- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-778-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01707-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nerstalita“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „SB Elektra“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Nerstalita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5830-840/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SB Elektra“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Nerstalita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė UAB „SB Elektra“ pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 2 669,34 Eur skolos ir 60 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės UAB „Nerstalita“. Nurodė, kad UAB „Nerstalita“ neatsiskaitė pagal dvi sąskaitas už atliktus vikšrinio ekskavatoriaus remonto darbus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Nerstalita“ 2 669,34 Eur skolos ir 53 Eur žyminio mokesčio UAB „SB Elektra“ naudai.
Skolininkė UAB „Nerstalita“ pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės UAB „SB Elektra“ pareiškimo, kurie Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi buvo priimti ir kreditorei nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas pareikšti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Kauno apylinkės teisme 2018 m. sausio 22 d. gauta kreditorės UAB „SB Elektra“ ir skolininkės UAB „Nerstalita“ 2018 m. sausio 17 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti ir grąžinti kreditorei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino UAB „SB Elektra“ ir UAB „Nerstalita“ 2018 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį. Panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. išduotą teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. eL2-5830-840/2018 pagal kreditorės UAB „SB Elektra“ pareiškimą skolininkei UAB „Nerstalita“ dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukė. Gražino UAB „SB Elektra“ 75 procentus 53 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 259 per kredito įstaigą Kaišiadorių kredito unija. Teismas nurodė, kad šalių pateikta 2018 m. sausio 17 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų, todėl tvirtintina. Taip pat teismas šalims išaiškino, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Nerstalita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir netvirtinti UAB „SB Elektra“ ir UAB „Nerstalita“ 2018 m. sausio 17 d. taikos sutarties. Nurodė, kad UAB „SB Elektra“ 2017 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija SBE Nr. 00040 buvo išrašyta už UAB „Nerstalita“ priklausančio ekskavatoriaus „Samsung SE210 LC-3“ variklio galvos remontą. UAB „SB Elektra“ pradėjusi remonto darbus informavo, kad ekskavatoriaus variklio galva yra defektuota, negali būti remontuojama ir yra netinkama naudojimui, todėl ją pakeitė kita bei atliko remonto darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. 17/10/09/1, kuriame nurodytas darbų/panaudotų detalių sąrašas. Po 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties pasirašymo, UAB „Nerstalita“ darbuotojai iš UAB „SB Elektra“ atsiėmė variklio galvą (kurią UAB „SB Elektra“ pripažino netinkama) ir ją nuvežė į UAB „Variklių galvučių remonto centras“ suremontuoti. Tačiau UAB „Variklių galvučių remonto centras“ nustatė, kad galvutė yra tinkama ir UAB „Nerstalita“ elektroniniu paštu atsiuntė variklio galvutės defektavimo aktą Reg. Nr. 103, kuriame nurodė, kad ekskavatoriaus „Samsung SE210 LC-3“ variklio galva su žyma „S 3.25 3925400 00“ yra be defektų, sandari ir tinkama naudojimui. Kadangi UAB „SB Elektra“ neteisingai nustatė, kad variklio galva yra defektuota, todėl atliko darbus, kurių nereikėjo atlikti ir už juos (galvutės plovimą, valymą, galvutės sandarumo patikrinimą ir galvutės remontą) nepagrįstai išrašė sąskaitą. Išaiškėjus naujoms aplinkybėms, UAB „Nerstalita“ nesutinka su 2 669,34 Eur įsiskolinimu UAB „SB Elektra“, o žinojusi šias aplinkybes taikos sutarties pasirašymo metu būtų jos šiai sumai nepasirašiusi.
Atsiliepimas
Kreditorė UAB „SB Elektra“ atsiliepimu į skolininkės UAB „Nerstalita“ atskirąjį skundą prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Be to, tarp šalių sudaryta Taikos sutartimi buvo išspręstas ne tik ginčas dėl piniginių sumų priteisimo bei jų padengimo, bet ir visi kiti ginčytini klausimai, tarp jų ir suderintas piniginių sumų padengimo grafikas bei jį skolininkė pradėjo vykdyti, t. y. skolininkė 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymais pervedė kreditorei po 354 Eur. Tokiais veiksmais skolininkė patvirtino ne tik savo laisvą valią tokią sutartį sudaryti, bet ir valią ją vykdyti, t. y. sutikimą dėl tokio dydžio skolinio įsipareigojimo kreditorei egzistavimo bei jo patvirtinimo. Taikos sutartimi šalys vienareikšmiškai patvirtino, jog sudarydamos tokio pobūdžio sutartį, jos išreiškia savo tikrąją valią ir ketinimus, ir tai daro laisva valia.
Skolininkė nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios šalių pateikta Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, o teismo priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skolininkė tik dirbtinai bando kelti klausimus dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl kreditorės atliktų variklio galvutės remonto darbų. Kreditorė pažymi, kad netgi skolininkės nurodomos neva egzistuojančios faktinės aplinkybės dėl skolos nepagrįstumo nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Kreditorė skolininkės kvietimu 2017 m. rugsėjo mėn. atvyko į statybvietę apžiūrėti skolininkei priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus Samsung SE210LC-3. Tačiau gedimas buvo nustatytas ne vietoje ir ne kreditorės, bet tik tuomet, kai skolininkės sutikimu, 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „Du mikronai“ patikrinimui buvo pateikta variklio galvutė bei nustatyta, jog variklio galvutė yra su defektu. Kreditorė pažymi, kad buvo atliktas variklio galvutės remontas ir kiti remonto darbai, bet ne pakeista galvutė. Skolininkei PVM sąskaitos–faktūros ir atliktų darbų aktai buvo pateikti, skolininkė juos priėmė, dėl atliktų darbų jokių pretenzijų kreditorei nereiškė.
Skolininkės nurodytų aplinkybių dėl variklio galvutės nuvežimo į UAB „Variklių galvučių remonto centras“, kad ji būtų suremontuota bei nustatymo, jog galvutė yra tinkama naudojimui, nepatvirtina skolininkės pateikiami įrodymai byloje. Skolininkės pateiktas 2018 m. vasario 2 d. UAB „Variklių galvučių remonto centras“ defektavimo aktas Nr. 103 nėra pasirašytas atsakingo asmens, iš jo nėra aišku, ar ta pati variklio galvutė, kuri ir buvo kreditorės remontuojama buvo pateikta apžiūrai. Taip pat skolininkės pateikta UAB „Variklių galvučių remonto centras“ 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 15163 nėra apmokėta. Dėl to darytina išvada, kad galimai kreditorės suremontuota variklio galvutė net nebuvo pateikta apžiūrai, tuo tarpu, defektavimo aktas bei PVM sąskaita–faktūra yra išrašyti faktiškai neatlikus juose nurodytų darbų. Be to, skiriasi tiek PVM sąskaitos–faktūros išrašymo data (ji yra ankstesnė) bei defektavimo akto surašymo data.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Patvirtindamas taikos sutartį rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ji neprieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo nuostatams bei viešajam interesui, bet ir nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kad taikos sutartį galima tvirtinti rašytinio proceso tvarka, tačiau tvirtinant šią sutartį yra priimama nutartis, kuriai taip pat taikomi CPK 291 straipsnio pirmosios dalies penktojo punkto reikalavimai, t. y. joje be kita ko turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Tai yra būtina, nes kiekviena iš šalių, nutarčiai neįsiteisėjus, turi procesines prielaidas šią nutartį, o tuo pačiu ir sudarytą taikos sutartį, ginčyti. Kaip matyti, skolininkė šia galimybe ir pasinaudojo.
Suprantama, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, o šalims pateikus byloje tvirtinti taikos sutartį, nutarties motyvai galėtų būti ir labai glausti, kaip, iš esmės, ir yra nusistovėjusioje teismų praktikoje tvirtinant taikos sutartis. Tačiau šiuo atveju nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių pateikta tvirtinimui taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Todėl apeliacinės instancijos teismas net negali patikrinti ir pasisakyti ar ši pirmosios instancijos teismo išvada teisinga ar ne, ir kodėl ji tokia padaryta.
Antra svarbi aplinkybė yra tai, kad skolininkė, siekdama ginčyti sudarytą taikos sutartį turi įrodinėti ir materialiosios teisės normų pažeidimus, t. y. šią sutartį ginčyti įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus. Iš skundo argumentų galima būtų suprasti, kad apeliantė ginčija teismo patvirtintą šalių sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo, kadangi, jei būtų žinojusi esminę aplinkybę, kad variklio galva nedefektuota – nebūtų sutikusi mokėti už kreditorės atliktą galvos keitimą, detales ir remonto darbus. Trumpiau tariant, apeliantė ginčija taikos sutartį ir vadovaudamasi vienu iš CK numatytu sandorio negaliojimo pagrindu (CK 1.90 straipsnis).
Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 10 – 12 punktuose nurodytus motyvus konstatuotina, jog: a) apeliantė, laikydamasi CPK nustatyto reglamentavimo turėjo teisę skųsti šią teismo nutartį ir ja įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pasinaudojo; b) skundą, nors ir glaustai, grindžia taikos sutarties prieštaravimu vienam iš sandorio negaliojimo pagrindų; c) nėra nutartyje teismo motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių pateikta tvirtinimui taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Bylą gavęs teismas turėtų iš naujo įvertinti aplinkybes, ar šalių pateikta tvirtinimui sutartis atitinka jų valią, ar yra sudaryta abiem šalims žinant esminius sandorio faktus, ir tik po to spręsti dėl sutarties tvirtinimo ar netvirtinimo bei tokią nutartį motyvuoti, kaip kad numatyta CPK 291 straipsnio pirmosios dalies penktajame punkte. Be kita ko pažymėtina, jog ir viešasis interesas reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais (žr. pvz. LAT 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-456/2010). Todėl spręsdamas dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo, teismas pateiktą sutartį turi analizuoti ir šiuo aspektu.
Pasisakant dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumento, jog taikos sutartis buvo pradėta vykdyti, dėl ko negalima jos panaikinti, pažymėtina, jog tvirtinant taikos sutartį tarp šalių atkuriama teisinė taika dėl ateities (t. y. kokios teisės ir pareigos saistys šalis ateityje), tikintis, kad jos geruoju vykdys tai, ką sutarę. Šiuo atveju akivaizdu, kad skolininkė neketina geruoju toliau vykdyti patvirtintos taikos sutarties. Nors teismo patvirtinta taikos sutartis ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio antrosios dalies ketvirtasis punktas), tačiau tam, kad jis būtų priverstinai vykdomas, turi būti išduodamas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnio trečioji dalis). Jau dabar yra akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, kas reiškia, jog toks klausimas negali būti išnagrinėtas vykdymo proceso tvarka sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, o turi būti sprendžiami šioje civilinėje byloje. Todėl šis kreditorės argumentas neturi įtakos, kad būtų galima atmesti atskirąjį skundą, o greičiau priešingai – išsprendus ginčą civilinėje byloje, po to nekiltų kliūčių išsiieškoti skolą vykdymo procese.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.