- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1201-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16305-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trucks Market“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trucks Market“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kietaviškių autocentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trucks Market“ 23 002,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 23 002,00 Eur piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas ją, nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti ne mažesnės negu 23 002,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą.
3. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą ir taip garantuotų šio sprendimo privalomumą, būtų išvengta žalos atsiradimo. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo pažeistus teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Kietaviškių autocentras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų, kad egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui; ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kietaviškių autocentras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – taikyti 23 002,00 Eur dydžio piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę, areštą arba, nesant pakankamų piniginių lėšų, ne mažesnės kaip 23 002,00 Eur vertės nekilnojamojo turto areštą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Karantinas ir ekonominė situacija šalyje gali turėti esminės reikšmės atsakovės finansinės padėties pablogėjimui.
6.2. Nors teismas vertino, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, tačiau tokie duomenys buvo pateikti tik teismas jų nevertino. Atsakovė buvo akivaizdžiai nesąžininga, nes neatidavė turto teisėtam jo savininkui. Be to, atsakovė leido atsiimti automobilius tik esant dideliems šalčiams, dėl kurių automobiliai nevažiavo ir ieškovė turėjo imtis papildomų priemonių automobiliams išsivežti, bei sudarė papildomas kliūtis automobilių atsiėmimui, t. y. automobiliai aikštelėje buvo užstumti sniegu ir asfalto liekanomis.
6.3. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas esančioje situacijoje užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo pažeistus teisėtus interesus, taip pat užkirstų kelią teismo sprendimo vykdytinumui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Trucks Market“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė tiek kartu su ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirąjį skundą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nepateikdama jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nurodomas priežastis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ieškovė nei prašyme dėl laikinųjų priemonių taikymo, nei savo atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų išvadas, kad egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl ieškovės atskirojo skundo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kietaviškių autocentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Trucks Market“ 23 002,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 23 002,00 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų, kad egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui; ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
14. Kaip jau minėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad karantinas ir ekonominė situacija šalyje gali turėti esminės reikšmės atsakovės finansinės padėties pablogėjimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, tokie kriterijai, kaip reikalavimo sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas deklaratyvaus pobūdžio teiginys dėl atsakovės galimo turtinės padėties pablogėjimo niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
16. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes neatidavė turto teisėtam jo savininkui; atsakovė leido atsiimti automobilius tik esant dideliems šalčiams, dėl kurių automobiliai nevažiavo ir ieškovė turėjo imtis papildomų priemonių automobiliams išsivežti, bei sudarė papildomas kliūtis automobilių atsiėmimui, t. y. automobiliai aikštelėje buvo užstumti sniegu ir asfalto liekanomis. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai niekaip nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, galimų jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju atmetė pagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Dėl to asmeniui, kuris teikia teismui prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012; kt.).
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovės UAB „Kietaviškių autocentras“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.