Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka netenkintinas

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal FABĮ nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos (FABĮ 9 str. 1 d.). Taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia: 1) FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis; 2) plano projektą; 3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria (FABĮ 9 str. 2 d.).

Pareiškėjo pateiktais duomenimis, jo pradelstų įsipareigojimų suma – 69365,07 Eur, įsiskolinimas AB SEB bankui sudaro 66205,02 Eur, įsiskolinimas UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 3160,05 Eur. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad bendrovės turimas reiklavimas pareiškėjo atžvilgiu yra iš viso 3270,44 Eur, remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3339-769/2016.

Bylos duomenimis, 2008-01-22 tarp pareiškėjo ir AB SEB banko buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas iš viso 65327,22 Eur dydžio kreditas, skirtas buto, adresu (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas minėto buto įkeitimu. Teigia, kad pareiškėjas nebegali įvykdyti įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį, kadangi pareiškėjas neturi tiek pajamų, jog galėtų pilnai padengti paimtą paskolą. Vienintelės pareiškėjo pajamos yra pareiškėjo darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini), kuris vidutininškai per mėnesį sudaro 540 Eur, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjui nebegaunant pakankamai pajamų, jis nebegalėjo mokėti AB SEB bankui įmokų už paimtą kreditą, todėl bankas nutraukė kredito sutartį.

Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, aiškiai viršija 25 MMA.

Bylos duomenimis, pareiškėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas transporto priemonių neturi. Nurodė, kad pareiškėjo disponuojama grynųjų piniginių lėšų suma yra tik ta apimtimi, kiek pareiškėjas gauna darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2008 metais, kai sudarė kredito sutartį, jo pajamos per mėnesį buvo apie 2400 Lt, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri bankrutavo.. Nurodė, kad atlyginimas statybų sektoriuje mažėjo, jo darbdavys bankrutavo. Pradėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį gaudavo apie 400 – 420 Eur per mėnesį, šiuo metu jo atlyginimas siekia apie 540 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad dirbti daugiau negali, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų ir yra nemokus.

Kartu pažymėtina tai, kad fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas bankroto bylai iškelti. Tam, kad būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, turi būti ir kitos sąlygos: pirma, asmuo turi verstis individualia veikla ar gauti pajamas, kad jis galėtų vykdyti patvirtintą planą ir atsiskaityti su kreditoriais, nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); antra, prašantis iškelti bankroto bylą asmuo turi būti sąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); trečia, neturi būti kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių, ribojančių bankroto bylos iškėlimą.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-07 nutartimi bankrutuojančio A. J. bankroto bylą nutraukė, atsižvelgus į tai, kad patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas tvirtinimui nustatytu terminu nepateiktas, prašymų pratęsti mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo terminą negauta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas turi du kreditorius, tai yra AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nustatyta, kad pareiškėjas informavo savo kreditorius apie tai, kad jis ketina pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu nusiuntė kreditoriams mokumo atkūrimo planą su balsavimo biuleteniu. Nei vienas kreditorius pareiškėjui neatsiuntė balsavimo biuletenio ar kito dokumento, kuriame būtų išreikštas pritarimas ar nepritarimas mokumo atkūrimo planui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad bendrovė dar 2016-05-12 išsiuntė pareiškėjui pastabas/pasiūlymus dėl siūlomo patvirtinti 2016-04-15 mokumo atkūrimo plano bei 2016-05-12 balsavimo raštu biuletenį, kuriuo nepritarė pareiškėjo 2016-04-15 mokumo atkūrimo planui.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Lietuvos Respublikos FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas pritaria ar nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. nustatytiems plano reikalavimams.

Vienas iš aspektų, dėl kurio kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su 2016-04-15 mokumo atkūrimo planu, yra tai, jog pateiktame mokumo plane nėra jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, pareiškėjui net ir nesiėmus jokių mokumo atkūrimo veiksmų, vis tiek bus vykdomas tinkamai. Teigia, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai, jog jis tik tikisi susirasti geriau apmokamą darbą yra absoliučiai deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais konkrečiais įrodymais, kad egzistuoja didesnio darbo užmokesčio perspektyva ir pan. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dirbti daugiau negali, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą, ir argumentų dėl planuojamo mokumo atkūrimo galimybių teismui nenurodė.

Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktame teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidoms visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metai) siūloma skirti 5400 Eur plius PVM, atskaičiuojant iš pajamų, gautų pardavus pareiškėjo turtą. Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Šiuo atveju, plane nėra bankroto administravimo išlaidų pagrindimo. FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Šiuo atveju, plane nurodoma numatoma pareiškėjui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 36507 Eur. Bankroto administravimo išlaidoms iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, numatoma skirti 5400 Eur plius PVM (iš viso – 6534 Eur), kas sudaro 17,90 procentų nuo numatomos turto pardavimo kainos. Jeigu turtas būtų parduotas pigiau, procentinė dalis, skirta bankroto administravimo išlaidoms, dar padidėtų, todėl tai neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ išreiškė poziciją, kad būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma turi būti pagrįsta rašytiniais įrodymais. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). UAB „Ūkio paskolų draudimas“ nurodė, kad mokumo atkūrimo plane yra nurodytos neprotingo dydžio išlaidos maistui – 240 Eur per mėnesį, kadangi ši suma yra artima minimaliai mėnesinei algai (atskaičius mokesčius). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 240 Eur sumą, kuri reikalinga maistui per mėnesį, padalinus iš 30 dienų, vienai dienai skiriama 8 Eur suma maistui. Konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nurodė nepagrįstai dideles išlaidas maistui – būtiniesiems poreikiams.

Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyti turto pardavimo terminai, todėl laikytina, kad tai pažeidžia FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. nuostatą.

Taipogi plane nurodyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas yra 3160,05 Eur dydžio. Tačiau bendrovės turimas reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu yra 3154,93 Eur skola, 5,12 Eur delspinigių, 71 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 39,39 Eur palūkanų (5 procentų metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 3160,05 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2016-05-12) iš viso 3270,44 Eur, remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3339-769/2016. Todėl tokio plano, į kurį neįtrauktas patikslintas kreditoriaus reikalavimas, patvirtinimas pažeistų tokio kreditoriaus interesus.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas pasirinko supaprastintą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tvarką. Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Taikant supaprastintą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą teismui privalo pateikti FABĮ 9 str. 2 d. 1-3 p. nurodytus dokumentus ir duomenis bei plano projektą.

Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad teismui pateiktas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ nuostatų. Teismui konstatavus, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 9straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjo A. J. fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka paskelbti viešai teismo interneto svetainėje.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.