- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-309-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00243-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- P. D.
- Kategorijos
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiškimo pateikimo) 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per 20 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. D. nuteistas už tai, kad pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką, o būtent: jis, nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 18.28 val. iki 2019 m. lapkričio 13 d. 19.19 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams (V1714) pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu prie plovyklos sudavė jam į paširdžius, o po to prie dujų kolonėlės dar kartą sudavė jam į paširdžius, nors iš tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs.
Šalies argumentai
2. Taip pat, P. D. nuteistas už tai, kad pateikė melagingą skundą apie nusikalstamą veiką, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 29 d., nuo 08.00 val. iki 17.00 val., Vilniaus apygardos prokuratūrai, esančiai Vilniuje, Rinktinės g. 5A, pateikė skundą dėl 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-77891-19, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė jam tris smūgius – du smūgius į paširdžius ir vieną smūgį į krūtinę, nors iš tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė jam nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs.
3. Taip pat, P. D. nuteistas už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, o būtent: jis, 2019 m. gruodžio 4 d., nuo 14.22 val. iki 15.25 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19 vyresniajai tyrėjai J. T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu prie plovyklos sudavė jam du smūgius – vieną smūgį į paširdžius ir vieną smūgį į krūtinės sritį, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vieną smūgį į paširdžius, nors iš tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. gruodžio 6 d., nuo 09.30 val. iki 09.45 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19, atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje metu, vyresniajai tyrėjai J. T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu prie plovyklos sudavė jam du smūgius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vieną smūgį, nors iš tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 7 d., nuo 10.23 val. iki 11.04 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19, atliekant jo akistatą su M. P., vyresniajai tyrėjai J. T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu prie plovyklos sudavė jam vieną smūgį į paširdžius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar du smūgius – vieną smūgį į paširdžius ir vieną smūgį į krūtinę, nors iš tiesų pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl visų trijų nusikalstamų veikų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo neišteisinus prašo tris nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, ignoravo svarbius duomenis, nevertino visų proceso metu surinktų bylai reikšmingų įrodymų, rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, tačiau įrodymais nepagrįstai nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiką ir paskyrė bausmę.
4.2. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jo kaltė – tiesioginė tyčia, dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jis kaltės nepripažino, jo parodymuose, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nėra esminių prieštaravimų (dėl smūgių skaičiaus galėjo suklysti, nes pareiškimą rašė iš karto po įvykio, streso būsenoje, policijos automobilyje, o sąvokos krūtinė ir paširdžiai jam yra tapačios, nes jis nėra teisininkas, yra 63 metų amžiaus), pareiškime, skunde, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė teisingas aplinkybes, melagingų parodymų, skundų nedavė, teismo posėdžio metu patvirtino ir parodė vaizdo įrašuose „Konfliktas“ ir „Konfliktas2“, kad konflikto iniciatorius ir smūgius sudavęs asmuo buvo M. P.. Pasak apelianto, jei ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai būtų paėmę 3, 4, 7 kamerų vaizdo įrašus, juose tikrai matytųsi suduoti smūgiai. Jei jam nebūtų buvę suduoti smūgiai, jis nebūtų išsigandęs ir bėgęs prašyti pagalbos į degalinę, nebūtų pats skambinęs ir pagalbos telefonu.
4.3. Dėl teismo argumentų, kad konflikto iniciatorius buvo jis pats, apeliantas nurodo, jog bylos medžiagoje esantys įrašai „Konfliktas“ ir „Konfliktas 2“ patvirtina priešingai, tai yra, kad konflikto iniciatorius buvo M. P.. Pasak apelianto, vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip M. P. išlipa iš automobilio „Toyota“ ir agresyviai, demonstruodamas jėgą eina prie jo (kaltinamojo), kuris tuo metu nuiminėja automobilio „Mercedes“ taksi plafoną prieš įvažiavimą į plovyklą, prieina labai arti jo, spaudžia jį prie automobilio, jo atžvilgiu suduoda smūgį, nuo galvos nuplėšia ir numeta kepurę ant žemės, jo atžvilgiu vėl suduoda smūgį, nuo kurio jis atšoka ir bėga į kolonėlę bei prašo pagalbos iškviesti policijos pareigūnus, taip pat ir pats vėliau skambina pagalbos telefonu, M. P. prie dujų įsipylimo toliau tęsia smurtą, agresyviai eina prie jo (kaltinamojo), stumdo, suduoda vieną smūgį. Nuteistojo teigimu, byloje esanti nuotrauka (1 t., b. l. 48, 49) taip pat patvirtina M. P. agresyvumą esant ir prie dujų kolonėlės, kur jis agresyviai artinasi prie jo (P. D.), o jis traukiasi atbulas nuo jo. Tai, kad konflikto iniciatorius buvo M. P., pasak apelianto, patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. K. parodymai: „asmuo, įbėgęs prašyti pagalbos, buvo išsigandęs, sakė muša“, „jaunesnis ėjo link vyresnio žmogaus, o tas atsitraukinėjo, agresija iš jaunesnio buvo, jaunesnis buvo pasportavęs“. Be to, liudytojas D. K. apklausos metu buvo įsitikinęs, kad atsakomybėn yra patrauktas ne jis, o M. P.. Apelianto teigimu, teismo argumentai, kad degalinės darbuotojai – liudytojai J. K. ir D. K. patvirtino, jog dėl jo (P. D.) veiksmų kilo konfliktinė situacija ir jis buvo konflikto iniciatorius, yra nepagrįsti, tai yra neparemti jokiais duomenimis, to nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu šie liudytojai neišsakė, be to, šie liudytojai paties įvykio nematė. Pasak apelianto, jei jis ir būtų buvęs konflikto iniciatorius, tai nėra pagrindas M. P. suduoti jam smūgius, nuo jo galvos nuplėšti ir numesti kepurę, vadinti seniu. Anksčiau nurodyti liudytojo D. K. parodymai, apelianto vertinimu, paneigia ir teismo argumentą, kad duoti melagingus parodymus buvo kaltinamojo noras patraukti M. P. atsakomybėn už kilusį konfliktą, galimai pamokyti, atkeršyti už numestą kepurę. Jis po suduotų smūgių iš karto bėgo pagalbos į kolonėlę, tikrai neturėjo laiko mąstyti apie norą patraukti atsakomybėn M. P., pamokyti jį ar atkeršyti. Be to, ir pats skambino pagalbos telefono numeriu 112, nurodė, kad yra iškviesta policija, prašė nepasišalinti iš įvykio vietos.
4.4. Skunde teigiama, kad M. P. parodymai dėl nesuduotų smūgių jo (P. D.) atžvilgiu turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Anot apelianto, jis negalėjo atlikti M. P. nurodytų veiksmų (stumdė pilvu, provokavo, su kepurėlės snapu stumdė) dėl savo fizinių duomenų, tai yra jis yra vyresnis nei M. P., ir, priešingai nei M. P., yra mažesnio ūgio, smulkus, pilvo neturi. Be to, M. P., teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą „konfliktas“, jau teigė, kad vaizdo įraše nepastebėjo, jog P. D. su kepurės snapeliu būtų lietęs jo nosį. Apelianto teigimu, M. P. argumentai apie atstūmimą rankomis, nurodyti 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu, yra jo gynybinė pozicija, siekiant paneigti smūgių sudavimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir būtent patvirtina, kad jis neatsistūmė, o sudavė smūgius. Pasak apelianto, liudytojų M. P., A. K.-P. ir D. K. parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra artimi šeimos nariai. Be to, apelianto teigimu, teismo argumentai, kad liudytojų parodymai sutampa, yra klaidingas, nes šios liudytojos teigė nemačiusios atstūmimų, nors M. P. teismo posėdžio metu pripažino kontaktą su nuteistuoju (P. D.), tai yra, kad jį rankomis atstūmė tiek prie kolonėlės, tiek prie dujų įsipylimo vietos. Anot apelianto, teismas nevertino šių liudytojų parodymų patikimumo, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai turėjo galimybę visą laiką derinti parodymus tarpusavyje, kad jie pasišalino iš degalinės, jog galėtų suderinti gynybinę poziciją, kad parodymus šie giminystės ryšiais susieti liudytojai davė per kelis teismo posėdžius.
4.5. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai, kurie būtų galėję patvirtinti, jog M. P. jam sudavė smūgius. Kaip liudytoja teismo posėdžio metu apklausta degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. A. patvirtino, kad kolonėlės įrašai saugomi tik 21 dieną. Policijai nepateikė 7 kolonėlės vaizdo įrašo, nes pareigūnai neprašė. Taip pat nepateikė 3-4 kamerų, kurios rodo 3-4 kolonėlę, įrašų, nes jų irgi niekas neprašė. Pati šių įrašų nežiūrėjo. Jei būtų padarytas labai sunkus nusikaltimas, tai pareigūnai būtų patys atvažiavę ir žiūrėję. Vaizdo įrašus padarė ji ir pati nusprendė, kokius įrašus pateikti, o pareigūnė atvyko jau paruošto įrašo. Kad įrašus gali padaryti tik vadovė, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. K.. Apelianto įsitikinimu, I. A. parodymai patvirtina tai, kad pareigūnas S. D. nebuvo susipažinęs su vaizdo įrašais ir galimai melagingai teigė, jog buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, 4 valandas peržiūrinėjo įrašus ir juos prijungė prie bylos.
4.6. Dėl teismo argumentų, kad ekspertas, tyręs vaizdo įrašus, nenustatė, kad jam (nuteistajam) buvo suduoti smūgiai, kurie vizualiai būtų užfiksuoti vaizdo įrašuose, apeliantas nurodo, jog ekspertizės akto tiriamojoje dalyje visgi nurodyta, jog dėl techninių galimybių nėra užfiksuoti visi konflikto dalyvių atliekami veiksmai/judesiai ar veiksmo eiga, konflikto dalyvius užstoja pastatų konstrukcijos. Todėl, pasak apelianto, ekspertizės aktas nepatvirtina, kad jo atžvilgiu nebuvo suduoti smūgiai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo atveju nuosprendis grindžiamas abejotinais kaltės įrodymais, priimtas vadovaujantis prielaidomis, teismui kilusios abejonės ir neaiškumai yra aiškinami jo (apelianto) nenaudai, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
4.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendyje taip pat netinkamai kvalifikuoti jo (P. D.) veiksmai. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiškimo pateikimo, 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo ir 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo gali būti kvalifikuojami tik kaip viena tęstinė veika (viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą, ir kuriuos apima vieninga kaltininko tyčia), o ne atskiros nusikalstamos veikos, nes jis parodymus davė tai pačiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, dėl to paties įvykio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėja pažymėjo, kad nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nurodė apie jam suduotus smūgius, liudytojai M. P., A. K.-P. ir D. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Nuteistasis papildomai pažymėjo, kad nesutinka ir su perkvalifikavimu į vieną nusikaltimą, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Anot prokurorės, P. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagrįstai, nes melavo ir tą darė tyčia, byla išnagrinėta išsamiai, kruopščiai, paskirta bausmė ir jos dydis yra adekvatūs. Prokurorė pažymėjo, kad pareigūnai net 4 kartus dėjo pastangas dėl vaizdo įrašų, jei būtų kažkas matoma vaizdo įrašuose, jie būtų paimti, ir abejoti pareigūnais nėra pagrindo, be to, specialistas taip pat neįžvelgė smurto, o P. D. proceso metu ne kartą klydo dėl smūgių lokalizacijos ir jų kiekio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis P. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo jį išteisinti, taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, sudarantys pagrindą patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba <...>. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-222/2019). Darydamas šį nusikaltimą kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. D. pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog M. P. jam sudavė smūgius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės. Tokias išvadas apylinkės teismas grindė paties P. D. ir liudytojų (M. P., A. K.-P., D. K., degalinės darbuotojų – J. K. ir D. K., policijos pareigūno S. D.) parodymais, vaizdo medžiaga, eksperto atlikta vaizdo įrašų ekspertize bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie, pasak apylinkės teismo, patvirtina, kad P. D. nurodytos aplinkybės dėl patirtų smūgių iš M. P. nepasitvirtino.
9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas apylinkės teismo išvadas, konstatuoja, kad P. D. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), kadangi byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog jo veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
10. Kaip matyti iš kaltinimo, P. D. pripažintas kaltu 2019 m. lapkričio 13 d. pateikęs melagingą pranešimą, 2019 m. lapkričio 29 d. pateikęs melagingą skundą ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis, 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d. davęs melagingus parodymus apie tai, kad konflikto metu M. P. jam sudavė smūgius į krūtinę, paširdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės. Kadangi visi trys P. D. pareikšti kaltinimai pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra susiję su tuo pačiu įvykiu ir tomis pačiomis aplinkybėmis (iš esmės skiriasi tik dėl suduotų smūgių skaičiaus, lokalizacijos), todėl toliau apeliacinės instancijos teismas bendrai analizuoja ir pasisako dėl minėtų P. D. teiginių atitikimo tikrovei ir tai patvirtinančių įrodymų.
11. Dėl M. P. degalinėje suduotų smūgių 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškime P. D. nurodė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas – M. P. prie plovyklos elgėsi agresyviai, pradėjo įžeidinėti, smogė į krūtinę ir į paširdžius, vėliau prie dujų kolonėlės dar kartą stūmė jį ir dar kartą trenkė į paširdžius (1 t., b. l. 12–13, 158–159). 2019 m. lapkričio 29 d. skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą P. D. nurodė, kad M. P. iš jo išsityčiojo, vadindamas įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais numetė jo kepurę, o po to sudavė jam tris smūgius – du į paširdžius ir vieną į krūtinės sritį (1 t., b. l. 27–33). Apklaustas kaip liudytojas 2019 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad M. P. priėjęs prie jo iš pradžių nuėmė jo kepurę su snapeliu nuo galvos ir numetė ant žemės, o po to kumščiu smogė jam du smūgius – vieną smūgį į krūtinę, o kitą į paširdžius, koks smūgis buvo pirmas, ar į krūtinę, ar į paširdžius, neatsimena, vėliau M. P. vėl prisiartino prie jo ir kumščiu sudavė jam vieną kartą į paširdžius, tai buvo jau trečias smūgis, du pirmi buvo prie plovyklos (1 t., b. l. 36–39). Parodymų patikrinimo vietoje metu, 2019 m. gruodžio 6 d., P. D. parodė, kad M. P. prie plovyklos numetė jo kepurę bei sudavė jam du smūgius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vieną smūgį (1 t., b. l. 40–47). 2020 m. sausio 7 d. akistatos metu P. D. nurodė, kad jis buvo užpultas M. P., kuris be pagrindo sukėlė konfliktą ir prie automobilių plovyklos sudavė jam vieną smūgį į paširdžius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar du smūgius – vieną smūgį į paširdžius ir vieną smūgį į krūtinę (1 t., b. l 90–94). Iš esmės identiškus parodymus dėl smūgių kiekio, tai yra, kad jam iš viso buvo suduoti trys smūgiai, P. D. nurodė ir 2021 m. gruodžio 3 d. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl smūgių lokalizacijos nurodydamas, kad prie plovyklos jam buvo suduoti du smūgiai – vienas į krūtinę, kitas į paširdžius, o vėliau prie dujų kolonėlės – dar vienas smūgis į paširdžius (2 t., b. l. 184–190). Taigi, nors, kaip nurodė apylinkės teismas, P. D. dėl smūgių jam sudavimo nebuvo visiškai nuoseklus viso proceso metu (skyrėsi jo parodymai apie jam suduotus smūgius (jų skaičių, lokalizaciją ir pan.) prie plovyklos ir prie dujų kolonėlės), tačiau vis tik sutiktina su apeliantu, kad jo parodymuose nėra esminių prieštaravimų, ypač tokių, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad jo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad viso proceso metu P. D. teigė gavęs degalinėje (prie plovyklos ir prie dujų kolonėlės) nuo M. P. iš viso tris smūgius į krūtinę ir paširdžius, iš esmės visų apklausų metu, išskyrus akistatos, nurodydamas, kad prie plovyklos jam buvo suduoti du smūgiai, o prie dujų kolonėlės – vienas. O tai, kad jis vienos ar kitos apklausos metu tiksliai negalėjo atsiminti, į kokias vietas ar kokiu eiliškumu jam buvo suduota vienoje ar kitoje vietoje, yra natūralus ir logiškai paaiškinamas dalykas, tiek dėl apklausų kiekio, tiek dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio, tiek dėl paties įvykio pobūdžio, tiek ir dėl apelianto vartojamų sąvokų – krūtinė ir paširdžiai, kurios, kaip teigia ir pats apeliantas, iš esmės yra tapačios.
12. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00534-19 metu, 2019 m. gruodžio 3 d., apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais M. P. parodė, kad jokių konfliktų nesukėlė ir fizinio smurto P. D., kuris pats elgėsi agresyviai, atžvilgiu nenaudojo, paminėjo, kad tik paėmė ranka P. D. už kepurės snapelio ir numetė ant jo automobilio stogo, kai šis tuo snapeliu lietė jam nosį ir norėjo užgauti, o vėliau, kai prie dujų kolonėlės P. D. stumdė jį pilvu, atstūmė jį rankomis nuo savęs (1 t., b. l. 77). Savo parodymus M. P. patvirtino 2019 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 80–85). 2020 m. sausio 7 d. akistatos metu M. P. nurodė, kad smūgių jis nesudavė, tik numetė kepurę ant automobilio stogo ir atstūmė P. D. nuo savęs, nes P. D. jį provokavo necenzūriniais žodžiais, sakė „trenk man gaidy“, stumdė jį (M. P.) į krūtinę, todėl P. D. jis atsistūmė, smūgių nebuvo, kepurę numetė, nes P. D. kepurės snapeliu badė jam veidą, vadino jį necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 90–94). Aplinkybę, kad atsistūmė P. D. M. P. nurodė ir apklaustas teisme. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. P. parodė, kad įvykio metu jis P. D. atsistūmė tris kartus, tai yra vieną kartą prie plovyklos ir porą kartų prie dujų užpylimo vietos, nes P. D. jį provokavo (stumdė pilvu, krūtine, kepurėlės snapeliu, sakė: „trenk man“, vartojo necenzūrinius žodžius ir pan.), P. D. smūgio nesudavė, tik ant stogo numetė jo kepurę (2 t., b. l. 24–28).
13. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais A. K.-P. ir D. K., kurios įvykio metu kartu su M. P. atvyko į degalinę ir sėdėjo automobilyje, parodymais (1 t., b. l. 68-70, 72–74, 2 t., b. l. 24–28, 43–47), šios liudytojos visų apklausų metu nurodė nemačiusios jokių smūgių, muštynių, teigė, kad M. P. smūgių P. D. nesudavė. Kita vertus, šios liudytojos nurodė, kad jų dėmesys daugiau buvo nukreiptas į kartu važiavusį vaiką, kuris įvykio metu pradėjo verkti ir jį reikėjo raminti, todėl visų aplinkybių nematė. Be to, jos nenurodė ir jokių M. P. atsistūmimo veiksmų, nors pats M. P. tokį kontaktą su P. D. patvirtino, pažymėdamos tik apie P. D. nuimtą kepurę. Taip pat pažymėtina, kad A. K.-P. yra M. P. žmona, o D. K. – M. P. uošvienė, tai yra artimi šeimos nariai, todėl šių liudytojų, kaip suinteresuotų asmenų, parodymai negali būti laikomi visiškai objektyviais. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtų liudytojų parodymais, sprendžiant dėl P. D. pateikto kaltinimo, teisėjų kolegija nesiremia. Kiti liudytojai, tai yra degalinės darbuotojai bei policijos pareigūnai, tiesiogiai paties įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes nurodė tik tai, ką girdėjo iš konflikto dalyvių bei matė iš byloje esančių vaizdo įrašų, todėl jų parodymai dėl įvykusio konflikto tarp M. P. ir P. D., sprendžiant P. D. kaltės klausimą nėra aktualūs, taigi detaliau neaptariami.
14. Nagrinėjamu atveju esminis objektyvus įrodymas byloje yra iš degalinės vaizdo kamerų paimti vaizdo įrašai, tai yra vaizdo įrašas, pavadinimu „Konfliktas“, ir vaizdo įrašas, pavadinimu „Konfliktas2“, kuriuose užfiksuoti aktualūs M. P. ir P. D. veiksmai prie degalinės plovyklos (pirmas vaizdo įrašas) ir prie dujų kolonėlės (antras vaizdo įrašas). Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti konflikto dalyvių veiksmai yra detaliai aprašyti kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 99–100). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš vaizdo įrašo „Konfliktas“ matyti, kad iš automobilio išlipęs M. P. labai arti prieina prie P. D., priėjęs dešine ranka galimai atsuka P. D. į save, tarp jų įvyksta susistumdymas, M. P. link P. D. padaro judesį dešine ranka, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės, tamsaus paros meto bei M. P. pozicijos (į kamerą stovi atsukęs nugarą) aiškiai nėra matoma, koks konkrečiai tai judesys (stūmimas, smūgis ar pan.), toliau keletą sekundžių M. P. ir P. D. stovi labai arti vienas kito, po ko M. P. nuima P. D. nuo galvos kepurę ir ją numeta, tuomet P. D. pasitraukia nuo M. P. ir greitu žingsniu nueina. Antrame vaizdo įraše – „Konfliktas2“ matyti, kaip M. P. automobilis sustoja prie dujų pylimo kolonėlės, prie jo prieina P. D., iš automobilio išlipęs galimai M. P. (matosi tik kojos) artinasi prie P. D., kuris traukiasi atbulas, po to sustoja ir prieina prie M. P., jie stovi labai arti vienas kito, susistumdo, galimai krūtinėmis, pilvais ar rankomis, tačiau jų konkrečių veiksmų nesimato, nes vaizdą užstoja kolonos, po to P. D. traukiasi, o M. P. prieina labai arti jo ir atstumia P. D. nuo savęs, tarp jų vyksta apsistumdymas (rankomis ar krūtine nesimato, nes kamera fiksuoja tik apatinę konflikto dalyvių kūno dalį) ir tada P. D. nueina. Taigi, nors aiškių M. P. smūgių rankomis P. D. iš vaizdo įrašų ir nematyti, tačiau tiek pirmame, tiek antrame vaizdo įrašuose yra užfiksuota, jog tarp M. P. ir P. D. vyksta ne vienas apsistumdymas, taip pat ir rankomis. Be to, dalis jų konkrečių veiksmų nėra matomi dėl vaizdo kokybės, atstumo, filmavimo kampo ir kitų kliūčių, tai yra visas konfliktas vaizdo kameromis nėra užfiksuotas, dėl to objektyviai nustatyti ir įvertinti visus M. P. ir P. D. atliktus veiksmus bei judesius nagrinėjamo įvykio metu nėra galimybės.
15. Pažymėtina, kad ekspertas, tyręs minėtus vaizdo įrašus, taip pat nenustatė, kad M. P. būtų sudavęs P. D. smūgius, kurie vizualiai būtų užfiksuoti vaizdo įrašuose, ką akcentavo ir apylinkės teismas. Tačiau, skirtingai nei vertino apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tokia ekspertizės akto išvada šiuo atveju nepaneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu P. D. nebuvo suduoti smūgiai. Kaip matyti iš ekspertizės akto (2 t., b. l. 89–92) tiriamosios dalies, joje akcentuota, kad dėl vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų (kadrų dažnis per sekundę) ir fiksavimo ypatumų (konflikto dalyvius užstoja pastatų konstrukcijos) nustatyti konflikto dalyvių veiksmus vienas kito atžvilgiu nėra galimybės, tai yra pačiame ekspertizės akte pažymėta, jog visi konflikto dalyvių atlikti veiksmai (judesiai), veiksmo eiga vaizdo įrašuose nėra užfiksuoti.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis teismų praktika, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas (nukentėjusysis) neteisingai suprato įvykio aplinkybes ir todėl klydo duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013). Kaip matyti iš jau minėtų P. D. ir M. P. parodymų, jų parodymai dėl to, kad M. P. iš viso tris kartus kontaktavo su P. D. sutampa, tačiau skiriasi to kontakto vertinimas. M. P. teigia, kad jis prie plovyklos ir dujų kolonėlės tris kartus atstūmė P. D., tačiau jam netrenkė, o P. D. nurodo, kad M. P. prie plovyklos ir dujų kolonėlės jam tris kartus trenkė į krūtinę ir paširdžius. Remiantis bylos duomenimis (P. D. ir M. P., liudytojų A. K.-P., D. K., degalinės darbuotojų – J. K. ir D. K. parodymais bei byloje esančia vaizdo medžiaga) situacija buvo įtempta, asmenys nuo pat pradžių bendravimą pradėjo konfliktuodami, M. P. kūno sudėjimu buvo stambesnis nei P. D., taip pat už jį aukštesnis bei žymiai jaunesnis, todėl pastebėtina, kad P. D. situaciją galėjo suvokti pernelyg sureikšmindamas visų trijų kontaktų (susistumdymų) aplinkybes. Ne visai tiksliai įsiminti įvykio aplinkybes arba kitaip vertinti savo veiksmus galėjo ir M. P., kuris akivaizdžiai buvo supykęs ir nepatenkintas P. D. veiksmais (automobilio užstatymu, keiksmažodžių vartojimu, kitokiu provokavimu ir pan.), be to, vizualiai atrodė žymiai stipresnis nei P. D.. Taigi, abiem asmenims galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl to, kad buvo smūgiuojama, o ne stumiama ir atvirkščiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, jokių kitų neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti kiekvieno iš šių asmenų parodymus apie smūgių sudavimus ar pastūmimus rankomis, byloje nėra (konfliktą tiesiogiai matė tik suinteresuoti asmenys (M. P. sutuoktinė ir uošvienė), kurie viso konflikto nepertraukiamai nestebėjo, vaizdo įrašuose nėra aiškiai matomi ar užfiksuoti visi M. P. ir P. D. veiksmai bei judesiai), tačiau byloje esanti vaizdo medžiaga vis tik patvirtina, jog konflikto metu fizinis kontaktas tarp M. P. ir P. D. buvo, kad M. P. ne vieną kartą atstūmė ar kitaip lietėsi, taip pat ir rankomis, prie P. D.. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog P. D. nurodytos aplinkybės dėl M. P. jam suduotų trijų smūgių į krūtinę ir paširdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės yra akivaizdžiai melagingos, neatitinkančios tikrovės ir kad pateikdamas minėtas aplinkybes apeliantas veikė tiesiogine tyčia, tai yra aiškiai suvokė, kad pateikia akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją.
17. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, P. D. kaltę pateikus melagingą pranešimą, skundą ir davus melagingus parodymus grindė aplinkybėmis, kad konfliktinė situacija kilo būtent dėl P. D. veiksmų (užstatė automobilį ant pravažiavimo prie plovyklos, atsisakė jį patraukti, įžeidė M. P. pavadindamas „gaidžiu“ šeimos akivaizdoje) ir jis pats buvo konflikto iniciatorius, taip pat manymu, kad P. D. teiginiai apie jam suduotus smūgius yra tik noras patraukti M. P. atsakomybėn už kilusį konfliktą, galimai pamokyti, atkeršyti už numestą jo kepurę. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie teiginiai tėra prielaidos, kurios nei patvirtina, nei paneigia, kad P. D. pateikė melagingą pranešimą, skundą ir davė melagingus parodymus, todėl jais negali būti įrodinėjama asmens kaltė. Šiame kontekste, nors tai nėra akcentuojama nei skundžiamame nuosprendyje, nei apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo (šiuo atveju P. D.) pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir pranešimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą jis vėliau buvo nutrauktas (aktualiu atveju ikiteisminis tyrimas M. P. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutrauktas prokuroro 2020 m. kovo 24 d. nutarimu (1 t., b. l. 102), byloje nesant kitų įrodymų, jog asmens pateikta informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog P. D. 2019 m. lapkričio 13 d. pranešime, 2019 m. lapkričio 29 d. skunde ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų (2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d.) metu nurodytos aplinkybės dėl M. P. smūgių jam į krūtinę ir paširdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės, yra akivaizdžiai melagingos, sąmoningai išgalvotos, tai yra, jog P. D., pateikdamas šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo subjektams, veikė tiesiogine tyčia – suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus ir norėjo taip veikti. Neįrodžius tiesioginės tyčios, P. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis dėl visų trijų jam pagal BK 235 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti kitą, alternatyvų apeliacinio skundo prašymą – perkvalifikuoti jam inkriminuotus tris nusikaltimus į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir atsakyti į su juo susijusius apeliacinio skundo argumentus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
P. D. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiškimo pateikimo), taip pat pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo) bei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu) išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.