Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-728-896/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-20
Bylos Nr.: e2A-728-896/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03978-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Atsakovas: S. V.
Ieškovas: R. V.
Trečiasis asmuo: Consors Finanz, Sparkasse Munsterland Ost, Advanzia Bank A
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-728-896/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03978-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-399/2020 pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos įtraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo, tretiesiems asmenims Consors Finanz, Sparkasse Munsterland Ost, Advanzia Bank A.S., ir pagal atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nustatymo nuo kada gyvenimas skyrium sukelia teisines pasekmes, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. V. (toliau - ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė panaikinti santuokos, sudarytos bažnyčioje, įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo S. V. (toliau - atsakovas), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę V.; nustatyti nepilnametės dukros E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau - dukros) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 20 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su dukra; padalinti santuokoje įgytą turtą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant jį natūra atsakovui, ieškovei nepriteisiant kompensaciją pusės automobilio vertės; prievoles kreditoriams (tretiesiems asmenims byloje) palikti vykdyti asmeniškai atsakovui, kadangi kreditus atsakovas ėmė vienas be jos žinios ir sutikimo ir apie kreditus ieškovė sužinojo tik iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo, kreditai nebuvo panaudoti bendroms šeimos reikmėms.

2. Atsakovas S. V. priešieškiniu prašė panaikinti santuokos, sudarytos bažnyčioje, įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės atsakovui neturtinės žalos atlyginimą 2000 Eur; nustatyti, kad įrašo panaikinimas turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., tai yra tos dienos, kai sutuoktiniais faktiškai nustojo gyventi kartu; padalinti santuokoje įgytą automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės, jį natūra paliekant atsakovui bei priteisiant iš atsakovo ieškovei 750 Eur piniginę kompensaciją, pusės automobilio vertės dydžio; nustatyti, kad prievoles kreditoriams, kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis, po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas vykdys lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienas kiekvienam kreditoriui, kadangi prievolės atsirado dėl to, kad reikėjo tenkinti šeimos poreikius ir gauti pinigai buvo naudojami buitiniams poreikiams tenkinti; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant, jog lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovas; nustatyti skyrium gyvenančios vaiko motinos (ieškovės) bendravimo su dukra tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės, Sasnavos Romos katalikų bažnyčioje, įtraukimo į apskaitą Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarp R. V. ir S. V., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko pavardes: vyrui – V., moteriai – V.; nepilnamečio vaiko E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina R. V.; priteisė iš atsakovo S. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur kas mėnuo nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2019 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais R. V.; nustatė atsakovo S. V. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra E. V., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką:

S. V. su nepilnamete dukra E. V. bendrauja pirmą pusę kiekvienų lyginių metų ir antrą pusę kiekvienų nelyginių metų dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogų nepertraukiamai. Apie tokį bendravimą informuodamas ieškovę R. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kiekvieno bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

S. V. su E. V. bendrauja jos vasaros atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, apie tokį bendravimą pranešdamas ieškovei R. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis.

S. V. būnant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra E. V. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 16 valandos, išskyrus tuos savaitgalius, kurie įeina į E. V. rudens, žiemos ir pavasario atostogas.

Atskiru E. V. tėvų R. V. ir S. V. susitarimu raštu S. V. gali bendrauti su dukra E. V. kitokia tvarka jam būnant Lietuvoje.

S. V. ryšio priemonėmis su dukra E. V. bendrauja nekliudomai, ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę nuo 17 valandos iki 19 valandos Lietuvos Respublikos laiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, nepažeisdamas nepilnametės E. V. teisėtų interesų, tai yra atsižvelgdamas į jos užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir poilsio laikotarpius.

R. V. ir S. V. privalo suteikti vienas kitam informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie E. V. sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti vaiko interesai.

Teismas santuokoje įgytą turtą padalino taip: atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise paliko automobilį Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės, priteisė ieškovei R. V. 750 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo S. V. už ½ dalį automobilio Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Teismas tenkino atsakovo S. V. priešieškinio reikalavimą ir nustatė, kad santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimas R. V. ir S. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 dienos. Netenkino atsakovo S. V. priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės R. V. 2000,00 Eur neturtinę žalą. Nustatė, kad prievolės kreditoriui Sparkasse Munsterland Ost yra bendra (solidari) R. V. ir S. V. prievolė dalyje dėl įsiskolinimo, buvusio 2019 m. spalio 1 dienai, 831,28 Eur sumai ir nustatė, jog šią prievolę lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 415,64 Eur įvykdo ieškovė R. V. ir S. V.. Nustatė, kad prievolė kreditoriui Consors Finanz, įsiskolinimas 2019 m. lapkričio 1 d. 4022,71 Eur, yra asmeninė atsakovo S. V. po santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nustatė, kad prievolė kreditoriui Advansia bank A.S., įsiskolinimas 2019 m. spalio 21 d. 4756,08 Eur, yra asmeninė atsakovo S. V. po santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Priteisė iš ieškovės R. V. 280 Eur atsakovui S. V. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo S. V. 146,50 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2019 m. rudens, ieškovė su dukra 2019 m. spalio 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą ir gyvena Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena Vokietijoje nuo 2017 metų. Vokietijoje gyveno ir ieškovė su dukra, tai yra visa šeima nuo 2017 metų iki 2019 m. rudens (galimai rugsėjo 30 d.). Nuo 2017 m. vasario mėn. sutuoktiniai su dukra gyveno ir buvo deklaravę gyvenamąją vietą Vokietijoje, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto gyvenamosios vietos deklaravimo pažymėjimas. E. V. buvo užtikrinta vieta katalikiškame darželyje nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Sutuoktiniai nuo 2019 m. kovo 1 d. nuomojosi keturių kambarių, 90 kv. m gyvenamojo ploto butą, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas. E. V. nuo 2019 m. spalio 10 d. lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupę. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė be atsakovo sutikimo ir žinios išsivežė dukrą iš tuo metu buvusios šeimos gyvenamosios vietos Vokietijoje į Lietuvą ir apsigyveno ieškovės tėvams priklausančiame bute, kuriame ir šiuo metu gyvena, nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m vasario 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-508-798/2020), kuria Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Nutartimis nenustatyta, kad ieškovė savo veiksmais siekė pakenkti nepilnametės dukros ar paties atsakovo interesams bei nebuvo konstatuotas vaiko pagrobimas kaip įrodinėja atsakovas, tačiau buvo konstatuota, jog vaikas buvo išvežtas neteisėtai. Teismai sprendė, kad vaiko interesus atitinka jo gyvenimas Lietuvoje su motina ir atmetė atsakovo prašymą dėl E. V. grąžinimo į Vokietiją (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-821-565/2020).

5. Teismas padarė išvadą, jog ta aplinkybė, kad ieškovė su nepilnamete dukra grįžo į Lietuvą apie tai nepranešusi ir nesuderinusi su atsakovu bei neinformavusi jo apie apsisprendimą toliau gyventi Lietuvoje, yra vienas iš įrodymų, kad ieškovė tuo metu buvo nelojali atsakovui, tačiau tokios aplinkybės teismas nelaikė kaip pagrindinės sutuoktinių šeimos iširimo priežasties, kadangi jau iki to laiko sutuoktiniai nesutarė nei dėl bendros buities, nei dėl darbų pasidalinimo, nei dėl prisidėjimo prie dukros auklėjimo iš išlaikymo. Tuo metu ieškovė buvo netekusi darbo, nes dėl sveikatos būklės (pirmo tipo diabeto) nepajėgė dirbti valytoja, nemokėdama vokiečių kalbos bei neturėdama specialybės ir kvalifikacijos, kito darbo nesusirado, atsakovas tuo metu taip pat buvo laikinai nedarbingas, atsakovas nedarbingas ir šiuo metu. Aplinkybę, jog sutuoktiniai nesutarė ir gyvendami Vokietijoje, patvirtina tai, kad ieškovė buvo apsigyvenusi „moterų namuose“ ir jai bei nepilnametei dukrai buvo skirtos išmokos nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovei skirta 1058,09 Eur, dukrai – 803,83 Eur.

6. Teismas nenustatė, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą, kad ieškovė ar atsakovas ilgą laiką visiškai nesirūpintų šeima. Teismo vertinimu, šalys skirtingai supranta, kokius darbus turėtų atlikti buityje kiekvienas ir kaip jie turėtų rūpintis namų ūkiu. Atsakovas neneigė, jog mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo požiūriu visus namų ūkio darbus turi atlikti sutuoktinė, nors ji yra iš dalies darbinga. Nuo 2019 m. birželio 25 d. atsakovas yra laikinai nedarbingas, jis netekęs 30 procentų darbingumo, todėl atsakovas faktiškai būna namuose ir gali (galėjo) kartu su ieškove atlikti namų ūkio darbus.

7. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovo grubaus ir netinkamo elgesio su ieškove. Abu sutuoktiniai turi ne tik fizinės sveikatos sutrikimų, bet ir serga depresija, ir tai taip pat apsunkino jų bendravimą. Atsakovas į bylą teikė jo šeimos gydytojo pažymą, jog atsakovas pastoviai lankosi pas gydytoją, nurodė jog „tikrasis depresijos sukėlėjas yra atsakovo atskyrimas nuo dukros“, tačiau teismas su tuo nesutiko, kadangi ekspertizė neatlikta ir nepateikta gydytojų konsultacinės komisijos išvada, o tik išrašyta pažyma paties atsakovo prašymu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog šalių šeima iširo dėl abiejų kaltės, tai yra nelojalumo vienas kitam, negebėjimo rasti kompromiso dėl gyvenamosios vietos, buities darbų ir kitais klausimais.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp motinos ir dukros yra tvirtas emocinis ryšys, dukra gyvena su motina, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, gyvenamosios vietos keitimas vėl ir prisitaikymas gyventi iš naujo Vokietijoje sukeltų vaikui neigiamas pasekmes, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina.

9. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su dukra, atsižvelgė į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena Marijampolės savivaldybėje, o atsakovas gyvena Vokietijoje. E. V. 2020 m. gruodžio 23 d. sueis 7 metai. Institucija teikė išvadą jog bendravimo tvarka prašoma nustatyti priešieškiniu atitinka vaiko interesus. Teismas sprendė, kad bendravimą savaitgaliais tikslinga nustatyti tada, kada atsakovas atvyks į Lietuvą, apie atvykimą ir bendravimą su dukra atsakovas turi pranešti ieškovei likus ne mažiau 10 d. iki parvykimo į Lietuvą. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas ilgą laiką faktiškai nedirba ir gali prisitaikyti prie vaiko atostogų Lietuvoje grafiko, nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra pusę jos pavasario ir rudens atostogų bei dvi savaites nepertraukiamai vasaros atostogų metu bei nustatė bendravimą ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir amžių.

Šalies argumentai

10. Ieškovė patikslintu ieškiniu prievoles tretiesiems asmenims (kreditoriams) po santuokos nutraukimo prašė palikti vykdyti asmeniškai atsakovui, nurodė, jog apie tokias prievoles sužinojo tik iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir pinigus gautus iš trečiųjų asmenų atsakovas leido išimtinai savo reikmėms. Atsakovas priešieškiniu prašė įsiskolinimus kreditoriams laikyti dalinėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis ir prievoles padalinti lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui nustatant, kad po santuokos nutraukimo kiekvienas turi sumokėti po ½ dalį įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad Sutartį su kreditoriumi Sparkasse Munsterland Ost sudarė abu sutuoktiniai 2018 m. sausio 9 d., apie jos sudarymą ieškovė tikrai žinojo, todėl teismas vertino, jog gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, kadangi iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sutuoktiniai gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė neįrodė, jog pagal šią sutartį gautas lėšas naudojo tik atsakovas savo poreikiams tenkinti. Bendroji vartojimo paskolos sutartis (mokėjimo paslaugų pagrindinė sutartis) atsakovo vardu su Consors Finanz kredito linija dėl 3000,00 Eur paskolos (kredito) neterminuota, pirmosios išmokos išmokėjimas numatytas 2019 m. kovo 6 d., tai yra sutuoktiniams gyvenant bendrai, tačiau atsakovas neįrodė, jog gauta suma buvo būtina šeimos poreikiams tenkinti ir buvo naudojama jiems tenkinti, todėl teismas šioje dalyje tenkino ieškovės ieškinį ir nustatė, jog tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Prievolę Advansia bank A.S. teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, jam neįrodžius, kad pinigai pagal kredito kortelės sutartį, sudarytą su atsakovu, buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė, kad automobilis registruotas atsakovo vardu, nei viena šalis neprašė automobilio pripažinti asmenine nuosavybe, abi šalys pripažino, jog automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nepateikė įrodymų, jog automobilis pirktas už atsakovo motinos jam dovanotas lėšas. Teismas automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui, ieškovei priteisė iš atsakovo piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai automobilio vertės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-476-399/2020 panaikinti kaip išnagrinėtą pažeidžiant jurisdikcijos taisykles, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl santuokos iširimo kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl kreditorinių įsipareigojimų, dėl turto padalijimo, ir šioje dalyje priimti sprendimą: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės Sasnavos Romos katalikų bažnyčioje tarp R. V. ir S. V., įtraukimo į apskaitą Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės ir priteisti atsakovui S. V. iš ieškovės R. V. 2000 Eur neturtinės žalos; 2) nepilnamečio vaiko E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. V.; 3) priteisti iš ieškovės R. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur kas mėnuo nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2019 m. lapkričio 20 dienos, iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais S. V.; 4) nustatyti ieškovės R. V. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra E. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 4.1. R. V. su nepilnamete dukra E. V. bendrauja pirmą pusę kiekvienų lyginių metų ir antrą pusę kiekvienų nelyginių metų dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogų nepertraukiamai. Apie tokį bendravimą informuodama atsakovą S. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kiekvieno bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. 4.2. R. V. su E. V. bendrauja pirmą pusę kiekvienų lyginių metų ir antrą pusę kiekvienų nelyginių metų dukros vasaros atostogų nepertraukiamai. Apie tokį bendravimą pranešdamas ieškovei R. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis. 4.3. S. V. su dukra būnant Lietuvoje, ieškovė bendrauja su dukra E. V. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 16 valandos, išskyrus tuos savaitgalius, kurie įeina į E. V. rudens, žiemos ir pavasario atostogas. 4.4. Atskiru E. V. tėvų R. V. ir S. V. susitarimu raštu R. V. gali bendrauti su dukra E. V. kitokia tvarka S. V. su dukra būnant Lietuvoje. 4.5. R. V. ryšio priemonėmis su dukra E. V. bendrauja nekliudomai, ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę nuo 17 valandos iki 19 valandos Vokietijos Respublikos laiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, nepažeisdamas nepilnametės E. V. teisėtų interesų, tai yra atsižvelgdama į jos užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir poilsio laikotarpius. 4.6. S. V. ir R. V. privalo suteikti vienas kitam informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie E. V. sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti vaiko interesai. 5) Teismui sprendus, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. V., nustatyti atsakovo S. V. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra E. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 5.1. S. V. su nepilnamete dukra E. V. bendrauja pirmą pusę kiekvienų lyginių metų ir antrą pusę kiekvienų nelyginių metų dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogų nepertraukiamai. Apie tokį bendravimą informuodamas ieškovę R. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kiekvieno bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. 5.2. S. V. su E. V. bendrauja pirmą pusę kiekvienų lyginių metų ir antrą pusę kiekvienų nelyginių metų dukros vasaros atostogų nepertraukiamai. Apie tokį bendravimą pranešdamas ieškovei R. V. likus ne mažiau kaip 10 dienų telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis. 5.3. S. V. būnant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra E. V. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 16 valandos, išskyrus tuos savaitgalius, kurie įeina į E. V. rudens, žiemos ir pavasario atostogas. 5.4. Atskiru E. V. tėvų R. V. ir S. V. susitarimu raštu S. V. gali bendrauti su dukra E. V. kitokia tvarka jam būnant Lietuvoje. 5.5. Atsakovo S. V. ir dukros E. V. kelionės išlaidos, patiriamos įgyvendinant bendravimo tvarką, yra apmokamos lygiomis dalimis atsakovo S. V. ir ieškovės R. V.. 5.6. S. V. ryšio priemonėmis su dukra E. V. bendrauja nekliudomai, ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę nuo 17 valandos iki 19 valandos Lietuvos Respublikos laiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, nepažeisdamas nepilnametės E. V. teisėtų interesų, tai yra atsižvelgdamas į jos užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir poilsio laikotarpius. 7) Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės. 8) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Sparkasse Munsterland Ost yra bendra (solidari) R. V. ir S. V. prievolė dalyje dėl įsiskolinimo, buvusio 2019 m. spalio 1 dienai, 831,28 Eur sumai, ir nustatyti, jog šią prievolę lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 415,64 Eur, įvykdo ieškovė R. V. ir S. V.. 9) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Consors Finanz yra bendra (solidari) R. V. ir S. V. prievolė dalyje dėl įsiskolinimo, buvusio 2019 m. lapkričio 1 dienai, 4022,71 Eur sumai, ir nustatyti, jog šią prievolę lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 2011,36 Eur, įvykdo ieškovė R. V. ir S. V.. 10) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Advansia bank A.S. yra bendra (solidari) R. V. ir S. V. prievolė dalyje dėl įsiskolinimo, buvusio 2019 m. spalio 21 dienai, 4756,08 Eur, ir nustatyti, jog šią prievolę lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 2378,04 Eur, įvykdo ieškovė R. V. ir S. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimams jurisdikciją turi Vokietijos teismai (Reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 10 straipsniai), vaiko išlaikymo reikalavimams jurisdikciją turi Vokietijos teismai (Išlaikymo reglamento 3 straipsnis), santuokos nutraukimo reikalavimams jurisdikciją turi Vokietijos teismai (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punktas), vadovaujantis vien pilietybės faktu Lietuvos Respublikos teismai neturi įgaliojimo spręsti tik išimtinai santuokos nutraukimo klausimo, byla yra teisminga Vokietijos teismams. Ieškinio pateikimo teismui dienai vaikas didžiąją gyvenimo dalį buvo pragyvenęs Vokietijoje, ten lankė darželį bei vėliau priešmokyklinę klasę, mokėsi vokiečių kalbos, ten buvo abiejų jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, ekonominių ir socialinių interesų vieta, planai nuolat įsikurti, vaikas buvo išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos be tėvo žinios ir sutikimo, nuo išvykimo iki ieškinio pateikimo teismui buvo praėję tik nepilni 2 mėnesiai. Vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje ieškovė deklaravo 2019 m. spalio 9 d., t. y. prieš pateikiant ieškinį teismui. Vaikas neteisėtai be tėvo sutikimo buvo išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir jo gyvenamoji vieta formaliai deklaruota Lietuvoje tik siekiant formaliai pagrįsti santuokos nutraukimo proceso užvedimą Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Taigi, ieškinio pateikimo teismui dieną, vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje.

12.2. 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eN2-821-565/2020 priėmė sprendimą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą, kuriame pasisakė, kad, atsižvelgiant į tai, kad vaikas beveik trejus metus gyveno Vokietijoje kartu su tėvais, kur atsakovas turi nuolatinio pobūdžio darbą, lankė Vokietijoje darželį, daroma išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta prieš ją 2019 m. rugsėjo 30 d. išvežant į Lietuvą buvo Vokietijoje, todėl yra pagrindas pripažinti, kad vaikas 2019 m. rugsėjo 30 d. į Lietuvą iš Vokietijos buvo išvežtas neteisėtai. Taigi, nors vaikas nebuvo grąžintas į Vokietiją, teismai aiškiai pasisakė, jog vaikas iš Vokietijos buvo išvežtas neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo išvežtas iš Vokietijos neteisėtai, atsakovas iš karto ėmėsi veiksmų dėl vaiko pagrobimo ir grąžinimo į Vokietiją, nuo vaiko išvežimo į Lietuvą ieškinio pateikimo dieną buvo praėję tik 2 mėnesiai (mažiau nei vieneri metai), pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnį, jurisdikciją dėl tėvų pareigų, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, išlaikė Vokietijos teismai. Taigi, teismas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo išnagrinėjo pažeisdamas jurisdikcijos taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo į Lietuvą buvo Vokietijoje, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, Vokietijos teismai pagal Reglamento „Briuselis II bis“ taisykles turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo klausimų jurisdikcija pagal Išlaikymo reglamentą taip pat priklauso Vokietijos teismams.

12.3. CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi, teismas neturi įgalinimų išspręsti santuokos nutraukimo klausimą, neišspręsdamas klausimų dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo nustatymo. Kadangi jurisdikcija dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo neabejotinai priklauso Vokietijos teismams, Lietuvos Respublikos teismai šiuo atveju negali spręsti ir reikalavimų dėl santuokos nutraukimo vadovaudamiesi vien tik pilietybės faktu.

12.4. Teismas nepagrįstai nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo grubų ir netinkamą elgesį su ieškove, fizinį ar psichologinį smurtą. Šalių ginčus dėl tvarkos namuose teismas, neaišku kuo remiantis, vertino kaip atsakovo grubų ir netinkamą elgesį su ieškove, nors atsakovas savo paaiškinimuose niekur nenurodė, kad, jo nuomone, būtent tik moteris privalo palaikyti tvarką namuose ir rūpintis visa šeima. Nesutarimus dėl tvarkos palaikymo teismas vertino kaip grubų ir netinkamą atsakovo elgesį, lėmusį santuokos iširimą, tačiau ieškovės pabėgimą į Lietuvą be atsakovo sutikimo ir žinios išsivežant vaiką ir atskiriant atsakovą nuo dukros, teismas vertino tik kaip sutuoktinių nesutarimų išdavą, kuri nelėmė santuokos nutrūkimo. Tačiau būtent šis įvykis lėmė visišką santuokinių santykių nutrūkimą. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo grindė ir neva netinkamu elgesiu su dukra, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendime dėl vaiko grąžinimo į Vokietiją, nurodė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, kad vaiką grąžinus į Vokietiją ji gali patekti į netoleruotiną situaciją ar jai gali būti padaryta fizinė ar psichologinė žala, nėra jokių patikimų įrodymų apie atsakovo smurtą ar netinkamą elgesį su vaiku. Smurto faktas nėra užfiksuotas ir byloje, esančioje Vokietijos policijos medžiagoje, kur nurodoma tik tiek, jog tarp sutuoktinių kilo žodinis konfliktas, po kurio ieškovė atsisakė grįžti namo, bijodama, kad sutuoktinis gali ką nors sau pasidaryti. Šalių santuoka faktiškai nutrūko ieškovei paslapčia išvykus iš Vokietijos, o ne dėl sutuoktinių nesutarimų jai jau būnant Lietuvoje. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo argumentavo aplinkybėmis, kurios buvo jau santuokai faktiškai nutrūkus. Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovo kaltė nustatoma dėl to, kad paskutiniu metu nebuvo lojalus ieškovei, neieškojo kompromisų kilusiais ginčytinais klausimais, per visą bylos laikotarpį nesusitaikė, galutinai apsisprendė santuoką nutraukti. Taigi, sprendime atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo grindžiama taip pat aplinkybėmis jau po faktiško santuokos nutrūkimo, nagrinėjant bylą teisme.

12.5. Teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Vaiko neteisėto išvežimo faktas be atsakovo sutikimo yra užfiksuotas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje. Tokie veiksmai globos teisių netekusiam asmeniui sukelia žalingas pasekmes. Teismas savo sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovė tokiu elgesiu buvo visiškai nelojali sutuoktiniui ir šeimai. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl tokio ieškovės elgesio atsakovui buvo sutrikdyta psichinė sveikata. Taigi, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė.

12.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas pats pažymėjo, kad vaiko emocinis ryšis su tėvu yra stiprus, vaikas nori bendrauti ir būti su tėvu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis vaiku ar jo neprižiūrėjęs. Vaiku Vokietijoje rūpinosi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Vaikui su atsakovu būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos nei su ieškove. Su atsakovu vaikas turėtų galimybę gyventi atskirame erdviame kambaryje (nors teismas nurodė, kad tai nėra esminė sąlyga, tačiau tai svarbus kriterijus užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas), o šiuo metu kartu su motina glaudžiasi viename kambaryje. Vaikui augant tinkama gyvenimo erdvė taps vis svarbesnė. Atsakovo pajamos yra didesnės už ieškovės, kas taip pat svarbu užtikrinant materialines sąlygas vaikui augti ir vystytis. Vaikui gyvenant su atsakovu, iš Vokietijos valstybės būtų mokama atitinkama išmoka, kuri yra gerokai didesnė nei mokama Lietuvoje. Teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus apie galimą gauti vaiko išmoką Vokietijoje, kadangi šios lėšos būtų skiriamos ne atsakovui, o būtent vaikui ir jo poreikiams. Atsakovas kaip tėvas yra suinteresuotas gauti kuo didesnės lėšas, kad vaikui būtų užtikrintos kuo geresnės materialinės sąlygos. Vertinant šalių sveikatos būklę taip pat svarbu, kad ieškovė jau nuo paauglystės serga depresija bei cukriniu diabetu, kuris ateityje gali apsunkinti galimybę tinkamai pasirūpinti vaiku, tuo tarpu atsakovas, nors šiuo metu yra patyręs traumą ir nedarbingas, tačiau neturi lėtinių ligų, kurios galėtų lemti negalėjimą pasirūpinti savimi ir vaiku. Vaikas taip pat nurodė, kad nori vykti pas tėtį, pasiilgo draugų ir Vokietijoje buvusios aplinkos.

12.7. Jeigu teismas spręstų, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nors teismas pasisakė, jog turėtų būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su dukra tvarka, tačiau bendravimas dukros vasaros atostogų metu buvo apribotas tik iki 14 dienų, kai pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu atsakovas su dukra gali bendrauti pusę šių atostogų laiko. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl vasaros atostogų metu atsakovas negali su dukra analogiškai bendrauti pusę atostogų laiko. Atsakovas gyvena kitoje valstybėje, todėl tiesioginis bendravimas su dukra yra ypatingai svarbus siekiant išlaikyti glaudų tėvo ir dukros ryšį. Dukra yra jau pakankamai didelė, kad galėtų išvykti iš Lietuvos ilgesniam laikui, vaikas neturi jokių specialių poreikių, kuriais atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti. Šiuo atveju nesant galimybių atsakovui su dukra tiesiogiai bendrauti nei darbo dienomis, nei savaitgaliais, siekiant išlaikyti kuo glaudesnį atsakovo ryšį su dukra, kuriam teismas nenustatė jokių kliūčių, bendravimo tvarka turėtų būti keičiama, nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja pusę vasaros atostogų laiko.

12.8. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, nepasisakė, kas turi padengti vaiko kelionės išlaidas. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl ieškovė, vienašališkai nusprendusi išvykti į Lietuvą, privalo kompensuoti dalį atsakovo ar vaiko kelionės išlaidų.

12.9. Teismas nusprendė, kad tik viena prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole, kadangi ant sutarties yra ir ieškovės parašas, tuo tarpu apie kitus kreditus ieškovė nežinojo. Dar 2019 m. spalio 23 d., prieš pateikiant ieškinį teismui, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams ieškovė yra nurodžiusi, jog sutuoktiniai turi įsiskolinimų Vokietijoje už 10 000 Eur (I t. 189 l. DOK-23085, 4 priedas). Tai reiškia, kad apie kreditorinius įsipareigojimus ieškovei neabejotinai buvo žinoma. Tą patį ieškovė patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nurodė, kad dalis sumos automobiliui pirkti, kuris naudotas šeimos reikmėms, buvo paimta iš banko kredito, tačiau ne to, kurio sutartyje pasirašė abu sutuoktiniai, taigi ieškovei buvo žinoma apie šeimos turimus kreditorinius įsipareigojimus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog jau kurį laiką, gyvendami Vokietijoje, jie abu nedirbo. Ieškovė, atvykusi į Vokietiją, tik trumpai kelis mėnesius dirbo valytoja, o vėliau buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas nuo 2018 m. sausio yra nedarbingas. Taigi, beveik du paskutinius metus Vokietijoje šalys gyveno iš atsakovo gaunamos pašalpos, kurios dydis yra apie 1 000 Eur. Tuo tarpu vien buto, kurį nuomojosi sutuoktiniai, nuomos kaina buvo 580 Eur. Įvertinus kitus šeimos poreikius (maistas, rūbai, avalynė, vaistai, mobilusis ryšys, internetas, transportas, laisvalaikis, grįžimai į Lietuvą ir kt.), yra akivaizdu, kad gaunamos pašalpos buvo negana. Todėl šeimos poreikiams tenkinti buvo naudojami gauti kreditai. Kaip nurodė ieškovė, ji buvo visiškai nusišalinusi nuo šeimos finansinių reikalų ir visus šeimos finansus tvarkė atsakovas. Todėl tai, kad ieškovė galbūt nežinojo konkrečių kreditorių ir sutarčių sąlygų, nereiškia, kad kreditai buvo panaudoti asmeniniams atsakovo poreikiams, tuo labiau byloje jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.

12.10. Nagrinėjant bylą abi šalys patvirtino faktą, kad automobilio pirkimui virš 1 000 Eur atsakovui dovanojo jo motina. Šie šalių paaiškinimai yra įrodymai byloje, kuriais remiantis teismas priima sprendimą byloje. Šiuo atveju byloje nebuvo būtina reikšti reikalavimą dėl automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe, kadangi klausimas turėtų būti sprendžiamas per kompensacijos dydžio nustatymo prizmę, kadangi automobilio vertė nurodoma 1 500 Eur. Įvertinus, kad atsakovui buvo dovanota 2 500 Eur mašinai pirkti (asmeninės atsakovo lėšos), bendra dalintina nuosavybė sudaro 0 Eur, kompensacija atitinkamai nemokama.

Atsiliepimas

13. Ieškovė R. V., atstovaujama advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, atsiliepimu į atsakovo S. V. apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie susituokė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Jų duktė gimė (duomenys neskelbtini) taip pat Lietuvoje. Prieš keletą metų šalys su nepilnamečiu vaiku išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Tačiau 2019 m. rudenį ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Vokietijoje. Šiuo metu daugiau kaip vieneri metai laiko atsakovas gyvena Vokietijoje, o ieškovė su dukra gyvena Lietuvoje, duktė lanko ugdymo įstaigą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, ieškovės ir dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, yra pagrindas pripažinti, jog Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl jų santuokos nutraukimo.

13.2. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 dalį „tėvų pareigos“ – tai visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Į Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje minimas bylas patenka ir bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta šios bylos užvedimo momentu buvo Lietuvoje. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas vaiko išvežimo klausimo teisėtumą, pažymėjo, kad mergaitė jau pripratusi prie gyvenamosios vietos Lietuvoje, gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Todėl ši byla nagrinėtina Lietuvoje, kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus.

13.3. Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b ir c punkto nuostatas Lietuvos Respublikos teismas gali turėti jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo (nes ieškovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, be to, pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl jų santuokos nutraukimo), o taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, sprendžiant jurisdikcijos klausimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, ypač į artumo su bylos nagrinėjimo vieta kriterijų, pripažįstama, kad jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo turi Lietuvos Respublikos teismas, nes Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir Lietuvoje yra šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra neatsiejamai susiję, todėl jie neturėtų būti nagrinėjami atskirai.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad dėl santuokos iširimo kalta būtent ji. Ieškovė išvyko iš Vokietijos būtent dėl tos priežasties, kad nenorėjo toliau kentėti atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, grasinimų, kad atims iš ieškovės dukrą. Ieškovės ir atsakovo dukra labai bijo tėvo pakelto balso, visada labai išsigąsta, kai atsakovas kalba pakeltu balsu. Vaiko teisių tarnybos surinktoje medžiagoje užfiksuotas dukters teiginys, kad tėvas ant jos rėkia, tampo už rūbų, grubiai elgiasi su jos mama. Atsakovas yra ūmaus charakterio. Atsakovas vaiko pinigus (apie 200 eurų), kuriuos jis gauna būdamas Vokietijoje, naudodavo savo reikmėms, o ieškovei su dukra atvykus gyventi į Lietuvą, šiais pinigais vykdė savo prievolę teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas galimai net nesupranta savo pareigos išlaikyti dukrą, laiko, kad jo teikiamas išlaikymas yra dalies už vaiką gaunamų valstybės (Vokietijos) išmokų pervedimas ieškovei. Atsakovas, bendraudamas su dukra, nuolatos vaiką nuteikinėja prieš ieškovę, sako, kad dėl ieškovės kaltės dukra negali pasimatyti su tėvu, po tokių pokalbių dukra verkia.

13.5. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos vienas kitam padarymo faktas nenagrinėjamas, kadangi žalą dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio (kaltės) patyrė abu sutuoktiniai. Be to, ieškovė byloje paaiškino, kad be sutuoktinio sutikimo grįžo į Lietuvą kartu išsiveždama dukterį, kadangi bėgo nuo atsakovo fizinio ir psichologinio smurto. Ieškovės sprendimą grįžti į Lietuvą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai, todėl ieškovės neva padarytos žalos atsakovui klausimas byloje nesprendžiamas.

13.6. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, visų pirma turėtų būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų gynimo principu, t. y. turi būti nustatyta, koks sprendimas būtų naudingiausias vaikui, labiausiai atitiktų jo interesus. Iš byloje pateiktos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagos matyti, kad nepilnametė E. V. šiuo metu kartu su mama R. V. gyvena R. V. tėvų bute, kur tvarkinga ir švaru, visi patogumai, sudarytos vaikui tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nors mergaitė norėtų gyventi su abiem tėvais, todėl, matomai, neišreiškia kategoriškos nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos, vis dėlto iš eilės jos apklausų ryškėja vaiko noras gyventi Lietuvoje su mama ir lankyti tėvą bei draugus Vokietijoje. Lietuvoje gyvena ir kiti E. V. giminės, jos seneliai, kurie taip pat rūpinasi mergaite, pageidauja su ja bendrauti. Šiuo metu mergaitė Lietuvoje lanko ugdymo įstaigą, turi draugų, kurių nenorėtų palikti. Vaiko interesų tikrai neatitiktų mokyklinio ugdymo proceso nutraukimas, gyvenamosios vietos keitimas, kai mergaitė jau priprato prie esamos aplinkos, ugdymo įstaigos, žmonių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp motinos ir dukros yra tvirtas emocinis ryšys, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, gyvenamosios vietos keitimas vėl ir prisitaikymas gyventi iš naujo Vokietijoje sukeltų vaikui neigiamas pasekmes, teisingai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, kadangi šiuo metu tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsiliepimas

13.7. Atsakovas byloje yra nurodęs, kad jo pajamos yra didesnės nei ieškovės, todėl būtų teisinga, jog dukters vykimo pas tėvą išlaidas apsimokėtų pats atsakovas.

13.8. Sutartį su kreditoriumi Sparkasse Munsterland Ost sudarė abu sutuoktiniai 2018 m. sausio 9 d., ieškovė apie šį kreditą žinojo. Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad visų kreditų pinigai nebuvo naudojami šeimos reikmėms, tačiau teismo sprendimo dėl jai priteistos mokėti šio kredito dalies neskundžia, nes nori greičiau baigti visus teisminius ginčus. Ieškovė laiko, kad teismas teisingai pripažino atsakovo asmenine prievole kredito linijos sutartį su Consors Finanz ir kredito kortelės sutartį su Advansia bank A.S., kadangi atsakovas šiuos kreditus paėmė vienas, be ieškovės žinios ir sutikimo, o taip pat atsakovas neįrodė, jog šių kreditų pinigai buvo leidžiami šeimos poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacijos dalykas - Lietuvos teismams jurisdikcijos nagrinėti bylą patikrinimas, teismo sprendimo dalies dėl santuokos iširimo kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl kreditorinių įsipareigojimų, dėl turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės, Sasnavos Romos katalikų bažnyčioje, santuoka įtraukta į apskaitą Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių dukra E. V. gimė (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. vasario 6 d. S. V., R. V. ir jų dukros E. V. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šeima savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravo nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią nuomojosi 90 kv. m butą. Nuomos sutartis buvo sudaryta S. V. ir R. V. vardu. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. E. V. lankė (ir iki 2020 m. liepos 1 d. turėjo lankyti) (duomenys neskelbtini) (35 lankymo valandos per savaitę). R. V. ir E. V. nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. grįžo į Lietuvą. Nuo 2019 m. spalio 10 d. E. V. lanko Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupę. Šiuo metu nepilnametė E. V. gyvena Marijampolės r. (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso R. V. tėvams, nepilnamečio vaiko seneliams.

17. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-821-565/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2020, kuria Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, buvo konstatuota, kad šalių dukra, gimusi Lietuvoje, iki grįžimo į Lietuvą nuolat gyveno (nuo 2017 m. vasario 6 d.) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, lankė darželį, abu vaiko tėvus su šia valstybe siejo socialiniai ryšiai, t. y. kad šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Be to, konstatuotas vaiko neteisėtas išvežimas iš Vokietijos, tačiau atmestas S. V. prašymą grąžinti vaiką į Vokietiją.

Dėl jurisdikcijos

18. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).

19. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

20. Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis).

21. Jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - „Briuselis II bis“).

22. Šio Reglamento 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta, t. y. jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje: i) yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba ii) buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba iii) yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba iv) yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba v) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba vi) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis, arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu ten yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Įvertinus visus šešis alternatyvius pagrindus matyti, kad visais atvejai Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylos, kadangi i) faktinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta ieškinio padavimo teismui dieną buvo Vokietijoje, ii-iii) joje nuolat iki šiol gyvena atsakovas, iv) santuoka nutraukiama ne bendru pareiškimu, v-vi) ieškovė Lietuvoje ieškinio pateikimo teismui dieną gyveno tik 2 mėnesius. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punkte numatyta, kad jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Šiuo atveju, ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti klausimą dėl santuokos nutraukimo.

23. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog Lietuvos teismai neturi teisės nagrinėti klausimo dėl santuokos nutraukimo, byloje esant kitiems reikalavimams, kurių nagrinėjimui Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu esant pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų vaikams, išlaikymo, o taip pat su santuokos nutraukimu susijusių daiktinio ir prievolinio pobūdžio teisinių pasekmių taikymo, tai, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šeimos byloje pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nelemia reikalavimų dėl tėvų pareigų vaikams, išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir sutartinių prievolių modifikavimo priskirtinumo Lietuvos teismams.

25. Kartu pažymėtina, kad tarptautinėje privatinėje teisėje įprastas autonomiškas jurisdikcijos nagrinėti vienoje byloje reiškiamus skirtingus reikalavimus vertinimas (t. y. jurisdikcija dėl kiekvieno reikalavimo vertinama atskirai), teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą ar tam tikrą joje kylantį klausimą visais atvejais sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis). Tai, inter alia, reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti tik tą bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Todėl CK 3.59 straipsnio nuostatos, numatančios, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus, netaikytinos tik tiems reikalavimams, kurių nereglamentuoja tarptautiniai ar ES teisės aktai.

26. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, ir šiuos reikalavimus gali nagrinėti nepriklausomai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų, kuriems nagrinėti Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos.

27. Kaip jau minėta, jurisdikcijos klausimus, susijusius su tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - „Briuselis II bis“). Todėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo jurisdikcijos klausimai vertinti pagal šio ES teisės akto nuostatas.

28. Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento „Briuselis II bis“ 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Reglamente nėra apibrėžta, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta, todėl tai yra fakto klausimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Pažymėtina, kad vaikas nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. nuolat gyveno Vokietijoje, ten lankė darželį bei vėliau priešmokyklinę klasę, mokėsi vokiečių kalbos, ten buvo abiejų jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, ekonominių ir socialinių interesų vieta. Nuo vaiko neteisėto išvežimo momento iki ieškinio pateikimo teismui momento praėjo mažiau nei du mėnesiai. Todėl nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo momentu, Reglamento „Briuselis II bis“ prasme, buvo Vokietijoje ir jurisdikcija nebuvo pasikeitusi.

29. Be to, pažymėtina, kad jurisdikcija nustatoma ieškinio padavimo teismui momentui, o ne teismo sprendimo priėmimo momentui, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad vaikas jau daugiau nei metus gyvena Lietuvoje, neturi reikšmės jurisdikcijai reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalyje dėl šių reikalavimų byla teisminga ne Lietuvos Respublikos teismams, o Vokietijos teismams.

30. Taip pat įvertintina, jog atsakovas viso proceso metu nesutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija, vos tik gavęs procesinius dokumentus, pareiškė prašymą nutraukti bylą, nurodydamas, kad ji neteisminga Lietuvos teismams. Tokios pozicijos laikėsi viso proceso metu. Todėl ta aplinkybė, kad, teismui nusprendus, jog Lietuvos teismai turi jurisdikciją dėl visų bylos reikalavimų ir tęsiant procesą, atsakovas pateikė priešieškinį, nevertintina kaip atsakovo sutikimas dėl jurisdikcijos prorogacijos.

31. Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Išlaikymo reglamento 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą tos vietos, kurioje pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui pagal minėto straipsnio b punktą arba pagal to paties straipsnio c ir d punktus, jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 31 punktą). Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, 34 punktą).

32. Išlaikymo reglamente nustatyta galimybė šalims susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos netaikoma ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių (Išlaikymo reglamento 4 straipsnis).

33. Be nurodytų jurisdikcijos pagrindų, byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo gali būti teisminga valstybės narės teismui, kurio procese dalyvauja atsakovas. Šioje nuostatoje įtvirtintas jurisdikcijos pagrindas taikomas, kai teismas, į kurį kreiptasi, neturi jurisdikcijos kitais pagrindais. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis).

34. Šiuo atveju atsakovas viso proceso metu nepripažino Lietuvos teismų jurisdikcijos, todėl nėra pagrindo taikyti Išlaikymo reglamento 5 straipsnio nuostatas.

35. Kaip jau minėta, Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina bendrą taisyklę jurisdikcijai dėl tėvų pareigų pagal vaiko įprastinę gyvenamąją vietą, todėl dažniausiai jurisdikcijos pagrindas pagal reglamentą „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentą – pagal kreditoriaus, kuris yra vaikas, įprastinę gyvenamąją vietą – sutaps, tačiau reglamentas „Briuselis II bis“ nustato ir kitus jurisdikcijos pagrindus bylai dėl tėvų pareigų (pavyzdžiui, jurisdikcijos išlaikymas, perdavimas), kurie nebus vaiko, kreditoriaus, įprastinė gyvenamoji vieta. Būtent dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti proceso paprastumą ir geresnę kreditoriaus apsaugą Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d dalyse buvo nustatyti pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos pagrindai, kad išlaikymo klausimas būtų sprendžiamas toje valstybėje ir tame teisme, kuriame nagrinėjama su asmens statusu ar tėvų pareigomis susijusi byla, kurios išlaikymo santykio šalys yra kreditorius ir skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kad visi Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinti jurisdikcijos pagrindai yra lygūs, ESTT, aiškindamas pagalbinę (šalutinę) jurisdikciją ir Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktuose įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų santykį, nurodė, kad jurisdikcijos pagrindai tiek reglamente „Briuselis II bis“, tiek Išlaikymo reglamente yra suformuoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo su bylos nagrinėjimo vieta kriterijų, todėl tais atvejais, kai skirtingi teismai nagrinėja santuokos nutraukimo bylą ir bylą dėl tėvų pareigų, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui turi būti keliamas ne santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiame teisme, o tėvų pareigų klausimą sprendžiančiame teisme, nes šis teismas gali geriausiai įvertinti reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nustatyti mokėtiną sumą, kuria būtų prisidedama prie vaiko priežiūros ir ugdymo (2016 m. kovo 30 d. Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose apžvalga. Teismų praktika 44). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo į Lietuvą buvo Vokietijoje, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, Vokietijos teismai pagal Reglamento „Briuselis II bis“ taisykles turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo klausimų jurisdikcija pagal Išlaikymo reglamentą taip pat priklauso Vokietijos teismams.

36. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neturėjo jurisdikcijos išnagrinėti reikalavimų ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bet ir reikalavimo dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

37. Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku bei sprendimo dalis dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikintina ir šie reikalavimai paliktini nenagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

38. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Pažymėtina, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų, susijusių su sutuoktinių bendro turto padalijimu. Tokie klausimai nepatenka ir į 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuri reglamentuoja jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo bei vykdymo klausimus civilinėse ir bylose, kylančius tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos narių (Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos) bei Danijos, taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Lietuvos Respublika ir Vokietija nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose.

39. Šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas automobilis yra registruotas Lietuvos Respublikoje. Todėl šio turto atžvilgiu taikytinos CK 3.59 straipsnio nuostatos, numatančios, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus. Taigi, Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti klausimą dėl sutuoktinių kilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, padalinimo.

40. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolių, pažymėtina, kad šalys nurodo aplinkybes, jog santuokos metu atsirado trys prievolės Vokietijos kredito įstaigoms. Tarp šalių kilo ginčas dėl šių prievolių solidarumo.

41. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Šalys, reikšdamos reikalavimus dėl prievolių padalinimo, pateikė tokius įrodymus: S. V. sąskaitos, esančios Consors Finanz BNP Paribas, išrašą, S. V. sąskaitą faktūrą Advannzia Bank S. A., S. V. ir R. V. sąskaitos išrašą, esantį Sparkasse Munsterland Ost (pateikti 2020 m. vasario 4 d., DOK-4672), o taip pat su priešieškiniu pateiktą dokumentą vokiečių kalba, kurį nurodo, kaip sutartį su Sparkasse Munsterland Ost.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateiktos sutartys su kredito įstaigomis, todėl nėra galimybės nustatyti nei kas šias sutartis sudarė, nei kokios šių sutarčių sąlygos, kas yra skolininkas pagal sutartis, ar sutarties šalys susitarė dėl tam tikros jurisdikcijos, o jei susitarė, tai dėl kokios.

43. Be to, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą.

44. Atsakovas į bylą pateikė dokumentą vokiečių kalba, kurį nurodo kaip šalių sutartį su kredito įstaiga. Šis dokumentas nėra išverstas į valstybinę kalbą, nėra galimybės nustatyti jo turinio.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių trūkumų visuma leidžia konstatuoti, jog bylos esmė dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo neatskleista, nes nėra galimybės spręsti dėl prievolių turinio, taip pat nėra galimybės spręsti dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos dėl reikalavimų padalinti prievoles. Be to, nesant duomenų apie prievolių turinį ir sąlygas, nėra galimybės išsiaiškinti aplinkybių, ar Vokietijos teismai neturi išimtinės jurisdikcijos nagrinėti klausimo dėl prievolių, atsiradusių Vokietijoje, likimo nutraukiant šalių santuoką.

46. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių teismo sprendimo priėmimo taisyklių pažeidimų pašalinimas reikštų klausimo dėl sutuoktinių prievolių padalinimo nagrinėjimą visa apimtimi iš esmės, tai neatitiktų apeliacinio proceso tikslų, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir byla dėl šios dalies perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

48. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

49. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities policijos valdybos policijos ataskaitoje nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. tarp šalių įvyko ginčas, po kurio ieškovė pagalbos kreipėsi į kaimynę. Be kita ko, ieškovė atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad „Dėl ligos jos vyras tapo bedarbiu ir būna tik namuose. Ji taip pat nedirba, nes namuose turi viskuo rūpintis ir pati serga diabetu. Dėl fizinių ligų jos vyras yra prislėgtas ir ji bijo, kad jis sau ką nors pasidarys. Jos atžvilgiu vyras elgiasi agresyviai ir rėkauja. Dėl šios priežasties ji nenorinti grįžti atgal į namus“. Policijos pareigūnų apklaustas atsakovas nurodė, kad „su žmona turėjo žodinį ginčą. Ji niekuo nebesirūpina ir viską apleido. Šis ginčas šiandien buvo šiek tiek stipresnis nei įprastai, tačiau smurto ar ko nors panašaus nebuvo. V. taip pat nurodė, kad turi fizinių sveikatos problemų bei serga depresija. Tačiau jis gydosi ir vartoja antidepresantus. Užtikrintai paneigė mintis apie savižudybę. Jo žodžiais, jo žmona turi psichinių problemų, kurias būtina gydyti. Tačiau ji mananti kitaip, todėl, pasak V., ir kilo šios dienos ginčas“. R. V. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji nuo 13 metų serga depresija, nuo 2011 metų jai nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Atsakovas formaliai dirba Vokietijoje nuo 2016 m. spalio 18 d. („duomenys neskelbtini“), tačiau nuo 2019 m. birželio 25 d. darbo funkcijų neatlieka dėl laikino nedarbingumo, jam nustatytas netektas 30 procentų darbingumas ir nurodoma jog „dėl negalios prarastas mobilumas yra ilgalaikis“.

50. Abi šalys pačios reiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas konstatavo sutuoktinių nelojalumą vienas kitam, negebėjimą rasti kompromiso dėl gyvenamosios vietos, buities darbų ir kitais klausimais.

51. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, iki 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp šalių, gyvenančių Vokietijoje, kildavo konfliktai dėl tarpusavio pareigų, buities darbų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, abiejų sutuoktinių psichinė būklė buvo prasta, abu sirgo depresija, neturėjo darbo, nuolat būdavo namuose. Tai lėmė tarpusavio ginčų ir konfliktų atsiradimą, ir šalių santykių pablogėjimą. 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovė po konflikto kvietė policiją, nurodė, kad sutuoktinis, t. y. atsakovas, elgiasi agresyviai ir rėkauja. Atsakovas nurodė, kad jie su sutuoktine ginčijasi ir tos dienos ginčas buvo stipresnis nei įprastai. Taigi, ir atsakovas pripažino, kad jos su sutuoktine santykiai yra įtempti. Pažymėtina, kad ieškovė jau nuo 13 metų serga depresija. Atsakovas neteigė, kad šios aplinkybės nežinojo. Taigi, jau santuokos sudarymo metu, atsakovas turėjo įvertinti sutuoktinės psichologinę būklę ir kartu įvertinti savo socialinių pareigų šeimoje apimtį, siekiant išsaugoti santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės su dukra išvykimas iš Vokietijos į Lietuvą, nepranešus atsakovui, yra blogų šalių santykių, kurie ir buvo tikroji santuokos nutrūkimo priežastis, pasekmė. Todėl pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog santuoka nutrūko tik dėl ieškovės kaltės jai palikus šeimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

52. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo teismingi Lietuvos Respublikos teismams, teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas, o ieškinys ir priešieškinis dėl šių reikalavimų paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

54. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neatskleista bylos esmė dalyje dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalinimo, ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

56. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas, nes jis gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylos dalį dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalinimo proporcingai visų patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 782 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo ir šiuos ieškinio bei priešieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtus.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika