Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-417/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2022-04-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-02-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1A-135-417/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46870-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
Nukentėjusysis
N. A.
Advokatai
Donatas Lengvinas, Aušrinė Zaburienė, Vytautas Agintas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-417/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46870-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.7; 2.4.6.4.1
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Baltrūnaitei-Petkevičienei,

nukentėjusiosios N. A. atstovei pagal įstatymą S. A., nukentėjusiosios atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. gynėjui advokatui Vytautui Agintui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendžio, kuriuo R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. R. A. laiduotoja paskirta I. T., nustatytas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, t. y. jis 2020-11-21, nuo 19.00 iki 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, žinodamas, kad jo dukra N. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, nusirengęs pats ir išrengęs dukrą nuogai, maudėsi kartu su ja ir leido jai rankomis liesti, dirginti jo apnuogintą lytinį organą, tokiu būdu tvirkindamas jaunesnę negu šešiolikos metų N. A..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Prokurorė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendžio dalimi, kuria R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir:

2.1. panaikinti R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2.2. pripažinti R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2.3. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2.4. kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nepagrįstai pripažindamas R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas), ir atleisdamas R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio l punktas). Su teismo išvada, kad R. A. perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė, sutikti nėra pagrindo, nes padarydamas šią išvadą teismas nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir tai, kad buvo nustatytos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

3.2. Teismas 2022-01-28 nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad R. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Teismas pripažino, kad R. A. įvykdė apysunkį, baigtą smurtinio pobūdžio tyčinį nusikaltimą prieš mažametį asmenį, savo šeimos narį. Kaltinamasis veikė tyčia – kaltinamasis, būdamas suaugęs, turintis išsilavinimą, suvokė, kad jo veiksmai – nuogiems maudytis su mažamete dukra vonioje, leidimas mažametei liesti bei dirginti jo lytinį organą, kas truko tam tikrą laiko tarpą, sukelia ir gali sukelti mažamečio asmens per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi, ir sąmoningai leido tai daryti. Šiuo atveju tvirkinamieji veiksmai buvo atlikti prieš mažametę 3 metų 10 mėnesių amžiaus nukentėjusiąją, tvirkinamojo pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tėvas – šeimos narys, kuriuo ji visiškai pasitikėjo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino R. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė savo šeimos nariui – dukrai, su kuria tuo metu gyveno (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas), ir mažamečiam asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 5 punktas).

3.3. Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, sukeliantis plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai. Seksualinė prievarta yra pati sunkiausia prievartos prieš vaikus forma, sukelianti skaudžiausius padarinius visai vaiko raidai, todėl labai svarbu laiku nustatyti, kad vaikas yra patyręs seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, ir užkirsti kelią kitoms tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116- 942/2016). Teismas, taikydamas R. A., padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nepakankamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą.

3.4. Teismas nepagrįstai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Nors R. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau iš 2022-01-20 teismo posėdžio metu jo duotų parodymų, kad nieko blogo nematė, jog su mažamete dukra nuogi vonioje maudydamiesi pažais su žaisliukais, kad, jei žmona nebūtų siekusi išvaryti jo iš namų, tas dalykas nebūtų buvęs paviešintas, nemano, kad dėl to įvykio dukrai buvo padaryta žala, akivaizdu, kad jis teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau savo nusikalstamų veiksmų vis gi kritiškai nevertina, iš esmės siekia menkinti savo kaltę, ją perkelti kitiems ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamojo atgaila nėra nuoširdi.

3.5. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad R. A. yra 10 kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja.

3.6. Taikydamas laidavimo institutą teismas buvo ir nenuoseklus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. A. nustatomas maksimalus laidavimo terminas – dveji metai. Tuo tarpu BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų, taigi, maksimalus laidavimo terminas – treji metai.

3.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, laikomasi nuostatos, jog net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam yra apskritai nepaskiriamos jokios baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, 2K-181-788/2021). R. A. baudžiamojo poveikio priemonės taikytos nebuvo. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl R. A. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikė jam, nusikalstamą veiką padariusiam prieš šeimos narį, baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kaip to prašė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

3.8. Skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios R. A., jo įvykdytą tyčinį smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą, dviejų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas, kaltinamojo nenuoširdumas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog teismas nepagrįstai taikė R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

4. Nuteistojo R. A. gynėjas V. Agintas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.

5. Nukentėjusioji S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti.

6. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiosios N. A. atstovė pagal įstatymą S. A. ir jos atstovas advokatas D. Lengvinas apeliacinį skundą prašė tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. gynėjas V. Agintas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su R. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, būtent dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

9. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. anksčiau nėra teistas, prieš jį nėra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, todėl konstatuotinas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos vienos iš būtinų asmens atleidimo pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu sąlygų buvimas – R. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Prokurorė šios aplinkybės neginčija, todėl plačiau dėl jos nepasisakytina.

12. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. A. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatė, kad R. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prokurorė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija kategoriškai nesutinka.

13. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

14. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad R. A. ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-13 apklausiamas kaip įtariamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nurodė, kad tai jo sutuoktinės išpūstas reikalas, siekis tokiomis priemonėmis jį išvaryti iš namų, jo atsikratyti. Be to, akivaizdu, kad, duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, R. A. nepripažino ir faktinių aplinkybių, nurodė, kad, jam su dukra maudantis kartu vonioje, dukra netyčia palietė jo lytinį organą, jis jai neleido liesti (2021-04-13 Įtariamojo apklausos protokolas, 3 t., b. l. 148–150).

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. A. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo tik 2021-12-09 apklausiant jį kaip įtariamąjį, tačiau duodamas parodymus jis nepripažino esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių, pasikartodamas, kad maudantis kartu su dukra vonioje ji netyčia palietė jo lytinį organą, kad tai truko labai trumpą laiko tarpą (3 t., b. l. 153–154).

16. Pastebėtina, kad R. A. prisipažinimas apie nusikalstamos veikos padarymą buvo atliktas tik baudžiamojoje byloje surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji 2021-02-15 ir 2021-02-18 buvo tirta ir stebėta globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, pateiktos išvados patvirtino, kad N. A. spontaniški pasisakymai, neverbalinės reakcijos bei išsakyti kūno pojūčiai įvertinimo metu leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie patirtą seksualinę prievartą. Jos nekritiškumas intymiems prisilietimams daro ją pažeidžiamą ir galimam seksualiniam išnaudojimui ateityje (1 t., b. l. 123–125).

17. 2021-09-09–2021-10-22 buvo atlikta N. A. ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-154/2021 išvadose (1 t., b. l. 156–168) rekomenduota remtis N. A. parodymais, duotais 2020-12-10 apklausos metu. Pažymėtina, kad šios apklausos metu N. A. parodė, kad, maudydamasi su R. A. vonioje, lietė rankomis jo lytinį organą, parodė judesius, kuriuos atliko liesdama R. A. lytinį organą.

18. Taigi iš išdėstytų duomenų akivaizdu, kad R. A. prisipažinimas dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo savanoriškas, o buvo nulemtas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, visumos. Todėl R. A. 2021-12-09 prisipažinimas nelaikytinas atitinkančiu teismų praktikoje suformuluoto savanoriško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką esmę. Atsižvelgus į tai, kad, minėta, R. A. prisipažinimas buvo nulemtas surinktų įrodymų visumos, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą.

19. Tas pats pasakytina ir apie R. A. gailėjimąsi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

20. R. A., net ir surinkus įrodymus, patvirtinančius jo kaltę, savikritiškai nevertina padarytos nusikalstamos veikos, siekia sumenkinti savo netinkamus veiksmus, pateisinti juos tariamu sutuoktinės, su kuria pašliję šeiminiai santykiai ir kartu negyvena, pastangomis jį apšmeižti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. A. paaiškino, kad „jei žmona nebūtų siekusi išvaryti mane iš namų, tas dalykas nebūtų buvęs paviešintas“ (4 t., b. l. 46). Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad R. A. kritiškai, neigiamai vertina ne savo nusikalstamą elgesį prieš mažametį vaiką, o sutuoktinės elgesį paviešinant jo nusikalstamą veiką, inicijuojant ikiteisminį tyrimą. Be to, akivaizdu ir tai, kad R. A. nedėjo pakankamų pastangų atlyginti žalą. Dalį (250 Eur) priteistos sumos jis nukentėjusiajai pervedė 2020-03-01 (4 t., b. l. 105), tačiau likusią priteisto žalos atlyginimo dalį pervedė tik 2022-03-21, t. y. beveik prieš pat teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi tokią aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastangos atlyginti žalą taip pat buvo nulemtos ne noro ją atlyginti, o siekio teigiamai save charakterizuoti, siekiant įrodyti BK 40 straipsnio taikymo pagrįstumą.

21. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio taikymui būtinos šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, todėl, atsižvelgus į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, o šiuo atveju sąlygų visuma nenustatyta, nėra pagrindo BK 40 straipsnio pagrindu R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl konstatuotina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir pritaikęs BK 40 straipsnio taisykles ir atleidęs R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), dėl to Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nuosprendžio dalis, kuria R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikintina. Taip pat panaikintina nuosprendžio dalis, kuria R. A. laiduotoja paskirta I. T., nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. R. A. pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtina vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

22. Pagal Klaipėdos apygardos teisme 2022-03-30 gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš R. A. valstybės naudai priteistino atlyginimo už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suma yra 160 Eur (4 t., b. l. 109–111). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų ir prie jos pridėtų dokumentų nurodyta, kad R. A. atstovavo advokatė Aušrinė Zaburienė, ir būtent jos atstovavimo išlaidas prašoma priteisti iš R. A.. Pažymėtina, kad R. A. atstovavo ne advokatė A. Zaburienė, o advokatas V. Agintas. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas prašymas iš R. A. priteisti 160 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

23. Klaipėdos apygardos teisme taip pat gautas prašymas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios S. A. patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pateikti duomenys, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui D. Lengvinui yra sumokėta 500 Eur (4 t., b. l. 96–97).

24. Nors nukentėjusiosios atstovas advokatas Donatas Lengvinas baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusioji dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendžio apeliacinio skundo neteikė. Nukentėjusiosios atstovas advokatas pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise tiek pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, tiek dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kur išdėstė nukentėjusiosios poziciją ir argumentus dėl prokuroro apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-07 nuosprendžio neskundė, neginčijo nei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nei nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios atsiliepimas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kaip ir prokuroro apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad prašomos pinigų sumos priteisimas iš nuteistojo už atsiliepimo, kuris pateiktas vien nukentėjusiųjų iniciatyva, surašymą, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma nėra detalizuota, nenurodyta, koks advokato atliktas veiksmas kokia suma yra įkainotas (pvz., kiek nukentėjusiosios sumokėjo už procesinio dokumento parengimą, kiek sumokėjo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pan.), neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, todėl nukentėjusiųjų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendžio dalį, kuria R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, taip pat nuosprendžio dalį, kuria R. A. laiduotoja paskirta I. T., nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

R. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-01-28 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo R. A. 160 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Netenkinti S. A. atstovo advokato Donato Lengvino prašymo priteisti iš nuteistojo R. A. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Kristina KakurinėDalia KursevičienėEduardas Maškevičius