Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovui F. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, bei atsakovo F. J. priešieškinį ieškovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, turi nepilnametį sūnų H. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Byloje tarp šalių – nepilnamečio vaiko H. J. tėvų – kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – atsakovas prašo pakeisti 2014 m. teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, pagal kurią tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos vaikui augti ir visapusiškai vystytis yra geros. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta išvada dėl vaiko tėvų gyvenimo sąlygų. Iš byloje esančių pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna pastovias pajamas.

Atsakovas ieškovės smurtavimą prieš vaiką įrodinėja iš esmės tuo, kad ieškovės V. G. atžvilgiu pagal paties atsakovo F. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ar nežymaus jo sužalojimo, tiriamas buvo 2018 m. vasario 27 d. epizodas, kai vaiko mama galimai sudavė šalių vaikui į galvos sritį, tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas įsiteisėjusiu prokurorės nutarimu yra nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas išvadas, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie ieškovės smurtą prieš vaiką ar apie tai, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiui vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi, vaiko nepriežiūrą, netinkamą auklėjimą ar draudimą bendrauti vaikui su tėčiu.

Atsakovas prašydamas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą remiasi ir argumentu, kad pats vaikas nori gyventi su tėčiu. Teismas pažymi, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas pastovumas ir stabilumas, tą patį patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu teisme atliktos vaiko apklausos metu psichologė, pateikusi bylos šalims išvadas, kad šalys turi susikaupti ties vaiku ir kaip vaikui bus geriau ateityje, o ne siekti išsiaiškinti, kuris iš tėvų yra kaltas, blogesnis. Teismo psichologė teikdama išvadas po apklausos taip pat nurodė, kad, nors vaikas H. turi ryšį su abiem tėvais, dėl savo amžiaus vaikui dar sunku kalbėti, tačiau matosi natūralus prisirišimas prie mamos. Pats vaikas H. J. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu atliktos apklausos per teismo psichologę metu nurodė, kad norėtų gyventi su mama, nes yra sesė, su mama yra daugiau ką veikti, pas tėtį nėra ką veikti. Teismas šiuo atveju vertina, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko emocinis ryšys yra glaudesnis ir dėl to, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove. Atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl brolių ir seserų neišskyrimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35). Šiuo atveju teismas vertina, kad išskirti šalių vaiką H. J. su jo sesute M., nors jai šiuo metu dar tik 9 mėnesiai, negalima, nes tai sukeltų vaikui neigiamas emocijas ir prieštarautų jo interesams. Teismas vertina, kad per tokį laiko tarpą vaikas jau spėjo priprasti, kad namuose yra sesė, ir prie jos prisirišti. Vaikas šiuo metu lanko mokyklą Kaune, papildomus užsiėmimus, bendrauja su draugais ir savo sese, kurią, kaip nurodė ieškovė, labai myli. Teismas vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, mano, jog šiuo metu yra svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgti į tai, kad nepilnametis vaikas jau ilgą laiką (nuo 2014 m. birželio) gyvena atskirai nuo tėčio su mama, yra užmezgęs tam tikrus jo amžiaus grupei būdingus socialinius ryšius, turi draugų, namuose yra prižiūrimas, faktų apie nepriežiūrą ar netinkamą ieškovės elgesį nenustatyta.

Esant aukščiau išdėstytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko H. J. gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu F. J., todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta, kaip nepagrįstą.

Šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 iš atsakovo F. J. nepilnamečiam vaikui H. J. buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį iki 200 Eur per mėnesį ir ieškinį grindžia šalies ekonominės situacijos ir vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir sprendžiant išlaikymo iš atsakovo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes.

Aukščiau išdėstyti bylos duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši.

Atsakovas F. J. yra jaunas, darbingo amžiaus, nors atsakovas teismui teikė rašytinius įrodymus dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų, tačiau susipažinus su 2018 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) klinikos išrašu iš medicininių dokumentų, iš jo matyti, kad atsakovui F. J. diagnozuotos ligos: (duomenys neskelbtini) (skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) vaistais), (duomenys neskelbtini) (kraujo liga, gydymas neskirtas, palikta stebėjimui), (duomenys neskelbtini) (skirtas reabilitacinis gydymas), (duomenys neskelbtini) (skirtas gydymas), (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas dėl progresuojančių lėtinių ligų tausojantis režimas, nerekomenduojamos kelionės poilsio nuo darbo dienomis. Teismo vertinimu, medicininių dokumentų išrašas patvirtina, visi šie atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas ir negali dirbti, neįgalumo ar nustatyto netekto nedarbingumo atsakovas neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neteikė įrodymų, ar jis ėmėsi ir kokių ėmėsi priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (ieškojo darbo ar geriau apmokamo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bandė ieškoti darbo pagal turimą patirtį), iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas pripažįsta, kad per ketverius metus šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sugebėtų vaiką išlaikyti ir gaudamas 116,00 Eur ieškovės teikiamą išlaikymą, tačiau, teismo vertinimu, išlaikymas vaikui turi tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tai, kad atsakovas galbūt sugebėtų su vaiku išgyventi iš tam tikros sumos, nereiškia, kad vaiko poreikiai yra mažesni ir jam priklauso teikti mažiau išlaikymo.

Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 140 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 400,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas didesnio dydžio (po 200 Eur per mėnesį) išlaikymą vaikui priteisia nuo ieškovės patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. kovo 20 d.), kadangi būtent tada ieškovė nurodė, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2018 m. kovo mėnesį nepilnamečiam vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 116,00 Eur). Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su sūnumi gyvenanti jos motina ieškovė V. G.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl papildomų išlaidų

Ieškovė teisme taip pat pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 212,80 Eur papildomų išlaidų, patirtų sūnui pradėjus lankyti 1 klasę. Nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo dalį (pusę) patirtų papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kurios susidarė vaikui pradėjus lankyti mokyklą – vaiko suruošimas 1 klasei (365,60 Eur mokslo reikmenims, kuprinei, rūbams, batams, 60 Eur klasės mokytojai už pratybų sąsiuvinius) pareikalavo kur kas didesnių išlaidų nei įprastai kasdieniams vaiko poreikiams. Pateikė išlaidas pagrindžiančius kasos čekius.

Susipažinus su ieškovės pateiktais pirkinių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais (kasos čekiais), pažymėtina, jog, nors jie ir nepagrindžia absoliučiai visų ieškovės prašomų priteisti išlaidų dalies, tačiau didžiąją dalį pagrindžia ir yra susiję su vaiko poreikių tenkinimu. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (vaiko gimimo liudijimo, kt.), šalių elektroninio susirašinėjimo duomenų bei teismo posėdžiuose šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalių vaikas 2018 m. rugsėjį pradėjo lankyti 1 klasę. Teismas laiko esant akivaizdu, kad suruošiant mokinį, ypač pirmoką, mokyklai mokslo metų pradžiai tėvai patiria išlaidas, kurios yra didesnės, nei įprastai tenkinant kasdienius vaiko poreikius, kadangi tenka nupirkti vaikui naujai visus mokymosi reikmenis, kuprinę, reikalingus rūbus, avalynę ir kt. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl patirtų papildomų išlaidų ir jų dydžio išleidžiant vaiką į 1 klasę, išlaidų dydis nėra nepagrįstai didelis ir atitinka šiandienines rinkos kainas. Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 212,80 Eur papildomų išlaidų, patirtų sūnui pradėjus lankyti 1 klasę priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje šalys nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad patvirtintą bendravimo tvarką būtina keisti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savarankiškus reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako ir toliau nagrinėja bei vertina šalių argumentus, įrodymus dėl to, kokia konkrečiai bendravimo tvarka labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko H. J. interesus, užtikrintų abiejų tėvų teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu tikslino savo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, todėl teismas vadovaujasi paskutine 2018 m. lapkričio 16 d. rašte atsakovo nurodyta bendravimo tvarka.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bylos šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie tęsiasi nuo pat santuokos nutraukimo 2014 m. vasarą. Būtent tuo pagrindu, kad šalims nepavyksta gera valia susitarti dėl bendravimo su vaiku, šalys kreipėsi į teismą dėl civilinių teisių gynimo (CK 1.138 straipsnis). Abiems šalims pateikus savarankiškus reikalavimus, joms kilo įrodinėjimo našta dėl geriausių vaiko interesų. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiui sūnui, kuriam liepos 16 d. sukaks aštuoneri metai, šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas. Šių faktorių svarbą nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu vaiko apklausą atlikusi teismo psichologė A. A., išsakiusi poziciją, kad vaikui yra reikalinga stabilesnė aplinka ir stabili situacija, nurodė, jog yra gražus ryšys su abiem tėvais ir rekomendavo jį išsaugoti, taip pat nurodė, kad vaikui yra priimtina ta bendravimo tvarka, kuri buvo jau nustatyta.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus abiejų bylos šalių pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, konstatuotina, kad vaiko gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra vaiko motinos (ieškovės) patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios pagrindinės nuostatos iš esmės atitinka šiuo metu nusistovėjusią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir kuri yra priimtina jų vaikui bei tinkama įvertinant vaiko teisę į saugią ir stabilią aplinką. Taigi ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra teismo tvirtintina su kai kuriomis išlygomis:

„Atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 iki sekmadienio 19.00, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą.“

Atsakovas savo 2018 m. lapkričio 16 d. raštu siūloma bendravimo tvarka (10 punktas) siekė, kad bendravimui su tėvu vaiką savo lėšomis pristatytų ieškovė, o vaiką grąžintų į namus pas ieškovę savo lėšomis atsakovas. Nurodė, kad jis vaiką visą laiką pasiimti pats negalėtų, kadangi penktadienį bus pavargęs po darbo ir fiziškai nebegalės dar vykti į Kauną pasiimti vaiko. Atsakovas teismui pateikė medicininių dokumentų išrašą ir 2018 m. lapkričio 15 d. prašyme teismui prijungti dokumentus nurodė, kad remiasi šiais medicininiais duomenimis, pagal kuriuos atsakovas F. J. turi sveikatos problemų, dėl kurių jam yra nerekomenduojamos kelionės poilsio nuo darbo metu, kaip įrodymu sprendžiant klausimą dėl vaiko nuvežimo ir parvežimo naštos dalinimosi. Atsakovo atstovė nurodė, kad vaiko vežiojimo į susitikimus su atsakovu naštą prašo padalinti abiem tėvams po lygiai, kadangi atsakovui vežtis vaiką po darbo pavargusiam penktadienį gali būti nesaugu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė gyvena Kaune, atsakovas – Klaipėdoje. Kaip jau minėta ir aukščiau sprendime, susipažinus su atsakovo pateiktu medicininių dokumentų išrašu, iš jo matyti, kad atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių sveikatos sutrikimų atsakovas apskritai negalėtų vykti į keliones. Šiuo atveju įvertindamas tai, kad bus pavargęs po darbo, atsakovas neįvertina to, kad šalių mažametis vaikas lygiai taip pat gali būti pavargęs po mokyklos ir ilgos kelionės kas antrą savaitgalį vaiką gali varginti.

Teismas pažymi, kad atvykdamas pas vaiką ir parsiveždamas jį į savo gyvenamąją vietą ir bendraudamas su juo, atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rūpintis ir išlaidomis, kurias jis turės įgyvendindamas savo teisę. Atsakovas turi pastovias pajamas, bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, kad iš jų ir iš ieškovės gaunamo 116 Eur išlaikymo vaikui galėtų išlaikyti save ir vaiką. Teismo vertinimu, atsakovas šiuo metu yra pajėgus padengti kelionės į Kauną pas sūnų išlaidas, o pageidavimas permesti šią naštą ieškovei, kuriai ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiūra, be kita ko, auginančiai 9 mėnesių kūdikį, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovo siūloma tvarką, pagal kurią ieškovė privalėtų atvežti vaiką į Klaipėdą pas atsakovą.

Teismo iniciatyva, atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatomą bendravimo tvarką vaikas su tėčiu turės galimybę bendrauti nuo pat penktadienio vakaro, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas sekmadienį sutrumpinamas 1 valanda, nurodant, kad vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą iki 18.00 val., nes tai labiau atitiks vaiko interesus, kadangi vaikas turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti po kelionės iš Klaipėdos į Kauną bei prieš mokslo dieną pirmadienį ugdymo įstaigoje, pasiruošti pamokoms ir laiku susiruošti miegoti.

Išimtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.“

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pats vaikas (2018 m. kovo 9 d. pokalbio su Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos specialiste bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. apklausos teisme metu) nurodė, kad žino, jog vienas savaitgalis yra skirtas bendrauti su tėčiu, kitas savaitgalis yra skirtas laikui su mama, įvertinant psichologės rekomendacijas siekti užtikrinti kuo stabilesnę situaciją vaikui, šiuo atveju 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas. Tiek ieškovė, tiek šalių vaikas turi teisę planuoti savo laiką, laisvalaikį, keliones, vaiko nusistovėjęs gyvenimo ritmas turi būti kuo mažiau trikdomas.

„Atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovui neprieštaraujant, ieškovė dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovės siūlomo apibrėžimo – „poriniais“ ir „neporiniais“ metais, tiek atsakovo siūlomo apibrėžimo – „kas antrais metais“, reikšmė iš esmės yra tapati. Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės siūloma tvarka yra aiškesnė, kadangi abiejų tėvų teisės pagal siūlomą formuluotę yra lygios. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, tiek atsakovas dirba, tiek ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbo ne laisvai savo pasirinkimu planuojamu darbo grafiku. Teismo nuomone, nei atsakovas, nei ieškovė negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, kadangi tai priklauso ne tik nuo pačių šalių, bet ir nuo darbovietės administracijos, kitų darbuotojų ir pačių šalių poreikių, kurie kiekvienais metais gali skirtis, todėl nustatyti, kaip siūlo atsakovas, kad tais metais, kai atsakovas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną, atsakovo ir vaiko leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai liepos 16 d., nėra pagrįsta.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į itin konfliktišką šalių santykį, dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje vienas iš tėvų galėtų tik jeigu kitas vaiko tėvas neprieštaraus, tačiau neturi ribojama kito iš tėvų galimybė pasveikinti su gimtadieniu vaiką, perduoti jam dovanas, todėl teismo iniciatyva papildomai bendravimo tvarkoje tai nurodoma.

Dėl vaiko mokyklos atostogų, atsakovo atstovės teigimu, teisinga būtų nustatyti, jog šias atostogas vaikas praleidžia su atsakovu, kadangi ieškovė ir taip daugiau praleidžia laiko su juo. Teismo vertinimu, spręsti, kad ieškovė, su kuria liks gyventi šalių nepilnametis vaikas, dėl to praleis daugiau su vaiku laiko, todėl vien atsakovas su vaiku turi leisti laiką per jo mokyklos atostogas, nėra pagrįsta, kadangi skirtingas yra laiko leidimas su vaiku, kai jam nereikia eiti į mokyklą, būrelius, nuo laiko, kai vaikui kasdien reikia eiti į mokyklą. Atostogų metu vaikas daugiau laisvo laiko, kurį gali išnaudoti bendram laisvalaikiui ar pramogoms su šeima ir kt. Pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Rūpintis vaiku, bendrauti su juo, dalyvauti jo auklėjime ir pan. yra ne tik tėvo ar motinos teisė, bet ir pareiga (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, nepagrįsta būtų atimti iš ieškovės teisę būti su sūnumi jo mokyklos atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiūri šalių nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo siūlomoje bendravimo tvarkoje apskritai neįtraukė vaiko mokyklos atostogų, teismo iniciatyva į bendravimo tvarką yra papildomai įtraukiamos nuostatos dėl ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku lygiomis teisėmis vaiko mokyklos atostogų metu.

„Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00. iki gruodžio 25-os dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina.

Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00. iki sausio 1-os dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną vaikas praleidžia su motina.

Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina.“

Teismas sutinka su ieškovės siūloma aukščiau nurodyta vaiko bendravimo švenčių metu tvarka ir bendravimo laiko sekmadienį netrumpina, kadangi po gruodžio 25 d. eina nedarbo diena gruodžio 26 d., kurią vaikui bet kuriuo atveju dar nereikia eiti į mokyklą, be to, buvimas su artimaisiais švenčių metu yra išimtinis laikas, kuris būna ne kiekvieną ar kas antrą savaitgalį. Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo lygią teisę būti su vaiku vaiko Šv. Velykų atostogų metu, papildo bendravimo tvarką, numatant, kad kas antrais metais atsakovas turės teisę būti su vaiku ir jo Šv. Velykų atostogų metu.

„Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00. iki 19.00., paimant vaiką iš jo gyve­namosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.“

Logiška yra sąlyga ir praktikoje dažniausiai nustatoma, kad vaikas su tėvu bendrauja tėvo dieną, o su mama motinos dieną, ieškovės siūloma nuostata iš esmės atitinka ir atsakovo siūlomą tvarką šių švenčių metu, todėl ši sąlyga nekeistina. Taip pat netrumpintinas laikas sekmadienį, atsižvelgiant į jau aukščiau išdėstytus argumentus dėl bendravimo laiko švenčių metu netrumpinimo.

Atsakovas siūlo papildomai įvesti sąlygą, kad su vaiku kiekvienas iš tėvų bendrauja ir per savo gimtadienį. Pažymėtina, jog vaiko tėvų gimtadienių dienos nebūtinai visada sutaps su savaitgaliais ar kitomis dienomis, kai vaikui nereikia eiti į mokyklą. Teismo nuomone, tokia sąlyga būtų nepagrįsta, kadangi vaikas, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, privalo lankyti ugdymo įstaigą ir negalėtų praleisti pamokas vien tam, kad švęsti su tėvais jų gimtadienius.

„Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dieną, ir turi baigtis iki 20.00.

Atsakovo bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus.“

Teismo nuomone, netikslingas yra ribojimas, kad bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dieną, kadangi svarbiausia yra sąlyga, kad bendravimas tokiomis priemonėmis vyktų atsižvelgiant į vaiko norus, sveikatos būklę ir vaiko režimą, todėl 30 minučių ribojimas yra perteklinis ir šalintinas.

Nesutiktina su atsakovo siūlymu nustatyti, kad elektroninio ryšio priemonėmis tėvas nevaržomai turi teisę bendrauti ne vėliau kaip iki 22 val. Teismo nuomone, mokyklinio amžiaus vaikui (šiuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimą ir nuolatinę, stabilią bei sveiką gyvenimo aplinką, būtina yra pailsėti, pasiruošti miegui anksčiau negu iki 22 val., todėl ieškovės siūlomas laikas bendravimui iki 20.00 val. labiau atitinka vaiko interesus.

Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, atsakovė per protingą terminą privalo apie tai informuoti ieškovą.“

Vaiko liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios vaikas gali negalėti niekur vykti, vaikui liekant nuolat gyventi su ieškove, jos rūpestis ir atsakomybė yra slaugyti sergantį vaiką. Aukščiau nurodytos sąlygos yra tvirtinamos be pakeitimų, kadangi jos atitinka vaiko interesus.

Pažymėtina, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, kad šalys ją galėtų tinkamai vykdyti, nekvestionuodami bendravimo tvarkos ir tokiu būdu nekeldami tarpusavio konfliktinių situacijų, kurias vaikas išgyvena labai jautriai. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo siūlymai nustatyti, kad visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas šalims visus vaiko ugdymo klausimus derinti komunikuojant tarpusavyje yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl vaiko būrelių lankymo. Bylos šalims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos šalių susitarimo. Teismo nuomone, netikslinga pagal atsakovo siūlymą nustatyti, kad atsakovas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo įstaigą ir domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, kadangi abu tėvai turi lygias teises domėtis savo vaiku, byloje nėra duomenų, kad atsakovui yra kliudoma atvykti į vaiko ugdymo įstaigą, todėl tokios atsakovo siūlomos sąlygos yra perteklinės.

Dėl atsakovo siūlomos sąlygos, kad atsakovas informuoja prieš dieną iki jo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovę sms žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu yra logiška, tam, kad šalys ir jų nepilnametis vaikas galėtų planuoti savo laiką ir laisvalaikį, todėl bendravimo tvarka papildytina šia sąlyga.

Teismas akcentuoja šalims, kad ateityje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (vaikui sulaukus vyresnio amžiaus ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.

Pateikiant ieškinį teismui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo padidinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 23 Eur ((84 Eur × 12) × 3 % × 75 % = 23 Eur), už reikalavimą priteisti papildomas išlaidas (212,80 Eur) vaikui mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė pateikdama teismui ieškinį valstybei sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą vaikui mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovės ieškinio du reikalavimai (dėl išlaikymo padidinimo ir papildomų išlaidų) tenkinti pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 43 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Vienas ieškovės reikalavimas (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), už kurį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį tenkintas 90 %, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 67,50 Eur (75 Eur × 90 % = 67,50 Eur) išlaidų dėl ieškovės valstybei už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė V. G. turėjo 5645,72 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (už patikslintų ieškinių surašymą, nuomones dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, pagal ieškovės atstovo advokato pateiktą išlaidų detalizavimą advokato nustatytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą ir kitus rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ieškovės elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo. Iš 3 ieškovės pareikštų reikalavimų 2 tenkinti visiškai, o vienas tenkintas 90 %, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos 5457,72 Eur (5645,72 Eur × 96,67 % = 5457,72 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas už priešieškinio teismui pateikimą sumokėjo valstybei 75 Eur žyminį mokestį todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2,50 Eur (75 Eur × 3,33 % = 2,50 Eur) išlaidų dėl atsakovo valstybei už priešieškinio pateikimą sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas F. J. pateikė įrodymus dėl jo turėtų 2177,60 Eur išlaidų advokato pagalbai. Šios išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą. Iš ieškovės atsakovui priteistinos 72,51 Eur (2177,60 Eur × 3,33 % = 72,51 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, proporcingai jos atmestų reikalavimų daliai.

Iš atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai taip pat priteistinos teisme turėtos 6,89 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) – 6,66 Eur (6,89 × 96,67 % = 6,66 Eur) nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atmesti atsakovo F. J. priešieškinio reikalavimą dėl vaiko H. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. J. skirtų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo F. J. ir H. J. matymosi ir bendravimo tvarką:

1. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 iki sekmadienio 18.00, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą.

2. Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į sekantį artimiausią savaitgalį, tomis pačiomis sąlygomis. Pasinaudoti teise perkelti bendravimą į atsakovui nepriklausantį savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.

3. Išimtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.

4. Atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovui neprieštaraujant, ieškovė dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką.

5. Ieškovė organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes neporiniais metais. Ieškovei neprieštaraujant, atsakovas dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, ieškovei prieš 2 dienas jam pranešant šventės vietą ir laiką.

6. Sūnaus H. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, perduoti dovanas.

7. Atsakovas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų, arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Atsakovo ir vaiko bendravimas per vaiko vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.

8. Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00. iki paskutinės atostogų dienos 18.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

9. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00. iki paskutinės atostogų dienos 18.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

10. Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00. iki gruodžio 25-os dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

11. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną šiame punkte nustatyta tvarka vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

12. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

13. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00. iki paskutinės atostogų dienos 18.00. arba iki antros Šv. Velykų dienos 19.00., jeigu atostogos baigiasi šia diena, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas Šv. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

14. Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00. iki 19.00., paimant vaiką iš jo gyve­namosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

15. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos bei atsižvelgiant į vaiko norą. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.00.

16. Atsakovo bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus.

17. Vaikui susirgus (vaiką hospitalizavus arba vaikui dėl sveikatos būklės negalint lankyti mokyklos, atsakovė privalo nedelsdama pranešti apie vaiko ligą ieškovui), jei tai pasitaiko porinį – tėvo bendravimo su vaiku – savaitgalį, vaikas praleidžia savaitgalį gydomas su ieškove. Sekantis savaitgalis (neporinis) dėl to atsakovui nėra perleidžiamas. Ieškovė ir atsakovas gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.

18. Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, atsakovė per protingą terminą privalo apie tai informuoti ieškovą.

19. Tėvas įsipareigoja prieš dieną iki tėvo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovę sms žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu.

Išaiškinti šalims, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212,80 Eur (du šimtai dvylika eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) papildomų išlaidų.

Priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,50 Eur (šešiasdešimt septyni eurai ir penkiasdešimt euro centų) jos turėtoms išlaidoms žyminiam mokesčiui.

Priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5457,72 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt du euro centai) jos turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43 Eur (keturiasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio bei 6,66 Eur (šeši eurai ir šešiasdešimt šeši euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,50 Eur (du eurai ir penkiasdešimt euro centų) jo turėtoms išlaidoms žyminiam mokesčiui.

Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,51 Eur (septyniasdešimt du eurai ir penkiasdešimt vienas euro centas) jo turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai.

Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. liepos 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.