Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties J. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Z. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

2. Administracinė nuobauda J. Z. paskirta už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. 15.48 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur Kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, t. y. kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, į priešpriešinę eismo juostą įvažiuodamas, kirsdamas siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. J. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. Z. kaltės nėra. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti minimaliam įstatyme numatytam terminui, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis). Kadangi J. Z. apeliacinis skundas iš esmės susijęs su nuobaudos už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o tuo pačiu ir galutinės administracinės nuobaudos paskyrimu, šie klausimai ir analizuojami.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, priešingai nei padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privalomas.

8. Institucija, įvertinusi visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. Z. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skyrė atitinkančią sankcijos vidurkį baudą ir artimą vidurkiui (keturių mėnesių laikotarpiui) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kadangi vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, J. Z. galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad toks sprendimas būtų nepagrįstas, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar šios teisės atėmimo terminas turėtų būti trumpinamas.

9. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

10. ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

12. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad skirdama nuobaudą Institucija tinkamai įvertino J. Z. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė artimą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam specialiosios teisės atėmimo vidurkiui (net šiek tiek trumpesniam laikotarpiui) administracinio poveikio priemonę. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas J. Z. neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Z. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas eismo dalyvis –lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę vietoje, kur tai daryti draudžiama. Tokiu savo elgesiu apeliantas kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei, lenkdamas vietoje, kurioje tai draudžiama, skundo autorius būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo.

14. Vertinant J. Z. asmenybę, matyti, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius paskutinius metus patvirtina, kad jis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dabartinis pažeidimas padarytas turint galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. Z. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių nuostatas ir kad reikiamų išvadų iš skiriamų baudų nedaro. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina ir dabartinių savo pažeidimų. Nors kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus iš esmės neneigia, tačiau pastebėtina, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą atsisakė jame pateikti paaiškinimą, jame nepasirašė. Iš paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis pergyvena ne dėl padarytų nusižengimų, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jo elgesio pasekmių, t. y., teisės vairuoti transporto priemones netekimo. Tokia jo išsakoma pozicija, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

15. Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga siekiant padėti garbaus amžiaus motinai ūkio darbuose, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skundo autorius ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint tinkamai pasirūpinti savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis vairuodamas automobilį atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje ir tokiu savo elgesiu parodė atsainų požiūrį į kelių eismo taisykles. Neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui J. Z. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Be to, specialiosios teisės atėmimo terminas nelaikytinas ilgalaikiu. Už apelianto padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti nuo trijų iki šešių mėnesių specialiosios teisės atėmimą (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Institucija parinko artimą vidurkiui (4 mėnesių) terminą, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.