- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-508-430/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Orenus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies pripažinimo uždarosios akcinės bendrovė „Orenus“ negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Orenus“ (toliau UAB „Orenus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. 2022 m. gegužės 19 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu Nr. A27-141/22 (2.1..13E-BUS) įformintą sprendimą pripažinti galiojančiu (Protokolo 1 paskelbimo negaliojančiu atšaukimo) – pripažinti Protokolą 1 galiojančiu, t. y. įpareigoti atsakovą atšaukti Protokolo 1 negaliojimą; 2. 2022 m. gegužės 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu Nr. A27-167/22 (2.1..13E-BUS) įformintą sprendimą pripažinti negaliojančiu (Protokolo 2 paskelbimo negaliojančiu) – panaikinti Protokolą 2, kaip priimtą dėl nesąžiningų atsakovo darbuotojų veiksmų, skaičiuojant balsavimo raštu biuletenius; 3. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 30-1633/22 dalį (ginčijamo įsakymo dalį konkrečiai tik dėl (duomenys neskelbtini)) „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų /.../ (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ – ginčijamo įsakymo 1, 2,3, 4 straipsnių dalis – kuriose nurodytas objektas – namas (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė UAB „Orenus“ pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio. Pareiškime nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 30-1633/22 buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A30-4549/22, be kita ko, iš UAB „Servico“ administruojamų daugiabučių namų ir (duomenys neskelbtini) sąraše išbraukiant 2 eilutę (pastatas (duomenys neskelbtini)), t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1633/22, UAB „Servico“ (duomenys neskelbtini), skyrimas minėto namo administratoriumi buvo panaikintas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija po bylos iškėlimo pati pakeitė ginčijamą įsakymą. Tokiu būdu ne dėl UAB „Orenus“ kaltės išnyko ginčo objektas – tokio Įsakymo, kurį ginčijo ieškovė, nebėra. Atsakovė pakeitė įsakymą dėl to, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Išnykus ginčo objektui nebeliko teisminio nagrinėjimo objekto, ieškovė priversta atsisakyti pareikšto ieškinio.
3. Trečiasis asmuo UAB „Servico“ prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Orenus“ 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-18984-545/2022, iškeltą pagal ieškovės UAB „Orenus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Servico“ 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei 212,00 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 116,48 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė pranešimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, prašymas tenkintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Aplinkybių, kurių pagrindu negalėtų būti tenkinamas prašymas, nenustatyta (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai pateikė formaliais pagrindais ieškinį. 2022 m. vasario 22 d. atsakovė gavo pasirašytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų prašymą, kurio pagrindu buvo inicijuotas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Orenus“ keitimas. Prašymas buvo pasirašytas ne mažiau kaip ¼ namo patalpų savininkų, todėl atsakovė priėmė sprendimą nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. organizuoti balsavimą raštu dėl administratoriaus keitimo. Balsavimo raštu balsų skaičiavimas ir rezultatų vertinimas vyko 2022 m. gegužės 19 d., dalyvaujant sudarytajai balsų skaičiavimo komisijai (3 asmenys).
7. Nurodė, kad ieškovė 1-2 ieškinio reikalavimais prašė pripažinti 2022 m. gegužės 19 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu Nr. A27-141/22 (2.1..13E-BUS) įformintą sprendimą galiojančiu (Protokolo 1 paskelbimo negaliojančiu atšaukimo); pripažinti Protokolą 1 galiojančiu, t. y. įpareigoti atsakovą atšaukti Protokolo 1 negaliojimą; pripažinti 2022-05-24 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu Nr. A27-167/22 (2.1..13E-BUS) įformintą sprendimą negaliojančiu (Protokolo 2 paskelbimo negaliojančiu); panaikinti Protokolą 2, kaip priimtą dėl nesąžiningų atsakovo darbuotojų veiksmų, skaičiuojant balsavimo raštu biuletenius, t. y. ieškovės siektinas teisinis rezultatas buvo status quo (esamos padėties) išlaikymas, kai ieškovė lieka namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.
8. Teismas pasisakė, kad atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. protokolą A27-141/22(2.1.13E-BŪS) pripažino negaliojančiu, kadangi buvo padaryta klaida, t. y. vienu el. laišku išsiųsti 25 balsavimo biuleteniai, tačiau įvertini, kaip 1 balsavimo biuletenis, o tai neatspindėjo tikrosios namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų valios. Dėl nurodytos priežasties balsų skaičiavimo komisija 2022 m. gegužės 24 d. pakartotinai perskaičiavo gautus balsavimo raštu biuletenius ir pastebėjo aukščiau nurodytą klaidą. Perskaičiavus namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų balsavimo raštu balsus buvo surašytas protokolas Nr. A27-167/22 (2.1..13E-BUS). Minėto protokolo pagrindu buvo parengtas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 30-1633/22 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų Tvankstos g. 18 ir (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kurį iš dalies 3 ieškinio reikalavimo prašė panaikinti ieškovas.
9. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne pakeitė balsavimo rezultatą, o pastebėjusi skaičiuojant balsus padarytą klaidą ištaisė ją. Tuo atveju, jeigu laikyti galiojančiu protokolą Nr. A27-141/22 (2.1..13E-BUS), būtų paneigtas CK 4.75 straipsnyje, CK 4.85 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Iš 65 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, balso turinčių teisę gyventojų buvo gauti 45 minėto namo balsavimo biuleteniai, iš kurių 43 gyventojai balsavo už namo administratoriaus UAB „Orenus“ pakeitimą. Protokole Nr. A27-167/22 (2.1..13E-BUS) buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida vietoje 45 balsavusių nurodyti 46 iš kurių, kaip minėta už namo administratoriaus UAB „Orenus“ pakeitimą balsavo 43 gyventojai, t. y. sprendimas buvo priimtas balsų dauguma (66 proc.), kaip numatyta CK 4.85 straipsnio 1 dalyje.
10. Sprendė, jog ieškovo motyvas, kad teisės aktuose administracinėje (viešojoje) teisėje nenumatytas pagrindas protokolo klaidų ištaisymui nėra aktualus nagrinėjamu atveju. Kadangi savivaldybės administracija, jos direktorius poįstatyminiu teisės aktu tik detalizuoja bendrojo naudojimo patalpų ir butų bendrasavininkų valią, o ne priima sprendimą dėl administratoriaus (ne)skyrimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį formaliais pagrindais.
11. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), namo gyventojai 2022-11-07 sudarė jungtinės veiklos sutartį. Minėtos sutarties pagrindu su trečiuoju asmeniu UAB „Sevico“ buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-02 įsakymas Nr. 30-1633/22 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų <...> (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A30-4549/22, be kita ko, iš UAB „Servico“ administruojamų daugiabučių namų <...> ir (duomenys neskelbtini) sąraše išbraukiant 2 eilutę (pastatas (duomenys neskelbtini)). Sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), namo gyventojai nepageidavo, kad jiems paslaugas teiktų ieškovas. Ieškovo reikalavimai dėl protokolo A27-141/22(2.1.13E-BŪS) pripažinimo galiojančiu ir protokolą Nr. A27-167/22 (2.1..13E-BUS) negaliojančiu pateikti formaliais pagrindais dėl atsakovo skaičiavimo klaidos ištaisymo, todėl minėtų reikalavimų tenkinimo atveju būtų veikiama prieš teisėtus (duomenys neskelbtini), namo gyventojų interesus.
12. Nurodė, kad įsakymas Nr. 30-1633/22, kurį ieškovė iš dalies prašė panaikinti, buvo pakeistas įsakymu Nr. A30-4549/22, todėl šioje dalyje išnyko ginčo objektas. Ieškovė šioje byloje atsisakė ieškinio dėl pasikeitusių aplinkybių, ne dėl ieškinio reikalavimo patenkinimo ar susitarimo su atsakovu.
13. Vertino, kad ieškovė nepagrįstai pateikė formaliais pagrindais ieškinį, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės nėra pagrindo.
14. Sprendė, jog trečiasis asmuo atstovavimo išlaidų patyrė dėl ieškovės kaltės, pateikus formaliais pagrindais, nepagrįstai ieškinį, t. y. trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra ieškovės kreipimasis į teismą formaliais pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iškelta dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimo, ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 94 straipsnis 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį dalyje, kurioje buvo nuspręsta paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir išspręsti klausimą iš esmės: iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei UAB „Orenus“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; UAB „Servico“ patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti arba jas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties matyti, kad pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ieškovės nenaudai, buvo tas, kad, teismo vertinimu, „ieškovas nepagrįstai pateikė formaliais pagrindais ieškinį“. Tokią išvadą teismas padarė išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išklausęs šalių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų, ištyręs byloje esančius įrodymus. Teismas išvadą dėl tariamai nepagrįsto ieškinio padarė motyvuodamas ginčijamo atsakovės protokolo surašymo aplinkybėmis bei teisiškai vertindamas atsakovės padarytas klaidas surašant 2022 m. gegužės 19 d. bei 2022 m. gegužės 24 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolus. Tačiau ieškovei UAB „Orenus“ pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti iš esmės, t. y. išklausyti šalių bei liudytojų paaiškinimų dėl ginčo esmės (toje dalyje, kurioje ieškinio jau buvo atsisakyta).
16.2. Teigia, kad teismo posėdžio metu, svarstant klausimą dėl UAB „Orenus“ ieškinio atsisakymo, teismas nusprendė bylą nagrinėti iš esmės. Tai patvirtina ir teismo posėdžio informacinė pažyma. Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausiama ir liudytoja J. R.. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nagrinėjamas jau nebegaliojantis įsakymas, kuris jau nebebuvo ginčijamas ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi, teismas nusprendė nagrinėti bylą dėl išnykusio ginčo objekto (Įsakymo, kuris nebeegzistavo toks, koks buvo ieškinio pateikimo dieną, teisėtumo).
Šalies argumentai
16.3. Mano, kad ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, byla negalėjo būti nagrinėjama iš esmės, o skirstant bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti konstatuotas nei ieškinio pagrįstumas, nei nepagrįstumas.
16.4. Teigia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nagrinėjo bylą (kadangi ieškinio buvo atsisakyta), taip pat nepagrįstai nagrinėjo aplinkybes, dėl kurių ginčas buvo išnykęs (Įsakymo, kuris nebeegzistavo toks, koks buvo ieškinio pareiškimo dienai, teisėtumą, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu Įsakymą pakeitė).
Motyvuojamoji dalis
16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo. Ieškinio (ne) pagrįstumo klausimas nėra kriterijus, kuriuo pagal teismų praktiką yra vadovaujamasi skirstant bylinėjimosi išlaidas.
16.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priimta nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina.
16.7. Nurodo, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovės naudai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija po bylos iškėlimo pati pakeitė ginčijamą įsakymą. Tokiu būdu ne dėl UAB „Orenus“ kaltės išnyko ginčo objektas – tokio, kurį ginčijo ieškovė, nebeliko. Atsakovė pakeitė įsakymą ryšium su tuo, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2022 m. lapkričio 7 d. (t. y. jau gerokai po bylos iškėlimo) sudarė jungtinės veiklos sutartį. Išnykus ginčo objektui nebeliko teisminio nagrinėjimo objekto. Tokiu būdu ieškovė buvo priversta atsisakyti pareikšto ieškinio.
16.8. Mano, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovė, teikdama ieškinį, sąžiningai įgyvendino savo teises skųsti atsakovės veiksmus (sprendimus). Ieškovė teikė byloje pagrįstus samprotavimus, argumentus, įrodymus dėl įsakymo neteisėtumo. Be to, ieškinio atsisakymą lėmė pačios atsakovės veiksmai pačiai atsakovei panaikinus ginčijamą įsakymą. Tai lemia, kad ieškovė, teisėtai ir sąžiningai gindama savo teises, negali sulaukti neigiamų teisinių pasekmių – kitaip tariant, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos atsižvelgiant į atsakovės veiksmus – ginčijamo įsakymo panaikinimą.
16.9. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio dėl atsakovės veiksmų (išnykus ginčo objektui) susiklostė situacija, už kurią atsakinga turėjo būti pripažinta atsakovė. Ieškovė niekaip neprisidėjo prie įsakymo pakeitimo (ginčo objekto išnykimo). Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovės naudai.
16.10. Teigia, kad teismo argumentai dėl ieškinio tariamo nepagrįstumo yra tinkamai nemotyvuoti.
16.11. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė lygiateisiškumo principo pažeidimą, kadangi analogiškas atsakovės klaidas surašant abu protokolus vertino skirtingai. Jeigu teismas būtų vertinęs abu protokolus vienodais (lygiais) standartais, turėjo būti padaryta išvada, kad, jeigu atsakovė teisėtai panaikino 2022 m. gegužės 19 d. protokolą dėl balsų skaičiavimo klaidos, lygiai taip pat galėjo (turėjo) būti panaikintas ir 2022 m. gegužės 24 d. protokolas taip pat dėl balsų skaičiavimo klaidos. Ieškiniu ir buvo siekiama nuginčyti atsakovės sprendimą, surašytą 2022 m. gegužės 24 d. protokolo (kuriame buvo balsų skaičiavimo klaidų) pagrindu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taikė dvigubus (skirtingus) standartus abiejų protokolų atžvilgiu, kas galėjo lemti nepagrįstas ir neteisingas teismo išvadas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo
16.12. Nurodė, kad balsų skaičiavimo protokolo surašymas yra viešosios teisės dalis. Viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Šiuo atveju jokie teisės aktai neleidžia atsakovei savavališkai peržiūrėti, pakeisti jau surašyto balsų skaičiavimo protokolą. Tai reiškia, kad atsakovė, surašydama 2022 m. gegužės 24 d. protokolą, elgėsi ne pagal teisės aktus, todėl minėto protokolo surašymas negalėjo būti atliktas. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai po bylos iškėlimo pačiai pakeitus ginčijamą įsakymą ir ne dėl UAB „Orenus“ kaltės išnykus ginčo objektui, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovės naudai.
16.13. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai neturėjo būti priteistos. Teismo konstatavimas, kad trečiasis asmuo atstovavimo išlaidų patyrė dėl ieškovo kaltės, yra visiškai nepagrįstas. Ieškinyje ieškovas nebuvo įtraukęs jokių trečiųjų asmenų. Šiuo atveju UAB „Servico“ į bylą įstojo kaip trečiasis asmuo savo iniciatyva, taip pat savo iniciatyva rengė procesinius dokumentus. Trečiasis asmuo neturi pareigos rengti procesinius dokumentus, todėl UAB „Servico“ pati savavališkai nusprendė byloje patirti bylinėjimosi išlaidas. Natūralu, kad dėl tokios situacijos ieškovė negali būti atsakinga.
16.14. Teigia, kad ieškovei atsisakius ieškinio dėl atsakovės veiksmų (išnykus ginčo objektui) susiklostė situacija, už kurią atsakinga turėjo būti pripažinta atsakovė. Ieškovė niekaip neprisidėjo prie įsakymo pakeitimo (ginčo objekto išnykimo). Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovės naudai.
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „Orenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18984-545/2022 atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių savivaldybės vykdomoji institucija tik paskiria. 2022 m. birželio 2 d. įsakyme atsispindi namo patalpų savininkų valia.
12.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju administracija 2022 m. birželio 2 d. įsakymu tik detalizavo bendrojo naudojimo patalpų ir butų bendrasavininkų valią, o ne pati priėmė sprendimą dėl administratoriaus (ne) skyrimo.
12.3. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog iki ieškinio pareiškimo teisme dienos ieškovei buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai aktyviai patys rinko parašus ir inicijavo Ieškovės pakeitimą kitu administratoriumi. Pažymėjo, jog net pačios bylos nagrinėjimo metu Namo patalpų savininkai nuolatos prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kad 2022 m. birželio 2 d. būtų vykdytinas.
12.4. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. R. (Jungtinės sutarties pagrindu įgaliotas asmuo) nurodė, jog dėl UAB „Orenus“ veiksmų inicijuojant ir tęsiant teisminį procesą Namo patalpų savininkai buvo priversti ieškoti kitų būdų, kaip išpildyti savo valią dėl administratoriaus keitimo, dėl to 2022 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Dėl nurodytos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 30-1633/22 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A30-4549/22. Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymą, UAB „Orenus“, prieš 2022 m. gruodžio 19 d. 09.00 val. numatytą posėdį nagrinėjamoje byloje, pateikė ieškinio atsisakymą.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog prašymas dėl ieškinio atsisakymo byloje buvo pateiktas vakare prieš numatytą posėdį, nors realias galimybes ieškinio atsisakymą pateikti ieškovė turėjo vėliausiai jau nuo 2022 m. lapkričio 30 d., vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais bei būtinumu, norint teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, išklausyti bylos šalis, 2022 m. gruodžio 19 d. posėdyje nagrinėjo bylą.
12.6. Mano, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį formaliais pagrindais, dėl kurio Namo patalpų savininkai buvo priversti pasirašyti 2022 m. lapkričio 7 d. Jungtinės veiklos sutartį, o dėl minimos sutarties sudarymo pati Ieškovė buvo priversta atsisakyti ieškinio.
13. Trečias asmuo UAB „Servico“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria civilinę bylą nutraukė, taip pat, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas,
13.2. Nesutinka su ieškovės atskirajame skunde dėstomu argumentu, kad teismas nagrinėjo bylą iš esmės. Teismas teisėtai sprendė, kad siekiant tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nustatyti šalių procesinį elgesį ir ieškinio padavimo pagrįstumą, turi būti išklausyti šalių ir liudytojų paaiškinimai byloje, tačiau teismas nepriėmė sprendimo byloje ir nesprendė ar ieškinys yra pagrįstas ar ne. Teismas tik siekė nustatyti ieškovės procesinį elgesį paduodant ieškinį, bylos nagrinėjimo metu.
13.3. Pirmos instancijos teismas teisingai ir teisėtai pripažino, kad ieškovė ieškinį padavė formaliais pagrindais. Ieškovei jau ieškinio padavimo dieną buvo labai gerai žinoma, kad (duomenys neskelbtini), gyventojai aktyviai, patys rinko parašus ir inicijavo Ieškovo neteisėtą paskyrimą namo administratoriumi perrinkti kitu administratoriumi, kreipėsi su raštais į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodė, kad nepasitiki UAB „Orenus“ dėl jo reputacijos ir pan. Pabrėžtina, kad raštus pasirašinėjo ne pavieniai gyventojai, o didžioji gyventojų dauguma. 2022 m. vasario 14 d. prašymo pagrindu buvo inicijuotas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Orenus“ keitimas (Dokumento Nr. DOK-132602, 2 priedas).
13.4. Nurodė, kad ieškinio padavimo dieną ieškovė žinojo gyventojų valią ir nepasitenkinimą ieškovės paskyrimu pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Be to, ieškovė ieškinį padavė formaliais pagrindais – nors atsakovė dar iki teismo ieškovei raštu paaiškino dėl įsivėlusios gyventojų balsų skaičiavimo klaidos, t. y. atsakovė per klaidą nepastebėjo vienu el. laišku atsiųstų keliasdešimt gyventojų balsų ir užskaitė kaip vieną balsą.
13.5. Mano, kad ieškovė tik formaliai teikė ieškinį, bet net neplanavo vykdyti pastato, (duomenys neskelbtini), administravimo, patvirtino ir byloje pasisakę pastato gyventojai (V. R. ir J. R.), kad ieškovė ginčo laikotarpiu, nevalė laiptinių, netvarkė aplinkos, nekėlė ragelio, nereaguodavo į gyventojų skundus, nors sąskaitos-faktūros už administravimą Ieškovas išrašydavo kas mėnesį.
13.6. Ieškovė turėjo pareigą į bylą įtraukti suinteresuotus 4 asmenis, o tyčinis trečiojo asmens į bylą neįtraukimas tik parodo, kad ieškovė siekė neteisėtai, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kliudyti trečiajam asmeniui vykdyti pastato (duomenys neskelbtini), administravimą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektas yra 2022 m. gruodžio 23 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovės priteisto trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktą).
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas).
21. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.
23. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė teikė administravimo paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 30-262/22 pagrindu. Apeliantė ieškiniu ginčijo du atsakovės įsakymus, kuriais buvo pakeistas nurodytas atsakovės įsakymas ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtintas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo buvo nutarta, jog nurodyto daugiabučio namo administratore paskirta trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės ginčydama, atsakovės įsakymus, siekė, jog ji toliau teiktų administravimo paslaugas daugiabučiam namui.
24. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 94 straipsnio 1 dalį bei vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
25. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti iš esmės, t. y. išklausyti šalių bei liudytojų paaiškinimų dėl ginčo esmės (toje dalyje, kurioje ieškinio jau buvo atsisakyta). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas negali būti konstatuotas nei ieškinio pagrįstumas, nei nepagrįstumas, tačiau nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškinys aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus teismo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio reikalavimus nagrinėjo tik ta apimtimi, kiek tai tikslinga ir būtina, vertinant šalių procesinį elgesį ir, kas kaltas dėl civilinės bylos pradėjimo tam, kad teisingai nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.
26. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog dėl atsakovės kaltės išnyko ginčo objektas ir todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl ginčo objekto išnykimo šiuo atveju – atsakovės įsakymo panaikinimo nesudarė teisinių prielaidų teigti, jog ginčo objektas išnyko dėl atsakovės kaltės. Pabrėžtina, kad ginčijamais įsakymais buvo nutarta daugiabučio namo administratore paskirti trečiąjį asmenį, panaikinant ieškovės paskyrimą administratore. Priežastis, dėl kurios išnyko ginčo objektas, yra daugiabučio namo ir trečiojo asmens pasirašyta ir įregistruota jungtinės veiklos sutartis. Esant šiai aplinkybei, ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad buvo patenkinti bent iš dalies ieškinio reikalavimai ar ieškovė pasiekė teisinį rezultatą, kurio siekė, o dėl to, kad paaiškėjo aplinkybė, kuriai esant ieškinio patenkinimas tapo negalimas. Byloje ginčo, jog ieškovei buvo žinoma daugiabučio namo savininkų valia bei nesutikimas, jog jiems administravimo paslaugas teiktų būtent ieškovė, nėra. Esant šiai aplinkybei apeliacinio teismo vertinimu apeliantės nurodomi motyvai dėl balsavimo raštu protokole skaičiavimo klaidų ir jų teisinio vertinimo šiuo atveju nesudaro pagrindo, išvadai, kad yra atsakovės kaltė dėl civilinės bylos inicijavimo ir šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju administracija 2022 m. birželio 2 d. įsakymu tik detalizavo bendrojo naudojimo patalpų ir butų bendrasavininkų valią, o ne pati priėmė sprendimą dėl administratoriaus (ne)skyrimo. Pažymėtina, kad CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 10 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog šiuo atveju, valią dėl konkretaus administratoriaus skyrimo ir sprendžiamoji galia priklauso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, o ne atsakovei ar administratoriui.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo įtrauktas ne apeliantės iniciatyva, todėl apeliantei negali kilti pareiga atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios šalies prašymu įtraukti tretieji asmenys, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiuo atveju, teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo įvertinti šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, procesinius dokumentus teikė savalaikiai, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nenustatyta, todėl trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, todėl atskirojo skundo argumentai, jog trečiasis asmuo neturi pareigos rengti procesinius dokumentus, todėl UAB „Servico“ pati savavališkai nusprendė byloje patirti bylinėjimosi išlaidas atmetami kaip aiškiai nepagrįsti.
29. Apeliantė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl dėl jų dydžio nepasisakoma.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
34. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir trečiojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi, patirtos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“, juridinio asmens kodas 304405390, trečiajam asmeniui UAB „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465, 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.