Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-29 · Civilinė byla Nr. e2A-632-642/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
e2A-632-642/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02486-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
R. L., I. S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-632-642/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02486-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-1030/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, patikslintą ieškinį atsakovams R. L. ir I. S. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti jai iš atsakovų I. S. M. ir R. L. 9 633,94 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės atstovui įvertinus įmonės finansinius ir kitus duomenis, buvo nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. S. M. sudarė įmonei nenaudingą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią perėmė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 801,93 Eur sumą. Šis skolos perkėlimas iš karto tapo našta įmonei, jos ji nepajėgė vykdyti, o iškėlus bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visos 24 801,93 Eur sumos kreditinį reikalavimą.

3. Atsakovas R. L. nuo 2018 m. spalio 24 d. buvo paskirtas įmonės vadovu. Jo vadovavimo metu susidarė įmonės įsipareigojimai kreditoriams, t. y. 9 633,94 Eur suma, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pranešė, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2018 m. spalio 25 d.

4. Įmonė 2018 metais dirbo nuostolingai ir neturėjo jokios objektyvios galimybės ne tik padengti šių įsipareigojimų, tačiau ir atkurti savo nemokumo. Bankroto procedūra įmonei buvo inicijuota tik 2020 m. vasario mėnesį. Bankroto bylos iniciatorius buvo įmonės kreditorius. Dėl galimo atsakovo aplaidumo įmonės įsiskolinimai ir kreditiniai įsipareigojimai galėjo dar labiau išaugti.

5. Pažymima, kad asmenų, apdraustų socialiniu draudimu, įmonėje nėra. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad įmonė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto registro duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, taip pat nurodė, jog ieškovės skola pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sudaro 1 081,02 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. 2019 m. sausio 16 d. atleistas paskutinis ieškovės darbuotojas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės teisinis statusas neįregistruotas, atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui viso veiklos periodo balansų.

7. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė I. S. M. įmonės vadove buvo paskirta (išrinkta) nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 24 d., o atsakovas R. L. įmonės vadovu buvo paskirtas (išrinktas) nuo 2018 m. spalio 24 d., kai turėjo būti sudarytas 2018 m. įmonės balansas, todėl jam kuo puikiausiai turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis.

8. Atsakovai sąmoningai matydami įmonės finansinę būklę nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditiniai įsipareigojimai neaugtų ir neatsirastų naujų, o sąmoningai juos didino bei leido jiems atsirasti. Patvirtintų pirmosios ir antrosios eilės kreditorių kreditinių reikalavimų suma siekia net 9 633,94 Eur. Ši suma turi būti priteisiama solidariai iš atsakovų, kadangi žala atsirado dėl jų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

9. Atsakovė I. S. M. atsiliepimu prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovo R. L., o ne atsakovės vadovavimo įmonei metu susidarė įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė vykdė normalią ekonominę ūkinę veiklą. Svarbu yra tai, kad atsakovė įmonei vadovavo tik ne visus penkis mėnesius nuo jos įsteigimo. Šiuo laikotarpiu nebuvo pasibaigę finansiniai metai, todėl ir įmonės 2018 metų balansas dar nebuvo sudarytas. Atsakovė savo vadovavimo laikotarpiu neturėjo jokios pareigos inicijuoti bankroto bylą. Ieškovė neįrodinėja atsakovės, kaip vadovės, pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento ir įmonės nemokumo momento. Ji tik nurodo, kad 2018 m. birželio 15 d. atsakovė sudarė įmonei nenaudingą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią buvo perimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio suma 24 801,93 Eur. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti, tuo labiau kad atsakovės vadovavimo metu ieškovei nebuvo suėję minėtos 2018 m. birželio 15 d. skolos perkėlimo sutarties (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminai, o kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė savo kreditinio reikalavimo. Taigi, ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų delsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei padaryta žala, todėl ieškinys atsakovei turėtų būti atmestas, nenustačius visų privalomųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

10. Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad įmonė faktiškai nustojo vykdyti veiklą 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, todėl visi ieškovės nurodyti kreditiniai reikalavimai yra atsiradę ne 2019, o 2018 metais. Ieškovė buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. gegužės 15 d. Įmonė buvo įsteigta, siekiant teikti viešojo maitinimo paslaugas Klaipėdoje, t. y. kavinės veiklai, tačiau įmonė susidūrė su nemokumo problemomis tik dėl to, kad naujai įsteigtai kavinei „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus veiklą išsinuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), dėl patalpų nuomininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningų veiksmų kavinės veiklą reikėjo nutraukti. Kadangi visos MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarė kavinės veiklos vykdymo laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio mėnesio MB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo darbuotojų, todėl realus žalos padidėjimas galėtų būti lygus nebent po 2019 m. balandžio 1 d. kreditorių už vėlesnį laikotarpį priskaičiuotų delspinigių dydžiui, tačiau, ieškovei šių aplinkybių neįrodinėjant, ieškinys turėtų būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad įmonė vykdė veiklą I. S. M. vadovavimo metu, tačiau įmonė negavo pelno. Nurodė, jog įmonės nemokumo momentu buvo sudaryta skolų perkėlimo sutartis.

12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

14.1. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės, teismas konstatavo, kad esant 2018 m. birželio 15 d. Skolos perkėlimo sutartyje (duomenys neskelbtini) numatytai konkrečiai jos vykdymo tvarkai, pagal kurią ieškovės perimta skola turėjo būti grąžinta ateityje sudarant papildomą susitarimą ir jame nustatyta tvarka suteikiant atitinkamas paslaugas, nėra pagrindo daryti išvados, kad vien tik sudarius skolos perkėlimo sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pradelstų įsipareigojimų ir taip pasikeitė įmonės finansinė būklė, kad būtų pagrindas MB „(duomenys neskelbtini)“ laikyti nemokia. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 21 598,93 Eur reikalavimo kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje atsisakė.

14.2. Dėl kitų skolinių įsipareigojimų teismas pažymėjo, kad kai kurie ieškovės skoliniai įsipareigojimai susidarė atsakovei einant įmonės vadovo pareigas. Ieškovės pateikti ir teismo surinkti įrodymai byloje leidžia konstatuoti, kad per atsakovės I. S. M. vadovavimo laikotarpį susidarė 3 029,30 Eur pradelstų įsipareigojimų.

14.3. Teismas konstatavo, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, turėjo nuomos teisę į veiklai reikalingą patalpą. Didžiausia 2 611,07 Eur skola kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidariusi už 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., taigi už neilgą laikotarpį. Teismas nurodė, kad nors įmonė turėjo einamųjų skolų, jos negali būti vertinamos kaip sistemingas ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditoriais ir tai nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad įmonės ūkinė komercinė veikla yra nebeperspektyvi, o įmonė yra nemoki.

14.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė I. S. M., kaip įmonės vadovė, savo vadovavimo laikotarpiu neturėjo pagrindo daryti išvadą apie įmonės nemokumą, todėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iškėlimo nepažeidė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei.

14.5. Dėl atsakovo R. L. civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad apdairus ir rūpestingas vadovas privalo nuolat vertinti savo įmonės finansinę būklę ir galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tokia jo pareiga negali būti siejama vien su finansinių ataskaitų rinkinio parengimu ar pateikimu viešajam registrui.

14.6. Teismas pažymėjo, kad, 2018 m. spalio mėn. nutrūkus patalpų nuomos santykiams, be to, kaip nurodė pats atsakovas, įmonei dėl to patyrus nuostolių ir nebevykdant ūkinės komercinės veiklos, jau turint einamųjų skolų, apdairiam ir rūpestingam vadovui turėjo tapti žinoma, kad įmonės finansinė būklė pasikeitė iš esmės, ji tapo nemoki. Todėl atsakovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnyje numatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Dėl šios pareigos nevykdymo išaugęs įmonės skolos dydis laikytinas žala, tarp jos ir atsakovo neveikimo yra priežastinis ryšys.

14.7. Teismas konstatavo, kad 3 029,30 Eur skoliniai įsipareigojimai yra atsiradę iki 2018 m. spalio mėnesio, todėl teismas padarė išvadą, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos išaugo 6 604,64 Eur (9 633,94 – 3 029,30). Būtent už tokio dydžio žalos atsiradimą yra atsakingas atsakovas R. L..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą dėl 6 604,64 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. L., priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantas nurodė, kad ieškovė turėjo ginčo byloje įrodinėti ir įrodyti faktą, kad, 2018 m. spalio mėnesį nutrūkus patalpų nuomos santykiams, įmonei dėl to patyrus nuostolių ir nebevykdant ūkinės komercinės veiklos, jau turint einamųjų skolų, apdairiam ir rūpestingam vadovui turėjo tapti žinoma, kad įmonės finansinė būklė pasikeitė iš esmės, ji tapo nemoki. Tačiau ieškovė to neįrodinėjo, teismui abstrakčiai patikslintu ieškiniu teigdama, kad atsakovui, kaip paskutiniam iki bankroto mažosios bendrijos vadovui, vėliausiai 2019 m. sausio mėnesį turėjo būti aiškios tiek įmonės didelės skolos, tiek patirti nuostoliai, dėl kurių yra nustatomas akivaizdus įmonės nemokumas.

15.2. Apeliantas nurodo, kad anksčiausia data, kada galėjo tapti žinoma MB „(duomenys neskelbtini)“ nepalanki finansinė situacija, yra 2019 m. kovo 31 d., kai pagal teisės aktais nustatytą reikalavimą reikia teikti metinę finansinę atskaitomybę

15.3. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principo reikalavimus, kadangi, ieškovei neįrodinėjant nemokumo atsiradimo momento, teismas be šalių prašymo ir be teisinio pagrindo savo iniciatyva ėmėsi rinkti ieškovei reikalingus įrodymus iš kitų teisme jau išnagrinėtų civilinių bylų sprendimų ir rėmėsi šiais duomenimis, priimdamas skundžiamą sprendimą.

15.4. Apeliantas nurodo, kad ieškovui įrodinėjant, kad įmonės nemokumas kilo 2019 m. sausio mėnesį, byloje turėjo būti surinkti įrodymai, kiek ir kokių kreditorių reikalavimai padidėjo nuo 2019 m. sausio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ne visi nuo 2018 m. spalio mėnesio atsiradę įmonės įsipareigojimai yra atsakovo netinkamo neveikimo pasekmė.

15.5. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo renkami jokie duomenys apie tuo metu buvusius įmonės pradelstus įsipareigojimus, nebuvo reikalaujama iš ieškovės pateikti pradelstų mokėjimų kreditoriams sąrašus ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nors visi įmonės buhalteriniai dokumentai yra pas ieškovę, apsiribojant konstatavimu, kad VĮ Registrų centrui balansai nebuvo pateikti.

15.6. Apeliantas nurodo, kad teikia teismui 2018 m. balansą, kurį buvo išsisaugojęs savo kompiuteryje. Iš jo matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo įmonės nemokumo būklės, t. y. įmonė turėjo turto ir neturėjo pradelstų įsipareigojimų.

15.7. Atsakovas pažymi, kad 2018 metus MB „(duomenys neskelbtini)“ užbaigė būdama moki, turėdama 13 025 Eur reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik 9 633,94 Eur skolų. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių ekspedijavimo ir krovinių sandėliavimo paslaugomis, visus 2019 metus įmonė naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliuoju ryšiu, papildomai teikiami įrodymai patvirtina, kad beveik visus 2019 metus MB „(duomenys neskelbtini)“ sprendė teisinius ginčus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turto ir tarpusavio skolų.

Atsiliepimas

16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apelianto apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

16.1. Atsakovė nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos įmonei iškėlimo nagrinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iškėlimo momentu, tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, ar kilo įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, ar vadovas šią pareigą pažeidė, kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nes vadovas atsakingas už savo vadovavimo įmonei laikotarpiu padarytą žalą, ir teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą neturi prejudicinės galios sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).

16.2. Atsakovė teigia, kad turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Tik nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

16.3. Pažymima, kad ieškovas tik abstrakčiai patikslintu ieškiniu teigė, jog R. L., kaip paskutiniam iki bankroto mažosios bendrijos vadovui, vėliausiai 2019 m. sausio mėnesį turėjo būti aiškios tiek įmonės ypač didelės skolos, tiek įmonės patirti nuostoliai.

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

17.1. Ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. nebevykdė veiklos, kuri mažintų patiriamus nuostolius. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. vykdė kokią nors pelningą veiklą.

17.2. Ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams.

17.3. Ieškovas neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Šį požymį, visų pirma, patvirtina faktas, kad per visą apelianto vadovavimo ieškovei laikotarpį kreditorių reikalavimai nebuvo padengti ir didėjo.

17.4. Atsakovo nurodyta 13 025 Eur dydžio reikalavimo teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti ir negali būti vertinama, vertinant ieškovės mokumą. Priešingai, ši reikalavimo teisė buvo bevertė, nes byloje nepateikta įrodymų apie realią galimybę atgauti skolą iš debitorės.

17.5. Jeigu apeliantas būtų inicijavęs ieškovei bankroto bylą dar 2018 m. spalio mėn., ieškovės kreditiniai reikalavimai nebūtų padidėję.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės dėl pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balansą, 2019 m. birželio 13 d. atsakymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, 2020 m. birželio 25 d. atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir į tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (CBP-3049 priedas) ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad dėl ieškovės bankroto iškėlimo 2020 m. vasario 19 d. į teismą kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi, patikslinęs bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą, patvirtino bankrutuojančios ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 9 633,94 Eur: VSDFV Klaipėdos skyrius – 1 056,90 Eur reikalavimas, VMI prie LR FM – 2 415,10 Eur reikalavimas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 84,37 Eur reikalavimas, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 2 893,94 Eur reikalavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 63,18 Eur reikalavimas, antstolė A. R. Ž. – 3 Eur reikalavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 142,65 Eur reikalavimas, antstolė V. D. – 23,25 Eur reikalavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 278,23 Eur reikalavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 628,56 Eur reikalavimas, antstolė R. V. – 44,76 Eur reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas); juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnis); juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

25. Skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą buvo įtvirtinta ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi atsakovo vadovavimo įmonei metu) nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016, 16 punktas).

27. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. L. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentą siejo su aplinkybėmis, kad 2018 m. spalio mėnesį nutrūko patalpų nuomos santykiai, įmonė dėl to patyrė nuostolių, turėjo einamųjų skolų ir nebevykdė ūkinės komercinės veiklos. Nustatyta, kad pagal kreditoriaus reikalavimą MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. Teismas pripažino, kad atsakovui, esant apdairiam ir rūpestingam vadovui, turėjo būti žinoma, kad įmonės finansinė būklė pasikeitė iš esmės, įmonė tapo nemoki, todėl atsakovas, pažeidęs pareigą laiku inicijuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą, yra atsakingas už padidėjusius kreditorių reikalavimus.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad anksčiausia data, kada jam galėjo tapti žinoma nepalanki MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija, yra 2019 m. kovo 31 d., t. y. data, kada teisės aktais yra nustatytas reikalavimas teikti metinę finansinę atskaitomybę. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jog apdairus ir rūpestingas vadovas privalo nuolat vertinti savo įmonės finansinę būklę ir galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o tokia jo pareiga negali būti siejama vien su finansinių ataskaitų rinkinio parengimu ar pateikimu viešajam registrui. Be to, pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, toks rinkinys viešajam registrui apskritai nebuvo pateiktas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi šie paminėti požymiai.

31. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo R. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes: „MB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė „(duomenys neskelbtini)“ iš nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2018 m. spalį, naujų patalpų nuomai greitai nepavyko rasti, dėl ko kavinės veiklą teko nutraukti. Be to, buvo ruduo, kada kavinių sezonas iš esmės yra pasibaigęs, dėl nurodytų aplinkybių atsakovas susidūrė su MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos finansavimo problemomis ir veiklos atnaujinti nebeturėjo jokių galimybių. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2018 m. spalio, kada išsikraustė iš patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje.“ Aplinkybės, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, atsakovas nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą.

32. Teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytas aplinkybes, kad ieškovas 2019 metais naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių ekspedijavimo ir krovinių sandėliavimo paslaugomis, visus 2019 metus įmonė naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliuoju ryšiu. Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina įmonės veiklos vykdymo faktą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Priešingai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (finansinis reikalavimas – 1 278,23 Eur), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (finansinis reikalavimas – 1 628,56 Eur) ieškovės bankroto byloje yra kreditorės. Duomenų apie tai, kad pradelstos skolos minėtiems kreditoriams susidarė iki 2018 m. spalio 24 d. (atsakovo, kaip ieškovės vadovo, pareigų ėjimo pabaigos), teismui nepateikta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo vadovavimo įmonei laikotarpiu vykdė įmonei pelningą veiklą. Priešingai, savo neveikimu atsakovas didino įmonės nuostolius ir kreditorių reikalavimų masę. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 9 633,94 Eur. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantas aplaidžiai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas iškelti įmonei bankroto bylą.

33. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. spalio mėnesio nebevykdė veiklos, kuri mažintų ar eliminuotų ieškovės patiriamus nuostolius, ir jau nuo 2018 m. spalio mėnesio ieškovei nebuvo perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį.

34. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad, apeliantui tapus ieškovės vadovu, ieškovė turėjo 3 029,30 Eur neįvykdytų įsipareigojimų (šio fakto apeliantas neginčija) ir šie įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, prie šių įsipareigojimų prisidėjo kiti įsipareigojimai, kurių ieškovė taip pat neįvykdė, ir todėl šiuo metu bendra ieškovės kreditorių reikalavimų suma yra lygi 9 633,94 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2018 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos išaugo iki 6 604,64 Eur (9 633,94 – 3 029,30).

35. Trečia, aplinkybę, kad ieškovė neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, patvirtina faktas, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. vasario 7 d. išrašo nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo. Iš Kelių transporto registro duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 16 d. atleistas paskutinis ieškovės darbuotojas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės teisinis statusas neįregistruotas, atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui viso veiklos periodo balansų. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokio nors turto. Be to, pažymėtina tai, kad per visą apelianto vadovavimo ieškovei laikotarpį kreditorių reikalavimai (3 029,30 Eur), atsiradę iki apeliantui pradėjus atstovauti ieškovei, nebuvo padengti ir tik didėjo.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog ieškovė iki 2019 m. spalio 31 d. turėjo 13 025 Eur dydžio reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl debetinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik kad nepagrindė debetinės skolos susigrąžinimo realumo, tačiau priešingai – patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir ieškovė taikos sutartimi atsisakė šios reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo realios galimybės atgauti skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos reikalavimo teisė niekada nebuvo įgyvendinta, daroma išvada, jog apeliaciniame skunde nurodyta 13 025 Eur dydžio reikalavimo teisė neturi reikšmės, vertinant ieškovės mokumą.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad iš 2018 m. balanso, kurį, atsakovo teigimu, jis buvo išsisaugojęs savo kompiuteryje, matyti, jog 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė nebuvo nemoki, t. y. įmonė turėjo turto ir neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateikiamą dokumentą vertina kritiškai, pažymėdamas, kad atsakovo pateiktas dokumentas nėra patvirtintas (pasirašytas) ir jis laiku įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui. Be to, kaip matyti iš pateikto dokumento, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, trumpalaikio turto įmonė turėjo už 3 320 Eur, ilgalaikio turto neturėjo, nuosavo kapitalo nurodyta suma „neigiama“, t. y. -63 370 Eur, nepaskirstytojo pelno (nuostolių) nurodyta suma taip pat „neigiama“, t. y. -65 870 Eur. Taigi, dokumente pateikti duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, ir nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta, kad būtent atsakovo valdymo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, tačiau atsakovas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdė, taip didindamas kreditorių įsipareigojimus. Tokie veiksmai nėra suderinami su atidaus ir rūpestingo įmonės valdymo reikalavimais bei tinkamu reagavimu į įmonės nemokumo problemas.

39. Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos taikymo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovo pareigos laiku inicijuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą pažeidimo.

40. Kaip jau minėta, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo padarytos žalos dydžio, pagrįstai nurodė, jog atsakovas negali būti laikomas atsakingu už skolas, atsiradusias iki vadovaujamos įmonės nemokumo momento. Todėl, sprendime konstatavęs, kad 3 029,30 Eur skoliniai įsipareigojimai yra atsiradę iki 2018 m. spalio mėn., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos išaugo 6 604,64 Eur (9 633,94 – 3 029,30).

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent atsakovo vadovavimo įmonei metu susidarė 6 604,64 Eur skola kreditoriams ir ji didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl būtent už tokio dydžio žalos atsiradimą yra atsakingas atsakovas R. L.. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Kiti apeliacinio skundo ir argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Atsakovo (apelianto) R. L. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė likviduojama MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 700 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. L. 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei likviduojamai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė