Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jumbo Cargo“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2300,00 Eur nuostolių, pažeidus krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, 871,00 Eur papildomų išlaidų, siekiant iš atsakovo išieškoti patirtus nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė su atsakove sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tarptautiniu maršrutu Olandija (Oss) – Rusijos Federacija pervežti 2 paletes ADR tipo krovinį į nurodytą iškrovimo vietą. Sutartyje nurodyta, kad krovinys turi būti pervežamas Olandija-Rusijos Federacija, tačiau iš tikrųjų krovinys turėjo būti gabenamas iki Lietuvos. Krovinį sudarė 2 paletės atitinkamai 220 kg ir 544 kg svorio.

1.2. Atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Jurlota“.

1.3. Krovinys turėjo būti pristatytas ir iškrautas logistikos centre UAB „Vingės terminalas“ adresu Minsko pl. 202, Bareikiškių k., Vilniaus r. sav. Atsakovės nusamdytas faktinis vežėjas krovinį iš pradžių pristatė į UAB „Spectrum logistika“ sandėlį, esantį Kirtimų g. 67, Vilnius. Krovinį perkrovus į kitą transporto priemonę, 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo nugabentas ieškovei į UAB „Vingės terminalas“ logistikos centrą ir perduotas kitam vežėjui tolimesniam vežimui į Rusijos Federaciją.

1.4. 2018 m. rugsėjo 24 d. faktiniam vežėjui UAB „Jurlota“ pristačius krovinį į iškrovimo vietą UAB „Vingės terminalas“, paaiškėjo, kad ieškovei skirta viena iš dviejų krovinio palečių (544 kg) buvo sumaišyta ir nugabenta įmonei „VIVID NAILS“ į Kazachstaną, o ieškovei buvo pristatyta „VIVID NAILS“ skirta krovinio paletė. Krovinio vežimo užsakymu-sutartimi buvo užsakyta pervežti dvi krovinio paletes Rusijoje įsikūrusiai įmonei „EVERY NEIL“. Ieškovės vertinimu, krovinys, tikėtina, buvo supainiotas UAB „Spectrum logistika“ sandėlyje, todėl už krovinio supainiojimą yra atsakinga atsakovė ir faktinis vežėjas, nes vykdant sutartį buvo elgiamasi neatsakingai, nerūpestingai, neapdairiai ir t.t.

1.5. Krovinio užsakovas „ALDEC TRADE LP“ kreipėsi į vežėją „MANDRELL SERVICES LP“, kuris pargabeno ginčo krovinį iš Kazachstano į Lietuvą. Dėl ginčo krovinio pargabenimo į Lietuvą ieškovė iš atsakovės pareikalavo atlyginti 2300 Eur patirtų išlaidų. Šias išlaidas ieškovė patyrė apmokėjusi krovinio užsakovui jo patirtus nuostolius dėl krovinio pergabenimo, todėl įgijo regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

1.6. Atsakovei atsisakius pargabenti supainiotą krovinį arba atlyginti vežimo nuostolius, patirtus nuostolius prašo priteisti iš atsakovės, atsakingos už faktinio vežėjo veiksmus dėl supainiotos krovinio paletės. Pažymėjo, kad pagal susitarimą krovinį turėjo vežti į UAB „Vingės terminalas“. Jokių nurodymų dėl krovinio pristatymo ar perkrovimo UAB „Spectrum logistika“ sandėlyje ieškovė nedavė. Be to, krovinys turėjo būti pristatytas transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, tačiau paaiškėjo, kad į UAB „Vingės terminalas“ krovinys atgabentas transporto priemone, valstybinis Nr. MUO715/FC19.

1.7. Ieškovė taip pat prašo atlyginti 871,00 Eur papildomų išlaidų, patirtų, siekiant išieškoti nuostolius ne teismo tvarka.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko – nurodė, kad dalis ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių yra netikslios arba neatitinka tikrovės, o dalis aplinkybių yra neatskleista arba nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Ginčo vežime dalyvavo vežėjų daugetas, todėl šioje byloje neužtenka išanalizuoti tik šios bylos šalis siejusius tarpusavio įsipareigojimus, turi būti nustatyti visi su krovinio vežimu susiję dalyviai bei juos sieję teisiniai santykiai. Dėl šių priežasčių šios bylos esmei atskleisti bei vežime dalyvavusių asmenų atsakomybei įvertinti pirmiausia yra būtina išsamiai paaiškinti faktines aplinkybes ir nustatyti šalis ir su jomis susijusius asmenis siejusius teisinius santykius.

2.1. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (I tomas, b.l. 17-18) patvirtina, kad esminės ginčo krovinio vežimo sutarties sąlygos iš pradžių buvo suderintos šalių atstovų pokalbio Skype programa metu, kur jau pirmuoju sakiniu kalbama apie krovinio vežimą maršrutu Olandija-Lietuva. Tik suderinus esmines Vežimo sutarties sąlygas buvo parengta ir elektroniniu būdu persiųsta Vežimo sutartis. Kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo, jog krovinį Atsakovas turėjo gabenti tik iki Vilniaus įrodo ir Ieškovo 2018 m. spalio 29 d. pretenzijos Atsakovui 4 punktas (I tomas, b.l. 23).

2.2. Atsakovė pati krovinio negabeno, faktiniam krovinio pervežimui buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Jurlota“, su kuriuo 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr.R05482. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktinis vežėjas gabeno ne tik ginčo krovinį, kadangi šio vežėjo transporto priemone buvo gabenamas vadinamasis dalinis krovinys – faktinis vežėjas pagal atsakovės užsakymus iš Belgijos ir Olandijos viena transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabeno kelis skirtingų siuntėjų skirtingiems gavėjams skirtus krovinius. Ieškovei ir atsakovei sudarius Vežimo sutartį taip sutapo, kad kitas atsakovės užsakovas – UAB „Šturvalas“ - pateikė atsakovei vežimo užsakymą, pagal kurį iš to paties faktinio siuntėjo - Keystone Europe (Olandija), kaip ir ieškovės atveju, tik kitam gavėjui Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“ reikėjo nugabenti vieną paletę krovinio. Tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 20 d. Krovinio pervežimo sutartis Nr.64595.

2.3. Nurodė, kad visi faktinio vežėjo transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabenami kroviniai Vilniuje pirmiausia turėjo būti pristatyti į terminalą UAB „Spectrum Logistika“. Šiame terminale kroviniai turėjo būti paskirstyti pagal pristatymo vietas. Atsakovė faktiniam vežėjui davė nurodymą, kad ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, terminale UAB „Spectrum Logistika“ turėjo būti iškrautos iš transporto priemonės, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir vėliau pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194. Tuo tarpu UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio viena paletė turėjo likti ją atgabenusioje transporto priemonėje, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir ta pačia transporto priemone turėjo būti pristatyta iki nurodyto gavėjo Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“.

2.4. Ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, buvo nugabentos į terminalą UAB „Spectrum logistika“, iškrautos ir registruotos elektroninėje sandėlio programoje, taip pat pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194.

2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės nurodytas gavėjas UAB „Vingės terminalas“, tiek UAB „Šturvalas“ nurodytas gavėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinius priėmė be pastabų. Aplinkybė, kad viena iš ieškovės užsakytų pervežti dviejų palečių buvo supainiota su UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio palete, paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d., t. y. daugiau nei po savaitės nuo krovinių pristatymo. Tai patvirtina ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas el. paštu ir Skype programa, 2018 m. spalio 29 d. pretenzijos 7 punktas.

2.6. Kai krovinio supainiojimo faktas išaiškėjo, paaiškėjo ir tai, kad atkeisti supainiotas paletes Vilniuje nebepavyks, kadangi užsakovo užsakyto krovinio dalis yra jau išgabenta iš UAB „Vilniaus tranzitas“ į Kazachstaną. Iš susirašinėjimo matyti, kad šalys svarstė įvairius šios problemos sprendimo variantus, tiek ieškovė, tiek atsakovė bendravo ir su antruoju atsakovės užsakovu UAB „Šturvalas“. Šalims buvo žinoma, kad tuo metu, kai paaiškėjo, jog kroviniai supainioti, dalis krovinio jau buvo Kazachstano muitinėje. Be to, abiem šalims buvo puikiai suprantama, kad nuo to momento, kai kroviniai buvo pristatyti į aukščiau nurodytus sandėlius, nei atsakovė, nei faktinis vežėjas jais nebedisponavo ir negalėjo įtakoti nei krovinio siuntėjo, nei gavėjų, nei UAB „Šturvalas“ veiksmų, kad kroviniai būtų atkeisti, todėl ieškovės pateiktose rašytinėse pretenzijose ir ieškinyje yra išdėstyti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad atsakovė nereagavo, neteikė ieškovei informacijos, nepagrįstai reikalavo sumokėti už krovinio grąžinimą.

2.7. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra pateikusi į bylą visiškai jokių įrodymų apie tai, kokie teisiniai santykiai ieškovę siejo su Aldec Trade LP, t.y. kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovei buvo pateikta ši pretenzija; antra, visai neaišku, kaip minėta įmonė susijusi su gabentu kroviniu, kadangi iš krovinio važtaraščio ir sąskaitos akivaizdžiai matyti, kad krovinio savininkas ir pirkėjas yra Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Every Neil“; trečia, Aldec Trade LP 2018 m. spalio 10 d. pretenzija buvo pareikšta dėl krovinio vėlavimo ir joje nurodoma, kad tik nepristačius trūkstamos krovinio dalies per sutartą terminą jis bus laikomas prarastu ir bus reikalaujama atlyginti 18 602,90 Eur dydžio prarastos krovinio dalies vertę. Nepaisant to, ieškovė 2018 m. spalio 29 d. pareiškė atsakovei pretenziją ir pareikalavo sumokėti ieškovei 18 758,90 Eur nuostolių sumą.

2.8. Pati svarbiausia aplinkybė, kodėl atsakovė nesutiko viena prisiimti kaltės už krovinio supainiojimą ir atlyginti visą reikalaujamą nuostolių sumą yra tai, kad prie kilusių pasekmių prisidėjo eilė minėtuose vežimo ir su jais susijusiuose santykiuose dalyvavusių įmonių. Atsakovė negali paneigti, kad viena iš dviejų ieškovės užsakytų pervežti palečių buvo supainiota su UAB „Šturvalas“ užsakyta pervežti palete iškraunant transporto priemonę, valstybinis Nr. KFN002/JS002, terminale UAB „Spectrum Logistika“. Tačiau teigti, kad tai įvyko tik dėl faktinio vežėjo, už kurio veiksmus atsako atsakovė, kaltės nėra pagrindo. Visos trys paletės buvo vienoje transporto priemonėje, todėl net ir darant prielaidą, kad faktinis vežėjas neteisingai nurodė, kurios paletės turi būti iškrautos, klaidos nepastebėjo: 1) priimant krovinį terminale UAB „Spectrum Logistika“; 2) išduodant krovinį iš terminalo UAB „Spectrum Logistika“ jo gabenimui į UAB „Vingės terminalas“; 3) priimant ieškovės užsakytą pervežti krovinį UAB „Vingės terminalas“; 4) priimant UAB „Šturvalas“ užsakytą pervežti krovinį UAB „Vilniaus tranzitas“; 5) išduodant supainiotą krovinį iš UAB „Vilniaus tranzitas“ jo gabenimui į Kazachstaną; 6) UAB „Šturvalas“ ar jo pasitelktam vežėjui priimant supainiotą krovinį iš UAB „Vilniaus tranzitas“ jo gabenimui į Kazachstaną. Tokioje situacijoje arba tenka daryti išvadą, kad visi nurodyti asmenys buvo aplaidūs ir nerūpestingi bei nevykdė savo prisiimtų pareigų, arba egzistuoja objektyvios aplinkybės, kodėl taip įvyko.

2.9. Atsakovė yra įsitikinusi, kad kroviniai buvo supainioti dėl nepakankamo jų ženklinimo. Iš krovinio nuotraukų matyti, kad visos trys paletės yra supakuotos į juodą nepermatomą plėvelę, todėl nebuvo jokios galimybės patikrinti krovinį pagal CMR važtaraščiuose nurodytas pozicijas ar kitus požymius.

2.10. Ieškovė savo regresinį reikalavimą dėl 2300 Eur nuostolių priteisimo ieškinyje grindžia tuo, kad šie nuostoliai susidarė už supainiotos krovinio dalies pargabenimą atgal į Lietuvą, minėtos gabenimo išlaidos susidarė ieškovės užsakovui Aldec Trade LP sumokėjus už minėtą krovinio pargabenimą vežėjui Mandrell Services LP, ir kompensavus savo užsakovui Aldec Trade LP minėtą sumą.

2.11. Atsakovė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nors ieškovė įmonę Aldec Trade LP vadina savo užsakovu, jis nei su pretenzijomis, nei su ieškiniu nėra pateikęs nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kokie teisiniai santykiai jį siejo su minėta įmone, iš ko apskritai būtų galima spręsti apie tai, ar Aldec Trade LP turėjo reikalavimo teisę į ieškovę. Be to, krovinio savininkas buvo Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Every Neil“. Todėl nėra aišku, kokie teisiniai santykiai siejo minėtą krovinio savininką „Every Neil“ ir ieškovei reikalavimą pareiškusią įmonę Aldec Trade LP. Šiuo atveju, nei ieškovė, nei jai reikalavimą pareiškusi įmonė Aldec Trade LP nėra nei krovinio gavėjas, nei siuntėjas, nei jo savininkas, taip pat neaišku ir kaip šios įmonės susijusios su siuntėju, gavėju ar savininku.

2.12. Teismų praktikoje taip pat yra pažymima, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t.y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui ar tarpusavio piniginių prievolių įskaitymas tarp Ieškovo ir jo kliento savaime negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Abu faktai turi būti įrodyti. Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

2.13. Šiuo atveju yra neaišku, kokiu pagrindu įmonė Aldec Trade LP buvo įgijusi reikalavimo teisę į ieškovę. Be to, yra akivaizdu, kad Aldec Trade LP 2019 m. balandžio 18 d. pretenzija reikalavo atlyginti nuostolius už krovinio vėlavimą. Iš minėtos pretenzijos matyti, kad reikalavimas yra grindžiamas CMR konvencijos 23 str. 5 p., nustatančiu, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Pirmiausia, kaip minėta, ieškovei nepateikus įrodymų, kokie teisiniai santykiai ją siejo su Aldec Trade LP, apskritai negalima spręsti dėl tokios pretenzijos pagrįstumo, vertinant ją pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Antra, 2300 Eur sumą Aldec Trade LP sumokėjo vežėjui Mandrell Services LP už supainiotos krovinio dalies pargabenimą atgal į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad minėta suma nėra nei krovinio siuntėjo, nei gavėjo patirti nuostoliai už vėlavimą pristatyti krovinį.

2.14. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktą, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (LAT senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“, 40 punktas). Nepareiškus pretenzijos raštu, gavėjas netenka teisės teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius. Todėl nustačius, kad pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, teismas turėtų bylą nutraukti, vadovaudamasis CPK 243 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

2.15. Iš ieškovės pateikto CMR važtaraščio, pagal kurį, kaip reikėtų suprasti, supainiota krovinio dalis buvo grąžinta į Vilnių, 21 skiltyje esantį įrašą šis važtaraštis išduotas 2018 m. lapkričio 27 d. Minėto važtaraščio 24 skiltyje esantis įrašas patvirtina, kad gavėjui krovinys perduotas 2018 m. gruodžio 6 d. Taigi, yra akivaizdu, kad per 21 dieną po šiame važtaraštyje nurodyto krovinio pristatymo gavėjui nei ieškovei, nei atsakovei nebuvo pateikta pretenzija dėl pavėluoto krovinio pristatymo iš tokią pretenziją reikšti turinčio teisę asmens.

2.16. Ieškovės pateikti į bylą dokumentai, susiję su krovinio gabenimu iš Almatos į Vilnių apskritai kelia abejonių. Iš jau minėto važtaraščio neįmanoma identifikuoti krovinio, todėl neįmanoma pasakyti, ar tai tas pats krovinys, kurį atsakovė turėjo gabenti ieškovės užsakymu. Iš byloje esančios vežėjo Mandrell Services LP sąskaitos įmonei Aldec Trade LP turinio - „Logistikos paslaugos: KZ (Almata) – LT (Vilnius)“ - neįmanoma identifikuoti konkrečios paslaugos, nenurodyti nei užsakymo, nei važtaraščio numeriai, be to, ši sąskaita išrašyta tik 2019 m. vasario 6 d., t.y. po dviejų mėnesių nuo krovinio pristatymo pagal ieškovės pateiktą važtaraštį, todėl tokie dokumentai apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai sąsajumo prasme.

2.17. Nepaisant to, kad vežimo teisiniuose santykiuose vežėjo kaltė yra preziumuojama, ypač akcentuotina tai, kad nėra preziumuojamas žalos padarymo faktas, nuostolių kilmė ir jų dydis, šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).

2.18. Apie tai, kad krovinio paletės supainiotos paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d. Išgabenant supainiotą krovinio dalį iš UAB „Vilniaus tranzitas “ sandėlio taip pat jokių neatitikimų nepastebėta. Iš to, kad nei vienas iš šio atsiliepimo 9 punkte nurodytų asmenų nei priimant krovinius į sandėlius, nei juos išgabenant iš sandėlių nenustatė jokių neatitikimų, galima daryti akivaizdžią išvadą, kad krovinio pakuotė ir ženklinimas buvo nepakankami kroviniams identifikuoti. Tai patvirtina ir krovinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys supakuotas į juodą nepermatomą plėvelę.

2.19. Remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies e) papunkčiu vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi dėl su nepakankamu ir nepatenkinamu kroviniams skirtų vietų ženklinimu ir numeravimu. Taigi, tokiu atveju visa atsakomybė turėtų tekti ne krovinio vežėjui, bet siuntėjui. Tačiau net ir atmetus šį atsakovės argumentą, yra akivaizdu, kad tokioje situacijoje traktuoti, kad kroviniai buvo supainioti tik dėl atsakovės ir/ar faktinio vežėjo kaltės, juolab tyčios, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad jo neidentifikavo visa eilė vežimo santykiuose dalyvavusių asmenų, įskaitant ir ieškovės Vežimo sutartyje nurodytą gavėją Lietuvoje - UAB „Vingės terminalas“, kurie taip pat turėjo eilę pareigų, susijusių, su krovinių priėmimu ir išdavimu.

2.20. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Taigi, CMR konvencija numato tam tikras pareigas ne tik vežėjui, bet ir gavėjui, o pagrindinė iš jų – patikrinti krovinį jį priimant iš vežėjo. Neatsitiktinai minėtas CMR konvencijos straipsnis kalba ir apie akivaizdžius bei neakivaizdžius trūkumus bei skirtingus gavėjo veiksmus abiem atvejais.

2.21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 871,00 Eur „papildomų išlaidų, siekiant iš atsakovės išieškoti patirtus nuostolius ne teismo tvarka“. Ieškinyje tokiam reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu „turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami“, o taip pat CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Faktinis šio reikalavimo pagrindas nurodytas ieškinio 53 punkte – „už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, galutinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakymo Užsakovui parengimą bei dokumentų peržiūrą. Šias išlaidas Ieškovas patyrė dėl Atsakovo veiksmų.“

2.22. Atsakovė pažymėjo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos taikomos tuo atveju, kai prarandamas visas arba dalis krovinio arba krovinys yra sugadinimas. Iš faktinių aplinkybių šioje byloje yra akivaizdu, kad krovinys (ar jo dalis) nebuvo prarasta ar sugadinta, todėl nurodytos nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Antra, net jei ir CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos būtų taikomos ieškovės reikalavimui dėl papildomų nuostolių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte yra aiškiai nurodyta, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Ieškovės patirtos išlaidos, siekiant iš atsakovės išieškoti patirtus nuostolius ne teismo tvarka, negali būti laikomos išlaidomis, rinkliavomis ar mokėjimais, susijusiais su vežimu, todėl pagal minėtą CMR konvencijos nuostatą negali būti priteisiamos. Pažymėtina ir tai, kad dėl imperatyvaus CMR konvencijos pobūdžio ir aiškios CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos „kiti nuostoliai nekompensuojami“, šio punkto reikalavimai negali būti aiškinami plečiamai ir interpretuojami „per CK 6.249 straipsnio 4 dalies prizmę“, kaip savo ieškinyje nurodo ieškovė.

2.23. Ieškovės reikalaujamų papildomų išlaidų suma 871,00 Eur yra grindžiama pateiktomis sąskaitomis: 2018 m. spalio 26 d. sąskaita faktūra Nr.000105 156,00 Eur sumai, teisinės paslaugos pobūdis - „Teisinės paslaugos bei konsultacijos. Pretenzijos dėl UAB „Acurita“ dėl faktiškai prarasto krovinio parengimas ir pateikimas“ ir 2019 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra Nr.000187 715,00 Eur sumai, teisinės paslaugos pobūdis – „Teisinės paslaugos bei konsultacijos. Ikiteisminis ginčo sureguliavimas su UAB Acurita“ dėl ADR krovinio pristatymo“. Ieškovė nurodo, kad papildomas išlaidas patyrė už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimą, galutinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakymo užsakovui parengimą bei dokumentų peržiūrą. Tačiau ieškovės 2018 m. spalio 29 d. pretenzija, už kurios parengimą ieškovė savo atstovui sumokėjo pagal 2018 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr.000105, yra reikalaujama sumokėti į ieškovės sąskaitą 18 758,90 Eur nuostolių už krovinio praradimą, o iš ieškovės užsakovo Aldec Trade LP 2018 m. spalio 10 d. pretenzijos matyti, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį nebuvo pareikštas net pačiai ieškovei, jau nekalbant apie tai, kad pretenzijos atsakovei pareiškimo metu ieškovė būtų atlyginusi šiuos nuostolius ir įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę. Todėl nurodytų pretenzijų rengimo ir pateikimo atsakovei išlaidos negali būti laikomos ieškovės būtinomis ir protingomis išlaidomis ar nuostoliais. Be to, 2018 m. lapkričio 20 d. atsakymas į savo užsakovo Aldec Trade LP pretenziją yra rengtas ir pasirašytas ieškovės vadovo, negana to, atsakovė savo užsakovo pretenziją atmetė. Pakartotinę pretenziją iš savo užsakovo Aldec Trade LP ieškovė gavo tik 2019 m. balandžio 18 d., taigi nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nei tarp šalių, nei tarp ieškovės ir jos užsakovo nevyko joks ikiteisminis ginčo sureguliavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra Nr.000187 715,00 Eur sumai už ikiteisminį ginčo sureguliavimą su atsakove UAB „Acurita“ ieškovei yra išrašyta likus dviem dienoms iki Aldec Trade LP pretenzijos pateikimo pačiai ieškovei. Šios aplinkybės apskritai kelia abejonių dėl to, kokie dokumentai, kieno vardu ir kada buvo rengti, pateikiant tai kaip ikiteisminio ginčo su atsakove sureguliavimą.

3. Trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.

3.1. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktą CMR važtaraštį Nr. 001, kuris yra vienas esminių įrodymų byloje, kadangi ieškovė prašo priteisti vežimo užmokestį, sumokėtą už vežimą pagal minėtą CMR važtaraštį Nr. 001. Visų pirma, ieškovė prašo priteisti 2 300 EUR vežimo užmokestį, neva sumokėtą už per klaidą į Kazachstaną nugabentos paletės parvežimą į Lietuvą, tačiau ieškovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai abejoti, ar ginčo objektu esanti paletė iš viso buvo parvežta į Lietuvą. Atkreipia dėmes į tai, kad įrodinėjimo pareiga šiuo aspektu tenka ieškovei.

3.2. Paletės grąžinimo faktą ieškovė įrodinėja minėtuoju CMR važtaraščiu Nr. 001, kuriame nėra būtinų rekvizitų, leidžiančių vertinti šį dokumentą kaip tinkamą įrodymą – šiame važtaraštyje nėra krovinio siuntėjo parašo ar antspaudo. CMR Konvencijos 5 straipsnis numato, kad „Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis“. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, ar Kazachstano nacionaliniai įstatymai leidžia važtaraštį atžymėti ne siuntėjo parašu, bet spaudu. Bet kuriuo atveju, važtaraštyje nėra nei siuntėjo parašo, nei spaudo, todėl toks važtaraštis neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymu, kad vykdytas jame nurodytas pervežimas.

3.3. LAT teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintoje teismų praktikos taikant CMR konvenciją apžvalgoje pasisakyta, kad „Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių - krovinio siuntėjo ir vežėjo. Priešingu atveju jis neturės įrodomosios reikšmės 9 straipsnio 1 punkto prasme, t. y. nebus prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon“. Minėtoje teismų praktikos apžvalgoje taip pat nurodyta, kad į bylą turi būti pateikiami važtaraščių originalai. CMR važtaraštis Nr. 001 kelia abejonių ne tik dėl siuntėjo atžymos nebuvimo – jame esantys spaudai neįskaitomi, akivaizdžiai nėra Lietuvos (ar kitos ES šalies pasienio valstybės) muitinės įstaigų atžymų, patvirtinančių krovinio įvežimą į ES teritoriją, 24 grafoje yra gavėjo parašas, tačiau nėra krovinio iškrovimo vietos UAB „Vingės terminalas“ antspaudo, nors kaip seka iš pradinio vežimo CMR važtaraščio (t. 1, b. l. 103), UAB „Vingės terminalas“, priimdamas krovinius, jų gavimą patvirtina ne tik parašu, bet ir antspaudu su įmonės duomenimis bei datos spaudu. Todėl į bylą, visų pirma, išreikalautinas CMR Nr. 001 originalas, antra, ieškovei siūlytina pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius, kad šio vežimo faktas yra įvykęs.

3.4. Ieškovė nepateikė nei vežimo sutarties, sudarytos su CMR važtaraščio Nr. 001 16 grafoje nurodytu vežėju PTUĮ „Polin Trans“, nei grąžinamą krovinį lydėję dokumentai, nurodyti važtaraščio 5 grafoje (sąskaitos ir TIR knygelės kopijos), nepateikti krovinio vežimą iš Lietuvos į Rusiją, galutiniam gavėjui Every Nail (Rusija) patvirtinantys dokumentai, muitinės deklaracijos ir kt. Kadangi vežimas buvo vykdomas iš trečiosios valstybės į ES muitų teritoriją, neišvengiamai turėjo būti įformintos muitinės deklaracijos, atitinkančios kroviniui taikomas muitinės procedūras ir režimą, krovinys pateikiamas muitinės kontrolei, tačiau tokių duomenų byloje iš viso nėra. Kadangi byloje esantis vienintelis tiesioginis vežimo vykdymo įrodymas yra su akivaizdžiais ir esminiais trūkumais, o netiesioginių iš viso nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar toks vežimas faktiškai iš viso įvyko. Ieškovei siūlytina minėtus papildomus įrodymus pateikti. Nesant pakankamų krovinio vežimo faktą įrodančių dokumentų, trečiojo asmens vertinimu, ieškinio pagrindas yra neįrodytas, todėl ieškinys atmestinas nepriklausomai nuo atsakovės ir / ar jo pasitelktų asmenų kaltės.