Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-02 · Civilinė byla Nr. e2-2654-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-02
Bylos Nr.
e2-2654-863/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
Bankrutuojančios SIA „MP finance“
Atsakovas
Techpoint OU
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Bankrutuojančios SIA „MP finance“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant jos ieškinio, nagrinėjamo Latvijos Rygos miesto Pardaugavos teisme, atsakovui Techpoint OU, reikalavimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – TECHPOINT OU, veikiančios per filialą Lietuvoje, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių bei esančių pas TECHPOINT OU, veikiančios per filialą Lietuvoje, ar trečiuosius asmenis areštą 565 942,75 Eur sumai.

2. Prašyme nurodė, kad Rygos mieste Pardauguvos teisme užvesta civilinė byla pagal pareiškėjos ieškinį dėl 565 942,75 Eur skolos priteisimo iš TECHPOINT OU. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš bylos šalių 2019 m. liepos 17 d. pasirašytos paskolos sutarties, kurios pagrindu pareiškėja suteikė atsakovei 359 900 Eur paskolą, lėšas pervesdama į atsakovės Lietuvos filialo sąskaitą banke. Reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo grindžiamas šalių pagal Latvijos materialinę teisę sudarytą sutartį. Nurodyta, jog skolininkė Lietuvoje turi atsiskaitomąją sąskaitą(–as), galimai ir kito turto, iš kurio galėtų būti tenkintinas pareiškėjos, Rygos teisme nagrinėjamas, reikalavimas. Pareiškėja, visų pirma nurodė, kad pareikštas ieškinys Rygos teismui yra tikėtinai pagrįstas faktu, jog ji suteikė paskolą, kuri nebuvo grąžinta. Antra, pareikšto reikalavimo suma viršija 500 000 Eur, todėl laikytina didele atsižvelgiant į tai, kad skolininkės įstatinis kapitalas – 2 508 Eur, neturi turto, nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar kituose projektuose. Be to, skolininkė Estijos registrui neteikia finansinių ataskaitų nuo jos įsteigimo, t. y. keturis metus, nemoka mokesčių, negauna pajamų. Taigi galimai nevykdo jokios veiklos. Dėl šių priežasčių mano, kad skolininkės turtinė padėtis yra bloga ir menkai tikėtina, jog pagerės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl prašymo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

4. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikciją patikrina jau bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

5. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (savo iniciatyva). Todėl teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, ES teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

6. Iš pareiškėjos prašymo matyti, jog pareiškėja yra Latvijoje registruota bendrovė; į Lietuvos apygardos teismą pareiškėja kreipėsi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant ieškinio prieš atsakovę - Estijoje registruotą bendrovę Techpoint OU – reikalavimus, pareikštus Latvijos, Rygos miesto Pardaugavos teisme. Taigi pareiškėjos pateiktas prašymas turi akivaizdų tarptautinį (užsienio) elementą. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 35 straipsnyje nustatyta, jog Valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Taigi Reglamento 35 straipsnis numato, kad ES valstybės narės teismui gali būti pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

7. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, teismo jurisdikcija pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį sietina su papildomomis, ESTT praktikoje suformuluotomis, sąlygomis: pirma, prašoma taikyti priemonė turi būti laikinoji arba apsaugos priemonė kaip ji suprantama pagal Reglamentą ir, antra, turi būti nustatytas realus (reikšmingas) ryšys tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir jas taikančio teismo teritorinės jurisdikcijos. Šių sąlygų nesant teismo jurisdikcija pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį negali būti nustatyta. Laikinosiomis ar apsaugos priemonėmis Reglamento prasme laikytinos laikiną poveikį turinčios priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti esamą teisinę ar faktinę situaciją tam, kad apsaugoti teises, kurių pripažinimo siekiama teisme, turinčiame jurisdikciją dėl ginčo esmės (ESTT 1992 kovo 26 d. sprendimas Reichter byloje Nr. C-261/90). Ši sąvoka iš esmės atitinka Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių sąvoką, pagal kurią laikinosiomis apsaugos priemonėmis pripažįstamos laikino pobūdžio priemonės, susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, skirtos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba laikinai (bylos nagrinėjimo laikotarpiui) sureguliuoti ginčo situaciją, siekiant išvengti nepataisomos žalos atsiradimo ar jos didėjimo. Nors ESTT Van Uden byloje Nr. C-391/95 suformuota realaus (reikšmingo) ryšio tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir šias priemones taikančio teismo teritorinės jurisdikcijos sąlyga Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnyje tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau jos nuosekliai laikomasi Reglamento Briuselis I bis taikymo praktikoje. Be to, šios sąlygos pripažinimą patvirtina ir Reglamento Briuselis I bis preambulės 33 punktas, pagal kurį, kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria valstybės narės teismas, neturintis jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį Reglamentą Briuselis I bis tokių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas tos valstybės narės teritorija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-823/2018).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti areštą atsakovės, Lietuvoje veikiančios per čia įsteigtą filialą, turtui, siekdama užtikrinti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą iš areštuotų lėšų. Pareiškėja prašyme nurodė ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, jog atsakovės filialas Lietuvoje turi sąskaitą banke, į kurią buvo pervestos skolintos lėšos. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, esančiam Lietuvoje, atitinka Reglamento Briuselis I bis 35 nuostatų taikymo sąlygas, t. y. Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti klausimą dėl atsakovės turto arešto.

Dėl pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu, teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 straipsnio 1-2 dalys). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

10. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (atsakovui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-157/2016; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017).

12. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atlieka tik preliminarų ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimą, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

13. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo ir prie jo pridėto Latvijos teisme nagrinėjamo ieškinio turinio – nurodytų aplinkybių apie paskolos atsakovei suteikimą, pridėtų rašytinių įrodymų apie realų pinigų pervedimą į atsakovės Lietuvos filialo sąskaitą – teismas sprendžia, jog pagal pareiškėjos dėstomas aplinkybes ji tikėtinai pagrindžia savo ieškininius reikalavimus, todėl egzistuoja viena – pirma iš sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

14. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra kokių nors duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti teismo galutiniu sprendimu jam nustatytų įpareigojimų įvykdymo, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

17. Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia didele ieškinio suma (500 000 Eur), aplinkybėmis, jog atsakovė nevykdė jokios realios veiklos (verslo) – įmonė buvo naudojama išimtinai vien tik neteisėtoms finansinėmis operacijoms atlikti. Paaiškino, jog iš teismui teikiamų rašytinių įrodymų (pačios pareiškėjos sąskaitos išrašo) matyti, jog pareiškėja lėšas gavo tik iš trečiojo asmens Envestio SI OU, o jas gavusi netrukus jas pervesdavo atsakovei (jos filialui Lietuvoje). Negana to, paskolos sutarties sudarymo metu atsakovei tariamai vadovavo (duomenys neskelbtini) gimusi J. A., kuriai 2 mln. eurų paskolos sandorio sudarymo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metai. Su šia atsakovės vadove Estijos institucijos 2021 m. nesėkmingai bandė susisiekti. Dėl to pareiškėja mano, kad atsakovė buvo bei tebėra atstovaujama, tikėtina statytinio vadovo, ir tai verčia abejoti atsakovės sąžiningumu.

18. Vertinant pareiškėjos argumentus apie atsakovei pareikšto ieškinio didelę sumą, pažymėtina, jog ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Tuo atveju, jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto ieškinio reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019). Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto reikalavimo turtinės apimties negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikšto reikalavimo, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kurio reikalavimu tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių - arešto taikymui būtina nustatyti aplinkybes apie atsakovės nesąžiningą elgesį. Vertinant pareiškėjos argumentus apie grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su statytiniu atsakovės vadovu, negalėjimu su juo susisiekti. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, jog atsakovė nuo pat jos įsteigimo 2018 metais niekuomet nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Estijos viešajam registrui, taip pat atsakovės filialas Lietuvoje, VĮ „Registrų centras“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nuo pat jo įsteigimo jokių su filialo veikla susijusių dokumentų Juridinių asmenų registrų neteikia. Šios aplinkybės tikėtinai pagrindžia pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, jog atsakovė jokios realios veiklos nevykdo, taip pat pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nes atsakovės elgesys yra nesąžiningas.

20. Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas mato pagrindą pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

21. Spręsdamas dėl areštuotino atsakovės turto rūšies, teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovo palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai).

22. Piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas, todėl banko sąskaitose esančios piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais. Atsižvelgiant į išdėstytą bei pagrindinius civilinio proceso principus (teisingumo, sąžiningumo, protingumo), pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas reikalavimo sumai, jo nekonkretizuojant (paliekant pareiškėjai teisę kreiptis į antstolį dėl konkretaus turto arešto), ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovės piniginės lėšos, turtinės teisės, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su ieškove. Iš areštuotų lėšų leidžiami privalomi mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas, atsiskaitymai su darbuotojais bei pareiškėja pagal pareikštą reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 – 145 straipsniais, 147 straipsniu, 290 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Bankrutuojančios SIA „MP finance“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.

Pareiškėjos Bankrutuojančios SIA „MP finance“, juridinio asmens kodas 42403025758, buveinės adresas Sturmanu iela 29-1, Ryga, Latvija, reikalavimams, nagrinėjamiems Latvijos Rygos miesto Pardauguvos teisme, užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei Techpoint OU, juridinio asmens kodas 14460001, buveinės adresas K. Karberi 6213919, Talinas, Estija, veikiančiai per filialą Lietuvoje, kodas 305167180, registruotos buveinės adresas Latvių g. 19A-7, Vilnius, priklausantį nekilnojamąjį turtą 565 942,75 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt penkių tūkstančių devyni šimtai keturiasdešimt dviejų eurų ir 75 euro centų) sumai, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą paminėtai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei jį valdyti ir naudoti.

Iš areštuotų lėšų atsakovei leisti atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su darbuotojais bei pareiškėjai pagal pareikštą reikalavimą.

Nutartį vykdyti skubiai.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į antstolį. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti atsakovei, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registrui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok