- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-7406-1025/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01019-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- G. N.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę „N.“, atsakovei „N.“.
Reikalavimu pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakove 1995-12-30 sudarė santuoką, 1996-06-20 gimė sūnus, kuris šiuo metu jau pilnametis. Iš pradžių santuokinis gyvenimas nelabai sekėsi, trūko pinigų, atsakovė daug dėmesio skyrė savo išvaizdai, dirbo kosmetologe, siekė karjeros, norėjo gražaus gyvenimo, kurio Lietuvoje ji nematė, todėl 2012 m. abu išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, atsakovė toliau kėlė savo kvalifikaciją, dažnai vykdavo į konferencijas. Dėl nuolatinių atsakovės kelionių kilo įtarimų, jog ji yra neištikima. Siekdamas išsaugoti šeimą pasiūlė atsakovei grįžti į Lietuvą, tačiau atsakovė išvyko tobulintis į Dubajų. Nuo 2017 metų bendras gyvenimas nutrūko, nes atsakovė vengė grįžti į šeimą. 2019 metais pavasarį atsakovė buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau su ja susitikti nepavyko. Jų šeima iširusi, nėra pagrindo tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Atsakovė nuolat demonstravo nepagarbą ieškovui, paliko šeimą, buvo neištikima, todėl santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Bendrų kreditorių neturi, abu darbingi, sveiki, todėl išlaikymo neprašo. Iki santuokos sudarymo buvo paveldėjęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2006-07-05 pardavė. 2009 m. atsakovei buvo padovanota dalis namo, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrai įgyto ir dalintino turto neturi.
Atsakovei ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 130 str.), atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog šalys bendro gyvenimo negyvena beveik dvejus metus. Atsakovė santuokinių ryšių su ieškovu nepalaiko ir nesiekia santuokos išsaugoti. Šalys kartu negyvena nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kai atsakovė išvažiavo į Dubajų kelti kvalifikaciją, tačiau kur atsakovė dirba ir kuo tikslių duomenų neturi. Ieškovas bandė išsaugoti šeimą, siūlė atsakovei grįžti į šeimą, tačiau atsakovė atsisakė ir nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė išvykusi į Dubajų nutraukė šeimyninius santykius su ieškovu, nebepalaikė ryšio, neteikė moralinės paramos, nutrūko santykiai ir su pilnamečiu sūnumi. Be to, atsakovė buvo ieškovui neištikima, nes būdama užsienyje bendravo su įvairių tautybių vyrais ir nerodė jokio noro grįžti pas ieškovą. Atsakovė 2019 m. sausio mėnesį buvo Lietuvoje, tačiau susitikti su ieškovu atsisakė. Ieškovas asmeninių kreditorių neturi, bendrų kreditorių neturi, dalintino turto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 1995-12-30 ieškovas ir atsakovė susituokė, santuoką įregistravo Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (b. l. 6). VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovo bei atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos teritorijoje, nėra (b. l. 7,11). VĮ „Regitra“ duomenis ieškovo ir atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 17). Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovė pramogauja ir fotografuojasi su kitais asmenimis, demonstruoja savo kūną. Iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų su atsakove telefonu matyti, jog ieškovas domisi ir teiraujasi apie atsakovės darbą, gyvenimą, primena apie sūnų ir šeimą, o atsakovė nurodo, jog ji yra Dubajuje, dirba, karjera sekasi gerai, taip pat šalys bendrauja dėl motinos ir šalių sūnaus santykių, kalba apie santuokos nutraukimą, atsakovė atsiprašo ieškovo apie savo pasirinkimą likti užsienio valstybėje ir tęsti karjerą (b. l. 118-129). Atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Sodros duomenis atsakovė Lietuvoje nedirba (b. l. 35). Iš antstolio lydraščio šaknelės matyti, jog atsakovės brolis nurodė, jog atsakovė išvykusi iš Lietuvos (b. l. 51). Ieškovas nurodė, jog bendrų bei asmeninių kreditorių neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Iš ieškovo paaiškinimų bei bylos medžiagos, nustatyta, jog šalys nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymo skirti terminą susitaikyti nepateikė, ieškovas nurodė, jog nebėra jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi.
Ieškovas prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė išvyko į užsienį ir paliko ieškovą, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio nutraukė visus ryšius su ieškovu bei pilnamečiu sūnumi, neteikė jokios moralinės paramos šeimai, visiškai juo nesirūpino, nedėjo jokių pastangų grįžti į šeimą ir kartu gyventi, be to, ji buvo neištikima.
Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – ieškovui) tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Taigi sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atveju, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (toliau – CPK) 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1995-12-30, 1996-06-20 jiems gimė sūnus, kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Šalių bendru sutarimu 2012 metais ieškovas kartu su atsakove išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, atsakovė kėlė savo kvalifikaciją, rūpinosi darbu bei karjera, 2017 metais atsakovė, siekdama karjeros, išvyko į Dubajų. Atsakovė išvykus dirbti į Dubajų atsisakė grįžti pas ieškovą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teikdamas, jog atsakovė buvo jam neištikima, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės neištikimybės sutuoktiniui faktą. Nors ieškovas teigia, jog atsakovė, būdama užsienyje, komandiruotėse artimai bendravo su skirtingų tautybių vyrais ir buvo jam neištikima, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Ieškovo pateiktos nuotraukos tik įrodo, jog atsakovė puikiai atrodo, pramogauja ir dalinasi savo gyvenimo akimirkomis su draugais socialiniuose tinkluose. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nusifotografavusi su dviem vyrais ir šias nuotraukas įkėlė į socialinį tinklapį, niekaip neįrodo, jog atsakovė buvo neištikima ieškovui. Taigi objektyvių duomenų, jog atsakovė santuokos metu gyveno ir artimai bendravo su kitais vyrais, kas sąlygojo šalių santuokos iširimą, byloje nėra pateikta, todėl ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės fakto, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Ieškovas teigia, jog atsakovė jį paliko, išvyko gyventi į užsienį, atsisakė grįžti pas ieškovą ir nutraukė su ieškovu bei sūnumi santykius, dėl ko bendras šalių gyvenimas nutrūko. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas susirašinėjimas tarp šalių, jog atsakovė atsiprašo ieškovo, jog paliko ieškovą ir nusprendė gyventi atskirai nuo jo.
Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Ieškovas nurodė, jog vyko kartu su atsakove gyventi į užsienį, jog ji galėtų daryti karjerą, atsakovei išvykus į Dubajų prašė atsakovės grįžti į šeimą, tačiau atsakovė nesutiko toliau gyventi su ieškovu. Taigi ieškovas ėmėsi pastangų, kad jų santuoką būtų tvirta, vyko kartu su atsakove į užsienį, atsakovei išvykus į Dubajų prašė jos grįžti į šeimą, tačiau kaip matyti atsakovės pasirinktas gyvenimo būdas, dėmesys sau bei karjerai, atitolino vieną nuo kito, nebeliko bendrų susisaistymo taškų. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktinių ryšiams nutrūkus atsakovė dėjo pastangas atkurti ir išsaugoti santuoką. Akivaizdu, kad abiejų sutuoktinių gyvenimas atskirai turėjo didelę įtaką šeimos gyvenimui ir jų santuokos tvirtumui. Atsakovė nebandė keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, darbo bei gyvenamosios vietos. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo santuokines pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė ieškovo moraliai, supriešino savo asmeninius ir šeimos interesus.
Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutuoktinių bendravimą ir elgesį gyvenant bendrai, ieškovo pastangas išsaugoti santuoką, sprendžia, jog atsakovę tenkino gyvenimas skyrium ir ji nesiėmė jokių priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Atsakovė nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio išvyko į Dubajų ir daugiau nebegrįžo pas ieškovą, nutraukė visus santykius su šeima. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui – dėl jos elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, atsakovė iškėlė savo asmeninius poreikius aukščiau šeimos poreikių, nedėjo pastangų atkurti nutrūkusius santuokinius ryšius ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovė savo valia paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nebegrįžo į šeimą ir ja nesirūpino. Atsakovė, išvykdama į užsienį ir palikdama šeimą, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 str. 3 d.) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų nurodyti motyvai ir argumentai bei pridėti juos patvirtinantys įrodymai, kad dėl santuokos iširimo kaltas ir ieškovas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3. 49 str. 2 d., 3.60 str. 2, 3 d., CPK 178, 185 str.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam ir atsakovei santuokines pavardes. Atsakovė nepateikė atsiliepimo. Šalys turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės, ieškovui paliktina jo pavardė „N.“, o atsakovei – „N.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Ieškovas nurodo, jog yra darbingas ir gali save išlaikyti, sveikatos problemų neturi, todėl neprašo priteisti jam išlaikymo iš atsakovės. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė dirba. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovui iš atsakovės nėra, taip pat nėra pagrindo priteisti išlaikymo atsakovei, nes atsakovė dirba, be to santuoka nutrauktina dėl jos kaltės (CK 3.72 str. 1, 4 d.)
Dėl turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu šalys bendro nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto neturi.
Dėl prievolių kreditoriams padalijimo
Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 str., CPK 382 str. 1 d. 5 p.).
Ieškovas nurodė, jog santuokos metu bendrų bei asmeninių prievolių neįgijo (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų - 75 Eur žyminio mokesčio ir 423,50 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Ieškovo pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir realios, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 4 d.).
Byloje yra susidariusių 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 1995-12-30 ir įregistruotą Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. N. ir G. N. (ikisantuokinė pavardė B.) nutraukti dėl atsakovės G. N. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: G. N. - „N.“, M. N. – „N.“.
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Priteisti iš atsakovės G. N. 498,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. N..
Priteisti iš atsakovės G. N. 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.