkybes, dėl savo sužalojimo, bet jis buvo davęs parodymus, tai yra apklausiamas kaip įtariamasis, taip pat papildomai buvo apklaustas dar vieną kartą, kaip įtariamasis, po to buvo atliekama akistata, tarp jo ir jį sumušusio asmens, tai yra M., tai tuo metu jo parodymai buvo tiksliausi, nes jie buvo atlikti, praėjus nedaug laiko nuo įvykio, bet papildomai parodo, kad 2018 metais lapkričio 10 dieną apie 05.00 valandą, ryte su draugu E. buvo prie taxi automobilio, stovėjusio Mažeikių mieste prie Draugystės g. 22, priekiu link prekybos centro „Maxima“, ir jis jau buvo atsidaręs taxi automobilio priekines dureles, kaire koja jau buvo įlipęs į automobilio vidų, dešinė buvo lauke, tada jam nepažįstami 4 vaikinai, per atstumą apie 5-7 metrus nuo jo, pradėjo šaukti „į kurią pusę važiuojat?“ Ar galėtų pavežti iki Akmenės. Jis atsakė, kad neveš. Po to, tiksliai nepamena tarp kurio jam nepažįstamo vaikino ir jo įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (dėl tuo metu, savo girtumo, ką konkrečiai jis sakė tam vaikinui, nepamena). Tiksliai dabar nepamena, kiek vaikinų prie jo priėjo, bet gal vienas, tada jam iš kojos spyrė į šoną ar tai pilvą, tiksliai pasakyti negali, po to, jie apsistumdė, jis gynėsi, ar jis vaikinui pataikė, kokį smūgį, dėl tuo metu savo girtumo nepamena. Dabar tiksliai nepamena, kiek kartų vaikinas jam sudavė į vairias kūno vietas, negali įvardyti ir suduotų smūgių skaičių, prašo remtis pirminėmis apklausomis, tačiau, kažkaip jis su tuo vaikinu atsidūrė už taxi automobilio galo. Kiek pamena, jis gulėjo ant žemės, ir tada jam iš kojos spyrė į galvą, tačiau jis buvo ją prisidengęs rankomis, ir kiek kartų vaikinas pataikė, įvardyti negali. Kas konkrečiai jam spyrė į galvą, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jis pamena tiek, kad jis gulėjo ant žemės už taxi automobilio galo, kaip jis nukrito ant plytelių, nepamena ir nepamena ar jis griūdamas atsirėmė rankomis į plyteles. Stodamasis pamatė, kad tie vaikinai, nubėgo link prekybos centro „Maxima“. Kiek konkrečiai smūgių gavo, dėl girtumo nepamena, mano, kad mušė vienas vaikinas. Po to, jis pajuto, kad jam yra sutinusi lūpa, juto viduje kraujo skonį, nes buvo prakirsta, taip pat pajuto didelį skausmą dešinės rankos plaštakoje. Policijos nekvietė, nes ne toks žmogus yra, kad rašytų pareiškimą. Po viso konflikto, jis paskambino V. ir pasakė, kad jį sudaužė ir, kad jam reikia, kad padėtų surasti tuos vaikinus ir atsilyginti, tai yra, kad padėtų sumušti. Kol laukė draugų, kol ateis iki tos vietos, kur buvo sumuštas, su juo buvo draugas E., tačiau, atėjus V. ir M. L., E. išėjo namo. E. sakė, kad nenori dalyvauti visame konflikte. Po to, jie, nuėję prie kitų taxi automobilių, sužinojo link kurios pusės, nuėjo tie vaikinai, tai yra iš Akmenės ir juos suradę prekybos centro „IKI“ automobilių aikštelėje, ten įvyko muštynės. Ar jis, ten tų muštynių metu gavo kokį smūgį, nepamena dėl savo girtumo. Po to, atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo nuvežtas į Mažeikių priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo dešinė plaštakos lūžį. Sugipsavo dešinę ranką ir išleido gydytis į namus. Po to, jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuris jam išdavė porą savaičių nedarbingumo pažymėjimą. Dėl to, kad jis buvo nedarbingume, jį atleido iš darbo, dėl to, patyrė finansinius nuostolius. Vaikinas, kuris jį sumušė, su juo nebuvo susisiekęs, neatsiprašė. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pareiškimo tvarka ir teises, jas suprato. Ar ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį, informuos papildomai. Jei M. Ž. nebūtų jį mušęs už taxi automobilio, tai jis nebūtų susižalojęs tą ranką, būtent per jį jis susižalojo ranką ir turėjo mėnesį laiko nešioti gipsą, savaitę laiko, buvo sutinusi lūpa, dėl to jautė nepatogumą (t. 1, b. l. 57-58, 59-60);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. P. duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis pagal individualią veiklą, dirba taxi automobilio vairuotoju. Jo taxi automobilis yra „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos. 2018 metų lapkričio mėnesį, dienos pasakyti negali, buvo savaitgalio (šeštadienio ar tai sekmadienio) ankstus rytas, apie 6.00 valandą, jis su taxi automobiliu, stovėjo prie Mažeikiai, Draugystės g. 22 namo galo, taxi automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo Taikos gatvės link jo stovėjusio taxi automobilio, atėjo du jam nepažįstami vaikinai iki 25 metų amžiaus. Vienas iš vaikinų, atidarė priekines keleivio pusės dureles ir jo paprašė, kad jis juos, abu pirmyn ir atgal nuvežtų už 10 eurų iki Balėnų k., Mažeikių rajonas. Jis pasakė, kad neveš. Jiems bekalbant, apie tai, kad jis vaikinų neveš, nuo Draugystės gatvės, parėjo jam 4 nepažįstami asmenys, kurie ėjo link jo automobilio ir prie automobilio esančių dviejų vaikinų. Viena kompanija su kita kompanija jau vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau kokius, negali pasakyti. Iš tos kompanijos buvo aršūs tik du vaikinai, kurių amžius iki 25 metų, vienas iš jų dėvėjo trumpą striukę, ant striukės nugaros buvo užrašyti dideli skaičiai, apie 180 cm, stambaus kūno sudėjimo (storuliukas), trumpai kirpti plaukai, o kitas vaikinas buvo apie 180 cm, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo striukę, kur nugara yra prailginta, tamsių plaukų, šiek tiek ilgesni. Pats „šustriausias“ buvo tas antras vaikinas, su prailginta striuke, o dar du asmenys, buvę jų kompanijoje, stovėjo šiek tiek atokiau ir į tą konfliktą nesikišo. Tada net negali pasakyti, kuris iš tų vaikinų, kurie atėjo nuo Taikos gatvės, priėjo prie jo automobilio stovėjusių dviejų vaikinų ir tarp jų, įvyko susistumdymas, kas pirmas sudavė kam kokius smūgius, jis nematė. Vaikinai besistumdydami, nulenkė jo automobilio dešinės pusės, priekinių durelių šoninį veidrodėlį. Prieš tai jie uždarė jo automobilio dureles. Tada jis atsidarė automobilio priekinės dešinės pusės langą ir pasakė, kad dingtų nuo jo automobilio. Tada vaikinai besigrumdami, nuėjo už automobilio galo. Tos grumtynės vyko apie 2 minutes. Jis pats iš automobilio nelipo, nes nenorėjo veltis į konfliktą ir nukentėti. Po visų grumtynių tie keturi vaikinai nuėjo, šūkaudami link Žemaitijos gatvės, pro „Maxima“ kiemą, o tie du asmenys, nuėjo ir atsisėdo prie Draugystės g. 22, Mažeikiai, drabužių parduotuvės, esančios iš namo galo, laiptų, ir jie ten sėdėjo. Po to, vienas iš tų vaikinų, atėjo ir jo paprašė servetėlės, nes sakė, reikia draugui nusivalyti kraują. Jis padavė servetėlę ir nepažįstamas vaikinas nuėjo iki to kito vaikino, kaip suprato, kuris nukentėjo. Kur paliko tie du vaikinai, jis nematė, nes nekreipė dėmesį. Po to, jam sėdint automobilyje, prie jo, vėl priėjo tie patys du jaunuoliai, kurie prašė, kad jis juos nuvežtų į Balėnų kaimą. Tačiau vaikinai jau buvo su dar vienu, jam nepažįstamu jaunuoliu. Tada tas vaikinas, kuris nedalyvavo konflikte, priėjęs prie jo paklausė, kad ar jis tą 4 asmenų kompaniją nuvežė iki Akmenės. Jis tam vaikinui pasakė, kad jų niekur nevežė, kad nebuvo pajudėjęs iš taxi aikštelės. Taip pat jo klausė, kodėl jis nepadėjo, juk matė, kad vyko „razborkės“. Jis vaikinui atsakė, kad tai ne jo reikalas ir į konfliktą nesikiša. Taip pat vaikinas, kuris iš pradžių dalyvavo susistumdyme, tuo metu buvo atokiau nuo jo automobilio, buvo ramus ir vis sakė, kad jam skauda ranką, kad gal yra lūžusi ta ranką, veidas buvo kruvinas. Tą vaikiną, kuris buvo kruvinu veidu, apibūdintų taip: vidutinio kūno sudėjimo, 1.70-1.80 cm (ne iš aukštųjų), pilkų plaukų spalva, trumpai kirptais. O antro vaikino neįsidėmėjo, nes prieš pat konfliktą, visą pokalbį vedė tas, kuris po konflikto nukentėjo. Kur po to visi trys asmenys nuėjo, pasakyti negali. Kai vyko visas konfliktas prie jo automobilio, daugiau taxi automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo. Po to, ryte apie 07.00 val., jau buvo prašvitę, grįžęs namo ir išlipęs iš automobilio, bei apėjęs aplink automobilį, pamatė, kad automobilio dešinės pusės priekinis sparnas ir galinis sparnas yra kruvini, kraujas ant automobilio buvo (kaip būtų lietęsi prie automobilio su kažkuria kūno dalimi, gal ranka ir nubraukta). Jis atpažintų gyvai tik tą asmenį, kuris nukentėjo, daugiau iš konflikte esančių asmenų, nei gyvai, nei iš foto neatpažintų, nes visą laiką, sėdėjo automobilio salone ir iš jo nebuvo išlipęs, ir lauke buvo tamsu. Į policiją, konflikto metu neskambino, nes ten kaip nieko ir neįvyko, nes tai jau priprastas dalykas, nes per pamainas, būna kartais daug tokių įvykių, nes jie tik apsistumdė, gal vienas kitam ir užmetė į veidą, tačiau į tai nekreipė dėmesį. Kai konflikto metu, jam užlenkė automobilio dešinės pusės priekinį vaizdo veidrodėlį, per atvirą langą, jį atstatė į vietą. Jam jokia žala nepadaryta. Jis visu įvykiu nėra pasipiktinęs, nes jo nelietė, neužkliuvo, čia buvo dviejų kompanijų konfliktas (t. 1, b. l. 101-102);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. G. duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2018 metų lapkričio mėnesį, dienos tiksliai pasakyti negali, buvo penktadienio vėlus vakaras, jis nuėjo pas savo bendradarbį E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šiek tiek pabuvus pas jį namuose, jie nusprendė važiuoti iki jo, tai yra adresu (duomenys neskelbtini). E. apsirengė ir jie abu nuėjo iki Mažeikių mieste Draugystės gatvėje priešais prekybos centrą „Maxima“ esančios taxi automobilių stovėjimo aikštelės. Taxi automobilių aikštelėje buvo vienas ar du automobiliai. Taxi automobilis, stovėjo galu į Draugystės g. 22 namą. Jis, priėjęs prie taxi automobilio, atsidarė kairės pusės galines dureles, įlipo į automobilį ir tada pastebėjo, kad per prekybos centrą „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelę, link taxi automobilio, pareina, jam nepažįstami trys ar tai keturi asmenys, E. jau buvo pradaręs automobilio priekines keleivio pusės dureles ir tada vienas iš ateinančių vaikinų E. paklausė, kur važiuoja? E. atsakė, koks tavo reikalas. Tada vienas iš vaikinų pribėgo prie E., kuris stovėjo prie atidarytų priekinių durelių, ir iš kojos, spyrė vieną kartą į krūtinę ar tai į koją, tiksliai nematė, po ko, E. nuvirto ant žemės už automobilio šono link galo, po to, prie E. pribėgo dar vienas vaikinas, kuris E. vieną kartą spyrė iš kojos į veidą, o kur įspyrė antrą kartą, pasakyti negali, bet buvo du spyriai. Tada vienas iš vaikinų E. pasakė, kad tu čia „nešustravosi“, vaikinai apsisuko ir nuėjo ta pačia kryptimi, iš kur jie atėjo. Tada jis išlipo iš taxi automobilio ir pamatė, kad E. stovi, atsirėmęs į taxi automobilio galą. Taxi automobilio vairuotojas, būdamas automobilio viduje, sušaukė, kad E. nesiremtų į jo automobilį, nes iškruvins su krauju. Tada E. nuėjo ir atsisėdo ant laiptų, esančių Draugystės g. 22 namo gale. Pamatė, kad E. iš lūpos bėga kraujas, vis spjaudėsi kraujais. Tada jis nuėjo iki taxi automobilio vairuotojo ir paprašė popierinės servetėlės, kad E. galėtų nusivalyti kraują. E. apie ranką, kad jam skauda, nieko nesakė, tik matė, kad jo lūpa yra sutinusi. Tada E. kažkam skambino mobiliu telefonu kam, pasakyti negali, tačiau telefonu sakė, kad juos pagaus, kelis kartus pakartojo tuos žodžius. Jis E. pasakė, kad nesivels į jokias muštynes, ir kad jis eina pėsčias namo. Kol jis buvo kartu su E., prie jų priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kaip suprato, E. pažįstamas vaikinas, kuris paklausė E. ar jam viskas gerai? E. atsakė, lygtais. Dar E. jo paklausė, ar jis draugui nepadės? Jis E. atsakė, kad į jokias muštynes nesivels. Taxi automobilio vairuotojas, kol vyko muštynės, iš automobilio nebuvo išlipęs. Taxi automobilio markės ir modelio nežino, spalvos taip pat nepamena, nes lauke buvo tamsu, taip pat jis vakare buvo vartojęs alkoholio. Toje kompanijoje buvęs vienas ar du vaikinai E. nieko nedarė, tiesiog stebėjo, kas vyksta ir viskas. Policijos ir medikų nekvietė, nes pats neturėjo mobilaus telefono. Taxi automobilio taip pat neprašė, kad iškviestų policiją, nes tą vakarą buvo girtas ir pats nenorėjo jokių problemų, taip pat E. sakė, kad jam nereikia kviesti medikų ir policijos (t. 1, b. l. 104-105);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. S. duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2018 metų lapkričio mėnesį, dienos nepamena, buvo savaitgalis, jis iš Naujosios Akmenės, kartu su M. Ž., E. G. ir S., pavardės nežino, apie 22.00 valandą, atvyko į Mažeikių mieste esantį klubą „Pegasas“. Ten visi vartojo alkoholį. Po to apie 5 ar tai 6 valandą išėjo iš „Pegasas“ ir ėjo į viešbutį „Valina“. Nuėję į viešbutį, jie nepasiliko nakvoti, o dėl ko, nepamena. Tada iš viešbučio E. paskambino vienam žmogui, kad tas atvažiuotų jų paimti iš Mažeikių ir parvežtų į Naująją Akmenę. E. pasakė, kad jiems reikia nueiti iki prie prekybos centro „IKI“ esančios aikštelės. Jie visi trys nuo viešbučio „Valina“ pradėjo eiti link tos pusės. Jis vienas pats ėjo priekyje, skubėjo, nes lauke buvo šalta, E. su S. nuo jo buvo atsilikęs apie 5-10 metrų, M. ėjo iš galo E. ir S. Eidamas pastebėjo, kad priešais parduotuvę „Maxima“, taxi automobilių stovėjimo aikštelėje netoli viešbučio „Valinos“ stovi taxi automobilis. Matė, kad prie taxi automobilio kairės pusės, priekyje stovi jam nepažįstami du vaikinai. Jis sparčiu žingsniu ėjo tiesiai ir kai jau buvo perėjęs gatvę ir buvo jau prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, išgirdo rėkavimus. Jis suprato, kad ten tarp su juo kartu buvusių asmenų ir tų asmenų, kurie buvo prie taxi automobilio, įvyko kažkoks žodinis konfliktas, nes jie, vieni ant kitų rėkavo, tai yra vienas iš vaikinų kažką sakė, po to, kažkas iš jo kompanijos, taip pat kažką atsakė, tačiau nepamena, kuris konfliktavo ir kalbėjo su mažeikiškiu. Kai jis buvo perėjęs daugiau nei pusę prekybos centro „Maxima“ aikštelę, tai yra buvo beveik priešais „Maxima“ įėjimo į parduotuvės duris, atsisuko ir pamatė, kad link jo pareina su juo buvę jo draugai. Jis nematė, kas įvyko prie taxi automobilio. Ar M. jam sakė, kad susimušė su kuo nors prie taxi, dabar nepamena. Kodėl pirminėje apklausoje sakė, kad neužilgo jį pasivijo visi draugai ir M. pradėjo sakyti, kad su tais jaunuoliais susimušė, pasakyti negali, nes jis tikrai nematė, nes lauke buvo tamsu. Po to, jie visi nuėjo į prekybos centą „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę (t. 1, b. l. 107-108);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. J. duoti parodymai, kur jis parodė, kad tikslios datos neatsimena, tik mano, kad galėjo būti 2018 m. lapkričio mėnuo, jis su draugais M. Ž., E. G., R. S. nuvyko į Mažeikius į klubą ,,Pegasas“. Išėję iš klubo, ėjo ieškoti taksi automobilio, kad galėtų grįžti namo. Tarp ,,Maximos“ ir kažkokio daugiabučio, pastebėjo du jaunuolius, kurių M. Ž. paklausė, kur važiuoja. Tada tarp M. ir vieno jaunuolio, kurio jis nepažįsta kilo konfliktas, dėl ko, nepamena. Vienas iš jaunuolių trenkė M., kur nematė. Jie su draugais bandė išskirti M. su kitu vaikinu, su kuriuo stumdėsi, mušėsi. Išskyrę ėjo link kažkokios tai degalinės, kur buvo automobilių stovėjimo aikštelė (t. 1, b. l. 110-111);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. G. duoti parodymai, kur jis parodė, kad M. Ž. yra draugas. Jis gyvena Naujoje Akmenėje. 2018 metais, tikslios datos nepamena, nei mėnesio, nei metų laiko, vakare, jis, M. Ž., pažįstamas R. S., draugas S. J., buvo atvykę automobiliu, tiksliau juos atvežė ir paliko, į Mažeikių mieste esantį barą „Pegasas“, tikslaus adreso nežino. Atvyko jau būdami neblaivūs. Tiksliai kiek buvo valandų, negali pasakyti, bet bare buvo lyg ir iki baro darbo laiko pabaigos, gėrė alų, tiksliai kiek išgėrė, negali pasakyti, nes jau atvyko neblaivūs. Tada išėjo į Mažeikių miestą, ieškoti taksi automobilio, tikslu grįžti į Naująją Akmenę. Jis Mažeikių miesto nelabai pažįsta, yra buvęs anksčiau gal kokį vieną kartą ir Mažeikių m., nepažįsta, gatvių ir vietovių nurodyti negali. Kadangi jau į Mažeikių miestą atvyko neblaivus, dar išgėrė alaus, tai nelabai ką ir pamena. Pamena, jog išėjus iš baro „Pegasas“ ir einant ieškoti taksi automobilio, jis, stovėdamas kažkurioje didelėje nesaugomoje automobilių aikštelėje, pajuto smūgį į nugarą. Kas ir kuo jam sudavė, nežino, nematė, be to, buvo neblaivus. Pamena, jog pargriuvo, o vėliau pamena tik tai, jog yra atsirėmęs į sieną, netoli parduotuvės „Lidl“ ir kažkokios „Baltic“ degalinės. Jis jokių pretenzijų niekam dėl suduoto smūgio į nugarą neturi, pareiškimo nerašys, fizinio skausmo nejuto. Nesuprato, kur yra, jau buvo šviesu, paklausė nepažįstamų žmonių, kaip nueiti iki senamiesčio, prie „Euro“ parduotuvės, nes žinojo tokią parduotuvę, kad yra ir paskambino pažįstamam, kuris jį parvežė namo. Draugų nesutiko. Jis nepamena ar kas iš jų konfliktavo su kokiais nors vaikinais, nes buvo neblaivus, nepamena ar jie sėdėjo kokiame nors automobilyje. Dar kažką pamena kaip „migloje“, kad kažkokie apsauginiai kažką skyrė. Kas ir su kuo mušėsi, nepamena, nes tikrai buvo neblaivus (t. 1, b. l. 113-114);

- 2019 m. sausio 14 d. atlikus akistatą tarp įtariamojo M. Ž. ir įtariamojo E. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-53861-19, iki atskyrimo į dvi atskiras ikiteisminio tyrimo bylas, E. P. pasiliko prie savo parodymų, o M. Ž. parodė, kad jis pirmas sudavė tam vaikinui, negali pasakyti, į kurią kūno vietą, ir tada tarp jo ir to vaikino, įvyko muštynės, jie susikibo į striukes, vaikinas jam irgi sudavė smūgius, tačiau jis vaikinui dėl to pretenzijų neturi. Taip besimušdami, jie atsidūrė už taxi automobilio galo. Tada vaikinas slystelėjo ir griuvo priekiu ant rankų, nukrito ant žemės. Pamatė, kad to vaikino veidas kruvinas. Tada pagalvojo, kad nebūtų dantys išdaužti, jis savo draugams pasakė, kad einam iš čia. Ar su juo buvę draugai, vaikinui sudavė kokius smūgius, nematė, jis pasakė, ką pats darė. Ten buvo toks „bordakas“, kad jis nematė, ką jo draugai darė, jie bandė juos išskirti. Po visko, jis su draugais nuėjo iki taxi automobilio aikštelės, nes norėjo, kad juos parvežtų iki Naujosios Akmenės, tačiau nesutiko, tai juos pavežė iki „IKI“ parduotuvės ir ten juos paleido. Nežino, ar jis muštynių ir grumtynių metu sužalojo E. P. ranką (t. 1, b. l. 188-190);

- 2019 m. rugsėjo 11 d. atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo E. P. ir įtariamojo M. Ž., E. P. pasiliko prie savo parodymų, nurodydamas, jog suduodant smūgį M. į petį, dešinės rankos tikrai nesusižalojo, o M. Ž. parodė, kad, įvykus žodiniam konfliktui su E. P., ėjo visi link E., norėjo išsiaiškinti, dėl ko, jis taip „naglai“ kalba su jais. Tada, jam greitai einant link E., E. pirmas iš rankos bandė jam suduoti smūgius, į kurią kūno vietą, tiksliai dabar pasakyti negali, gal į galvą, tačiau pataikė į dešinį petį, jis skausmo nepajuto. Tada jis iš dešinės rankos kumščio, trenkė vieną kartą E. į veidą, E. susvirduliavo, tačiau tuo metu nenuvirto, kas įvyko konkrečiai po to, tikrai nepamena, nes tas įvykis buvo labai seniai. Ar kas iš jo draugų, buvusių kartu su juo, sudavė E., kokį smūgį, jis asmeniškai nematė. Tik po to, savo draugams pasakė, kad einam iš čia. Nežino, ar E. P. galėjo lūžti ranka, tuo metu, kai jis jam pirmas iš rankos bandė suduoti smūgius, pataikydamas į jo dešinį petį. Kokiu būdu E. P. buvo sužalota dešinė ranka, nežino ir nematė, nes jis tik sudavė vieną kartą E. P. į veidą (t. 1, b. l. 193-195);

- specialisto išvada Nr. G 72/2019(04), kurioje nurodyta, kad E. P. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kurie padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 82);

- specialisto išvada Nr. pG 979/2019(04), kurioje nurodyta, kad E. P. nustatytas dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, galėjo gautis jam pačiam dešine ranka smūgiuojant įtariamajam į kairį petį. Šis sužalojimas galėjo gautis ir griuviminės traumos metu, dešine plaštaka kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. E. P. nustatyta žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 88-89);

- ikiteisminio tyrimo metu specialisto H. D. duotais paaiškinimais, kur jis paaiškino, kad pateiktuose specialisto išvadose jokių neatitikimų nėra. Išvados surašytos konkrečiai atsakant į kiekvieną pateiktą klausimą, tiek pirminėje, tiek papildomoje užduotyje, kurioje prie įvykio aplinkybių papildomai pateikti įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymai. Pirminės užduoties pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai E. P. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Šis išvados punktas neprieštarauja papildomoje išvadoje nurodytam galimam dešinės plaštakos V delnakaulio lūžio padarymo mechanizmui, t. y. kad šis sužalojimas galėjo gautis tiek tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į dešinę E. P. plaštaką pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu, dešine plaštaka kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tiek pačiam nukentėjusiajam suduodant smūgį dešine ranka įtariamajam į kairį petį, t. y. kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (t. 1, b. l. 95-97);

- alkotesterio Drager ALCOTEST 7510 parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 10 d. 07:01:24 val., M. Ž. nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 43);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo M. Ž. parodymai, kur jis apklaustas įtariamuoju 2019 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-53861-18, iki atskyrimo į dvi atskiras ikiteisminio tyrimo bylas, dėl jam pareikšto įtarimo, prisipažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai yra dėl muštynių prie taxi automobilio ir muštynių prie parduotuvės „IKI“, bei parodė, kad 2018 metų lapkričio mėnesį, dienos pasakyti negali, buvo penktadienis apie 23.00 - 24.00 val., jis kartu su draugu R. S. ir jo draugais E., pavardės nežino ir S., pavardės nežino, kuriuos žino tik iš matymo, nes yra iš Naujosios Akmenės, atvyko į Mažeikių miestą į klubą „Pegasas“. Klube pabuvę iki 03.00 valandos, jie visi kartu išėjo iš „Pegasas“ ir ėjo į viešbutį „Valina“. Ten ėjo dėl to, kad būtų gal pasilikę miegoti, tačiau jie nerado administratorės, dėl to nusprendė eiti iš viešbučio lauk ir tada E. paskambino kažkokiam asmeniui ir prašė, kad iš Naujosios Akmenės atvažiuotų į Mažeikių miestą ir juos parvežtų namo. Tačiau tas asmuo, kuris kalbėjo su E., nežinojo, kur Mažeikių mieste, randasi viešbutis „Valina“, dėl to, pasakė, kad jie ateitų prie prekybos centro „IKI“, esančios priešais „Rimi“ parduotuvę. Tada visi 4 išėję iš viešbučio „Valina“, pradėjo eiti link prekybos centro „IKI“. Ėjo pro taxi automobilio stovėjimo aikštelę, kur stovėjo vienas taxi automobilis, markės pasakyti negali, tamsiai pilkos spalvos. Taxi automobilis stovėjo priekiu link prekybos centro „Maxima“. Taxi automobilio vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo, buvo pradarytos priekinės keleivio pusės durelės ir prie durelių, stovėjo jam nepažįstamas vaikinas. Taxi automobilio viduje sėdėjo vienas keleivis. Ėjo link taxi automobilio, kai iki taxi automobilio buvo likęs atstumas apie 20-25 metrai, jis vaikino, stovėjusio prie taxi automobilio priekinių keleivių durelių, paklausė, kur važiuoja, gal link Naujosios Akmenės pusės. Tada jam vaikinas atsakė, kad ne tavo „pisalas“. Jis tada pasakė, kad jis nori paklausti tik gal į tą pačią pusę važiuoja? Tada vaikinas jam dar kažką „naglai“ atsakė, tačiau ką konkrečiai, nepamena. Jis vis ėjo link vaikino, tai yra klausdamas tuos klausimus. Šalia jo, taip pat ėjo R., E. ir S. Tada jis link vaikino pradėjo eiti spartesniu žingsniu, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl vaikinas taip mandrai kalba su juo. Tą vakarą jis pats buvo vartojęs alkoholio, tačiau nedaug. Kai artėjo prie vaikino, stovėjusio prie taxi automobilio, spartesniu žingsniu, vaikinas tada numetė rūkomą cigaretę į šoną, ir tada vaikinas iš rankos sudavė vieną smūgį, tačiau pataikė į kairį petį, pajuto fizinį skausmą, tačiau nekreipė dėmesį, nes nelabai skaudėjo, nes smūgis buvo nestiprus, o tada jis vaikinui suėmė už priekio, tai yra striukės ir jis vaikinui iš dešinės kojos kelėno, įspyrė vieną kartą į pilvą ar tai šoną, po to, iš rankos (kurios rankos pasakyti negali), jis vaikinui sudavė vieną, bet ne daugiau kaip du kartus į kažkokią kūno vietą, vaikinas taip pat jam trenkė atgal, tačiau vaikinas jam niekur nepataikė. Jie kartu besimušdami, nuėjo iki taxi automobilio galo. Tada į jų tarpą, stojo su juo ėję asmenys, tačiau, taip viskas greitai ten vyko, tai jis negali pasakyti, ar R., E. ar S. sudavė kokį smūgį tam vaikinui, nes jis pats nematė. Tas nepažįstamas vaikinas vis nesiramino, vis puolė muštis ant jo, jis vaikiną stūmė nuo savęs ir tada vaikinas, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito nugara ant žemės. Pamatė, kad vaikinui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis pasakė, kad užteks, kad einam iš čia. Vaikinas atsistojo nuo žemės ir įlipo į taxi automobilį. Jie tada visi keturi, nuėjo link prekybos centro „IKI“. Dėl to, kad prie taxi automobilio jis sudavė tam vaikinui smūgius, nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, jis stengsis vaikino atsiprašyti, kad įvyko toks konfliktas (t. 2, b. l. 24-26). 2019 m. balandžio 30 d. M. Ž. įtariamojo apklausos metu parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo, jis neprisipažįsta visiškai. Pranešimą apie įtarimą gavo klaidingą ir su juo nesutinka dėl to, kad E. P. pirmas ranka jam sudavė smūgį į petį, tada jis gindamasis vaikinui sudavė vieną kartą į galvą, tada vaikinas jam sudavė į galvą, tada jis dar vieną kartą iš rankos kumščio sudavė E. į galvą. E., suklupus ant žemės, jis su R., E. ir S. nuėjo link Mažeikių mieste esančios prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, kad juos parvežtų namo į Naująją Akmenę. E. P. ranka galėjo lūžti tada, kai E. jam ranka, sudavė smūgius į petį ir į galvą, prie taxi automobilio aikštelės. Kiek jam sudavė smūgių E., pasakyti negali, pilnus parodymus duos, kai pasitars su advokatu, jo įvardyti nenori (t. 2, b. l. 33). 2019 m. spalio 23 d. pranešus apie įtarimą, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, M. Ž. apklaustas įtariamuoju prisipažino tik dėl to, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, o daugiau dėl nieko kito neprisipažino. Prisipažino dėl to, kad 2018 metų lapkričio 10 dieną apie 5.00 valandą viešoje vietoje - Mažeikių mieste, prie Draugystės g. 22 namo esančioje taxi automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu, kai ėjo prie nukentėjusiojo E. P., įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis paklausė, gal vaikinas važiuoja į Naujosios Akmenės pusę. E. P. būnant girtam (matėsi akivaizdžiai), įvyko žodinis konfliktas, kivirčas tarp E. P. ir jo. Kivirčo metu, E. P., ranka bandė suduoti į veidą, tačiau jam atsitraukiant, pataikė smūgį į dešinį petį. Gindamasis nuo antro smūgio, jis vaikinui dešinės rankos kumščiu, trenkė vieną kartą, tačiau į kurią vietą pataikė, nežino, ar po jo suduoto smūgio E. P. susvirduliavo, ar nuvirto, nepamena. Po jo suduoto smūgio E., tarp jo, E. P. ir tarp asmenų buvusių su juo, įvyko sąmyšis. Kas tiksliai įvyko sąmyšio metu toliau, pasakyti negali. Kas ir kaip E. P. sužalojo ranką, nežino, nematė ir jis tikrai rankos nesužalojo. Pamena dar, kad, šaukdamas draugams, sakė atsitraukiam. Visa kompanija paliko kivirčo vietą (t. 2, b. l. 37-38).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte kvalifikavimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Padarinių atžvilgiu asmens tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina M. Ž. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. P. tvirtino, jog konflikto vykusio prie taxi automobilio metu jam buvo sužalota lūpa bei ranka. Apie tai, jog konflikto metu nukentėjusiajam E. P. buvo sužalota lūpa patvirtino ir liudytojas E. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nukentėjusiajam buvo sužalota lūpa, bėgo kraujas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. P., patvirtino, jog nukentėjusysis po vykusio konflikto prie jo taxi automobilio nurodė, jog sužalojo ranką, ar tai sulaužė, ar tai išsuko, tačiau nukentėjusysis skundėsi rankos skausmu. Todėl visiškai nepagrįsti kaltinamojo M. Ž. teiginiai, jog neaišku kada buvo sužalota nukentėjusiojo ranka, o būtent padarytas dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis. Tiek nuketėjusiojo, tiek liudytojų E. G. ir E. P. parodymais nustatyta, jog konflikto metu nukentėjusiajam buvo padaryta žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje bei dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojai E. P., E. G., E. G., S. J., R. S., nukentėjusysis E. P., tiek pats kaltinamasis M. Ž. patvirtino teismui, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko dėl apsižodžiavimo, t. y. kaltinamajam nepatiko, jog nukentėjusysis „mandriai“ ir „naglai“ jam atsakė į užduotus klausimus, todėl kaltinamasis nuskubėjo išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis patvirtino teismui, jog sudavė nukentėjusiajam vieną ar du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, tokius jo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis bei liudytojas E. G.. Kaltinamasis teigė, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė po to, kai nukentėjusysis jam sudavė pirmas į petį, tačiau šioje vietoje kaltinamasis jau painiojasi savo parodymuose, nes vienu metu teigia, jog nukentėjusysis jam sudavė į dešinį petį (t. 1, b. l. 193-195, t. 2., b. l. 37-38), kitą kartą sako, jog į kairį petį (t. 2, b. l. 24-26). Vieną kartą sako, jog jis pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, kitą kartą teigia, jog nukentėjusysis jam pirma sudavė smūgius. Tačiau visuose parodymuose kaltinamasis teigia, jog pretenzijų dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam neturi. Todėl akivaizdu, jog dėl visiškai mažareikšmės priežasties, t. y. tarpusavio apsižodžiavimų, kaltinamasis M. Ž. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam E. P. žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į galvą, kurią nukentėjusysis buvo prisidengęs rankomis, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio lūžio nuketėjusiajam E. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Specialisto išvados ir paaiškinimai patvirtina, jog E. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atsirado po kontakto su kietais bukais daiktais.

Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 papunktis), arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo (7.2 papunktis).

Paneigtinos kaltinamojo iškeltos versijos, jog E. P. ranką galėjo susižaloti trenkdamas jam į petį, nes pats kaltinamasis teigia, jog nukentėjusiojo E. P. smūgis buvo nestiprus ir jam neskaudėjo, todėl suduodant nestiprų smūgį vargiai, ar nuketėjusysis galėjo nesunkiai susižaloti ranką. Paneigtinos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis ranką galėjo susižaloti pats nukritęs ant žemės. Liudytojai ir pats nukentėjusysis patvirtino, jog ant žemės nukrito po kaltinamojo suduotų smūgių. Net sprendžiant, kad nukentėjusysis galėjos sužaloti ranką krisdamas ant žemės, niekaip nepašalina kaltinamojo kaltės dėl nukentėjusiojo rankos sužalojimo, nes nukentėjusysis ant žemės nukrito dėl kaltinamojo suduotų smūgių, todėl yra tiesioginis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimo.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta kitų asmenų, kurie galimai galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam rankomis ar kojomis, priešingai buvo nustatyta, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė vienas M. Ž.. Paties kaltinamojo duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teismo vertinami, kaip nenuoseklūs ir duoti siekiant pateisinti savo veiksmus bei išvengti gręsiančios gana griežtos atsakomybės, todėl teismas jais vadovaujasi tik iš dalies, tiek kiek patvirtinami kitų įrodymų.

Paminėtina ir tai, jog M. Ž. veiksmais buvo pasipiktinęs, o tiksliau išsigandęs, liudytojas E. G., kuris bijojo dėl savęs, jog nebūtų užpultas kaltinamojo, bei norėjo kviesti policiją, nes jam buvo gaila draugo, tokie M. Ž. veiksmai, kai buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusysis akivaizdžiai buvo chuliganiški ir neteisėti bei sukėlę aplinkinių baimę ir pasipiktinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, todėl jis baustini už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Dėl būtinosios ginties

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). Be to, įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016, 2K-207-1073/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. Ž. teigė, jog nukentėjusįjį E. P. sumušė besigindamas nuo jo veiksmų, t. y. jog nukentėjusysis jam pirmas sudavė smūgį, o jis sumušė nukentėjusįjį besigindamas. Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, nustatyta, jog pats kaltinamasis inicijavo konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo, po nukentėjusiojo atsakymo į užduotą klausimą, kuris nepatiko kaltinamajam, pats kaltinamasis M. Ž. sparčiu žingsniu priėjo prie nukentėjusiojo E. P., kaip pats teigė išsiaiškinti, po nukentėjusiojo suduoto smūgio kaltinamajam į petį, kuris anot kaltinamojo nebuvo stiprus, pats sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl ko buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Akivaizdu, jog M. Ž. negrėsė toks pavojus jo sveikatai ir gyvybei, dėl kurio jis būtų privalėjęs ginti save, todėl E. P. tyčia buvo žalojamas kaltinamojo, tyčia sukeliant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl M. Ž. privalo atsakyti už tyčinius veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Dėl bausmės M. Ž.

M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,02 promilių girtumas (t. 1, b. l. 43) ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).

M. Ž. dirbantis (t. 2, b. l. 10), nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą. Jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teismo neteistas (t. 2, b. l. 6), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 3-5), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registre neregistruotas (t. 2, b. l. 9). M. Ž. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jis savo kaltės padarius nusikalstamas veikas nepripažino, tiksliau pagal save vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas savo veiksmus pateisinti, tačiau jokiu būdu nepripažinti kaltės padarius nusikalstamas veikas. Iš esmės kaltino nukentėjusįjį dėl kilusių pasekmių, o save iš esmės tik teisino, kaip būtinus savo atliktus veiksmus. Visos šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad M. Ž. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, t. y. viešuosius darbus, ir BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytą vienintelę bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, jog kaltinamajam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis buvo konflikto iniciatorius, padarė žalą nukentėjusiajam, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir skiria kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 10 d. 6.45 val. iki 2018 m. lapkričio 11 d. 15.50 val. (t. 2, b. l. 43, 44), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai, ir laikytina, jog M. Ž. yra atlikęs 2 paras laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, kad anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir išlaikyti save, nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, spontaniškai, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. Ž. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

M. Ž. įpareigotinas atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Ž. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 41-42).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2019 m. balandžio 5 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 47,48 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo E. P. gydymą (t. 1, b. l. 119-125). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo M. Ž. veiksmų, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 47,48 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo M. Ž. PSDF biudžetui 47,48 Eur (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2019 m. liepos 11 d. E. P. pareiškė 2000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 69-77). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareikštą ieškinį palaikė visiškai ir nurodė, jog dėl M. Ž. neteisėtų veiksmų neteko darbo, nes ranka buvo sugipsuota ir jis negalėjo dirbti, taip pat jis jautė skausmą, vartojo vaistus dėl to patyrė moralinę žalą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis patyrė neturtinę žalą, t. y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo sugipsuota ranka ir jis negalėjo dirbti, taip pat gydėsi ambulatoriškai. E. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsižvelgus į tai, kad E. P. M. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl iš kaltinamojo M. Ž. E. P. priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti M. Ž. nuo 2018 m. lapkričio 10 d. 6.45 val. iki 2018 m. lapkričio 11 d. 15.50 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, ir laikyti, jog jis yra atlikęs 2 (dvi) paras laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, M. Ž. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Ž. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. Ž. 47,48 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 47 euro centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. Ž. priteisti E. P. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė