Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio P. D. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausioji prokurorė O. A. Kolbienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, nes neištyrė įrodymų ir išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl to, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašyti vaizdo įrašai, bei ekspertizės akto duomenimis, konstatavo, kad jie nepaneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu P. D. nebuvo suduoti smūgiai, nes visas konfliktas vaizdo kameromis nėra užfiksuotas, dėl to objektyviai nustatyti ir įvertinti visus M. P. ir P. D. atliktus veiksmus bei judesius nagrinėjamo įvykio metu nėra galimybės.

Pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašus peržiūrėjo keletą kartų, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, atlikta vaizdo įrašų ekspertizė, t. y. jie buvo nustatyta tvarka išsamiai ištirti. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė vaizdo įrašus, privalėjo atlikti bent dalies įrodymų tyrimą, pats peržiūrėti įrašus, kilus neaiškumams apklausti ekspertą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu P. D. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, deklaratyviai nurodydama, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus Tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, matydamas pagrindą daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, privalo iš naujo ištirti pirmosios instancijos teisme jau ištirtus įrodymus, nepagrindžiamas konkrečiomis BPK normomis ir teismų praktika. Tokie kasatorės pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas sprendimą, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.