- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-1521-1043/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00653-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. P., G. M.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. P. ir G. M. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti palikėjos, J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko pareiškėjai.
2. Pareiškime nurodė, kad J. M. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko savo dukrai, pareiškėjai. Pareiškėjos mama sirgo sunkia onkologine liga, todėl blogėjant sveikatai, pradėjo reikalauti, jog būtų iškviestas notaras testamento surašymui. Buvo susisiekta su Prienų rajono 3-ojo notarų biuru, tačiau nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbus karantiną visoje Lietuvoje ir susidariusių eilių notarų biure, notarė neturėjo galimybės skubiai priimti J. M. dėl testamento surašymo. Pareiškėjos motina reikalavo surašyti testamentą, tad nusprendė tą padaryti pati, savo ranka. Testamente mirusioji išreiškė valią visą savo turtą palikti savo dukrai D. J., nes ji kartu gyveno ir dirbo, prižiūrėjo mamą ir mirusį vyrą, bei jais rūpinosi. Asmeninis J. M. sudarytas testamentas perduotas saugoti notarui nebuvo. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis palaidojo testatorę. Testamentas buvo sudarytas J. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes būtent ji savo namuose ir numirė po keleto dienų. J. M. vardu 2021 m. kovo 22 d. surašytas testamentas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys G. M. ir Z. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja yra jų sesuo. Ji visą laiką gyveno tėvų namuose ir visą laiką tėvai jos šeimai padėdavo finansiškai. Palikimą po mamos mirties suinteresuoti asmenys priėmė kreipdamiesi pareiškimu į notarų biurą. G. M., su savo mama visuomet palaikė šiltus ir draugiškus tarpusavio santykius. Mama buvo ūkininkė, turėjo įregistravusi ūkininko ūkį, vertėsi žemės ūkio veikla, turėjo dirbamos žemės ir galvijų. Kadangi mamai vienai buvo per sunku ūkininkauti, 2-3 kartus savaitėje atvykdavo padėti. Motina nėra užsiminusi, kad po mirties visą savo turtą norėtų palikti seseriai D.. Z. P. nurodė, kad mama jai niekada neminėjo, kad žada surašyti testamentą bei visą turtą palikti seseriai. Susipažinę su pareiškėjos prašomu patvirtinti testamentu, nurodė, kad testamentas surašytas ir pasirašytas ne mamos. Testamente matyti, kad jis surašytas gražiu, tikėtina, jauno žmogaus raštu, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo J. M. ranka padarytų įrašų. Pareiškėjos pateiktas teismui tvirtinti J. M. testamentas neatitinka reikalavimų, nes jis nėra surašytas pačios testatorės ranka bei nėra testatorės pasirašytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškimą atmetė ir priteisė G. M. ir Z. P. iš pareiškėjos D. J. po 325,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, bei 8,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
5. Teismas nurodė, kad nors rašysenos ekspertizė byloje nebuvo paskirta dėl testamento originalo dingimo, iš byloje surinktų dokumentų, taip pat testamento kopijos, akivaizdžiai matyti, jog testatorės raštas (parašas) esantis dokumentuose nesutampa su testamente esančiu raštu ir tam teismo manymu nereikia net specialių žinių. Testamente esanti rašysena yra tvarkinga, raidės lygios, matosi, kad tekstas surašytas vienu metu, nedarant pertraukų. Pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, testamento tekstas buvo rašomas apie 2 val. su pertraukomis, kelis kartus perrašomas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., nurodė, kad „testamentą rašė lėtai, nes yra senas žmogus ir negalėjo rašyti greitai, per dvi minutes“. Testamento kopijoje esantis tekstas ir parašas akivaizdžiai rašytas ne to paties asmens ranka, nes net ir neturint specialių žinių matyti skirtingi atskirų raidžių rašymo ypatumai. Teismas vertino, kad testamente esanti rašysena labiau atitinka byloje išreikalautam D. J. ranka rašytam dokumentui (Prienų rajono savivaldybės administracijos I. seniūnijai, krikšto knygoje padarytam įrašui), nors ir nesutampa su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, kuriuos pareiškėja surašė teisme, taip pat skiriasi su pateiktais į bylą atvirukuose užfiksuotais rašymo fragmentais ir kt.
6. Teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, bei išklausęs liudytojų parodymus, nustatė, kad jie yra prieštaringi ir jų pagrindu nėra galimybės nustatyti tikrosios testatorės valios. Teismas nurodė, kad neatlikus rašysenos ekspertizės, patvirtinti J. M. valios, išsakytos pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente, teismas negali, kadangi negalima padaryti kategoriškos išvados, kad testamentas surašytas ir pasirašytas testatorės ranka ir konstatavo, kad jis neatitinka CK 5.30 straipsnio numatytų reikalavimų, todėl pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė.
7. Teismas atmesdamas pareiškimą, priteisė suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis jų patirtas išlaidas už advokato pagalbą iš pareiškėjos bei priteisė iš pareiškėjos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja D. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei priimti naują procesinį sprendimą – patvirtinti palikėjos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko pareiškėjai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, neturėdamas specialių žinių padarė nepagrįstą išvadą, jog testamentą surašė ne palikėja J. M.. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą. Procesinis sprendimas yra priimtas neįvertinus byloje esančių įrodymų, t. y. išreikalautų dokumentų iš bankų, Sodros ir kitų institucijų, kuriose akivaizdžiai matosi, kad testamente esantis raštas, tiek ir iš oficialių dokumentų pateiktuose įrašuose, atitinka testamente esantį.
1.2. Skundžiama nutartis priimta tais pačiais motyvais kaip ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4906-939/2021, kas parodo teismo šališkumą apeliantės atžvilgiu. Kauno apygardos teismas šioje byloje priėmė nutartį ir panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d., bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad padaryti išvadai, jog testamentas galėjo būti surašytas ne testatorės ranka, nepakanka vien dokumento apžiūros bei jame esančio teksto ir parašo sulyginimo. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neturėdamas specialių žinių, padarė išvadą, kad testamentas surašytas ne testatorės J. M. ranka, kas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams įtvirtintiems teisėje (CK 1.5 straipsnis).
1.3. Teismas pernelyg sumenkino ir iškraipė liudytojų parodymus byloje. Liudytojai A. M. ir O. G. duodami parodymus teisme patvirtino, jog J. M. surašė asmeninį testamentą, tačiau teismas priėmęs nutartį šiuos liudytojų parodymus ignoravo, nesuteikdamas jiems reikšmės, nors nesant atliktai rašysenos ekspertizei šios situacijos kontekste liudytojų parodymai sudaro ypatingą reikšmę objektyvios tiesos nustatymui. Liudytojai J. P., V. B., S. K. taip pat patvirtino, kad jiems buvo žinoma J. M. valia savo turtą palikti pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Teismas nevertino fakto, kad būtent apeliantė slaugė ir prižiūrėjo savo tėvą, nes teismo sprendimu buvo paskirta jo globėja. Apeliantė taip pat rūpinosi ir motina, nes nei brolis, nei sesuo motina nesirūpino. Apeliantė savo lėšomis laidojo motiną, suinteresuoti asmenys prie to neprisidėjo, nes visiems buvo aiškiai išreikšta motinos valia, kad visas turtas yra paliekamas pareiškėjai, tačiau vėliau jie pasinaudojo situacija ir kreipėsi į notarą.
1.5. Liudytoja R. G., kuri liko skolinga palikėjai didelę pinigų sumą, teisme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas, priimdamas nutartį vadovavosi prieštaringais liudytojos parodymais, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, nes netenkinus pareiškimo, palikimą gaus jos motina. Teismas visiškai nevertino palikėjos ranka surašytų oficialių dokumentų iš valstybinių įstaigų, o jų nevertino todėl, kad jie patvirtina faktą, jog testamentas buvo surašytas palikėjos ranka, tuo labiau, kad ir jos aiškiai išreikšta valia buvo visą turtą palikti apeliantei.
1.6. Teismas visiškai nesiaiškino ir mistinio testamento originalo dingimo. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, įsijausdamas į eksperto vaidmenį, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Teismas nevertino ant testamento esančio palikėjos parašo, kuris sutampa su visais dokumentais esančiais byloje, kurie buvo išreikalauti J. M. raštui identifikuoti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys G. M. ir Z. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja nepateikė į bylą prašomo patvirtinti testamento originalo, tik testamento kopiją, todėl buvo pažeistas asmeninio testamento formai keliamas reikalavimas. Teismui paskyrus rašysenos ekspertizę ir pareikalavus pateikti originalą, pareiškėja raštu nurodė, jog negali jo pateikti, nes jis dingęs iš jos namų. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, jog teismas visiškai nesiaiškino „mistinio testamento originalo dingimo“, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pareigos aiškintis mistinių reiškinių ar vagystės. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl testamento originalo dingimo.
2.2. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime konstatavo, jog pateiktas tvirtinti teismui asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio numatytiems reikalavimams, nes neatlikus rašysenos ekspertizės, patvirtinti J. M. valios, išsakytos pateiktame tvirtinti asmeniname testamente, teismas negali: negali padaryti kategoriškos išvados, jog testamentas surašytas ir pasirašytas testatorės ranka.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad testamentą surašė ne palikėja J. M., bet pareiškėja D. J., o tik konstatavo, jog jo vertinimu testamente esanti rašysena labiau atitinka byloje išreikalautam D. J. ranka rašytam dokumentui - Prienų rajono savivaldybės administracijos I. seniūnijai bei krikšto knygoje padarytam įrašui.
2.4. Pareiškėja, kuri gyveno kartu su mama ir ją vežiodavo po įvairias reikalingas įstaigas, pateikė teismui eilę dokumentų originalų, kurie priklausė mamai, bet juos pildė pareiškėja bei juose pasirašė už mamą. Dėl šios priežasties byloje esančiuose teismo išreikalautuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi J. M. rankraštiniai įrašai.
2.5. Teismas labai detaliai vertino visų liudytojų parodymus, nurodydamas ir tas aplinkybes, kurias apeliantė skunde nurodė kaip nevertintas. Kiti apeliantės nurodyti teiginiai (slaugė ir prižiūrėjo tėvus, viena palaidojo motiną) šioje byloje neturi teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.
13. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.
14. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).
15. Byloje kyla ginčas dėl prašomo patvirtinti testamento atitikimo CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam reikalavimui, t. y. kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas privalo būti surašytas testatoriaus ranka ir testatoriaus pasirašytas.
16. Pareiškėja teigdama, kad asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, nes jis surašytas ir pasirašytas pačios testatorės J. M. ranka, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rėmėsi liudytojų parodymais: pusbrolio A. M. ir pusseserės O. G., kaimynų J. P., V. B. bei pažįstamo S. K. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonėms ar pateiktas dokumentas surašytas ir pasirašytas to paties asmens, t. y. testatorės, suinteresuotų asmenų prašymu, 2022 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė tenkinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau prieš skiriant ekspertizę teismas nutarė surinkti visus įmanomus dokumentus, bei išreikalauti visus paveldėjimo ir dovanojimo dokumentus, paimti pareiškėjos rašysenos pavyzdžius (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 28 sek. – 08 min. 21 sek.). 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjos atstovė raštu (DOK-16429) informavo teismą, kad pareiškėja neturi jokių objektyvių galimybių pateikti J. M. (duomenys neskelbtini) surašyto asmeninio testamento originalo, kadangi šiuo nedisponuoja, jis buvo laikomas pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau po teismo posėdžio yra dingęs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjo teismui pateikti testamento originalo, pirmosios instancijos teismas byloje rašysenos ekspertizės nepaskyrė.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių bei kitų byloje apklaustų liudytojų - R. G., G. Z. paaiškinimus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus – bankų sutartis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kvietimą į ribų ženklinimą, dokumentus iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuriuose pasirašiusi J. M., išreikalautus duomenis iš notarų biuro, migracijos departamento, bei paimtus D. J. lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, duomenis iš I. seniūnijos, į kurią D. J. kreipėsi su prašymu išduoti pažymą apie bendrą ūkio vedimą su J. M. nuo 1993 metų, sprendė, kad pateiktoje teismui testamento kopijoje esantis tekstas ir parašas akivaizdžiai rašytas ne to paties asmens ranka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir neturint specialių žinių, matyti skirtingi atskirų raidžių rašymo ypatumai, todėl sprendė, kad testamente esanti rašysena labiau atitinka byloje išreikalautam D. J. ranka rašytam dokumentui (Prienų rajono savivaldybės administracijos I. seniūnijai, krikšto knygoje padarytam įrašui), nors ir nesutampa su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, kuriuos pareiškėja surašė teisme, bei skiriasi su pateiktais į bylą atvirukuose užfiksuotais rašymo fragmentais.
18. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą.
19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
20. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors ypatinga teisena nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.
21. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, aptariamu atveju pareiga įrodyti, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, be kita ko, yra surašytas pačios testatorės ranka ir jos pasirašytas, kyla pareiškėjai, siekiančiai tokio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šalių bei liudytojų teiktus paaiškinimus, tiek ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neįrodė, jog teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ir pasirašytas pačios mirusiosios J. M. ranka. Minėta, kad pareiškėja teigdama, jog asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, t. y. yra surašytas ir pasirašytas pačios testatorės J. M. ranka, įrodinėja išimtinai liudytojų A. M. ir O. G. paaiškinimais. Tačiau O. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog nematė kas buvo parašyta testamente, nes atėjusi pareiškėja paėmė iš J. M. lapelį (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min.- 2 val. 8 min.). A. M. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats pasiūlė J. M. pasirašyti testamentą ir aiškino kaip turi jį rašyti. Testatorė testamentą rašė kokius tris kartus, nes rašydama vis suklysdavo, ne tą parašydavo, nubraukdavo. Galutinio testamento neskaitė ir nežinojo kam jį surašė (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 21 min. 40 sek - 1 val. 27 min. 30 sek.).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė byloje nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad pateikto teismui tvirtinti asmeninio testamento kopiją surašė ir jį pasirašė pati mirusioji J. M.. Pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir rinko lyginamuosius ir laisvuosius ekspertizei atlikti reikalingus dokumentus, todėl įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad testamentas surašytas ir pasirašytas testatorės ranka ir konstatavo, kad jis neatitinka CK 5.30 straipsnio numatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad testamentą surašė ir jį pasirašė būtent testatorė. Kaip minėta, byloje rašysenos ekspertizė paskirta nebuvo dėl to, kad pareiškėja nepateikė teismui asmeninio testamento originalo. Be to, visiškai nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis testamento originalo dingimo aplinkybes. Kaip minėta, ypatinga teisena nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tačiau tai nereiškia, kad teismas turi aiškintis kur, kaip teigia pareiškėja, „mistiškai“ dingo testatorės asmeninio testamento originalas, nes pareiga pateikti testamento originalą į bylą teko pačiai pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog CK 5.30 straipsnio 1 dalyje asmeninio testamento formai nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs. Reikalavimas, kad asmeninis testamentas būtų surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas nėra savitikslis. Jis užtikrina, kad dokumente būtų išreikšta būtent testatoriaus valia. Dėl šios priežasties teismui turi būti pateikiamas asmeninio testamento, kurį prašoma patvirtinti, originalas. Kitaip tariant teismas gali spręsti tik dėl autentiško dokumento patvirtinimo. Techninėmis priemonėmis atkurtas dokumentas (kopija) negali būti prilyginamas autentiškam dokumentui. Įstatymas nenumato galimybės patvirtinti testamento kopiją. Priešingas aiškinimas paneigtų CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą asmeninio testamento formai. Nagrinėjamu atveju testamento originalas į bylą nėra pateiktas, pareiškėjos (jos atstovės) teigimu šis dokumentas yra dingęs (2022-05-09 DOK-16429).
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dėl ko byloje galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
24. Apeliantės teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai surašyti tais pačiais motyvais kaip ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4906-939/2021. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė išsamiai ištyręs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus. Pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Be to, apeliantė nenurodė, jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjui nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti jai priimto nepalankaus procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismą buvus šališką.
25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (susiję su aplinkybėmis kas slaugė ir prižiūrėjo tėvą, kas teismo sprendimu buvo paskirtas jo globėju, kas rūpinosi motina, kas ir kieno lėšomis laidojo motiną) nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
28. Byloje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys Z. P. ir G. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė kiekvienas po 250 Eur advokato išlaidų pateikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą (DOK-32836). Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.