Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. (J. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 13 d. J. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. sausio 13 d., 21.21 val., Naujojo Sodo g.–Naujojoje Uosto g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,56 +/- 0,02 prom.) neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. sausio 13 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, J. B. paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip minėta anksčiau, Institucijos skundu keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pažeidėjui paskirta nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti šio straipsnio nuostatas.

Administracinė nuobauda pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, tai, kad J. B. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad nėra galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgė ir į tai, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą (0,58 prom.). Į bylą pažeidėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, Norvegijoje, ir nors laikinai nedirbo, tačiau darbdavys pasiūlė vairuotojo darbą, kuris susijęs su transporto priemonių vairavimu. Šiuo metu turi paėmęs dvi paskolas – būstui ir būsto remontui, vienas išlaiko šeimą – žmoną ir mažametę dukrą. Atėmus teisę vairuoti praras pragyvenimo šaltinį. Pateikė Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (b. l. 6), patvirtinimą (su vertimu) iš Norvegijos darbo ir socialinės apsaugos administracijos (NAV) (b. l. 7, 8), santuokos, gimimo liudijimų ir paskolos sutarčių kopijas (b. l. 9–26). Skiriant nuobaudą, privalu atsižvelgti ir į skundo nagrinėjimo metu pateiktus papildomus įrodymus, kurie leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju veikos pavojingumas visuomenei buvo minimalus, todėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos tikslų ir teisingo asmens nubaudimo už įvykdytą veiką.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas už pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė.

Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis, kuris nedaug viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Jam vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nepateikta. Taigi paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taigi įvertinęs visus bylos duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad savo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti J. B. už padarytą teisės pažeidimą švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų įvertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per švelni. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas skundo argumentas, jog pažeidėjui paskirta nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra per švelni.

Taip pat Institucijos apeliaciniu skundu nurodoma, kad asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis metu gautų duomenų. Apygardos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis metu gautų duomenų. Pažymėtina, kad atliktos medicininės apžiūros rezultatai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

J. B. apeliaciniu skundu nurodoma, kad praėjus mažiau nei valandai po to, kai jo organizme nustatytas 0,58 promilės neblaivumas, atliktas kraujo tyrimas parodė 0,30 promilės neblaivumą, tai įrodo faktą, kad patikrinimo alkotesteriu metu alkoholio koncentracija kraujyje buvo minimali, todėl byloje esančiais duomenimis neįrodyta pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. 2017 m. sausio 13 d., 21.21 val., Naujojo Sodo g.–Naujojoje Uosto g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,56 +/- 0,02 prom.) neblaivumo laipsnis. J. B. blaivumas patikrintas alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ 21.37.38 val. (patikrinimo kvitas, b. l. 32). Su skundu apylinkės teismui pateikto Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 6) informacija rodo, kad alkoholio koncentracija J. B. iškvėpiamame ore laipsniškai krito. Jam atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pirmojo tyrimo metu 2017 m. sausio 13 d. 22.20 val. nustatyta 0,38 prom., o kartotinio tyrimo metu 22.30 val., – 0,35 prom. Apygardos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. B. vairavo būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažintina įrodyta aplinkybė, kad prieš vairuodamas transporto priemonę, J. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Akcentuotina, kad, pagal mokslinį tyrimą, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“), todėl akivaizdu, jog asmeniui nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui, tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija bus sumažėjusi, ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo ir nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,4 promilės, būtų laikoma, kad jis vairavo automobilį blaivus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas ir skundo argumentas, jog byloje esančiais duomenimis neįrodyta pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nutarimą, todėl jį keisti ar naikinti skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.