Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant L. D., Dalei Butkienei, Vilmai Matulevičienei

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam M. V., kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, jo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovei Jolitai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės 2019 m. kovo 14 d. nutarimo Nr.56-ANR-N-398-2019 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.56-ANR_N-398-2019 administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 str.1 d., t. y. kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 13:54 val. Bučiūnų k., Vilkaviškio r. sav. kelyje Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis, vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankirtoje užbaigdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 140.1, 8 punktus, bei jam skirta 200 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). ANK 618 str.2 d. nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš 2019 m. kovo 14 d. nutarimo Nr.56-ANR-N-398-2019 matyti, kad jį surašant buvo pažeisti ANK 618 str. 2 d. reikalavimai - motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nepaimtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jam nepasiūlyta jį pateikti, nepaimtas ir neištirtas pažeidimo vaizdo įrašas, neapklausta liudytoja J. K., nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokole ir nutarime, kas rodo, jog jis savo pažeidimo nepripažino.

Administracinio nusižengimo protokole, bei nutarime skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pareiškėjo veiksmai nurodyti, kaip išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimas kito ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, sankirtoje užbaigiant lenkimo manevrą kirtimas ištisinės kelio ženklinimo linijos. Nurodoma, kad jis tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 140.1, 8 punktus. KET 140 punkte išvardintos vietos, kuriose lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. KET 8 p. nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 str.1 d., kuris numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas skunde kaip skundo argumentą nurodė tai, kad pareigūnai spręsdami jo atsakomybės klausimą už ANK 420 str. 1 d. pažeidimą iš esmės remiasi vaizdo įrašu, tačiau atidžiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, negalima vienareikšmiškai teikti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o visos abejonės šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų būti aiškinamos kaltininko naudai. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat teigė, kad buvo brūkšniuota paprasta linija, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, aplenkęs, ir lenkimo pabaigoje pamatęs, kad sankryža, ir grįžęs į savo juostą, baigęs per brūkšniuotą liniją, prieš sankryžą. Teismas, siekdamas išsamiai ištirti pareiškėjo skundą, įpareigojo instituciją, atlikusią administracinio nusižengimo tyrimą, teismui pateikti įvykio vietos apžiūrą. Teismui buvo pateiktas įvykio vietos planas, darytas 2019-05-17 (b. l. 53). Iš šio plano matyti, kad jame pavaizduota sankryža – šalutinis kelias iš kairės. Nuo sankryžoje esančios punktyrinės linijos iki kelio ženklo ,,Šalutinis kelias iš kairės“, kuris draudžia lenkti sankryžoje, yra 126,60 m. Kelio ženklas stovi į dešinę nuo važiuojamosios dalies 3,10 m. atstumu. Nuo kelio ženklo yra punktyrinė linija, kuri į ištisinę pereina likus 40,54 m. iki minėtos punktyrinės linijos sankryžoje. Punktyrinė linija sankryžoje yra 18,30 m. ilgio, už jos yra 88,25 m. ištisinė linija. Plane nurodytą informaciją patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 54-66). Iš į bylą policijos pateiktų fotonuotraukų bei vaizdo įrašo neginčytinai nustatyta, kad prieš sankryžą yra įrengtas KET 1 priedo 1 p. ,,įspėjamieji kelio ženklai” kelio ženklas Nr.110 ,,šalutinis kelias iš kairės”, kuris draudžia lenkti sankryžoje, esančioje už šio kelio ženklo. Šis kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“ stovi dešinėje pusėje toliau nuo kelio griovyje prie medžių, jo niekas neužstoja (b. l. 66). Pareiškėjas nurodė, kad grįžo į savo juostą per punktyrinę liniją iki sankryžos, sprendžiant iš plano tai turėjo būti likus 40 m. iki sankryžos punktyrinės linijos. Kitoje vietoje jis per punktyrinę liniją galėjo grįžti sankryžoje, arba 88 m. už sankryžos. Liudytojas M. J. patvirtino, kad lenkimas buvo per punktyrines linijas, tačiau kartu teigė, kad jis sankryžos nepastebėjęs, aplenkę du automobilius. Liudytoja policijos pareigūnė J. K. nurodė, kad pareiškėjas paspaudęs greitį ją aplenkė, kirsdamas ištisinę liniją ir sankryžą, mananti, kad pradėjo lenkti kirsdamas ištisinę liniją, nes ji eina prieš sankryžą, o jų automobiliai susilygino sankryžoje ties punktyrine linija, baigė lenkti taip pat kirsdamas ištisinę liniją. Teismas susipažinęs su pateiktu vaizdo įrašu (b. l. 29), nustatė, kad jo 26 sek. matyti, kaip policijos automobilio dešinėje pusėje yra kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“, kuris draudžia lenkti, priekyje punktyrinė linija, 27 sek. matyti, kad automobilį aplenkia kitas automobilis, tuo metu linija yra dar punktyrinė, tačiau iš karto už ženklo jie pradeda ilgėti, kas rodo, jog artėjama prie ištisinės linijos, tačiau automobilis važiuoja toliau priešinga eismo juosta, pravažiuoja autobusų stotelę kairėje, važiuodamas priešinga eismo juosta, maždaug ties 30 sekunde jis važiuodamas priešinga juosta pravažiuoja sankryžą su šalutiniu keliu kairėje, už sankryžos aplenkia važiuojantį sunkvežimį, kurį ties 40 sekunde aplenkia ir policijos automobilis. 33 sek., policijos automobiliui esant sankryžoje, automobilis baigia lenkimo manevrą už krovininio automobilio, policijos pareigūnui privažiavus prie tos vietos matyti (39 sek.), kad šioje vietoje jau yra brūkšniuota linija, o ne ištisinė, šioje vietoje lenkia ir policijos automobilis. Visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad nėra neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjas kirto ištisinę liniją grįždamas į savo juostą, dėl ko konstatuotina, kad jis kirto ją leistinoje vietoje. Toliau matyti, kad policijos automobilis prisiveja jį aplenkusį automobilį, matyti aplenkusiojo automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 min. 40 sek.). Policijos automobilio vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatyta, kad prieš sankryžą liudytojos J. K. vairuojamas automobilis galimai judėjo 84 km/ ha greičiu. Vaizdo įrašas patvirtina pareiškėjo parodymus, kad lenkimo manevrą pareiškėjo vairuojamas automobilis pradėjo ir baigė per brūkšniuotą liniją, t. y. patvirtina pareiškėjo parodymus, kad jis lenkimą pradėjo ir užbaigė leistinoje vietoje, tačiau paneigia jo tvirtinimą, kad lenkimo manevrą jis užbaigė iki sankryžos, bei patvirtina faktą, kad jis lenkimą tęsė per sankryžą, kurioje draudžiama lenkti, važiuodamas priešinga juosta, o lenkimą užbaigė tik aplenkęs kitą automobilį, kirsdamas punktyrinę liniją. Vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis lenkimo manevrą galėjo užbaigti prieš sankryžą, nes aplenkė policijos automobilį ties ženklu ,,Šalutinis keliasi iš kairės“, nuo kurio iki sankryžos pradžios buvo apie 126 m., buvo pakankamai toli, galėjo kitą automobilį aplenkti už sankryžos, tačiau to nepadarė, toliau važiuodamas priešinga kryptimi, bei pabaigdamas lenkimo manevrą dar aplenkdamas vieną automobilį.

KET 3.9 p. nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Teismas įvertinęs pareiškėjo veiksmus, matomus iš vaizdo įrašo, kad jis pradeda lenkimą prie kelio ženklą ,,Šalutinis kelias iš kairės“ per brūkšniuotą liniją, t. y. leidžiamojoje vietoje, aplenkia policijos automobilį, toliau važiuodamas priešinga juosta, važiuoja kairėje ištisinės linijos, kerta sankryžą, toliau važiuoja kairėje pusėje ištisinės linijos, aplenkia dar vieną automobilį, kas kelių taisyklių nėra draudžiama, ir per brūkšniuotą liniją grįžta atgal į savo juostą, nors joks automobilis realiai sankryžoje nebuvo aplenktas, daro išvadą tai buvo dviejų automobilių lenkimas, ir jis vyko per sankryžą. Tai, kad pareiškėjas sankryžoje neaplenkė automobilio, nedaro jo pažeidimo mažiau pavojingesniu, kadangi lenkimo manevras sankryžoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes neatsakingu lenkimu sankryžoje keliamas pavojus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi iš šalutinio kelio gali išvažiuoti ir sukti į dešinę kita transporto priemonė, kurios vairuotojas gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro, t.y. nevažiuoja iš dešinės priešinga eismo juosta.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis KET 140.1 p. nepažeidęs, lenkimą įvykdęs leistinoje vietoje, jokio sankryžos ženklo nepastebėjęs, nes manantis, kad tuo metu lenkęs policijos automobilį, kai buvo ženklas sankryža į kairę, jam užstojo. Iš vaizdo įrašo 26 sek. nustatyta, kad policijos automobilio dešinėje truputį priekyje matyti kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“, dar už sekundės matyti, kad M. V. vairuojamas automobilis jau yra priekyje kairėje maždaug per automobilio ilgį, o kelio ženklo jau nesimato, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo automobilis, policijos automobilis, kelio ženklas vienu metu buvo vienoje linijoje, ir tuo metu policijos automobilis užstojo kelio ženklą, esantį dešinėje. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas, pradėdamas lenkimą, negalėjo matyti šio ženklo būdamas savo juostoje, tuo labiau, kad buvo dienos metas, kelias tiesus, medžiai be lapų. Jis privalėjo įsitikinti prieš pradėdamas lenkti, dar būdamas savo juostoje, ar galima lenkti, ar jis spės grįžti į savo juostą po lenkimo, tame tarpe stebėti, ar nėra kelio ženklų, draudžiančių lenkimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kelio ženklas matosi 24 sek., o policijos automobilis pareiškėjo pilnai aplenkiamas 27 sek., ir gali grįžti į savo juostą leidžiamoje vietoje per punktyrinę liniją, tačiau to net nesiruošia daryti, o už sankryžos aplenkia kitą automobilį. Be to šis ženklas nereiškia, kad už jo negalima lenkti, negalima lenkti sankryžoje, taip pat kirsti ištisinės linijos, kuri visą laiką būna prieš sankryžą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad lenkti sankryžoje draudžia ne tik minėtas ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“, bet ir kelio ženklinimas, numatytas KET 3 priedo 1.1 punkte „Siaura ištisinė linija“, kurio pagal KET 8 punktą turėjo laikytis pareiškėjas. Ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, ką darė pareiškėjas prieš sankryžą, ir už jos. Net jei pareiškėjas ir nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad jam buvo aiškiai matomas kelio ženklinimas, kuris iš esmės dubliuoja minėto kelio ženklo draudimą šioje vietoje atlikti lenkimo manevrą, bei pati sankryža. Be to pats pažeidėjas teigė periodiškai važiuojantis šiuo keliu, todėl teismas kritiškai vertina jo parodymus apie tai, jog jis nematė minimo ženklo, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė. KET taisyklių 5 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, 6 p. nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad jam KET reikalavimai yra žinomi, jis turėjo žiūrėti į kelio linijų ženklinimą ir kelio ženklus, todėl esant tokių aplinkybių visumai teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje ir aiškiai tai turėjo suvokti.

Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, kad pareiškėjas lenkimo manevrą užbaigė sankirtoje, o ne sankryžoje. KET sankryžos sąvokos nenumato, tik sankirtos. KET 3.17 p. nurodoma, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. nurodoma, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito. Įvykio vieta atitinka ir sankirtos, ir sankryžos sąvokas, be to, kad tai buvo sankryža rodo ir kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“. Tai, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime vietoje sankryžos nurodyta sankirta, esmės nekeičia, kadangi šios sąvokos iš esmės šioje byloje reiškia tą patį. Be to nustatyta, kad pareiškėjas lenkė ne vieną automobilį, o du, dėl ko ši aplinkybė yra tikslintina. Todėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta aplinkybė ,, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį sankirtoje“ tikslintina, ir nurodytina, kad ,, sankryžoje lenkė kitus du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius“. Be to šalintina aplinkybė, kad ,,užbaigdamas manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją“, kadangi ši aplinkybė teismui išnagrinėjus pareiškėjo skundą nėra įrodyta. Šis patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo atstovas rašytiniu prašymu bei teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn traukiama M. V. netaikyti administracinio poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti, nes ji yra neadekvati ir neproporcinga (b. l. 96-97).

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur.. Be to, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 str.2 d.). Analogiškai nustatomas ir specialiosios teisės atėmimas (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui skirta 200 Eur bauda, kas atitinka baudos vidurkį. Specialiosios teisės vairuoti autotransporto priemones terminas nustatytas net mažesnis negu jos vidurkis, kadangi jos terminas skaičiuojamas mėnesiais. Nors skundžiamame nutarime skirtos baudos dydis bei administracinio poveikio priemonės taikymo trukmė plačiau nemotyvuoti, tačiau šiuo atveju tiek nuobaudos dydis, tiek ir nustatyta poveikio priemonės taikymo trukmė, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, prieš administracinio nusižengimo padarymą ir po jo buvo baustas už KET pažeidimus – greičio viršijimą, kitus taisyklių pažeidimus, kitus administracinius nusižengimus (b. l. 11-22), laikytini atitinkančiais įstatymo reikalavimus ir nėra per griežti.

ANK 420 straipsnio 5 dalis imperatyviai nurodo, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti atėmimas skiriamas privalomai. ANK 34 straipsnio 5 dalis suteikia teismui galimybę įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nors už šį pažeidimą numatyta bauda yra iki 230 Eur, t.y. įstatymo leidėjas numatė gana nedidelę baudą, tačiau pažeidimas pagal savo pobūdį yra labai pavojingas turtui, sveikatai, net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes neatsakingu lenkimu sankryžoje keliamas pavojus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi iš šalutinio kelio gali išvažiuoti ir sukti į dešinę kita transporto priemonė, kurios vairuotojas gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Pareiškėjas prašymu prašo atsižvelgti į prijungtus medicininius dokumentus, pagrindžiančius, kad poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas yra jo atžvilgiu neproporcingas (b. l. 96-97). Pareiškėjas pateikė pažymas dėl jo tėvo J. V. ligų, kaip įrodymus dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti. Nors pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo tėvui dėl lėtinių ligų būtinas dažnas transportavimas, tačiau nenurodyta kaip dažnai, įvertinant tai, kad teisė vairuoti atimta tik 4 mėnesiams. Be to iš pridėto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad J. V. nustatyta glaukoma, katarakta. Iš siuntimo nustatyta, kad J. V. nustatytos širdies ligos (b. l. 98-101). Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Administracinis nusižengimas yra gana pavojingo pobūdžio, pažeidėjo kaltės forma, faktas, kad periodiškai daro administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nelaikytini pakankamais jam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Nors jis nurodė, kad automobilis jam reikalingas vežioti tėvą į ligoninę, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis tai turi atlikti kasdien, kad to negali padaryti kitas giminaitis ar artimas žmogus, draugas, tuo labiau tėvas gyvena viename mieste. Be to vairuotojo teisių atėmimas yra skirtas trumpam laikotarpiui – tik 4 mėnesiams. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog privatus administracinį nusižengimą padariusio asmens interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios pasak jo apsunkintų jo tėvo gyvenimą, šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą spręsti, kad sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė neatitiks teisingumo principo reikalavimų ir tuo pagrindu netaikyti jam administracinio poveikio priemonės. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai interesai dėl elementarių nepatogumų, negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad vos keturių mėnesių laikotarpiui atimta teisė vairuoti atitinka teisingumo principo reikalavimus ir nėra akivaizdžiai per griežta.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė dvi nutartis Kauno apygardos teismo 2017-04-28 administracinėje byloje Nr.AN2-218-417/2017 ir 2017-05-16 Nr. AN2-253-255/2017, tačiau šiose bylose nurodytos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoje byloje. Byloje Nr.AN2-218-417/2017 asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Byloje Nr. AN2-253-255/2017 asmuo transporto priemones vairavo 22 metus ir per šį ilgą vairavimo stažą nusižengė pirmą kartą, tai yra per 22 metus nė vieno karto nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių, savo kaltę pripažino visiškai nuo pat jam neblaivumo nustatymo momento ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Be to yra daug tokio pat lygio teismo nutarčių, kuriose dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, specialiosios teisės vairuoti autotransporto priemonės atėmimo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytos, t. y. Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose - 2019 m. sausio 22 d. Nr.AN2-37-579/2019, 2018 m. lapkričio 29 d. Nr.AN2-498-634/2018.

Remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimus, teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. veiksmai įvertinti kaip KET 8, 140.1 punktų reikalavimų pažeidimas, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydis nustatytas teisingai, yra proporcingas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei bei padarytam pažeidimui. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti jokio pagrindo nėra, dėl ko skundas atmestinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 d. 1 p., 4 p.,

nutaria:

2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės nutarimą Nr.56-ANR_N-398-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti.

Patikslinti 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės nutarimo Nr.56-ANR_N-398-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuriame aprašyta pažeidimo esmė dalį, ją išdėstant taip ,,2019-02-22 apie 13:54 val. kelyje Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis, vairuodamas automobilį Mersedes Benz, v/nr (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė automobilį, lenkimą tęsė sankryžoje, kurioje lenkti draudžiamą, bei už sankryžos, aplenkęs kitą automobilį, užbaigė lenkimo manevrą sugrįždamas į savo eismo juostą“.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) M. V., jo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui.

Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.